Byla e2-174-731/2020
Dėl kelio servituto nustatymo

1Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė, sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Valerij Černov,

2parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. D. ir L. D. ieškinį atsakovui A. J., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija, dėl kelio servituto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovai ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypui, esančiam ( - ), atlygintinį kelio servitutą pagal pateiktą planą ir suteikianti teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3,0500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis Zarasų r., Turmanto sen., Pakalniškių k. Ieškovai negali patekti į savo žemės sklypą, nenustačius prašomo servituto. Ieškovų sklypas išsidėstęs palei valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 102 Vilnius-Švenčionys-Zarasai ir jokios nuovažos į ieškovams priklausantį žemės sklypą nėra. Dar 2018 m. liepos 8 d. buvę šio žemės sklypo savininkai kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos dėl leidimo įsirengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 102, tačiau leidimas įsirengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 102, ieškovams nebuvo duotas. Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis( - ), kuriame yra artimiausia nuo ieškovų sklypo nuovaža nuosavybės teise priklauso atsakovui A. J.. Patekti/įvažiuoti nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 102 į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį Zarasų r., Turmanto sen., Pakalniškių k., yra techninė galimybė tik per atsakovui priklausančiame žemės sklype esančią nuovažą. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Matavimai“ parengė Servituto nustatymo planą, žemės sklype unikalus Nr. ( - ), ( - ). Kelio servitutas yra suprojektuotas pačia atsakovui A. J. priklausančio žemės sklypo riba, lygiagrečiai valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 102, projektuojamas kelio servitutas užima 0,0382 ha ploto (visas žemės sklypo plotas yra 3,0000 ha). Ieškovai sutinka sumokėti vienkartinę 1,27 procentų dydžio viso žemės sklypo vidutinės rinkos vertės kompensaciją, atsakovui už nustatytą servitutą. Esant pagrindui prašo priimti sprendimą už akių.

5Nacionalinė žemės tarnybos Zarasų skyrius atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad ieškovams, dabartiniu metu, nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties, 3,05 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) buvo suformuotas, priimant Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 44-691-21140 bei Zarasų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkį Nr. 335v dėl nuosavybės teisės atkūrimo į nekilnojamąjį turtą L. V.. Ženklinant 1992 m. rugsėjo 18 d., vietovėje grąžintą nuosavybėn žemės sklypą, buvęs sklypo savininkas L. V., pasirašydamas Žemės sklypo parodymo ir jų vietoje paženklinimo aktą, sutiko su paženklinto žemės sklypo ribomis ir suformuoto žemės sklypo naudojimo sąlygomis. Pretenzijų dėl žemės sklypo formavimo nebuvo pareikšta. Atsižvelgiant į žemės sklypo nuosavybės tvarkymo byloje parengtą žemės sklypo laikinąjį planą, 1999 m. rugsėjo 9 d. patvirtintą Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, sklypas suformuotas prie valstybinės reikšmės krašto kelio „Zarasai – Dūkštas“, be įvažiavimo į sklypo teritoriją. Faktinė aplinkybė, kad ieškovų žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) buvo suformuotas be įvažiavimo į sklypo teritoriją, apsunkina žemės sklypo naudojimą. Prašo tenkinti ieškovų S. D. ir L. D. ieškinio reikalavimus dėl kelio servituto nustatymo.

6Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Kelių direkcija atsakydama į 2019 m. liepos 8 d. ieškovų pateiktą prašymą dėl leidimo įsirengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 102 Vilnius-Švenčionys-Zarasai į žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį( - ), informavo, kad įrengti naują, tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 102 Vilnius-Švenčionys-Zarasai į žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) nėra teisinių galimybių. Valstybinės reikšmės keliai, nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą ar objektą. Priešingai, sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal Kelių techninio reglamento (toliau – KTR) 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus. Vadovaujantis šio reglamento 165 punktu, nuovažos krašto keliuose kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Artimiausia nuovaža nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos Zarasų miesto kryptimi yra už 65 metrų. KTR 162 punkte pažymėta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus, todėl privažiavimo prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) galimybę reikia spręsti iš vietinės reikšmės kelių (gatvių), naudojant krašto kelyje jau esamas, teisėtai įrengtas nuovažas, bei esant poreikiui tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servituto nustatymo. Esant šioms aplinkybėms Lietuvos automobilių kelių direkcija pažymi, kad nėra teisinių galimybių ieškovams įsirengti tiesioginės nuovažos nuo valstybinės reikšmės krašto kelio, todėl Kelių direkcija prašo ieškovų ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti Kelių direkcijos atstovams nedalyvaujant, neprieštarauja, kad teisės aktų nustatytais atvejais sprendimas būtų priimtas už akių.

7Atsakovui A. J. buvo nustatytas 14 dienų terminas pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui išsiuntus ieškinį su priedais ir pranešimą ieškinyje nurodytu adresu – Zarasų r., Turmanto sen., Pakalniškių k., procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Procesinius dokumentus persiuntus kitu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – ( - ), dokumentai taip pat nebuvo įteikti. 2019 m. lapkričio 7 d. ieškovų atstovė nurodė, kad ieškovai siūlomo nustatyti servituto planą atsakovui A. J. siuntė per Facebook paskyrą. Atsakovas siūlomo nustatyti kelio servituto planą gavo, atrašė, kad būtų bendraujama su jo seserimi. Susisiekus su jo seserimi, pastaroji paaiškino, kad jai išduotas įgaliojimas yra pasibaigęs. 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovo sesuo A. P. pranešė, jog brolis A. J. neprieštarauja duoti leidimą, tačiau negali atvykti į Lietuvą. Nurodė, jo elektroninio pašto adresą, kuriuo buvo išsiųsti į rusų kalbą išversti procesiniai dokumentai. 2019 m. lapkričio 29 d. atsakovas patvirtino, kad gavo procesinius dokumentus. Atsakovui buvo išsiųstas šaukimas į teismo posėdį, kurio gavimą atsakovas taip pat patvirtino, nurodė, kad į teismo posėdį negali atvykti dėl pateisinamų priežasčių, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių. Kadangi atsakovas nors iš išreiškė poziciją dėl ieškinio, t. y. iš esmės sutiko su ieškiniu, tačiau per teismo nustatytą terminą tinkamai surašyto atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl proceso šalims, tame tarpe ir atsakovui sutinkant, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

8Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo priimti sprendimą už akių.

9Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, neprieštarauja, kad byloje būtų priimtas sprendimas už akių.

10Ieškinys tenkintinas visiškai.

11Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

12Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai S. D. ir L. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 3,0500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ). Ieškovai nurodo, kad negali patekti į savo žemės sklypą, nenustačius prašomo servituto. Ieškovų sklypas išsidėstęs palei valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 102 Vilnius-Švenčionys-Zarasai ir jokios nuovažos į ieškovams priklausantį žemės sklypą nėra. Dar 2018 m. liepos 8 d. buvę šio žemės sklypo savininkai (šį nekilnojamąjį turtą ieškovai įgijo 2019 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. TPV-4294) kreipėsi į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos dėl leidimo įsirengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 102, tačiau leidimas įsirengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 102 nebuvo duotas, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus nuovažos krašto keliuose kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip 500 metrų.

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos taip pat pažymėjo, kad artimiausia nuovaža nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo yra Zarasų kryptimi už 65 metrų. Kita artimiausia nuovaža yra tik už 380 metrų, iki jos reikia patekti per du žemės sklypus. 3,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr., kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), kuriame yra minėta nuovaža nuosavybės teise priklauso atsakovui A. J.. Patekti/įvažiuoti nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 102 į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį( - ), yra techninė galimybė tik per atsakovui priklausančiame žemės sklype esančią nuovažą. Ieškovai pateikė UAB „Matavimai“ parengtą Servituto nustatymo planą, žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - ). Kelio servitutas yra suprojektuotas pačia atsakovui A. J. priklausančio žemės sklypo riba, lygiagrečiai valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 102, projektuojamas kelio servitutas užima 0,0382 ha ploto (visas žemės sklypo plotas yra 3,0000 ha).

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnyje numatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui.

15Ieškovai S. D. ir L. D. mano, kad dėl netinkamo 3,0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio( - ), suformavimo, nenumatant įvažiavimo į šį žemės sklypą, atsakomybė tenka viešojo administravimo subjektui, atsakingam už žemės sklypų formavimą, tačiau įvertindami, kad kelio servitutas nustatomas ieškovų naudai, ieškovai sutinka kompensuoti atsakovui. Tarnaujančiu tampantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis( - ), yra 3,0000 ha ploto, prašomo nustatyti kelio servituto plotas yra 0,0382 ha, t. y. užima 1,27 procento viso žemės ploto. Kadangi prašomas nustatyti servitutas užima 1,27 procentų viso žemės sklypo ploto, ieškovai S. D. ir L. D. sutinka sumokėti vienkartinę 1,27 procentų dydžio viso žemės sklypo vidutinės rinkos vertės kompensaciją, t. y. 31,75 Eur (2500 Eur x 1,27:100).

16CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

17Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kaip nors sureagavęs į ieškovo prašymą nustatyti servitutą, todėl darytina išvada, jog šalims nepavyko susitarti dėl servituto. Taip pat svarbu nustatyti, ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais, siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

18Remdamasis ieškovų pateiktais duomenimis, atsižvelgdamas į trečiųjų asmenų poziciją, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovams neturint galimybės patekti į savo žemės sklypą, būtina teismo sprendimu nustatyti servitutą, kad ieškovai galėtų naudoti pagal paskirtį jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį( - ).

19Atsakovas, nors ir buvo tinkamai informuotas apie jo teisę pateikti atsiliepimus, tačiau nei atsiliepimų, nei įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ). (tarnaujantis daiktas) nustatytinas atlygintinis 6 m pločio 0,0382 ha ploto kelio servitutas pagal 2019 m. gegužės 28 d. UAB „Matavimai“ parengtą Servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku į 3,0500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) (viešpataujantis daiktas) (CK 4.111 straipsnis, 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnis).

20Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai servitutas nustatytas administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015). Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).

21Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė nustatyti atlygintinį servitutą, už nustatytą servitutą priteisti iš ieškovų atsakovui vienkartinę 31,75 Eur kompensaciją. Nustačius ieškovų prašomą kelio servitutą, atsižvelgiant į ieškovų prašymą ir kasacinio teismo praktiką, minėtas ieškovų prašymas priteisti iš ieškovų atsakovui vienkartinę 31,75 Eur kompensaciją, vertintinas kaip pagrįstas, todėl tenkintinas.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Tenkinus ieškinį visiškai, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovai patyrė 660,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus ieškinio turinį, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių, todėl priteistinas iš atsakovo ieškovų naudai. Iš viso ieškovų naudai iš atsakovo priteistina 735,00 Eur (75 Eur +500 Eur + 160 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

24Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 6,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,78 Eur išlaidų (CPK 96 straipsnis).

25Teismas, vadovaudamasis 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Ieškinį tenkinti visiškai.

27Nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiam( - ), (tarnaujantis daiktas) atlygintinį 6 m pločio 0,0382 ha ploto kelio servitutą pagal 2019 m. gegužės 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „Matavimai“ parengtą Servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku į 3,0500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį( - ) (viešpataujantis daiktas).

28Ieškovai S. D. ir L. D. sumoka vienkartinę 31,75 Eur dydžio kompensaciją už servituto nustatymą atsakovui A. J.

29Priteisti iš atsakovo A. J. 735,00 Eur (septynių šimtų trisdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovų S. D. ir L. D. naudai.

30Priteisti iš A. J. 6,78 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

31Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

32Ieškovai per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila... 2. parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. Ieškovai ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypui, esančiam ( - ),... 5. Nacionalinė žemės tarnybos Zarasų skyrius atsiliepime nurodė, jog su... 6. Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog... 7. Atsakovui A. J. buvo nustatytas 14 dienų terminas pareikšti atsiliepimą į... 8. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko,... 9. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 11. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų... 12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai S. D. ir L. D. bendrosios... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnyje... 15. Ieškovai S. D. ir L. D. mano, kad dėl netinkamo 3,0500 ha žemės sklypo,... 16. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kaip nors... 18. Remdamasis ieškovų pateiktais duomenimis, atsižvelgdamas į trečiųjų... 19. Atsakovas, nors ir buvo tinkamai informuotas apie jo teisę pateikti... 20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė nustatyti atlygintinį servitutą, už... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 24. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 6,78 Eur... 25. Teismas, vadovaudamasis 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285,... 26. Ieškinį tenkinti visiškai.... 27. Nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ),... 28. Ieškovai S. D. ir L. D. sumoka vienkartinę 31,75 Eur dydžio kompensaciją... 29. Priteisti iš atsakovo A. J. 735,00 Eur (septynių šimtų trisdešimt penkių... 30. Priteisti iš A. J. 6,78 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos... 31. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 32. Ieškovai per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti...