Byla 2-522-964/2016
Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisinės registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo Utenos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Nastazija Kaziūnienė

1Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Pumputienei,

3dalyvaujant ieškovui J. J., jo atstovui advokatui Vytautui Garlai,

4atsakovėms A. J. ir J. K., jų atstovei advokato padėjėjai Ligitai Žigelienei,

5trečiajam asmeniui notarei Nastazijai Kaziūnienei,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovėms J. K. ir A. J. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisinės registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo Utenos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Nastazija Kaziūnienė,

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2014-11-03 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. NK-2585, dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2587, ir dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2589, tarp ieškovo J. J., atsakovės J. K. ir atsakovės A. J., kaip sudarytas suklydimo ir apgaulės įtakoje bei panaikinti šių sutarčių teisinę registraciją; taikyti restituciją - atstatyti šalis į iki sandorių sudarymo buvusią padėtį, priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.

8Nurodė, kad šalys kaip G. J. vaikai po pastarosios mirties paveldėjo po 1/4 dalį 5,85 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių, pagalbinių pastatų, esančių ( - ). Kadangi paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas šalims nustatė tik idealiąsias turto dalis (1/4), o realiosios dalys nebuvo nustatytos, turto pasidalijimą šalys sprendė tarpusavio sutarimu. 2014m. rugsėjo mėnesį pas ieškovą atvyko seserys atsakovės, kurios atsivežė statinių išdėstymo žemės sklype planą, atliktą preliminarių matavimų pagrindu, kuriame skirtingomis spalvomis pažymėjo pasidalijamą turtą: oranžine - statinių dalis, tenkanti ieškovui, žalia - statinių dalis, tenkanti atsakovei A. J., mėlyna - statinių dalis, tenkanti atsakovei J. K.. Toks paveldėto turto realių dalių nustatymas atitiko šalių susitarimą ir kiekvieno valią. Apie 2014 m. spalio mėnesio vidurį atsakovė J. K. telefonu informavo ieškovą, kad lapkričio 3 d. reiks atvykti pas notarę Kaziūnienę pasirašyti dokumentus dėl žemės atidalijimo. Nurodytu laiku atvykus pas notarę, seserys ieškovą patikino, kad reiks pasirašyti dovanojimo sutartis, tai tik formalumas, o esmė nesikeičia, lieka, kaip buvo sutarta 2014 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovas neturėjo pagrindo atsakovėmis nepatikėti, nes jos seserys, santykiai nebuvo blogi. Notarė sutarčių turinio negarsino, tik parodė, kur pasirašyti. Ieškovas į sutarčių turinį nesigilino. Tokiu būdu jis su atsakove J. K. padovanojo atsakovei A. J. 3/4 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir inžinerinių statinių - kiemo statinių, kartu su atsakove A. J. padovanojo atsakovei J. K. 1/2 dalį pirties, trijų ūkinių pastatų, o atsakovės A. J. ir J. K. padovanojo jam 3/4 dalis kiemo rūsio. Taigi ieškovui iš 1/4 dalies paveldėto pagal įstatymą turto (gyvenamojo namo, kitų statinių, pagalbinių pastatų) teliko 3/4 dalys kiemo rūsio. Po tokio pasidalijimo 2015 m. lapkričio mėnesį tvarkydamas dokumentus VĮ Registrų centras ieškovas suprato, kad buvo atsakovių apgautas. Sandoriai neatitiko tikrosios ieškovo valios, sudaryti suklydimo ir apgaulės įtakoje. Susisiekus su atsakove J. K., pastaroji pripažino, kad pasielgė ne taip, kaip buvo sutarta, ir žadėjo kreiptis į notarę dėl dovanojimo pakeitimo, tačiau vėliau persigalvojo.

9Atsakovės J. K. ir A. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. pavasarį šalys kartu su jau mirusio brolio P. J. vaikais ir žmona nusprendė atsidalinti paveldėtą 5,85 ha žemės sklypą. Kreipusis į Klimienės IĮ dėl bendrai valdomo žemės sklypo atidalijimo projekto parengimo, buvo paaiškinta, kad prieš sklypo atidalijimą reikia nustatyti pastatų realiąsias dalis. Kadangi ieškovas pageidavo kraštinės atidalijamo sklypo dalies, į kurį patenka tik kiemo rūsys, 2014 m. lapkričio 3 d. sudarant dovanojimo sutartis ieškovui minėtas rūsys ir atiteko. Pagal statinių planą su paspalvinimais, kurį ieškovas pateikia kaip įrodymą, bendru šalių žodiniu susitarimu buvo aptarta naudojimosi visais pastatais (gyvenamojo namo su priklausiniais) tvarka nepriklausomai nuo dovanojimo sutarčių sudarymo. Ši tvarka galioja ir iki šiol, ieškovas naudojasi statiniais taip, kaip pažymėta plane. Dovanojimo sutarčių sudarymo aplinkybės ir statinių pasiskirstymo poreikis ieškovui buvo žinomas nuo pat pradžių, t.y. ruošiant žemės sklypo pertvarkymo projektą, sprendžiant šiuos klausimus ieškovas visur dalyvavo, be to, pats patvirtino, kad nuvykus į notarinę įstaigą žinojo, jog dovanojimas tik formalumas, o esmė nesikeičia. Kiekviena šalis mokėjo notarui už sandorių įforminimą, sutarčių sudarymas iš anksto apmokėtas nebuvo. Ieškovas yra veiksnus fizinis asmuo, tiek jo amžius, išsilavinimas, tiek sveikatos būklė ir kiti fiziniai veiksniai leido jam suprasti, ką, kaip ir kur pasirašo. Be to, notarė, tinkamai atlikdama savo pareigas, informavo šalis apie sudaromo sandorio turinį bei pasekmes, klausė, ar viskas surašyta teisingai. Atsakovės pažymėjo, kad ieškovas pats nežino, ar jį apgavo, ar jis suklydo. Atkreipė dėmesį, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad dokumentas atspausdintas 2014-11-18, taigi ieškovas nepagrįstai teigia apie savo pažeistas teises sužinojęs 2015 m. lapkričio mėnesį.

10Trečiasis asmuo Utenos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Nastazija Kaziūnienė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad visos ieškinyje nurodytos dovanojimo sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos Utenos 3-iajame notaro biure šalims patogiu, iš anksto suderintu laiku nepažeidžiant įstatymų ar darbo tvarkos reikalavimų. Rūsio dovanojimas broliui atrodė neįprastai, todėl apie tai buvo klausiama prieš užsakant turto vertės paskaičiavimą VĮ Registrų centre, dar kartą perklausta pasirašant dovanojimo sutartis. Buvo teiraujamasi, ar šalis tenkina sutarčių sąlygos, ar nieks nepasikeitė, ar išreikšta tikroji jų valia. Sutarčių šalys jokių prieštaravimų, pakeitimų nepareiškė, su sutartyse nurodyto turto pasiskirstymu sutiko, todėl sutartys buvo pateiktos šalims notarei nurodžius, kur pasirašyti. Prieš pasirašant sutartis, šalys supažindintos su jų pačių duomenimis, akcentuojant ir patikslinant, kokia suma jos įvertina dovanojamą turtą, kam ir kokio dydžio dovanojamas turtas priklausys, kokia nuosavybės forma ir kada turtas bus įregistruotas apdovanotajam VĮ Registrų centre. Skaityti sutarčių nieks nedraudė. Ieškovo amžius, išsilavinimas, sveikatos būklė nekėlė abejonių, kad jis puikiai suprato sutarčių sąlygas ir jose pasirašė.

11Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad sandorius ginčija kaip sudarytus dėl atsakovių apgaulės. Teigė, kad nuvažiavęs pas notarę, jis nieko neskaitė, sumokėjo už sutartis ir pasirašė. Manė, kad dovanojimo sutartys bus parengtos pagal turto pasidalijimo planą, kuriuo dalis namo tenka jam, dalis seseriai A.. Namo pasidalijimo planas buvo šalių pasirašytas, tačiau jo į bylą nepateikė, nes neturi (buvo pateikęs advokatui, o kur jis dabar, nežino). Pateikė kitą planą, nepasirašytą (b.l. 13-14). Pastatų pasidalijimo planą atvykusi pas jį maždaug prieš dvi savaites iki sutarčių pasirašymo atsivežė sesuo J. K. su dukra J.. Buvo kartą atvažiavusios pas jį ir abi seserys. Derybos vyko dėl to paties turto pasidalijimo. Sesuo, parodžiusi planą, teigė, kad nori pasidalinti pastatus būtent taip, kaip nurodyta plane. Dėl sutarčių tvirtinimo pas notarę paskambino P. J.. Jis informavo apie laiką ir tai, kad pastatai bus dovanojami. Dovanojimo sutartis pamatė pas notarę. Priimamajame sėdėjo seserys. Atnešus atspausdintas sutartis, pasirašė seserys, po to jis. Kadangi planas pasirašytas, dovanojimo sutarčių neskaitė, buvo tikras, kad sutartys sudaromos plano pagrindu. Pas notarę jis seserų paklausė, kur planas. Šios teigė, kad planas notarei nepateiktas, jo nereikia. Notarė sudarant sutartis nieko nepaaiškino, tik parodė, kur pasirašyti. Notarės jis pats taip pat nieko neklausė, nes atsakovės irgi nieko neklausinėjo. Apie pažeistas teises sužinojo nuėjęs į Registrų centrą atsiimti išrašų. Ieškovo išsilavinimas vidurinis, dirba vairuotoju. Santykiai su seserimis dovanojimo sutarčių sudarymo metu buvo prasti (atvažiavę į motinos sodybą nesisveikindavo). Žemė yra atsidalinta, kadastriniai matavimai atlikti, jos atidalijimo su pastatų paskirstymu nesiejo (vėliau teigė, kad siejo). Žemę pasidalino anksčiau, nes notarė paskambino Klimienei, o pastaroji paaiškino, kad pirmiau reikia atmatuoti žemę, o tada bus galima dalintis ir pastatus. Žemės dokumentai nėra įteisinti, nes jaučiasi apgautas. Pastatais iki ginčo sutarčių naudojosi bendrai, nors tarpusavyje ir nebendravo. Šiuo metu jis gyvena sode. Ginčo pastatuose negyvena, nes name reikia daryti remontą. Į ginčo sodybą važiuoja, turi raktus nuo namo, būna toje dalyje, kuri pažymėta plane. Ūkiniais pastatais nesinaudoja, nes atsakovės pakabinę spynas. Namu naudojasi ir atsakovės. Atsakovės žadėjo sudaryti naujas dovanojimo sutartis, todėl jis laukė, tačiau seserys po kurio laikė pasakė, kad jokių naujų sutarčių nesudarinės. Tikėjo atsakovėmis, nors jos jį jau buvo apgavę. Pas notarę manė, kad dovanojama jam dalis namo, o pats nemanė ką nors dovanojantis. Jam buvo siūlyta keistis žemės sklypo dalimi, tačiau jis atsisakė.

12Atsakovė J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad žemę pasidalijo 2013-2014 metais. Kadangi negalėjo šio pasidalijimo įteisinti nepasidalijus pastatų, nuvažiavo pas ieškovą susitarti dėl jų atsidalijimo. Važiavo du kartus. Ieškovas norėjo pusės namo, bet tuomet jo dalis būtų buvusi kito asmens žemėje. Todėl susitarė, kad siekiant įteisinti žemės atsidalijimą, dovanojimo sutartimis paskirstys pastatus taip, kad jie būtų atitinkamo savininko žemėje, o faktiškai broliui (ieškovui) priklausys ir jis naudosis puse namo. Notarei paaiškino, kad namas stovi ant sesers žemės, todėl su broliu susitarė, kad jis puse namo naudosis. Siūlė broliui pasiimti sesers žemę su ant jos esančiais pastatais, tačiau brolis nesutiko. Jis norėjo ir jam skirto sklypo ir dalies namo. Ieškovas ir šiuo metu naudojasi ta namo dalimi, kurios siekia. Atsakovė nesiekė suklaidinti atsakovo ir jokių tyčinių veiksmų dėl to neatliko.

13Atsakovė A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ir sesuo su dukra prieš žemės pasidalijimą atvyko pas brolį susitarti dėl pastatų atsidalijimo, nes be to nebuvo galima atlikti matavimų. Buvo susitarta, kad ji pasiims pusę namo, kita pusė broliui. Jokių planų nieks nepasirašinėjo. Nuvykus pas notarę, pastaroji paaiškino, kad pastatų ir žemės savininkas turi būti tas pats, todėl sudarė dovanojimo sutartis taip, kad ant atitinkamų žemės sklypo dalių pastatai būtų to žemės sklypo dalies savininko. Faktiškai A. J. leidžia naudotis ieškovui puse namo kaip ir buvo sutarta žodžiu. Po pokalbio su notare, paskambino broliui ir paaiškino, kad pastatai negali būti svetimoje žemėje. Su kitokiu paskirstymu, nei buvo sutarta, brolis nesutiko, bet pas notarę atvyko ir dovanojimo sutartis pasirašė. Notarė aiškino, kokie sandoriai sudaromi. Atsakovė siūlė broliui keistis žemės sklypais, bet ieškovas nesutiko. Jis pats pirmas pasirinko žemės sklypo dalį. Šiuo metu brolis gyvena pusėje namo. Jie vienas su kitu nebendrauja.

14Utenos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Nastazija Kaziūnienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai žinoma, jog buvo numatytas šalių žemės atsidalijimas. Kadangi pastatai turėtų stovėti to paties savininko žemėje, ieškovui beliko rūsys. Atsakovės atvykusios derino sutartis taip, kad kiekvienam bendrasavininkiui priklausančioje žemėje būtų jo pastatai. Tinkamiausias būdas atrodė dovanojimas. Greičiausiai ji skambino Klimienei, kuri paaiškino, jog pirmiasiai turi būti atsidalinti pastatai, o pagal juos bus padalinta ir žemė. Kadangi pagal dovanojimo sutartis ieškovui liko nedidelė turto dalis, jo buvo klausta, "ar jis suprasta, kad jam lieka tik rūsys", "ar su tuo sutinka". Ieškovas neprieštaravo. Sutartys ištisai skaitomos nebuvo. Notarei buvo pateikti Klimienės parengtas planas, projekto planas.

15Liudytojas P. J. parodė, kad atsakovės yra jo tetos, ieškovas - dėdė. Jis dalyvavo derybose dėl žemės pasidalijimo. Buvo sutarta, kad kiekvienam priklausys pastatai jam priklausančioje žemėje. Visi sutiko. Derybose dalyvavo ir ieškovas. Visi sutiko. Buvo sutarta, kad dalimi namo, priklausančia ieškovui, jis ir toliau naudosis, nors ji bus atsakovės A. žemės sklype.

16Liudytojas G. K., atsakovės A. J. žentas, parodė, kad jis iš atsakovės A. paaiškinimų žino, jog ji su ieškovu susitarė, kad ant atitinkamos žemės sklypo dalies turi būti tos dalies savininkui priklausantys pastatai. J. pasirinko tą žemės sklypo dalį, kurią norėjo. Taip pat buvo sutarta, kad jis galės naudotis puse namo, tačiau kalbos apie nuosavybės teisių į namą perėjimą nebuvo. Ieškovui buvo siūlyta keistis žemės sklypo dalimi ir turėti namą, tačiau jis nesutiko. Ir šiuo metu ieškovas tvarkosi atsakovės A. žemėje, pjauna žolę, taigi faktiškai naudojamasi turtu yra ne pagal tai, kas priklauso nuosavybės teise.

17Liudytoja J. T., atsakovės J. K. dukra, parodė, kad prieš sklypų pasidalijimą buvo sutarta pasidalyti pastatus taip, kad jie būtų ant to žemės sklypo, kurio savininkas yra ir pastatų savininkas. Ji pati dalyvavo derybose, buvo nuvykusi kartu su mama pas ieškovą, kuomet galutinai buvo sutarta, kaip atsidalinti pastatus. Buvo sutarta, kad visas namas atiteks jos motinai, o puse jo galės toliau naudotis ieškovas. Jis nuo 2012 m. žinojo, kad ant kito asmens žemės negali būti kito asmens pastatai. Jie neturi jokios materialinės vertės ir ieškovui buvo siūlyta keistis žemės sklypo dalimi, kurioje būtų ir namas, bet jie nesutiko.

18Liudytoja L. K., atsakovės A. J. dukra, parodė, kad derybose dėl ginčo turto pasidalijimo nedalyvavo, tačiau iš motinos žino, kad dalijantis turtą šalys žinojo, kad turtą turi pasidalyti taip, kad ant žemės sklypo būtų to sklypo savininko pastatai. Sutarus dėl turto perleidimo taip, kad pastatų ir žemės savininkai sutaptų, buvo sutarta leistis pastatais naudotis ir ne jų savininkui.

19Ieškinys tenkintinas.

20Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2002-02-07 ieškovui J. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis, kad G. J., mirusios ( - ), 1/4 dalies turto įpėdiniu yra jos sūnus J. J.. Paveldimą turtą sudaro 5,85 ha žemės sklypas, esantis ( - ), gyvenamasis namas, kiti statiniai/kiemo statiniai (tualetas, šulinys) bei pagalbiniai pastatai: tvartas, ūkinis pastatas 3I1/ž, pirtis, ūkinis pastatas 6I1/ž, ūkinis pastatas 7I1/ž, ūkinis pastatas 8I1/ž, ūkinis pastatas 9I1/ž, kiemo rūsys (b.l. 11-12). 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. NK-2585) J. J. ir J. K. padovanojo A. J. 3/4 dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato, tvarto, inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių ( - ) (b.l. 15-25). 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. NK-2587) J. J. ir A. J. padovanojo J. K. 1/2 dalį pirties ir keturių ūkinių pastatų, esančių ( - ) (b.l. 26-36). 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. NK-2589) A. J. ir J. K. padovanojo J. J. 3/4 dalį kiemo rūsio, esančio 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartimi (b.l. 37-42). J. K. iki ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo turėjo 1/2 aukščiau nurodytų statinių, nes 1/4 jų gavo paveldėjimo teisės liudijimo, o kitą 2010-08-24 dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 137-140). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, pakeitimai dėl aukščiau nurodytų pastatų nuosavybės galioja nuo 2014-11-13 (b.l. 43-47).

21CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygų, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apgaulė CK straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.)

22Kaip patvirtino pats ieškovas, su seserimis J. K. ir A. J. siekė atsidalinti po motinos mirties paveldėtą turtą. G. J. įpėdiniai sutarė dėl 5,85 ha žemės sklypo, esančio ( - ), dalių, bei siekė pasidalinti sklype esančius pastatus. Jie nusprendė dovanoti vienas kitam atskirų pastatų dalis bei tokiu būdu sumažinti tų pačių pastatų savininkų skaičių. Pastatų pasidalijimą šalys siejo ir su aukščiau nurodyto žemės sklypo dalimis, siekdamos, kad konkretaus asmens sklype būtų jam priklausantys statiniai. Atsižvelgiant į šiuos siekius buvo sudarytos ginčijamos dovanojimo sutartys. Pažymėtina, kad dėl ūkinio pastato dalies, plane pažymėtos oranžine spalva, dovanojimo A. J. ginčo neliko, pripažinus, kad ji faktiškai sunykusi.

23Teismo posėdžio metu šalys tvirtino du kartus susitikusios nuspręsti pastatų pasidalijimo dovanojimo būdu klausimą. Ieškovas teigė, kad pagal byloje esančius planus (b.l. 13-14) buvo sutaręs perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančias pastatų dalis, gaudamas planuose oranžine spalva nurodytas pastatų dalis. Dovanojimo sutartis pamatė tik nuvykęs pas notarę. Atnešus atspausdintas sutartis, pasirašė seserys, po to jis. Kadangi planas pasirašytas, dovanojimo sutarčių neskaitė, buvo tikras, kad sutartys sudaromos plano pagrindu. Pas notarę jis seserų paklausė, kur planas. Šios teigė, kad planas notarei nepateiktas, jo nereikia. Atsakovės pripažino, kad brolis visuomet siekė turėti pusę namo ir jos susitarė, kad ta pusė namo, kuri nurodyta plane, esančiame 13-ame bylos lape, broliui ir priklausys, o dovanojimo sutartyse pasitarę su notare įrašė jo perleidimą vien žemės nuosavybės klausimų paprastesniam išsprendimui, t.y. kad pastatai būtų žemėje to asmens, kuriam ji ir priklauso. Brolio suklaidinti nesiekė. Jis ir šiuo metu naudojasi ta namo dalimi, kurios nori, o jos jokių kliūčių tam nesudaro.

24Atsižvelgiant į tai, kad po dovanojimo sutarčių sudarymo atsakovės leidžia ieškovui kaip savininkui naudotis puse namo, jos pas notarę ieškovui sakė, kad plano jai nepateikė, jo nereikia, o pats ieškovas sutarčių neskaitė ir atsakovėmis neabejojo, aplinkybė, kad po ginčo sutarčių sudarymo ieškovui reiškiant pasipiktinimą atsakovės derėjosi su juo dėl naujų pastatų perleidimo sandorių, tik jų nesudarė nesutikus ieškovui, jos ir šiuo metu linkusios taikiai išspręsti ginčą su broliu, taip pat aplinkybė, kad dovanojimo sutartimis atsakovės tiesiog siekė įgyvendinti matininkės, notarės ir kitų specialistų patarimus dėl paprastesnio žemės sklypų naudojimo pastatams priklausant atitinkamo žemės sklypo savininkams, aplinkybė, kad jos pačios aiškiai nesuvokia pastatų naudojimo ir perleidimo skirtumo, nes kalbėdamos posėdžio metu tai nuolat painiojo (arba jos neteikia tam reikšmės, nes vis vien sudaro visas sąlygas ieškovui būti namo dalyje), leidžia daryti išvadą, jog atsakovės tyčia, sąmoningai apgauti atsakovo nesiekė, todėl pripažinti dovanojimo sutartis negaliojančiomis dėl apgaulės panaudojimo pagrindo nėra. Juo labiau, kad kaip teigė teismo posėdžio metu notarė, ji ieškovui paaiškino sudaromų sandorių esmę, tik jis į juos nesigilino, sutarčių neskaitė.

25Ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė patikslinantis ieškinio faktinį pagrindą, t.y. ieškinį grindžiantis atsakovių apgaule, tačiau faktiškai argumentus dėstė ir dėl suklydimo, ieškinio motyvavimo pastaruoju pagrindu neatsisakė, todėl teismas sprendžia ir dėl dovanojimo sandorio negaliojimo suklydus.

26CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo pagrindas. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

27Iš šalių parodymų matyti, kad jos siekė atsidalyti paveldėtą turtą, o tam, kad turto valdymas būtų lengvesnis, dovanojo viena kitai turto dalis, mažindamos konkretaus turtinio vieneto savininkų skaičių. Jos siekė, kad konkrečiame žemės sklype esantys pastatai priklausytų to sklypo savininkui, nes taip patarė ir matininkė bei notarė. Visgi pažymėtina, kad ne dėl viso turto padalijimo šalims pavyko pasiekti kompromisą. Byloje esantys planai (bendras visų ginčo pastatų ir atskiras namo planas) rodo, kad namą šalys visgi sutarė pasidalinti taip, kad pusė jo atitektų ieškovui. Atsakovės, nors ginčijo pasirašiusios plane, visgi sutiko derybas vedę būtent pagal bylos 13-14 lapuose esančius planus. Nors atsiliepime į ieškinį jos teigė, kad pagal tokius planus buvo siekta nustatyti naudojimosi pastatais tvarką, tam prieštarauja tiek ieškovo, tiek jų pačių paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek pati sandorių esmė, nes sudaryti dovanojimo sandoriai, kuriais perleidžiama nuosavybė, o ne susitariama dėl naudojimosi tvarkos. Atsakovė J. K. teisme teigė, kad ieškovas norėjo pusės namo, bet tuomet jo dalis būtų buvusi kito asmens žemėje. Todėl jie susitarė, kad siekiant įteisinti žemės atsidalijimą, dovanojimo sutartimis paskirstys pastatus taip, kad jie būtų atitinkamo savininko žemėje, o faktiškai broliui (ieškovui) priklausys ir jis naudosis puse namo. Taigi pati atsakovė J. K. dovanojimo sandoriu nesiekė, kad jos sesuo A. taptų vienintele namo savininke. Jos valia padovanoti savo dalį seseriai, kuomet broliui nelieka jokios dalies name, neatitinka ir jos pačios tikrosios valios. Tokios dovanojimo sutarties pasirašymą lėmė trečiųjų asmenų patarimai dėl lengvesnio, patogesnio pastatų valdymo, kuomet jie yra žemės sklypo savininko nuosavybėje, ir matininkės argumentai dėl žemės atidalijimo pagal pastatų savininkus, tačiau neatspindėjo tikrosios šalių valios.

28Atsakovė A. J. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad ji pasiims pusę namo, kita pusė broliui. Taigi ir ji nesiekė tapti vienintele namo savininke. Jos tikroji valia buvo valdyti namą kartu su broliu, o dovanojimo sutartis tebuvo formalumas, kaip pati pripažino, nekeičiantis esmės, vadinasi, nuosavybės. Tačiau nesant jos reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, teismas dėl jos dalies dovanojimo plačiau nepasisako ir sandorio dalies, kuria ji dalį namo padovanojo A. K., teisėtumo šiuo pagrindu nevertina.

29Iš šalių paaiškinimų matyti, kad po dovanojimo sutarčių pasirašymo ieškovas toliau naudojasi namo dalimi, plane pažymėta oranžine spalva, kaip savo, ir seserys su tuo sutinka. Taigi dovanojimo sutartis, kuria visas namas juridiškai tapo A. K. nuosavybe, neatitinka nei šalių valios, nei faktinės padėties.

30Priešingos išvados negalima daryti ir iš liudytojų parodymų, nes, viena vertus, jie visi yra atsakovių giminaičiai, taigi labiau suinteresuoti padėti joms, kita vertus, du iš liudytojų, t.y. G. K. ir L. K., tiesiogiai derybų tarp ieškovo ir atsakovių negirdėjo, jų paaiškinimai išvestiniai iš A. J., nes šių liudytojų žinios - tai A. J. pasakojimas jiems. Kiti du liudytojai P. J. ir J. T. liudydami taip pat painiojo sąvokas - ieškovui dalis namo "priklausys" ar jis ja "naudosis", jų parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, jie liudijo netvirtai, todėl nors daugiau teigė, kad buvo sutarta, jog pastatai bus to asmens žemėje, kuri jam priklauso, šiais parodymais vienareikšmiškai remtis ir grįsti išvadų teismas negali.

31Ieškovas, nors privalėjo, nesigilino į pasirašomos dovanojimo sutarties, kuria jam priklausančią namo dalį padovanojo atsakovei A. K., esmę, jos neskaitė, notarei klausimų neuždavė ir į jos paaiškinimą dėmesio nekreipė, būdamas įsitikinęs, kad po derybų su seserimis, jis pasirašo dovanojimo sutartį taip, kad pusės ginčo namo savininku tampa jis, o pusės A. K.. Jis nesielgė kaip atidus ir rūpestingas asmuo. Tačiau įvertintina tai, kad jis jau vyresnio amžiaus, teisinių žinių neturi, visuomet dirbo tik vairuotoju ir patirties sandorių sudaryme neturi, tikėjo, kad sudaromos sutartys pagal ankstesnį susitarimą su seserimis (artimais asmenimis). Be to, iš dovanojimo sutarčių matyti, kad ieškovas padovanojo atsakovėms turto žymiai daugiau ir vertingesnio, nei gavo, nors jam už tai nebuvo niekaip atlyginta ir jo valios seserims tiek turto tiesiog padovanoti niekada nebuvo (remiantis tiek jo paties, tiek atsakovių parodymais). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad sudarydamas dovanojimo sutartį, kuria savo namo dalį perleido A. K., ieškovas suklydo, ir šis suklydimas buvo esminis, nes iš tikrųjų jis neketino atsisakyti savo namo dalies sesers naudai, priešingai, ketino toliau ją valdyti ir tikėjosi gauti dar dalį namo, tačiau iš tikrųjų ne tik negavo sutartos namo dalies, bet ir savo dalį perleido seseriai. Atsižvelgiant į tai, aukščiau nurodyta dovanojimo sutarties dalis, kuria atsakovas savo namo dalį perleidžia atsakovei A. K., pripažintina negaliojančia kaip sudaryta suklydus.

32Nors ieškovas neginčijo ketinęs padovanoti dalis ūkinių pastatų seserims, o pats gauti jų dalis kiemo rūsio, tačiau ši jo valia tiesiogiai priklausė nuo kitos esminės susitarimo sąlygos, t.y. kad jis iš seserų gaus dalį namo. Negaudamas dalies namo, jis nebūtų sudaręs ir kitų sandorių. Atsižvelgiant į tai, visos dovanojimo sutartys valios išreiškimo atžvilgiu vertintinos kompleksiškai ir nors atsakovas sutiktų perleisti seserims ūkinių pastatų dalis, o pats gauti dalis kiemo rūsio, negavus dalies namo, visos sutartys ieškovo valios išreiškimo atžvilgiu laikytinos negaliojančiomis dalyje dėl ieškovo turto dovanojimo atsakovėms ir jų turto dovanojimo ieškovui. Toks dalies sutarčių pripažinimas negaliojančiomis aiškintinas ir protingumo atžvilgiu, nes palikus galioti dalies ūkinių pastatų dovanojimą atsakovėms, o ieškovui - dalies kiemo rūsio, išliktų piniginė disproporcija dėl perleisto turto, kuri įgautų pusiausvyrą tik pilnai įvykdžius šalių susitarimą, kai atsakovės dalį namo perleidžia ieškovui.

33Taigi teismas daro išvadą, kad pagrindo tenkinti ieškinį pagal CK 1.91 str. nėra, tačiau nustatytas pagrindas pripažinti 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarčių dalis dėl ieškovo turto perleidimo atsakovėms negaliojančiomis dėl ieškovo suklydimo. Pripažinus šių sandorių dalis negaliojančiomis, taikytina restitucija, ieškovui priklausiusios turto dalys grąžintinos jam, naikintina teisinė ieškovui priklausiusių pastatų dalių registracija atsakovių vardu.

34Nors ieškovas savo reikalavimus formulavo kaip trijų 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarčių pripažinimą negaliojančiomis visa apimtimi, tačiau iš ieškinio turinio, ieškovo argumentų ir jo pozicijos viso bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jis siekė tik šių sandorių dalių, susijusių su jo turto perleidimu ir turto perleidimu jam panaikinimo. Tokia išvada darytina ir iš sumokėto žyminio mokesčio, kuris paskaičiuotas pagal siektiną teisinį rezultatą, t.y. atgautino turto vertę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinys iš esmės tenkinamas.

35Tenkinus ieškinį ne dėl atsakovių apgaulės, o dėl paties ieškovo suklydimo, antrinės teisinės pagalbos ir žyminio mokesčio išlaidos iš atsakovių nepriteisiamos. Atsakovės patyrė 215 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 143). Nors ieškinys ir tenkintas, tačiau jį inicijavęs ieškovas pats tinkamai neišsiaiškino pasirašomų sandorių esmės, nebuvo rūpestingas ir atidus, todėl dėl jo pasyvumo ir neatidumo atsakovės buvo įtrauktos į teisminį procesą. Atsižvelgiant į tai, jų patirtos 215 Eur atstovavimo išlaidos (b.l. 143) priteisiamos iš ieškovo.

36Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 3,24 Eur pašto išlaidų. Jos, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, priteisiamos iš ieškovo.

37Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir remdamasis LR CPK 185 str., 269 str., 270 str.,

Nutarė

38ieškinį tenkinti.

39Pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. NR-2585, dalį, kuria J. J., a.k. ( - ), padovanojo A. J., a.k. ( - ), 1/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 1/4 ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 1/4 tvarto, unikalus Nr. ( - ), 1/4 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), dėl ieškovo suklydimo, panaikinti šių pastatų dalių teisinę registraciją A. J. vardu, taikyti restituciją ir šias pastatų dalis grąžinti J. J..

40Pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. NK-2587, dalį, kuria J. J., a.k. ( - ), padovanojo J. K., a.k. ( - ), 1/4 dalį pirties, unikalus Nr. ( - ), 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), dėl ieškovo suklydimo, panaikinti šių pastatų dalių teisinę registraciją J. K. vardu, taikyti restituciją ir šias pastatų dalis grąžinti J. J..

41Pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. NK-2589, kuria A. J., a.k. ( - ), ir J. K. a.k. ( - ), padovanoja J. J., a.k. ( - ), joms priklausančias 3/4 dalis kiemo rūsio, unikalus ( - ), esančio ( - ), dėl ieškovo suklydimo, panaikinti šių kiemo rūsio dalių teisinę registraciją J. J. vardu ir taikyti restituciją - 1/2 dalį kiemo rūsio grąžinti J. K., o 1/4 kiemo rūsio grąžinti A. J..

42Priteisti iš ieškovo J. J., a.k. ( - ), atsakovei A. J., a.k. ( - ), ir J. K., a.k. ( - ), po 107,50 Eur atstovavimo išlaidų.

43Priteisti iš ieškovo J. J., a.k. ( - ), 3,24 Eur pašto išlaidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

44Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Pumputienei,... 3. dalyvaujant ieškovui J. J., jo atstovui advokatui Vytautui Garlai,... 4. atsakovėms A. J. ir J. K., jų atstovei advokato padėjėjai Ligitai... 5. trečiajam asmeniui notarei Nastazijai Kaziūnienei,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 7. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 8. Nurodė, kad šalys kaip G. J. vaikai po pastarosios mirties paveldėjo po 1/4... 9. Atsakovės J. K. ir A. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti,... 10. Trečiasis asmuo Utenos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Nastazija... 11. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad sandorius ginčija kaip... 12. Atsakovė J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad žemę pasidalijo 2013-2014... 13. Atsakovė A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ir sesuo su dukra prieš... 14. Utenos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Nastazija Kaziūnienė teismo... 15. Liudytojas P. J. parodė, kad atsakovės yra jo tetos, ieškovas - dėdė. Jis... 16. Liudytojas G. K., atsakovės A. J. žentas, parodė, kad jis iš atsakovės A.... 17. Liudytoja J. T., atsakovės J. K. dukra, parodė, kad prieš sklypų... 18. Liudytoja L. K., atsakovės A. J. dukra, parodė, kad derybose dėl ginčo... 19. Ieškinys tenkintinas.... 20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2002-02-07 ieškovui J. J. išduotas... 21. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sandoris gali būti teismo... 22. Kaip patvirtino pats ieškovas, su seserimis J. K. ir A. J. siekė atsidalinti... 23. Teismo posėdžio metu šalys tvirtino du kartus susitikusios nuspręsti... 24. Atsižvelgiant į tai, kad po dovanojimo sutarčių sudarymo atsakovės... 25. Ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė patikslinantis ieškinio... 26. CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl... 27. Iš šalių parodymų matyti, kad jos siekė atsidalyti paveldėtą turtą, o... 28. Atsakovė A. J. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad ji pasiims pusę... 29. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad po dovanojimo sutarčių pasirašymo... 30. Priešingos išvados negalima daryti ir iš liudytojų parodymų, nes, viena... 31. Ieškovas, nors privalėjo, nesigilino į pasirašomos dovanojimo sutarties,... 32. Nors ieškovas neginčijo ketinęs padovanoti dalis ūkinių pastatų seserims,... 33. Taigi teismas daro išvadą, kad pagrindo tenkinti ieškinį pagal CK 1.91 str.... 34. Nors ieškovas savo reikalavimus formulavo kaip trijų 2014 m. lapkričio 3 d.... 35. Tenkinus ieškinį ne dėl atsakovių apgaulės, o dėl paties ieškovo... 36. Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 3,24 Eur pašto išlaidų.... 37. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir remdamasis LR CPK 185 str., 269... 38. ieškinį tenkinti.... 39. Pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarties,... 40. Pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarties,... 41. Pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartį,... 42. Priteisti iš ieškovo J. J., a.k. ( - ), atsakovei A. J., a.k. ( - ), ir J.... 43. Priteisti iš ieškovo J. J., a.k. ( - ), 3,24 Eur pašto išlaidų valstybei,... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...