Byla 2A-2153-553/2012
Dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo T. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „D-grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „D-grupė“ ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo T. S..

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 28 491,84 Lt draudimo išmoką už automobilio sugadinimą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2010-06-10 sudarė automobilio kasko draudimo sutartį Nr. 851-0333794 (toliau – Sutartis) (b. l. 6). Ieškovas, vykdydamas automobilių nuomos veiklą, automobilį išnuomojo trečiajam asmeniui. Įvykus draudiminiam įvykiui (automobilio sugadinimui) ieškovas elgėsi apdairiai ir sąžiningai, išnuomodamas automobilį trečiajam asmeniui nustatė automobilio defektus, o atsiimdamas automobilį atliko visus įmanomus ir reikalingus su automobilio būklės nustatymu susijusius veiksmus. Atsakovas neturi teisinio pagrindo neišmokėti draudimo išmokos dėl to, jog trečiasis asmuo neišsamiai ar visai nenurodė draudiminio įvykio atsiradimo aplinkybių (b. l. 2-4). Vėliau ieškovas sumažino reikalavimą iki 22 326 Lt (b. l. 83, 86).

8Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovui nei raštu, nei žodžiu nebuvo pateikta informacija apie automobilio sugadinimo aplinkybes, todėl atsakovas neturėjo galimybės objektyviai įvertinti, ar įvykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis, laikytinas draudžiamuoju. Ieškinyje yra suabsoliutinama atsakovo prievolė mokėti draudimo išmoką eliminuojant paties apdraustojo pareigą elgtis sąžiningai. Be to, atsakovas nesutiko su ieškovo reikalaujamos sumos dydžiu, nes ji nurodyta neišskaičiavus nei PVM, nei draudimo sutartyje numatyto dydžio išskaitos, nei automobilio detalių nusidėvėjimo. Atsakovas reikalavo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 26-29).

9Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-23 priėmė sprendimą ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui be reikalo sumokėtą žyminio mokesčio dalį, t. y. 175,98 Lt, priteisti valstybei iš ieškovo 19,53 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad šalių sudarytoji Sutartis yra parengta pagal draudimo rūšies taisykles (Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030, toliau – Taisyklės Nr. 030, b. l. 30-37). Ieškovas nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas jo automobilis, kadangi automobilis buvo apgadintas nuomos sutarties galiojimo metu, kai ieškovas jo nekontroliavo. Atsakovas siuntė automobilio nuomininkui (trečiajam asmeniui) raginimus pateikti išsamius paaiškinimus dėl aplinkybių, kuriomis buvo apgadintas ieškovo automobilis. Tačiau trečiasis asmuo nepateikė draudikui reikalaujamos informacijos. Šalims sudarius automobilio kasko draudimo sutartį, draudimo išmoka dėl automobilio apgadinimo turi būti išmokėta ne bet kokiu atveju, o tik įvykus draudžiamajam įvykiui (Taisyklių Nr. 030 3 skyrius). Taisyklių Nr. 030 4 skyriuje išvardinti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus, draudimo išmoka nemokama. Nedraudžiamieji įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rūšies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sąlyga. Draudikas, kuriam nesuteikta informacija apie apdraustojo automobilio aplinkybes, neturi galimybės nustatyti, ar įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis, buvo draudžiamasis įvykis. Informaciją apie automobilio apgadinimo aplinkybes žino ir ją suteikti gali tik ieškovo automobilio nuomininkas – trečiasis asmuo T. S.. Tačiau jis nesuteikė draudikui informacijos, reikalingos žalos padarymo aplinkybėms ištirti. Draudikas (atsakovas) tinkamai įvykdė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.992 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudiko pareigas. Todėl standartinės draudimo sutarties sąlygos yra privalomos draudėjui (ieškovui) (CK 6.185 straipsnio 2 dalis). Taisyklių Nr. 030 17.4.1. p. nuostata suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas (ar kiti asmenys, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėję teisę naudotis transporto priemone, žr. Taisyklių Nr. 030 20.3. p.) nevykdo prievolės suteikti draudikui visą įvykio tyrimui reikalingą informaciją ir pateikti reikalaujamus dokumentus. Ši taisyklių Nr. 030 nuostata įsakmiai nenurodo nemokėti draudimo išmokos. Todėl nagrinėjant šią bylą, įvertintina, ar draudikas pagrįstai atsisakė sumokėti draudėjui draudimo išmoką, remdamasis paminėtomis Taisyklių Nr. 030 nuostatomis. Nežinant žalos apdraustajam automobiliui padarymo aplinkybių, neįmanoma nustatyti, ar įvykis, kurio metu padaryta tokia žala, buvo draudžiamasis. Taisyklių Nr. 030 4 skyriuje aprašyti nedraudžiamieji įvykiai, kurių metu apdraustajam automobiliui taip pat gali būti padaryta žala, tačiau draudikas neturi prievolės sumokėti draudimo išmoką. Tad žalos apdraustajam automobiliui padarymo aplinkybės turi esminę reikšmę nustatant, ar draudikas turi prievolę sumokėti draudimo išmoką. Draudėjui ar kitiems asmenims, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėjusiems teisę naudotis transporto priemone, nesuteikus išsamios informacijos apie žalos apdraustajam automobiliui padarymo aplinkybes, neįmanoma nuspręsti, ar turi būti sumokėta draudimo išmoka. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atsisakymas sumokėti ieškovui draudimo išmoką atitinka CK 6.987 straipsnio nuostatas ir draudimo taisyklių Nr. 030 17.4.1. p. nuostatas. Draudimo išmokos sumokėjimas, draudikui nežinant žalos apdraustajam automobiliui padarymo aplinkybių, prieštarautų Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms (Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo). Draudikas įvykdė Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Todėl nėra pagrindo pirmajam ieškovo reikalavimui patenkinti, šis reikalavimas atmetamas. Antrasis reikalavimas, kaip išvestinis iš pirmojo, taip pat atmestas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimą (skundžiamoje dalyje) ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo ieškovui, o likusia sprendimo dalimi nesutinka. Nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis draudimo teisinius santykius. Teismas pirmiausiai turėjo taikyti specialiąją normą, t. y. Draudimo įstatymo 96 straipsnį, kurio pirmoje dalyje apibrėžiama draudėjo pareiga teikti draudikui reikiamą, bet tik visą draudėjo turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes. Ši draudėjo pareiga siejama su draudiko pareiga dar tik sudarant draudimo sutartį nurodyti, kokie dokumentai pateiktini draudikui. Teismas turėjo nustatyti, ar atsakovas draudimo sutarties sudarymo metu ieškovui pateikė sąrašą dokumentų, pateiktinų įvykus draudžiamajam įvykiui. Toks sąrašas ieškovui nebuvo pateiktas, todėl tai, ar ieškovas tinkamai įvykdė draudimo sutartį, spręstina vadovaujantis Taisyklių 12 straipsniu, kur nurodytos draudėjo pareigos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas nevykdė ar netinkamai vykdė šiame Taisyklių straipsnyje nustatytas pareigas. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovas nevykdė ar netinkamai vykdė šias pareigas. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nemokėti draudimo išmokos, kadangi ieškovas negalėjo įtakoti trečiojo asmens veiksmų, o atsakovas elgėsi pasyviai ir nesirūpino gauti tokią informaciją, kokią laikė esant reikalinga. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, o pagal 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas (draudikas) elgėsi pasyviai ir be mėginimų susiekti su trečiuoju asmeniu daugiau jokių aktyvių veiksmų neatliko. Draudikas nevykdė savo pareigos tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui nustatyti (nesikreipė nei į valstybės institucijas (Kelių policiją), nei į kitus juridinius asmenis, galėjusius turėti informacijos apie apdrausto automobilio dalyvavimą eismo įvykyje). Atsakovas, nesinaudodamas galimybe teisme tiesiogiai gauti reikiamą informaciją iš trečiojo asmens, faktiškai parodė, kad jam informacijos pakako ir davė pagrindą prielaidoms, kad draudimo išmokos nemokėjimas visai nesusijęs su informacijos dėl apgadinto automobilio stoka. Apelianto teigimu, draudikas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalį. Pareiga įrodyti draudiminio įvykio aplinkybes tiek teismo sprendime esančiais teiginiais, tiek draudiko pasyviais veiksmais nepagrįstai buvo perkelta draudėjui (b. l. 93-95).

12Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelianto argumentai nepagrįsti. Tarp šalių nėra ginčo, kad draudikui iki šiol nėra pateikta informacijos apie ginčo automobilio sugadinimo aplinkybes. Apeliantas, pranešdamas atsakovui apie automobilio sugadinimą, nurodė, kad automobilis buvo išnuomotas trečiajam asmeniui, kuris neva grąžino automobilį sugadintą. Dėl šio įvykio ieškovas kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Šeškinės policijos nuovadą, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir išsamios automobilio apgadinimo aplinkybės nenustatytos. Vadovaudamasis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi, atsakovas ne kartą raštu ir žodžiu kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl papildomos informacijos pateikimo. Atsakovas neturi galimybės priversti ieškovą ar trečiąjį asmenį atskleisti įvykio aplinkybes. Taisyklių 12.1.9 punktas nurodo, kad draudėjas privalo leisti draudikui atlikti žalos priežasties ir dydžio tyrimus, suteikti draudikui visą įvykio tyrimui reikalingą informaciją ir pateikti draudiko reikalaujamus dokumentus. Apeliantas neneigia, kad reikalaujamo paaiškinimo apie konkrečias automobilio sugadinimo aplinkybes nepateikė, to nepadarė ir trečiasis asmuo. Pagal Taisyklių 3.1 punktą transporto priemonių kasko draudimo atveju draudžiamuoju įvykiu yra laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs įvykis, kurio metu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo transporto priemonė buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nebuvo pateiktos automobilio sugadinimų atsiradimo aplinkybės, konstatuotina, kad nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar įvykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis, laikytinas draudžiamuoju. Kadangi trečiasis asmuo nevykdė automobilio nuomos sutarties pagrindu nustatytos pareigos pranešti apie automobilio sugadinimo aplinkybes, už tai pagal Taisyklių 20.3 punktą yra atsakingas pats ieškovas (b. l. 101-103).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl apelianto nurodytų argumentų.

14Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2010-06-10 sudarė transporto priemonės (automobilio CITROEN C5, v. n. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį (draudimo laikotarpis nuo 2010-06-10 iki 2011-06-09), kurios sudarymą patvirtina šalių pasirašytas Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0333794 (b. l. 6) (CK 6.989 straipsnio 2 dalis). Ieškovas 2011-03-17 su trečiuoju asmeniu T. S. sudarė minėtos transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 20110317/01 (b. l. 7). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui trečiasis asmuo grąžino apgadintą automobilį. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas neginčija to, kad jis nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas jo automobilis, kadangi automobilis buvo apgadintas nuomos sutarties galiojimo metu, kai ieškovas jo nekontroliavo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo šalys (draudikas ir draudėjas) nesutaria dėl to, kas privalėjo išsiaiškinti aplinkybes, kuriomis buvo apgadintas automobilis.

15Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Atsakovas atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, kadangi jam nebuvo pateiktos automobilio sugadinimų atsiradimo aplinkybės, todėl atsakovas neturėjo galimybės objektyviai įvertinti, ar įvykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis, laikytinas draudžiamuoju draudimo taisyklių prasme (b. l. 17-18). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo atsisakymas sumokėti ieškovui draudimo išmoką atitinka CK 6.987 straipsnio nuostatas ir Taisyklių Nr. 030 17.4.1 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija. Taisyklių, kurios yra sudėtinė šalių sudarytos draudimo sutarties dalis, 17.4.1 punkte nustatyta, kad atsakovas turi teisę atsisakyti ieškovui išmokėti draudimo išmoką, jeigu ieškovas neįvykdė, be kita ko, Taisyklių 12.1.9 punkte numatytos pareigos, t. y. neleido atsakovui (draudikui) atlikti žalos priežasties ir dydžio tyrimo, nesuteikė draudikui visos įvykio tyrimui reikalingos informacijos ir nepateikė draudiko reikalaujamų dokumentų. Apeliantas teigia, kad tinkamai vykdė visus draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pranešė apie draudžiamąjį įvykį, pateikė atsakovui visus turimus dokumentus ir bendradarbiavo su atsakovu tiek, kiek jis reikalavo, o atsakovas nepateikė ieškovui reikalingų dokumentų sąrašo ir tik nurodė, kad negali reguliuoti žalos, nes automobilio nuomininkas (trečiasis asmuo) nesuteikia reikiamos informacijos. Apeliantas pažymi, kad ji negalėjo įtakoti trečiojo asmens veiksmų. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais minėtus apeliacinio skundo argumentus, kadangi pagal Taisyklių 20.3 punktą draudėjas (ieškovas) laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimą ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo įgalioti asmenys (transporto priemonės teisėtas valdytojas, naudotojas ir pan.) ar kiti asmenys, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėję teisę naudotis transporto priemone. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties laikotarpiu ginčo automobilis buvo teisėtai (nuomos sutarties pagrindu) naudojamas trečiojo asmens ir, kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog būtent tuo metu ginčo automobilis buvo apgadintas. Taigi tiek atsakovas atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, tiek pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad draudėjui ar kitiems asmenims, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėjusiems teisę naudotis transporto priemone, nesuteikus išsamios informacijos apie žalos apdraustajam automobiliui padarymo aplinkybes, neįmanoma nuspręsti, ar turi būti sumokėta draudimo išmoka, kadangi neįmanoma nustatyti, ar įvykis yra draudiminis ar nedraudiminis. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; kt.). Minėtas informavimo pareigos netinkamas vykdymas šiuo atveju buvo esminė priežastis, kuri atsakovui suteikė pagrįstą teisę atsisakyti ieškovui išmokėti visą jo prašomą draudimo išmokos sumą.

16Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto UAB „D-grupė“ apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

17Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnis).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Apelianto UAB „D-grupė“ apeliacinį skundą atmesti.

20Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai