Byla 2A-716/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant: ieškovei R. Š. ir jo atstovei advokatei Vilijai Gražulytei, atsakovui A. Š., atsakovei A. J. Š. ir jos atstovui advokatui Giedriui Mozūraičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Anastazijos J. Š. ir M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-372-259/2008 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams A. Š., A. J. Š., M. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo (kadastrinis numeris: ( - )), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad žemės sklypo pirkėjai yra R. Š. ir A. Š.; pripažinti, kad minėtas žemės sklypas yra bendroji jungtinė R. Š. ir A. Š. nuosavybė; pripažinti negaliojančiais dalį statybos leidimo dėl gyvenamojo namo statytojo bei 2007 m. vasario 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį dėl namo (unikalus numeris: ( - )), esančio ( - ), savininko (statytojo) ir nustatyti, kad to namo leidimas statybai bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra išduoti R. Š. ir A. Š. vardu; pripažinti gyvenamąjį namą bendrąja jungtine R. Š. ir A. Š. nuosavybe; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu A. Š. gyvena nuo 1988 m. balandžio 16 d. Sutuoktiniai ketino gyventi nuosavame name, todėl 2000 m. kovo 31 d. buvo nupirktas ginčo žemės sklypas. 2002 m. sklype pradėtas statytis ginčo namas, kuris 2007 m. pradžioje buvo pripažintas tinkamu naudoti. Pasikeitus gyvenamajai vietai ieškovė ketino naujuoju adresu deklaruoti savo bei vaikų gyvenamąją vietą, tačiau vyras atsakovas A. Š. tam prieštaravo, siūlė gyvenamąją vietą deklaruoti jo tėvų atsakovų A. J. Š. ir M. Š. bute. Paaiškėjo, kad sutuoktinis pirko žemės sklypą ir namą registravo savo motinos atsakovės A. J. Š. vardu, nors turtas įsigytas už šeimos lėšas. Šie sandoriai pripažintini apsimestiniais, kadangi sutuoktinis taip pasielgė norėdamas išvengti to, kad turtas taptų bendrąja jungtine nuosavybe. Ginčo turtą šeima ketino įgyti savo, o ne vyro tėvų nuosavybėn. Sandoriuose išreikšta valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jais dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių faktiškai siekė sandorių šalys. Atsakovė A. J. Š., pasirašydama 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, iš tikrųjų neketino įgyti nuosavybės ir suprato, jog sklypą iš tikrųjų perka Rūta ir A. Š.. Teisme ieškovė papildomai paaiškino, jog 2000 m. pavasarį atvyko su sutuoktiniu apžiūrėti žemės sklypo, nutarė jį pirkti, o po kelių mėnesių sutuoktinis pranešė, kad nupirko sklypą. Tais pačiais metais prasidėjo namo statybos darbai. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad sklypą sutuoktinis nupirko savo vardu, ji aktyviai dalyvavo namo statybos procese. Namas buvo statomas šeimos poreikiams tenkinti. Į pastatytą namą ieškovės šeima įsikėlė gyventi 2006 metų gruodžio mėnesį. Namas buvo apstatytas iš šeimos turimo ir iš parduoto buto atvežtais baldais, buvo pirkti nauji virtuvės baldai. Namo statybai vadovavo vyras, buvo jo atliekami mokėjimai grynaisiais pinigais, tam panaudojant santuokoje su atsakovu įgytas lėšas. Ieškovės žiniomis, vyro gaunamas ir deklaruojamas atlyginimas iš įmonės „Langenta“ yra neteisingas, nes tikrosios pajamos žymiai didesnės. Ieškovės atlyginimas „Saulės gimnazijoje“ žemės sklypo pirkimo ir gyvenamojo namo statybos metu buvo apie 1500-2000 Lt. Be to, šeima pajamų gaudavo iš nuomojamo buto Nidoje. Atsakovo tėvai buvo pensininkai, jie nei lėšų, nei pajamų gyvenamojo namo statybai neturėjo, duoti lėšų sūnui A. Š. taip pat negalėjo, o patys visą laiką gyveno nuosavame bute ir turėjo gyvenamąjį namą sodų bendrijoje „Bičiulis“, kuriame esantį namą 2006-2007 m. renovavo. Ieškovė nebūtų sutikusi parduoti šeimos buto, jei su sutuoktinu A. Š. nebūtų pasistatę gyvenamojo namo. Kartu su sutuoktiniu gyvenamojo namo statybos metu ieškovė įgijo ir kitą nekilnojamąjį turtą - 2 kambarių butą ( - ), už kurį mokėjo apie 40-50 tūkstančių litų. Butas buvo apleistas, ten jie nesiruošė gyventi. Ginčijamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, jis skirtas kitam sandoriui – kad A. Š. realiai pirko žemės sklypą - pridengti, nes nėra sandoryje išreikšta tikroji jo šalių valia.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo (kadastrinis numeris: ( - )), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatė, kad žemės sklypo pirkėjai yra R. Š. ir A. Š.; pripažino, kad žemės sklypas yra bendroji jungtinė R. Š. ir A. Š. nuosavybė; pripažino gyvenamąjį namą, unikalus numeris: ( - ), esantį ( - ), bendrąja jungtine R. Š. ir A. Š. nuosavybe. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

9Teismas nustatė, kad atsakovės A. J. Š. nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0624 ha žemės sklypas, esantis Kauno r. sav., Naujasodžio k., SB ,,Politechnika“ ir ten pat esantis gyvenamasis namas. Žemės sklypą atsakovė 2000 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo iš I. B. S.. 2002 m. birželio 4 d. atsakovei A. J. Š. išduotas leidimas sklype statyti gyvenamąjį namą. 2007 m. vasario 28 d. buvo sudarytas minėtame sklype pastatyto gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

10Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti rašytiniai duomenys apie medžiagų įsigijimą vertintini kaip įrodymai, jog A. Š. ir R. Š. 2000-2007 m. iš santuokoje įgytų lėšų pirko ir panaudojo statybines medžiagas bei įrengimus gyvenamojo namo statybai ir įrengimui. Šią išvadą patvirtina aplinkybės, kad PVM sąskaitose faktūrose ir kasos kvituose pirkėjais nurodyti A. Š. ir R. Š., daugumos statybinių medžiagų iškrovimo ir paslaugų suteikimo vieta Kleboniškyje. Teismas atmetė atsakovo A. Š. argumentą, kad dauguma ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytų jo pirktų statybinių medžiagų panaudota Savanorių prospekte, Kaune įgytoms gamybinėms patalpoms remontuoti. UAB ,,Langenta“ gamybinių patalpų remontui galėjo būti panaudota tik maža dalis pirkto cemento patalpų grindų betonavimui, du kubiniai metrai smėlio. Tiek atsakovas A. Š., tiek liudytoju apklaustas UAB ,,Langenta“ bendrasavininkis B. patvirtino, jog 2000 m. pirktose ir jiems priklausančiose gamybinėse patalpose buvo betonuojamos grindys ir remontuojamas stogas, remontas truko apie metus. Jie patvirtino, kad PVM sąskaitose faktūrose ir kasos čekiuose nurodyti pamatų blokai, plytos nebuvo panaudotos gamybinių patalpų remontui. Sutartys gyvenamajam namui aptarnauti sudarytos atsakovo A. Š. vardu, kuris teismo posėdžio metu neneigė, kad savo vardu sudarė minėtas sutartis namui eksploatuoti. Teismas tai įvertino kaip įrodymus, patvirtinančius faktą, jog ginčo gyvenamąjį namą savo lėšomis ir sau statė A. ir R. Š.. Teismas laikė neįrodytais atsakovų M. ir A. J. Š. teiginius, kad sau statomo namo medžiagoms įsigyti jie perduodavo pinigus A. Š.. Teismo vertinimu, tokie teiginiai nepagrįsti rašytiniais įrodymais ir paneigiami byloje esančiais kitais įrodymais apie medžiagų namo statybai ir jo įrengimui įsigijimą.

11Spręsdamas, kas buvo tikrasis žemės sklypo pirkėjas bei gyvenamojo namo statytojas ir savininkas, teismas vadovavosi liudytojo G. K. parodymais, kuris aiškino, kad R. ir A. Š. užsakė projektą namo statybai. Atsakovai M. Š. ir A. J. Š. projektavimu nesidomėjo. Medžiagų namo statybai panaudojimą liudytojas aptarinėjo su A. Š.. Teismas taip pat vadovavosi grupės kitų liudytojų, patvirtinusių, kad sklypą pirko ir namą sau statėsi A. ir R. Š., parodymais. Teismo teigimu, šių liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, patvirtina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad žemės sklypą iš santuokoje įgytų lėšų sau pirko A. ir R. Š., kurie iš savo lėšų statėsi sau gyvenamąjį namą. Atsakovų iniciatyva apklaustų liudytojų parodymus teismas įvertino kritiškai, be to, nurodė, kad jų paaiškintos aplinkybės yra neesminės, nepaneigiančios ieškovės iniciatyva apklaustų liudytojų paaiškinimų.

12Teismas vadovavosi aplinkybėmis, kad A. ir R. Š. šeima apsigyveno pastatytame name, kad namas buvo apstatytas šeimos baldais iš šeimos gyvenamojo būsto, kad R. ir A. Š. šeima pardavė vienintelį šeimos turimą butą. Teismo teigimu, pastaroji aplinkybė įrodo ieškovės teiginį, kad jei ji nebūtų tikėjusi, jog kartu su A. Š. pasistatė sau ir vaikams namą, nebūtų sutikusi parduoti buto. Teismas nurodė, jog atsakovai A. J. ir M. Š. name niekada negyveno, jų baldų jame nėra. Teismas nuomone, atsakovai Š. neįrodė, kad gyvenamąjį namą pasistatė savo lėšomis ir jėgomis. Atsakovų teiginiai, jog statybinėms medžiagoms namo statybai pirkti jie nuolat perdavinėdavo pinigus A. Š., nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Teismas nelaikė tinkamu įrodymu ir atmetė atsakovų teiginius apie tai, kad jie gavo paskolą iš Kutavičiaus, kurią panaudojo gyvenamojo namo statybai. Byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad paskola buvo jiems suteikta, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti būtent gyvenamojo namo statybai. A. J. Š. atliktas pinigus pervedimas R. B. neįrodo, kad paskola buvo paimta ir panaudota gyvenamojo namo statybai. Teismas kritiškai įvertino atsakovų nurodytas aplinkybes, jog jie gautą kreditą iš banko panaudojo gyvenamojo namo statybai, nes kredito gavimo momentu gyvenamasis namas jau buvo baigtas statyti, jame gyveno A. ir R. Š. šeima, namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Teismas sprendė, kad ieškovė iki 2006 metų pabaigos nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti apie tai, kad žemės sklypas yra pirktas A. J. Š. vardu ir jos vardu statomas gyvenamasis namas. Tą patvirtina byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, liudijanti apie statybinių medžiagų įsigijimą tiek atsakovo A. Š., tiek ieškovės vardu, o aplinkybė, jog ieškovė matė ir žinojo, kad A. Š. perka medžiagas savo vardu ir moka grynais pinigais, galėjo ieškovę įtikinti, jog namas statomas iš santuokoje įgytų bendrų su atsakovu lėšų. Teismo įsitikinimu, įrodyti ieškovės argumentai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio apsimestinumo. Teismas, padaręs išvadą, kad gyvenamąjį namą ginčo žemės sklype iš santuokoje įgytų lėšų statė ieškovė su atsakovu A. Š., sprendė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris dėl vienos iš sandorio šalių – pirkėjos A. J. Š. yra apsimestinis, nes jis skirtas kitam sandoriui - kad A. Š. realiai pirko ginčo žemės sklypą - pridengti. Teismas netenkino ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais dalį statybos leidimo bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, motyvuodamas tuo, jog tokių reikalavimų patenkinimas nesukels teisinių pasekmių, kadangi statybos leidimas namui pasibaigęs 2007 m. birželio 4 d., nes namas baigtas statyti.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovai A. J. Š. ir M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

151. Atsakovų nuosavybę į žemės sklypą ir namą patvirtina nustatyta tvarka išduoti ir patvirtinti rašytiniai įrodymai. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad ji arba A. Š. tarėsi dėl sklypo pirkimo su pardavėja bei jai mokėjo pinigus. Liudytoja I. B. S. patvirtino, kad dėl sklypo pirkimo tarėsi tik su A. J. Š. ir ši mokėjo pinigus, o A. Š. ji nepažinojo. Teismo motyvais dėl ieškovės liudytojų paaiškinimų negali būti nuginčyti rašytiniai įrodymai apie A. J. Š. nuosavybę. Vien tai, kad atsakovai namą išnuomojo ieškovei bei atsakovui A. Š. ir šie į namą persivežė savo baldus, nesudaro pagrindo teigti, jog jie pirko žemės sklypą ir ten statėsi namą.

162. 2002–2007 m. laikotarpiu gyvenamąjį namą statėsi A. J. Š. ir M. Š.. Trūkstamą namo statybai medieną M. Š. gavo iš savo giminių. Dalį darbų atliko pats M. Š., kitus darbus atliko jo samdomi darbininkai. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai. Jie taip pat patvirtino, kad pagal A. Š. turimą nuolaidų kortelę lengvatinėmis sąlygomis pirko statybines medžiagas už M. Š. duotus pinigus arba jas pirko pats M. Š.. A. Š. už atsakovų A. J. Š. ir M. Š. duotas lėšas pirko stogui čerpes, dalį plytų ir dalį gyvenamojo namo pamatų blokų, įvedė namo signalizaciją. Kitas medžiagas A. Š. pirko ir panaudojo savo įmonės UAB ,,Langenta“ pastato bei butų Neringoje remontui. A. J. Š. ir M. Š. gyvenamojo namo statyboms užbaigti skolinosi pinigų iš R. B.. Skolą šiam asmeniui grąžino paimdami AB SEB banke 120 000 Lt kreditą ir įkeitę žemės sklypą bei namą. Teismas nevertino atsakovų pateiktų sąskaitų, patvirtinančių, kad jie turėjo 41 203,32 Lt santaupų, kurias skolino savo sūnui A. Š. buto Benediktinių g. pirkimui. Tuo metu namas jau buvo pastatytas, buvo vykdomi įrengimo darbai. Kadangi atsakovai pinigus paskolino sūnui A. Š., buvo priversti namo įrengimui skolintis lėšas iš R. B.. Atsakovas A. Š. su ieškove buvo nutarę parduoti savo butą, todėl prašė laikinai išnuomoti namą, iki nusipirks kitą butą, tačiau jų santykiai pablogėjo, pinigus už parduotą butą jie pasidalijo, o kito buto neįsigijo. Pati ieškovė nurodė, kad visus ūkinius reikalus tvarkė vyras, o ne ji, todėl ir namo nuomos sandoris buvo sudarytas su A. Š.. Sutartis yra realiai vykdoma ir A. Š. moka nuomos mokestį.

173. Teismas turėjo vertinti įrodymus, ar ieškovė ir atsakovas A. Š. disponavo lėšomis, reikalingomis žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statybai. Ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė. Pagal pajamas pastatyti namo, kas ieškovės vertinimu kainavo 600 000 Lt, ieškovė neturėjo lėšų. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovė ir A. Š. per 2000-2006 metus įsigijo nekilnojamojo turto už 178 283 Lt bei baldus už 23 000 Lt. Be to, remontavo įsigytas gamybines patalpas Savanorių pr., Kaune, bei butus Nidoje, įsigijo brangius automobilius.

184. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 197 straipsnio 2 dalį. Teismas šios normos nuostatas galėjo taikyti tik tuo atveju, jei atsakovai nebūtų pateikę oficialių rašytinių įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teises. Teismas, spręsdamas žemės sklypo pirkimo ir nuosavybės klausimus, rėmėsi prieštaringais parodymais liudytojų, nedalyvavusių žemės sklypo pirkime ir nežinančių jo pirkimo aplinkybių. Šių aplinkybių nežinojo ir pati ieškovė. Nors ieškovė teigė, kad žemės sklypas pirktas ir namo statyba buvo vykdoma šeimos pinigais, tačiau ji pati pripažino, kad namuose pinigų vyras nelaikė, o viską pirko iš nelegaliai gautų pajamų. Apie tokių aplinkybių buvimą ji įrodymų nepateikė.

195. Teismas nepagrįstai taikė CK 1.87 straipsnį. Teismas, spręsdamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimą, į bylą neįtraukė sklypo pardavėjos bei notarės, tvirtinusios sutartį. Nebuvo išreikalauta žemės sklypo pirkimo medžiaga. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11, 22 straipsnius leidimas statyti gyvenamąjį namą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra nuosavybės teisę nustatantys dokumentai. Jų nepripažinus negaliojančiais, teismas neturėjo pagrindo namo nuosavybės teises pripažinti ieškovei ir A. Š.. Teismas pripažino nuosavybės teises į namą ieškovei ir A. Š., tačiau paskolos mokėjimą pagal 2007 m. birželio 6 d. kredito sutartį nepagrįstai paliko mokėti atsakovams A. J. Š. ir M. Š., tuo pažeisdamas CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

20Ieškovės R. Š. atstovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad teismas sprendimą priėmė išsamiai įvertinęs įrodymų visumą, aiškiai motyvuodamas, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus vertina kritiškai. Teismas vertino ne tik žemės sklypo įsigijo sandorį, tačiau ir jo įsigijimo motyvus, tikslus, šalių elgesį po sklypo įsigijimo. Įrodymų visuma patvirtina, kad žemės sklypas įsigytas R. ir A. Š. šeimos namo statybai, turint tikslą jame gyventi. Apeliantų argumentas, kad nebuvo išreikalauta visa žemės sklypo pirkimo medžiaga, nėra susijęs su priimto sprendimo teisingumu. Statybinės medžiagos įsigytos A. ir R. Š. vardu ir panaudotos ginčo namo statybai bei įrengimui. Teismas pagrįstai nustatė, jog nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad paskola atsakovams buvo suteikta, kad pinigai panaudoti būtent gyvenamojo namo statybai. Atsakovai M. ir A. J. Š. neturėjo finansinės galimybės įsigyti ginčo turto. Teismas tinkamai pagrindė CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymą. Apeliantai nepagrindė papildomų asmenų dalyvavimo būtinumo procese. Atsakovų paskolos iš banko faktas nesusijęs su namo statyba.

21IV. Kasacinės instancijos teismo pateikti byloje išaiškinimai ir nurodymai

22Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinis teismas pažymėjo, kad esminė įrodinėtina aplinkybė dėl ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties yra ta, kas buvo faktinis žemės sklypo pirkėjas, ar sutampa sutartyje nurodytas pirkėju asmuo su faktiškai pirkusiu ir mokėjusiu pinigus už perkamą sklypą asmeniu. Būtina nustatyti, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju, priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (ginčijamu atveju – pirkėju) konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Byloje reikia išaiškinti, kuris asmuo iš kokių lėšų faktiškai mokėjo už pirkimo-pardavimo sutartimi nupirktą žemės sklypą. Aplinkybės, kas ir kokiomis lėšomis atsiskaitė už perkamą žemės sklypą, išaiškinimas yra reikšmingas, sprendžiant tiek sandorio dalies pripažinimo apsimestiniu klausimą, tiek ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine arba, jeigu būtų nustatyta, kad lėšos buvo mokamos už nupirktą sklypą konkrečiomis dalimis abiejų bylos šalių, bendrąja daline nuosavybe. Byloje reikia atskleisti, kurios priežastys lėmė, kad buvo sudaromi apsimestiniai sandoriai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir gyvenamojo namo statybos, neįforminant jų sutuoktinių R. ir A. Š. vardu, nors kitas sutuoktinių įsigytas nekilnojamasis turtas pirktas jų vardu. Būtina nustatyti ir įvertinti aplinkybes dėl žemės sklypo sandorio dalies dėl pirkėjo pripažinimo apsimestiniu pagrįstumo. Įrodinėdama nuosavybės teisių įgijimo pagrindą ieškovė ne ginčija nekilnojamojo turto registre atliktą nuosavybės teisių registraciją ir duomenis apie ją, o siekia teismine tvarka įrodyti nuosavybės teisių įgijimo teisinį pagrindą, kuris gali būti nustatomas remiantis visomis įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir namo pastatymas yra savarankiški teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant dėl nuosavybės teisių pripažinimo asmenine, bendrąja jungtine ar bendrąja daline nuosavybe į šiuos nekilnojamus daiktus. Pripažinimas namo statytojais ieškovės ir A. Š. negali nulemti išvados, kad ir žemės sklypo savininkai yra R. ir A. Š.. Galimybę statyti namą kitam asmeniui, negu statytojui, gavusiam statybos leidimą nuosavybės teise priklausančiame sklype, galėjo nulemti ir artimi giminystės ryšiai. Nustačius, kad šeimos (sutuoktinių R. ir A. Š.) lėšomis, neturtiniais įnašais buvo įgytas žemės sklypas ir pastatytas namas, šio turto nuosavybės teisinė registracija ieškovės sutuoktinio motinos (A. J. Š.) vardu neatspindėtų šeimos turto sukūrimo, dėl to tokia padėtis negalėtų būti laikoma sąžininga abiejų sutuoktinių teisėtų interesų pusiausvyra. Kasacinio teismo nurodyta, kad tikslintinos ir faktinės aplinkybės dėl lėšų namo statybai panaudojimo kilmės, todėl reikia nustatyti, ar R. ir A. Š. turėjo realių finansinių galimybių apmokėti perkamo žemės sklypo kainą bei statyti namą. Byloje nepateikta duomenų apie A. Š. gautas pajamas iš verslo ir jų panaudojimą žemės sklypo pirkimui, taip pat kad ieškovė ar A. Š. būtų vedę derybas ir atsiskaitę su žemės sklypo pardavėja. Kasacinio teismo nurodymu, būtina pasisakyti ir dėl to, ar pasikeitus turto, įkeisto hipotekos kreditoriaus (trečiojo asmens) AB SEB banko naudai, savininkams nenukentės šio kreditoriaus interesai.

24V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25

26Dėl pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių ir vertintinų apeliacinio skundo argumentų

27CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Šio proceso paskirtis - analizuojant faktinį ir teisinį bylos duomenų turinį, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms - ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Procesinis šios apeliacijos ypatumas yra tas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi grąžino bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas bei įvertinimas neatsiejamas nuo būtinumo laikytis šioje byloje pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų bei nurodymų.

28Apeliaciniame skunde keliama ginčo žemės sklypo pardavėjos ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusio notaro įtraukimo į bylos nagrinėjimą problema. Kasacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje pažymėta, kad šioje byloje nesprendžiama nei dėl ginčo žemės sklypo pardavėjo, nei dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusio notaro teisių ir pareigų, nes byloje sandoris, kurio teisėtumas tikrinamas, yra įvykdytas, dėl jo įvykdymo fakto šalių ginčo nėra, ginčo dalykas taip pat nėra notaro veiksmai sandorio tvirtinimo metu. Nurodytas atsakovų skundo argumentas kasacinio teismo pripažintas teisiškai nepagrįstu, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjant iš naujo nebeanalizuojamas ir nevertinamas.

29Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 197 straipsnio 2 dalį, kuri byloje galėjo būti taikoma tik tuo atveju, jei atsakovai nebūtų pateikę oficialių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jų nuosavybės teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Pasak apeliantų, teismas, spręsdamas dėl ginčo turto nuosavybės teisių priklausymo konkretiems savininkams, išvadų negalėjo grįsti liudytojų parodymais, nes tokie liudytojų parodymai prieštarauja oficialiajam rašytiniam įrodymui – Nekilnojamojo turto registro pažymėjimui, kuriame įvardytas asmuo, esantis ginčo turto savininku (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Analogiško turinio argumentas buvo pateiktas ir atsakovų kasaciniame skunde. Atsakydama į šį argumentą, kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad byloje liudytojų parodymais neginčijamas nekilnojamojo turto registrą tvarkančio VĮ Registrų centro veiksmas, kuriuo buvo įregistruota ginčo turto nuosavybė atsakovės A. J. Š. vardu. Registro tvarkytojas įregistruoja daiktines teises, tarp jų ir nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, šie duomenys nuo jų įrašymo laikomi tikri (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3, 4 straipsniai). Byloje neginčijama nei nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atlikta ginčo turto nuosavybės teisių teisinė registracija atsakovės A. J. Š. vardu, nei su nuosavybės teisėmis susijusių duomenų įregistravimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl jos ir atsakovo A. Š. daiktinių teisių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teisės - pripažinimo į ginčo žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą. Šie nekilnojamojo turto objektai įregistruoti ne kurio nors iš sutuoktinių R. Š. ir A. Š., bet kito asmens - atsakovės A. J. Š. nuosavybės teise. Ieškinio reikalavimais ginčijami atsakovės A. J. Š. nuosavybės teisių į žemės sklypą ir jame pastatytą gyvenamąjį namą įgijimo pagrindai, tvirtinant, kad žemės sklypas įgytas, o namas sukurtas (pastatytas ir įrengtas) sutuoktinių – ieškovės R. Š. ir atsakovo A. Š. lėšomis bei darbu. Nagrinėjamoje byloje negalioja sutuoktinių daiktinių teisių į santuokoje įgytą turtą lygybės įstatyminė prezumpcija (CK 3.87 str.), kadangi ginčo turtas įregistruotas ne sutuoktinių, o kito asmens vardu. Taigi, byloje ginčo ir įrodinėjimo dalykas yra teisinis pagrindas, kuriuo ieškovė R. Š. pretenduoja į nuosavybės teisių įgijimą. Tokiu atveju vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis ieškovė turi pareigą pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad ginčo turtas įgytas ir/ arba sukurtas jos ir sutuoktinio (atsakovo) A. Š. lėšomis, darbu ar kitais būdais, todėl turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Pagal CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktus nuosavybės teisė, be kitų įstatyme įvardytų pagrindų, įgyjama pagal sandorius, taip pat pagaminant (sukuriant) daiktą. Įrodinėdama ieškiniu nuosavybės teisių įgijimo pagrindą ieškovė ne ginčija nekilnojamojo turto registre atliktą nuosavybės teisių registraciją ir duomenis apie ją, o siekia teismine tvarka įrodyti nuosavybės teisių įgijimo teisinį pagrindą, kuris gali būti nustatomas remiantis visomis įstatyme leistinomis (CPK 177 straipsnis) įrodinėjimo priemonėmis. Esant tokioms aplinkybėms nelaikytinas reikšmingu apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 197 straipsnio 2 dalį dėl oficialių rašytinių dokumentų įrodomosios galios. Turto įregistravimo vieno iš atsakovų vardu faktas nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, paneigiančiu kitas byloje įrodinėtinas aplinkybes, nes ginčo dalykas tiesiogiai susijęs su daiktinėmis nuosavybės teisėmis į tą turtą. Išsprendus ginčą dėl daiktinių teisių, teismo sprendimas yra įstatyme numatytas pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį turtą pagal šio sprendimo dalyką (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje yra pažymėta, kad teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimas, yra savarankiškas teisinis pagrindas įregistruoti tas daiktines teises registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tas pat taikytina ir individualaus teisės akto – statybos leidimo išdavimui ar perregistravimui vieno ar kito asmens vardu bei statinio pripažinimo naudoti akto turiniui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų, susijusių su ginčo gyvenamojo namo statybos leidimo ir statinio pripažinimo naudoti akto dalių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovė dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, apeliacijos neteikė, šį sprendimo dalis taip pat nėra ir atsakovų apeliacinio skundo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentas, jog nenuginčijus statybos leidimo ir duomenų turto registro duomenų bazėje, negali būti įrodinėjamos kitų asmenų daiktinės teisės į registruojamą nekilnojamąjį daiktą, yra teisiškai nepagrįstas.

30Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje konstatuota, kad pagrįstais laikytini atsakovų paduoto kasacinio skundo argumentai, jog ieškovė iš esmės ginčija gyvenamojo namo nuosavybės klausimą, tuo tarpu žemės sklypo įgijimo aspektai nebuvo įrodinėjami, o tai nulėmė atitinkamus byloje priimtus teismų procesinius sprendimus, kai žemės sklypo sandorio dalies dėl pirkėjo pripažinimo apsimestiniu išvada padaryta be teisinės situacijos analizės. Kasacinio teismo akcentuota, kad byloje nebuvo nustatytos ir teisiškai įvertintos aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo sandorio dalies dėl pirkėjo pripažinimo apsimestiniu pagrįstumo, nors šie procesiniai veiksmai turėjo būti atlikti. Kasacinio teismo taip pat nurodyta tikslinti aplinkybes dėl lėšų namo statybai panaudojimo kilmės, ieškovės R. Š. ir atsakovo A. Š. realių finansinių galimybių apmokėti perkamo žemės sklypo kainą bei statyti namą, aiškintis duomenis dėl A. Š. pajamų iš verslo ir jų panaudojimo žemės sklypo pirkimui, pasisakyti, ar pasikeitus turto, įkeisto hipotekos kreditoriaus (trečiojo asmens) AB SEB banko naudai, savininkams, nenukentės šio kreditoriaus interesai. Nurodytų aplinkybių aiškinimas ir vertinimas yra pagrindinis šios apeliacijos dalykas. Atsižvelgdama į kasacinio teismo nurodymus dėl byloje aiškintinų faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija 2010 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje pripažino, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas atsakovų Anastazijos J. Š. ir A. Š. dalyvavimas, taip pat nutarė pakartotinai kviesti ir apklausti liudytoja ginčo žemės sklypo pardavėją I. B. S..

31Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, gali padarytas klaidas ištaisyti pareikalaudamas iš šalių papildomų įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje aiškinant ir taikant paminėtus principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus, dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą ar kitą šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004; 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008, ir kt.). Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas ir pobūdis suponuoja išvadą, kad šalys bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę netrukdomai įgyvendinti savo procesines teises ir jomis laisvai disponavo, todėl ginčo šalys turi pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178, 179 str.). Apeliacinės instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje buvo atkreiptas šalių ir jų atstovų dėmesys į šioje byloje kasacinio teismo priimtoje nutartyje išdėstytus nurodymus dėl papildomai aiškintinų ir tikslintinų faktinių bylos aplinkybių ir pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Siekdamos patikslinti byloje tiriamas aplinkybes atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus ieškovė ir jos atstovė teikė prašymą apklausti naujus ir pakartotinai apklausti pirmosios instancijos teisme parodymus jau teikusius liudytojus (t. 4. b. l. 119-120), taip pat teikė žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ginčo sandorio sudarymo dieną ataskaitą, atsakovų A. J. Š. ir M. Š. atstovas teikė R. Š. ir A. Š. 2007 m. vasario 15 d. teikto prašymo dėl teismo leidimo sudaryti buto pardavimo sandorį kopiją. Šalių (atstovų) prašymai buvo patenkinti. Daugiau duomenų, kurie galėtų turėti įrodomąją reikšmę vertinant šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį sudarančias aplinkybes, šalys neteikė, todėl darydama išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo teisėjų kolegija rėmėsi bylos medžiagoje jau buvusiais, taip pat šioje bylos nagrinėjimo stadijoje šalių papildomai pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija savo išvadas grindžia laikydamasi teisminėje praktikoje suformuota taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

32Pirmosios instancijos teismas įvertino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl pirkėjo, sudariusio šią sutartį, negaliojančia kaip apsimestinai sudarytą bei pripažino žemės sklypą ir jame pastatytą gyvenamąjį namą bendrąja jungtine ieškovės R. Š. ir atsakovo A. Š. nuosavybe. Apeliantai nesutinka su tokiu įvertinimu, teigdami, kad būtent jie buvo tikroji ginčijamo sandorio šalis, nes vedė derybas ir atsiskaitė su žemės sklypo pardavėja, gavo namo statybos tame sklype leidimą, jų vardu buvo pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas, sklypas ir namas teisiškai įregistruoti jų nuosavybe, o sūnų A. Š. jie tik pasitelkė padėti jiems pasistatyti namą jų įsigytame žemės sklype. Ieškovė aplinkybę, kad ji su atsakovu A. Š. santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, įrodinėjo rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, kurių teismui pakako padaryti išvadai dėl dalies ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Su tokia teismo išvada galima sutikti tik dėl ieškovės materialiojo reikalavimo, susijusio su jos daiktinėmis teisėmis į gyvenamąjį namą.

33Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi

34Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali padaryti tokias pačias arba skirtingo turinio išvadas, nei tos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

35Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo - tikroji sandorio šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009, ir kt.). Būtent šiuo pagrindu ieškovė prašė ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl pirkėjo, teigdama, kad sutartyje pirkėja nurodyta atsakovė A. J. Š. buvo tik statytinė, nes tikroji sandorio šalis – žemės sklypo pirkėjai esą ieškovė R. Š. ir jos sutuoktinis A. Š.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Tokioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai reikalavimo teisę įsigijusiu ir už ją atsiskaičiusiu asmeniu. Be to, įrodinėtina yra ir ta aplinkybė, ar sutartyje nurodytas asmuo kaip pirkėjas turėjo lėšų atsiskaityti už parduodamą turtą. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs ne dėl teisinio rezultato, kurio siekė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties šalys; jos pripažįsta pirkimo–pardavimo teisinius santykius, tačiau esminis ginčas yra dėl sutarties šalies, pirkėju sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Taigi, sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, įrodinėjimo dalyką lemia sandorio rūšis bei faktinis reikalavimo pagrindas, t.y. dėl kurių sandorio dalių (sąlygų) vyksta ginčas. Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje pažymėta, kad esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis žemės sklypo pirkėjas, ar sutampa sutartyje nurodytas pirkėju asmuo su faktiškai pirkusiu ir mokėjusiu pinigus už perkamą sklypą asmeniu. Dėl to būtina nustatyti, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju; priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo).

36Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, sprendžia kad ieškovė neįrodė, jog ji ir/ar jos sutuoktinis A. Š. tarėsi (derėjosi) su pardavėja I. B. S. dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo (įsigijimo). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovų nurodytas aplinkybes, kad informaciją apie I. B. S. ketinimą parduoti sodo žemės sklypą sužinojo ir su ja dėl ginčo žemės sklypo galimo įsigijimo tarėsi atsakovė A. J. Š.. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme sklypo pardavėja I. B. S. nuosekliai aiškino, kad apie ketinamą parduoti žemės sklypą ji savo darbovietėje išsikalbėjo su bendradarbe A. J. Š., kuri susidomėjo šiuo ketinimu, pasiūlydama sklypą parduoti jai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ginčo žemės sklypo pardavėja I. B. S. paliudijo iš esmės tas pačias žemės sklypo pardavimo aplinkybes, kurias nurodė ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 61-62). Pasak liudytojos I. B. S., A. J. Š. kalbėjo, kad sklypą norinti pirkti sau, o kokiu tikslu nori pirkti ir ką su juo ruošiasi daryti – liudytoja neklausinėjusi. Aplinkybės, kad dėl žemės sklypo pardavimo ir sandorio kainos tarėsi tiktai žemės sklypo pardavėja I. B. S. ir pirkėja A. J. Š., byloje nepaneigtos. Žemės sklypo pardavėja I. B. S. paaiškino, kad dėl kainos su pirkėja iš esmės nesiderėjo, nes sutarė parduoti sklypą už pirkėjos pasiūlytą kainą – 15 000 Lt, nes, pasak pardavėjos, tuo metu buvo panašios į pasiūlytą kainos. A. J. Š. patvirtino, kad parduodamo sklypo kaina – 15 000 Lt nebuvo „dideli pinigai“, todėl pardavėjai sutikus už tokią kainą parduoti sklypą, daugiau ir nebesiderėjo. Liudytoja I. B. S. taip pat patvirtino aplinkybę, kad sklypo pirkėja A. J. Š. buvo atvykusi apžiūrėti perkamą sklypą, tačiau dabar nebeatmena, ar viena, ar kartu su vyru M. Š.. Atsakovė A. J. Š. aiškino, kad su vyru M. Š. buvo nuvykusi apžiūrėti I. B. S. parduodamo sklypo. Atsakovas M. Š. teisme aiškino, kad jis su žmona tarėsi dėl sklypo pirkimo, nusprendė pirkti, nes „15 000 Lt kaina už tokį sklypą su blokais – tai nebrangu“ (t. 3, b. l. 59-60). Tiek žemės sklypo pardavėja I. B. S., tiek sklypo pirkėja A. J. Š. byloje nuosekliai aiškino aplinkybes dėl atsiskaitymo už perkamą sklypą aplinkybių. Pardavėja I. B. S. tvirtino, kad pinigus už parduodamą sklypą ji gavusi nuvykus pas notarą (būnant notaro „prieškambaryje“), kad pinigus – 15 000 Lt grynaisiais mokėjo A. J. Š., su kuria pas notarą jos buvo dviese. Analogiškas aplinkybes nurodė ir sklypo pirkėja A. J. Š.. Ji teigė už sklypą pardavėjai sumokėjusi savo pinigais iš turimų santaupų. Nors ieškovė pateikė teismui turto vertintojo išvadą apie tai, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė ginčijamo sandorio sudarymo metu (2000 m. kovo mėn.) buvo 28 000 Lt, tačiau ši aplinkybė nepaneigia žemės sklypo pardavėjos ir pirkėjos nurodytų aplinkybių dėl jų laisva valia sutartos sandorio kainos. Liudytojos I. B. S. (pardavėjos) ir atsakovės A. J. Š. nurodytos aplinkybės dėl ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių nebuvo paneigtos kitais objektyvaus turinio įrodymais. Šias aplinkybes patvirtino atsakovai M. Š. ir A. Š.. Atsakovas A. Š., be kita ko, aiškino, kad 2000 metais jis sklypo paieška nesidomėjo, nes tuo metu su verslo partneriu R. B. ieškojo patalpų (nedidelio cecho) savo įkurtos įmonės veiklai. Šį teiginį patvirtina byloje esantys duomenys apie atsakovo A. Š. 2000 m. sausio 12 d. sudarytą sandorį įsigyjant gamybines patalpas verslo veiklai vykdyti (t. 1, b. l. 147). Jis teigė žinojęs, kad sklypą surado ir nutarė pirkti tėvai, jis tik pataręs jiems sklypą pirkti, tačiau šiame sandoryje nedalyvavo, prie žemės sklypo pirkimo neprisidėjo. Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinyje išdėstytų aplinkybių apie tai, jog ji su vyru A. Š. 2000 m. pavasarį „nusižiūrėjo“ sklypą namui statyti, jog jiems suradus sklypą su pamatais, vyras toliau pats tvarkė pirkimo-pardavimo reikalus bei derėjosi su pardavėju, vyko pas notarą ir sumokėjo už žemės sklypą šeimos pinigais, gi vyro tėvai net neketino įsigyti sklypo. Ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai nepatvirtino aplinkybių, kurios būtų reikšmingos įrodinėjant, kad faktiškai ginčo sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, tai yra ginčijant sandorį jo apsimestinumo pagrindu (dėl žemės sklypo suradimo aplinkybių, derybų su žemės sklypo pardavėju prieš perkant sklypą, atsiskaitymo su juo sudarant sandorį faktų).

37Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl ne atsakovai turėjo paneigti ieškovės nurodytą aplinkybę, esą jie neturėjo pajamų žemės sklypui už nurodytą kainą įsigyti, o priešingai – ieškovė, tvirtindama, kad atsakovai nebuvo finansiškai pajėgūs įsigyti žemės sklypą, privalėjo pateikti įrodymus tokiam faktui patvirtinti (CPK 12, 178 str.). Byloje neįrodytos aplinkybės, kad žemės sklypo pirkėja neturėjo finansinių galimybių įsigyti žemės sklypą, kad ji nepriėmė žemės sklypo įgijėjo teisių ir pareigų bei jų neįgyvendino. Atsakovė A. J. Š. nuosekliai tvirtino, kokiu būdu ji su vyru buvo sukaupę pakankamai santaupų, kad įstengtų įsigyti žemės sklypą už sutartą su pardavėja kainą. Šią aplinkybę patvirtina duomenys atsakovų A. J. Š. ir M. Š. vienkartinėje turėto turto deklaracijoje, kurioje jie deklaravo 2003 m. gruodžio 31 d. banke ir ne banke turėję 243 710 Lt lėšų (t. 2, b. l. 153b-153d). Tuo tarpu išanalizavus A. Š. 2000 m. pajamų ir turto deklaraciją matyti, kad 2000 m. eigoje buvo fiksuojamas tik gamybinių patalpų pagal 2000 m. sausio 12 d. sutartį už 17 000 Lt įsigijimas, tokiu būdu deklaracijoje nurodant turėtų santaupų pokytį – sumažėjimą nuo 42 000 Lt iki 25 000 Lt (t. 1, b. l. 43-47). Ieškovės R. Š. 2000 m. turto ir pajamų deklaracijoje joks turimas turtas ir lėšos nefiksuojami (t. 1, b. l. 48-52). A. Š. 2001 m. pajamų ir turto deklaracijoje (t. 1, b. l. 53-56) vėlgi fiksuojamas 25 000 Lt lėšų ne banke turėjimas, o metų pabaigoje – jų sumažėjimas iki 13 000 Lt. Nurodyti duomenys paneigia ieškovės įrodinėtas aplinkybes, kad atsakovai A. J. ir M. Š. finansiškai nebuvo pajėgūs įsigyti sklypą pagal ginčijamą sutartį, kad sklypą faktiškai įsigijo ir ginčijamą sandorį sudarė jos sutuoktinis A. Š., mokėdamas už pirkinį šeimos lėšomis. Byloje esantys duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad A. J. Š. priėmė perkamą žemės sklypą, įgijo iš ginčo sutarties kylančias teises ir pareigas bei jomis naudojosi, valdo sklypą ir juo disponuoja. Tokias aplinkybes patvirtina šie teisiškai reikšmingi faktai: daiktinių teisių įregistravimas į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, leidimo sklype statyti gyvenamąjį namą gavimas, disponavimo sklypu teisės praktinis įgyvendinimas juo užtikrinant skolines prievoles (sklypo įkeitimo sandorio sudarymas), narystė sodų bendrijoje, kurioje yra žemės sklypas, ir bendrijos nario prievolių vykdymas, mokesčių už žemės sklypą sodų bendrijoje mokėjimas (t. 3, b. l. 157-158).

38Teisėjų kolegija, byloje esančių įrodymų visumos įvertinimo pagrindu daro išvadą, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog abi ginčijamo sandorio šalys siekė sudaryti apsimestinį sandorį, turėdamos tikslą pridengti tikrąjį žemės sklypo pirkėją. Nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad sklypo pardavėja I. B. S. siekė sudaryti ir sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ne su A. J. Š., o su A. Š. ir/ar R. Š.. Pažymėtina, kad šaliai, siekiančiai įrodyti sandorio apsimestinumą, nepakanka įrodyti vienos ginčijamo sandorio šalies ar trečiųjų asmenų, nebuvusių ginčijamo sandorio šalimi, valios ydingumo. Kadangi pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra dvi, todėl būtina įrodyti jų abiejų valią sudaryti apsimestinį sandorį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A–239/2006). Byloje nėra įrodymų apie pardavėjos valią sudaryti su pirkėja apsimestinį žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį. Byloje nepateikta įrodymų, kad pardavėja I. B. S., sudarydama ginčo sutartį, būtų žinojusi, jog A. J. Š. esanti tik A. Š. ar kokio kito asmens statytinė, o iš tikrųjų būtų turėjusi tikslą sudaryti tikrąjį sandorį būtent su R. Š. ir/ar A. Š.. Neįrodyta, kad tiek I. B. S. (žemės sklypo pardavėja), tiek A. J. Š. (žemės sklypo pirkėja) siekė pridengti kitą tokios pat rūšies sandorį dėl kitos tikrosios sandorio šalies - pirkėjo. Teisėjų kolegija pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ir byloje nustatytas 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, aukščiau išdėstytus teisminio ginčo bei sandorio šalių (pardavėjo ir pirkėjo) paaiškinimus, liudytojų parodymus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus įvertinusi ginčo sutartį sudariusių asmenų tikruosius ketinimus, šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo, sprendžia, kad ieškovės nurodytu pagrindu ginčijamo sandorio ydingumas yra neįrodytas, nes nepakanka faktinių duomenų konstatuoti, jog sudarant ginčo sutartį jos šalis - pirkėja A. J. Š. veikė tik kaip statytinis, o tikrieji žemės sklypo pirkėjai buvo atsakovas A. Š. ir ieškovė R. Š.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus dėl ginčijamo sandorio dalies (dėl pirkėjo) pripažinimo negaliojančia ir žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo A. Š. nuosavybe, todėl atitinkamos teismo sprendimo dalys naikinamos. Dėl šių ieškinio reikalavimų teisėjų kolegija priima kitą sprendimą – juos atmeta.

39Dėl ieškovės daiktinių teisių į gyvenamąjį namą

40Įstatymais nedraudžiama ant vienam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kitam asmeniui statyti pastatus ar kitokius nekilnojamuosius daiktus, taip pat sudarinėti sandorius dėl pastatų ar nekilnojamųjų daiktų, esančių kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje akcentuota, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir namo tame sklype pastatymas yra savarankiški teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant dėl nuosavybės teisių pripažinimo asmenine arba bendrąja jungtine, ar bendrąja daline nuosavybe į šiuos nekilnojamuosius daiktus.

41Vien pripažinimas fakto, kad atsakovė A. J. Š. buvo tikroji žemės sklypo įgijėja ir teisėtai valdo šį sklypą savininko teisėmis, savaime negali nulemti išvados, kad tikraisiais gyvenamojo namo tame žemės sklype statytojais ir faktiniais pastatyto namo savininkais negali būti sutuoktiniai ieškovė R. Š. (žemės sklypo savininkės marti) ir atsakovas A. Š. (žemės sklypo savininkės sūnus). Pažymėtina, jog galimybę statyti namą kitam asmeniui, negu statytojui, gavusiam statybos jam nuosavybės teise priklausančiame sklype leidimą, dažnai nulemia artimi giminystės ryšiai. Nustačius, kad šeimos (sutuoktinių R. ir A. Š.) lėšomis, neturtiniais įnašais bei darbu atsakovei A. J. Š. priklausančiame žemės sklype buvo pastatytas namas, šio daikto nuosavybės teisinė registracija ieškovės sutuoktinio A. Š. motinos A. J. Š. vardu neatspindėtų šeimos turto sukūrimo, tokia padėtis negalėtų būti laikoma sąžininga įstatyme įtvirtintam abiejų sutuoktinių teisėtų interesų pusiausvyros principui.

42CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Kaip jau pažymėta aukščiau, įrodinėjimo civiliniame procese specifika yra ta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi pagal CPK 185 straipsnį vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas, kurio turinys ne kartą atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008, 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005, ir kt.). Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tą ar kitą įrodinėjamą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių balansu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys duomenys leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą dėl tam tikro fakto buvimo. Visais atvejais įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kitaip sakant, CPK 178 straipsnyje, nustatančiame įrodinėjimo naštos paskirstymą, įtvirtinta norminė taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina.

43Nagrinėjamoje byloje pateiktos sąskaitos faktūros, prekių pirkimo čekiai, krovinių gabenimo važtaraščiai, sutartys ir kiti prekių bei paslaugų įgijimą fiksuojantys rašytiniai duomenys (t. 1, b. l. 69-134; t. 2, b. l. 59-103) patvirtina statybinių medžiagų įsigijimą namui statyti bei paslaugų jam eksploatuoti (aptarnauti) suteikimą ieškovės sutuoktinio A. Š. vardu. Apeliantai nepateikė jokių papildomų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima sutikti su teigimu, jog jų sūnus A. Š. visoms reikalingoms namui statyti medžiagoms įsigyti naudojo apeliantų duotas lėšas ir visas medžiagas pirko ne savo, o apeliantų reikmėms. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo posėdžiuose apklausti liudytojai - buvę R. ir A. Š. šeimos draugai, ginčo žemės sklypo kaimynė iš esmės patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad ginčo gyvenamąjį namą ieškovės ir atsakovo šeima statė kaip savo šeimos būstą, siekdami patenkinti savo gyvenimo ir buities poreikius. Remdamasi aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais bei ieškovės iniciatyva pakviestų liudyti asmenų paaiškinimais, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, grindžia išvadas apie R. Š. ir A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės į gyvenamąjį namą kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype sukūrimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantai šių įrodymų priešingais įrodymais nepaneigė.

44Reikšminga faktinė aplinkybė, sutvirtinanti išvadą dėl ieškovės ir atsakovo A. Š. gyvenamojo namo bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo, yra ieškovės ir atsakovo šeimos apsigyvenimas ginčo name. Byloje nustatyta, kad baigus ginčo namo statybą ir įrengimą, ieškovė su atsakovu ir dviem vaikais, pardavę turėtą šeimos gyvenamąjį būstą įsikėlė gyventi į ginčo namą, ten persiveždami visus šeimos baldus ir kitus apyvokos daiktus, naujai įsigijo ir integravo gyvenamojo namo virtuvės patalpoje virtuvės baldus ir įrangą. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamojo namo individualaus išplanavimo ir jo įrengimo ypatumai (t. 2, b. l. 57-59) verčia pagrįstai abejoti, ar jie atitiktų senesnio amžiaus asmenų poreikius. Nors atsakovai teigia, kad ieškovės šeimai leista name apsigyventi (nuomos pagrindais) tik laikinai, tokie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių dėl namo projektavimo, įrengimo ir apstatymo specifinių ypatybių. Rašytiniai įrodymai (sąskaitos, sutartys, pirkimo kvitai, važtaraščiai), taip pat liudytojų G. K., J. P., R. P., I. S., V. K., R. K. parodymai patvirtina aplinkybę, kad ginčo namas projektuotas, statytas, įrengtas, vidaus ir išorės apdaila padaryta bei namas apstatytas ieškovės šeimos lėšomis ir darbu, pritaikant gyvenimo jame sąlygas ieškovės keturių asmenų šeimai. Šios reikšmingos aplinkybės duoda pagrindą nesutikti su apeliantų argumentais, esą sūnui ir marčiai (atsakovui A. Š. ir ieškovei) su vaikais jie leidę savo name pagyventi tik laikinai, iki šie įsigys kitą būstą vietoj parduoto buto. Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti įrodymais, o tik bylos eigoje pateiktą A. Š. (nuomininko) ir A. J. Š. (nuomotojos) pasirašytą nuomos sutartį teisėjų kolegija vertina kritiškai ir atmeta kaip įrodymą dėl ieškovės šeimos apsigyvenimo ginčo name teisinio pagrindo ir faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliantai pripažino ieškovės nurodytą aplinkybę, jog pardavus butą, pinigai tarp sutuoktinių R. ir A. Š. buvo pasidalyti pervedant į kiekvieno jų sąskaitas, o tai reiškia, kad jokio kito bendro turto už gautas pardavus butą lėšas jie neketino įsigyti. Atsakovo A. Š. deklaruojamas teiginys, kad buvo planuojama šeimai apsigyventi kitur suremontavus įsigytą butą Benediktinių gatvėje, Kaune, taip pat nepagrįstas įrodymais.

45Įrodinėjant aplinkybes dėl bendrosios jungtinės gyvenamojo namo nuosavybės sukūrimo, aktualus ginčo šalių elgsenos ir veiksmų, taip pat lėšų šiam daiktui sukurti kilmės ir panaudojimo aiškinimas. Atsakovai A. J. Š. ir M. Š. tebegyvena ( - ), šalia turi garažą. Iki šiol jie turi du sodo žemės sklypus su statiniais. Apeliantams susikūrus pakankamai geras gyvenimo, buities, užsiėmimo ir laisvalaikio praleidimo sodo sklypuose sąlygas, kelia pagrįstų abejonių jų aiškinimas, sulaukus garbaus amžiaus imtis dar ir gyvenamojo namo statybos, reikalaujančios daug lėšų, darbo ir laiko sąnaudų, tam išnaudojant sukauptas pinigines santaupas. Ketinimų įrengti ir pritaikyti gyvenamojo namo patalpas pagal atitinkamus poreikius bei keltis gyventi į ginčo namą jie nebuvo pradėję realizuoti ir jų neįgyvendino, nors ir deklaruoja turėtą svajonę gyventi nuosavoje namų valdoje. Faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovai A. J. Š. ir M. Š. ginčo namo statybos ir įrengimo laikotarpiu tenkino kitus materialiuosius poreikius. 2004 m. rugsėjo 4 d. šalia turimo sodo sklypo jie nusipirko dar vieną žemės sklypą su sodo nameliu (t. 2, b. l. 140). Atsakovai nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad kitame jų turimame sodų bendrijos žemės sklype stovi teisiškai neregistruotas pastatas, kuris ginčo namo statybos laikotarpiu buvo renovuotas (šias aplinkybes iš dalies patvirtina prie bylos 2 tomo pridėtas 2007 m. gruodžio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). M. Š. 2007 m. balandžio 25 d. įformino ir po to teisiškai įregistravo buto Vilniuje įsigijimą nuosavybėn pirkimo-pardavimo sandoriu. Taigi, šie rašytiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovai A. J. Š. ir M. Š. ginčo namo statybos ir įrengimo laikotarpiu tenkino kitas materialaus pobūdžio reikmes.

46Į bylą pateikti duomenys apie oficialiuose apskaitos dokumentuose fiksuotas ieškovės ir jos sutuoktinio A. Š. darbinės veiklos pajamas. Ieškovės teigimu, atsakovas A. Š. nurodydavo ne visas iš savo verslo gaunamas pajamas. Tokius teiginius iš dalies pagrindžia šeimos turimas vertingas turtas – butai Neringoje, butas Kauno senamiesčio zonoje, atsakovo A. Š. investicijos kuriant privatų verslą ir įgyjant tam reikalingas negyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, kad butai Neringoje ir Kaune buvo įgyti ginčo namo statybos laikotarpiu, kas patvirtina, kad A. Š. ir jo šeima turėjo pakankamai lėšų įvairiems materialiniams poreikiams tenkinti. Darydama išvadas dėl ieškovės ir jos sutuoktinio turimų lėšų pakankamumo ginčo namui statyti ir įrengti, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į gyvenamojo namo statybos būdą bei statybos trukmę. Gyvenamasis namas buvo statomas ekonomiškesniu ir taupesniu „ūkio būdu“, rašytiniai duomenys rodo, kad pats atsakovas A. Š. rūpinosi medžiagų įsigijimu ir pristatymu, namo statyboje pasinaudodavo savo verslo įmonės paslaugomis ir darbuotojais. Gyvenamasis namas buvo statomas ir įrengiamas pakankamai ilgą laiką (bylos duomenimis, pagal statybinių medžiagų įsigijimo pradžios laiką - nuo 2000 m. liepos mėn. iki 2007 m.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sutuoktiniai R. ir A. Š. per atitinkamą laikotarpį sukaupdavo tam tikrą kiekį lėšų, kurias galėdavo skirti (panaudoti) atskiriems gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbams atlikti. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija, vadovaudamasi civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu, laikosi nuostatos dėl labiau įtikinamo fakto, kad ginčo gyvenamasis namas buvo statomas ir įrengiamas ieškovės ir jos sutuoktinio A. Š. lėšomis, kurios laikytinos šeimos lėšomis. Jeigu ir sutikti su atsakovų nurodoma aplinkybe, jog pritrūkus lėšų gyvenamojo namo statybai užbaigti, jų teko skolintis iš atsakovo A. Š. verslo partnerio R. B., teisėjų kolegija sutinka su ieškovės aiškinimu, kad tikrasis paskolos gavėjas buvo A. Š.. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje liudytoju apklausiamas R. B., be kita ko, nurodė, jog iš jo gautų paskolų grąžinimo garantas buvo verslo partneris A. Š., su kuriuo jis ir būtų suderinęs reikalus dėl suteiktos paskolos. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad A. J. Š. vardu gautos paskolos iš banko, kuria buvo atsiskaityta su R. B., grąžinimas buvo pradėtas atsakovo A. Š. atliktais lėšų pervedimais į A. J. Š. banko sąskaitą, iš kurios buvo nuskaitomos sumos paskolos grąžinimui. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti apie labiau tikėtiną faktą, kad paskola iš banko A. J. Š. vardu iš tikrųjų buvo paimta A. Š. interesais. Atsakovai A. J. Š. ir M. Š. nepateikė įrodymų apie savo arba jų nurodytų skolintų iš R. B. lėšų panaudojimą ginčo namo statybai ir įrengimui. Remdamasi šioje byloje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais teisėjų kolegija aiškinosi gyvenamojo namo statybai panaudotų lėšų kilmę bei šalių finansines galimybes statyti namą. Atsakovai M. Š. ir A. J. Š. nepateikė jokių naujų įrodymų dėl lėšų, kurios galėjo būti panaudotos namo statyboje kilmės ir jų finansinių galimybių finansuoti namo statybą, apsiribodami iš esmės tokio paties turinio paaiškinimais, kaip ir teiktais pirmosios instancijos teisme. Atsakovas A. Š. jokių papildomų duomenų apie iš verslo gautas pajamas ir jų naudojimą ginčo daiktams įsigyti (sukurti) neteikė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai M. P., J. P., R. K. parodė, kad nemažas pajamas ieškovė R. Š. ir atsakovas A. Š. gaudavo iš buto Neringoje nuomos poilsiautojams.

47Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia apie buvimą labiau tikėtinos faktinės aplinkybės, kad tarp atsakovų A. J. Š. ir M. Š. bei ieškovės R. Š. ir jos sutuoktinio A. Š. buvo susitarta, jog A. J. Š. įsigytame žemės sklype sūnaus šeima (ieškovė R. Š. ir atsakovas M. Š.) pasistatys sau gyvenamąjį namą. Šio įsitikinimo nepaneigia ir ta aplinkybė, kad šio namo statytoju buvo įforminta atsakovė A. J. Š., nes pagal statybos norminių teisės aktų reikalavimus lengviausia namo statytojo teisę yra įgyvendinti asmeniui, nuosavybės teise valdančiam žemės sklypą, kuriame ketinama statyti pastatus ar kitus statinius (1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 redakcijos, galiojusios statybos leidimo A. J. Š. išdavimo metu, 3 str. 2 d., 20 str. 2 d. 2 p., 23 str. 6 d. nuostatos). Šio įsitikinimo nepaneigia ir daiktinių teisių į gyvenamąjį namą įregistravimas atsakovės A. J. Š. vardu, nes kaip jau nurodyta šioje nutartyje, byloje neginčijama nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atlikta ginčo turto nuosavybės teisių teisinė registracija atsakovės A. J. Š. vardu, bet vertinami įrodymai dėl ieškovės ir jos sutuoktinio A. Š. daiktinių teisių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teisės – pripažinimo į jų lėšomis ir darbu sukurtą daiktą - pastatytą gyvenamąjį namą. Nepaneigtas ir ieškovės aiškinimas apie tai, kad sutuoktinis A. Š. jai yra sakęs, kad namo statybos dokumentacija buvo fiktyviai įforminta motinos A. J. Š. vardu esą dėl to, kad jis yra firmos direktorius ir jeigu būtų kokie nors finansiniai nesklandumai, tai reikėtų atsakyti savo turtu (t. 3, b. l. 51, antra pusė).

48Teisėjų kolegija esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurias remiantis ginčo namas buvo pripažintas bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo A. Š. nuosavybe. Teismas dėl šio ieškovės reikalavimo tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir išvadas padarė iš jų viseto duomenų. Byloje surinktų įrodymų, juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, visuma buvo pakankama teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrindu nurodytų dalies aplinkybių (kiek tai susiję su daiktinėmis teisėmis į gyvenamąjį namą) egzistavimo.

49Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą (jo dalį), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

50Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad ginčo dalyje dėl gyvenamojo namo sukūrimo ir daiktinių teisių į jį pripažinimo pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

51Dėl trečiojo asmens AB SEB banko interesų apsaugos

52Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad būtina įvertinti, ar pasikeitus turto, įkeisto hipotekos kreditoriaus (trečiojo asmens) AB SEB banko naudai, savininkams, nenukentės šio kreditoriaus interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinus ieškinio reikalavimą, kuriuo siekiama pakeisti banko naudai įkeisto gyvenamojo namo savininką, tačiau atmetant reikalavimą pakeisti įkeisto žemės sklypo savininką, hipotekos kreditoriaus turtiniai interesai nebus pažeisti.

53AB SEB Vilniaus bankas (dabar AB SEB bankas) 2007 m. birželio 6 d. kredito sutartimi yra suteikęs A. J. Š. 34 841,18 EUR paskolą, kurios ekvivalentinis dydis litais yra 120 000 Lt (t. 1, b. l. 171). Kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas A. J. Š. vardu registruotas turtas – ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys ( - ) (t. 2, b. l. 23-26). Hipotekos lakšte nurodyta, kad įkeičiamas žemės sklypas (išsprendus šį ginčą liekantis įkaito davėjų A. J. Š. ir M. Š. nuosavybė) hipotekos šalių susitarimu įvertintas 250 000 Lt verte. Tokia sklypo vertė fiksuota ir 2007 m. lapkričio 23 d. preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymoje (t. 2, b. l. 56). Kitų duomenų apie žemės sklypo rinkos vertę byloje nepateikta. Sprendžiant iš A. J. Š. išduoto kredito sumos ir kredito davėjo interesais įkeisto turto įvertinimo, matyti, kad prievolės grąžinti paskolą įvykdymui užtikrinti visiškai pakanka įkeisto žemės sklypo vertės.

54Be to, įkeisto nekilnojamojo daikto savininko pasikeitimas nepanaikina įkeitimo (pasikeitus įkeisto daikto nuosavybės teisei, hipoteka seka paskui daiktą – CK 4.171 str. 9 d. nuostata). Šioje byloje nebuvo keliami reikalavimai, nukreipti pakeisti hipotekos teisinių santykių turinį, todėl gyvenamojo namo savininko pasikeitimas teismo sprendimo pagrindu savaime nepanaikina šio daikto hipotekos. Atkreiptinas dėmesys, kad, esant reikalui, kredito gavėjos A. J. Š. prievolių bankui įvykdymo užtikrinimas galimas ir iš kito paskolos gavėjos asmenine ar bendrosios nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (t. 2, b. l. 139-152).

55Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56Iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškovės materialiųjų reikalavimų patenkinimo apimties, atitinkamai pakeičiama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str. 4 d.). Apskaičiuojant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas šiuo atveju vadovaujamasi tuo, kad priklausomai nuo šioje byloje nustatytos ieškinio sumos, patenkintų ieškovės turtinių reikalavimų apimtis sudaro 84 proc. (lyginant ieškinio sumą sudarančias ginčijamo sandorio objekto - žemės sklypo vertę su gyvenamojo namo verte).

57Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį išlaidų (dalies mokesčio – 5 267,58 Lt mokėjimas jai buvo atidėtas), tai pat 4 720 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, sumokėta žyminio mokesčio už ieškinį dalis jai nekompensuotina (pagal atmestų ieškinio reikalavimų apimtį jį turėtų mokėti daugiau kaip 1 000 Lt žyminio mokesčio). Pagal patenkintą ieškinio reikalavimų apimtį vertine išraiška (84 proc.) ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 3 964,80 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (pagal pirmosios instancijos teisme pateiktus išlaidų dokumentus).

58Į valstybės biudžetą iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama dalis žyminio mokesčio (5267,58 Lt) už ieškinį, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas, taip pat 104,30 Lt (84 proc.) dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidų (iš viso 5 371,88 Lt). Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiama 16 proc. dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidų (17 Lt). Tokiu būdu, atitinkamai pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstymas.

59Bylą nagrinėjant kasacine ir du kartus apeliacine tvarka buvo pateikti ieškovės 9 145 Lt advokato pagalbos byloje išlaidų apmokėjimo dokumentai. Ieškovei 84 proc. šių išlaidų atlyginama iš atsakovų lygiomis dalimis. A. J. Š. turėjo 2 000 Lt išlaidų mokant žyminį mokestį už apeliacinį bei kasacinį skundus ir 1 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Jai priteistina iš ieškovės 16 proc. šių išlaidų. M. Š. turėjo 2 400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Jam priteistina iš ieškovės 16 proc. šių išlaidų. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė dokumentus dėl 12 807 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi trečiasis asmuo dalyvavo atsakovų pusėje, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (vertine išraiška) jam priteistina iš ieškovės 16 proc. šių išlaidų.

60Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovai buvo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už paduotus apeliacinį bei kasacinį skundus, į valstybės biudžetą priteistina iš ieškovės atitinkama dalis žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovai buvo atleisti, taip pat atitinkama dalis dokumentų siuntimo apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose išlaidų, o iš atsakovų lygiomis dalimis - atitinkama dalis dokumentų siuntimo apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose išlaidų. Ieškovė prašė priteisti 968 Lt už žemės sklypo vertinimą turėtų išlaidų. Kadangi šis vertinimas neturėjo reikšmės ginčo išsprendimui ir teisėjų kolegija juo nesivadovavo darydama teisines išvadas dėl ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, priteisti ieškovei turto vertinimo išlaidų atlyginimą nėra pagrindo.

61Atmetus ieškinio reikalavimą dėl ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, panaikinami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu taikyti daiktinių teisių į šį sklypą apribojimai.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

63Pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą. Panaikinti sprendimo dalis kuriomis: 1. pripažinta negaliojančia 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo (kadastrinis numeris: ( - )), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl sutarties šalies (pirkėjo); 2. pripažinta, kad žemės sklypas (kadastrinis numeris: ( - )), esantis ( - ), yra bendroji jungtinė R. Š. (a. k. ( - ) ir A. Š. (a. k. ( - ) nuosavybė. Šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus dėl 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo (kadastrinis numeris: ( - )), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir šio žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine R. Š. ir A. Š. nuosavybe atmesti.

64Palikti nepakeistas sprendimo dalis, kuriomis: 1. gyvenamasis namas, unikalus numeris: ( - ), esantis ( - ), pripažintas bendrąja jungtine R. Š. (a. k. ( - ) ir A. Š. (a. k. ( - ) nuosavybe; 2. atmesti kiti ieškinio reikalavimai.

65Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip: „Priteisti R. Š. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis iš A. Š. (a. k. ( - ) Anastazijos J. Š. (a. k. ( - ) ir M. Š. (a. k. ( - ) 3 964,80 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis litus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

66Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš A. Š. (a. k. ( - ) Anastazijos J. Š. (a. k. ( - ) ir M. Š. (a. k. ( - ) 5 371,88 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną litą ir 88 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš R. Š. (a. k. ( - ) – 17 Lt (septyniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

67Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka, taip: 1. priteisti R. Š. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis iš A. Š. (a. k. ( - ) Anastazijos J. Š. (a. k. ( - ) ir M. Š. (a. k. ( - ) 7 681,80 Lt (septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų; 2. priteisti Anastazijai J. Š. (a. k. ( - ) iš R. Š. (a. k. ( - ) 490 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų; 3. priteisti M. Š. (a. k. ( - ) iš R. Š. (a. k. ( - ) 336 Lt (tris šimtus trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų; 4. priteisti AB SEB bankui (j.a.k. 112021238) iš R. Š. (a. k. ( - ) 2049,12 Lt (du tūkstančius keturiasdešimt devynis litus ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų; 5. priteisti į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš A. Š. (a. k. ( - ) Anastazijos J. Š. (a. k. ( - ) ir M. Š. (a. k. ( - ) 45,84 Lt (keturiasdešimt penkis litus ir 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 6. priteisti į valstybės biudžetą iš R. Š. (a. k. ( - ) – 744,92 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt keturis litus ir 92 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

68Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. ir 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą Anastazijai J. Š. (a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), 0,0624 ha ploto, esančiam ( - ).

69Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registrui.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo... 6. Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu A. Š. gyvena nuo 1988 m.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino... 9. Teismas nustatė, kad atsakovės A. J. Š. nuosavybės teise nekilnojamojo... 10. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti rašytiniai duomenys apie medžiagų... 11. Spręsdamas, kas buvo tikrasis žemės sklypo pirkėjas bei gyvenamojo namo... 12. Teismas vadovavosi aplinkybėmis, kad A. ir R. Š. šeima apsigyveno... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atsakovai A. J. Š. ir M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2008... 15. 1. Atsakovų nuosavybę į žemės sklypą ir namą patvirtina nustatyta tvarka... 16. 2. 2002–2007 m. laikotarpiu gyvenamąjį namą statėsi A. J. Š. ir M. Š..... 17. 3. Teismas turėjo vertinti įrodymus, ar ieškovė ir atsakovas A. Š.... 18. 4. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 197 straipsnio 2 dalį. Teismas... 19. 5. Teismas nepagrįstai taikė CK 1.87 straipsnį. Teismas, spręsdamas žemės... 20. Ieškovės R. Š. atstovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo... 21. IV. Kasacinės instancijos teismo pateikti byloje išaiškinimai ir nurodymai... 22. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Kauno apygardos... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi panaikino... 24. V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. ... 26. Dėl pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių... 27. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios... 28. Apeliaciniame skunde keliama ginčo žemės sklypo pardavėjos ir žemės... 29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 30. Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d.... 31. Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje, be... 32. Pirmosios instancijos teismas įvertino žemės sklypo pirkimo-pardavimo... 33. Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl jo sudarymo su... 34. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės... 35. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui... 36. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 37. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo... 38. Teisėjų kolegija, byloje esančių įrodymų visumos įvertinimo pagrindu... 39. Dėl ieškovės daiktinių teisių į gyvenamąjį namą... 40. Įstatymais nedraudžiama ant vienam asmeniui nuosavybės teise priklausančio... 41. Vien pripažinimas fakto, kad atsakovė A. J. Š. buvo tikroji žemės sklypo... 42. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 43. Nagrinėjamoje byloje pateiktos sąskaitos faktūros, prekių pirkimo čekiai,... 44. Reikšminga faktinė aplinkybė, sutvirtinanti išvadą dėl ieškovės ir... 45. Įrodinėjant aplinkybes dėl bendrosios jungtinės gyvenamojo namo nuosavybės... 46. Į bylą pateikti duomenys apie oficialiuose apskaitos dokumentuose fiksuotas... 47. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia apie buvimą labiau... 48. Teisėjų kolegija esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais,... 49. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 50. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad ginčo dalyje dėl... 51. Dėl trečiojo asmens AB SEB banko interesų apsaugos... 52. Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad būtina... 53. AB SEB Vilniaus bankas (dabar AB SEB bankas) 2007 m. birželio 6 d. kredito... 54. Be to, įkeisto nekilnojamojo daikto savininko pasikeitimas nepanaikina... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 56. Iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškovės... 57. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio už... 58. Į valstybės biudžetą iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama dalis... 59. Bylą nagrinėjant kasacine ir du kartus apeliacine tvarka buvo pateikti... 60. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, taip pat... 61. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl ginčijamos žemės sklypo... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 63. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą. Panaikinti... 64. Palikti nepakeistas sprendimo dalis, kuriomis: 1. gyvenamasis namas, unikalus... 65. Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją... 66. Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš A. Š. (a. k. ( - ) Anastazijos J. Š.... 67. Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias nagrinėjant bylą... 68. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. ir 2007 m. rugsėjo... 69. Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registrui....