Byla e2A-32-790/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo ir 2018 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo bei pagal trečiojo asmens A. D. apeliacinį skundą dėl 2018 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Primos“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo partneriai“, ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. D..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Primos“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankroto administravimo partneriai“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. B. 47 400 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi jai buvo iškelta bankroto byla, o 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintas 16 648,99 Eur kreditorių reikalavimų sąrašas. Atsakovas nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo ėjo jos vadovo pareigas. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, bankroto administratorė pareikalavo, kad atsakovas perduotų jai visą ieškovės turtą ir dokumentus, tačiau atsakovas perdavė jai tik dalį ieškovės dokumentų ir neperdavė jos turto. Susipažinusi su gautais dokumentais, bankroto administratorė nustatė, kad ieškovė 2014 m. sausio 13 d. už 47 400 Eur įsigijo automobilį „Mercedes-Benz CL500“. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad nurodytas automobilis išregistruotas iš registro negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą. Atsakovas neperdavė bankroto administratorei šio automobilio, todėl ieškovė ir jos kreditoriai patyrė 47 400 Eur žalą.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

123.

13Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 37 890 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

144.

15Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo A. D. byloje išdėstė skirtingas automobilio įgijimo ir praradimo aplinkybes. Atsakovas teigė, kad automobilis buvo įgytas už trečiojo asmens lėšas ir buvo jam perduotas, o vėliau, trečiajam asmeniui nutraukus darbo santykius su ieškove, nebuvo jai grąžintas. Trečiojo asmens teigimu, jis paskolino ieškovei pinigų automobiliui įgyti, o ieškovė jį įdarbino ir perdavė jam naudoti automobilį. Trečiasis asmuo nurodo, kad nutraukęs darbo santykius su ieškove, jis grąžino automobilį atsakovui. Tačiau nei vienas iš jų savo nurodytų aplinkybių neįrodė. Atsakovas pateikė 2014 m. balandžio 23 d. įsakymą, kuriuo ginčo automobilis buvo paskirtas naudoti trečiajam asmeniui. Šiame įsakyme nurodyta, kad nutraukęs darbo sutartį trečiasis asmuo privalo automobilį grąžinti ieškovei, bet jame nėra trečiojo asmens parašo ir patvirtinimo, kad trečiasis asmuo yra supažindintas su įsakymu. Atsakovas neįrodė reikalavęs, kad trečiasis asmuo grąžintų ginčo automobilį pasibaigus jo ir ieškovės darbo santykiams. Teismas nustatė, kad ginčo transporto priemonės pirkėja buvo ieškovė, jos vardu sandorio sudarymo metu ir teikiant duomenis VĮ „Regitra“ veikė atsakovas. Šiuo metu ginčo transporto priemonė įregistruota užsienio valstybėje, jokių kitų duomenų apie šią transporto priemonę byloje nėra.

165.

17Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, atsakingu už ieškovės turtą, neišsaugojo ginčo automobilio, o jį praradęs, nesiėmė veiksmų tam, kad jis būtų rastas ir grąžintas. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytą juridinio asmens valdymo organo pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, nepadaryti jam žalos. Tai – atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovo kaltė preziumuojama, šiuo atveju ji pasireiškė kaip jo neatsargumas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė žalą – neteko automobilio. Atsakovo veiksmus ir ieškovei padarytą žalą sieja tiesioginis teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

186.

19Teismas, įvertinęs tai, kad automobilio vertė mažėja jam senstant, atsižvelgęs į prievolės esmę (vadovo pareiga išsaugoti įmonės turtą ir jį perduoti bankroto administratoriui), nusprendė, kad žalos dydis turi būti apskaičiuotas pagal kainas, galiojusias tuo metu, kai bankroto administratorė pareikalavo perduoti ieškovės turtą ir dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. vykdomuoju raštu atsakovas buvo įpareigotas perduoti bankroto administratorei visus ieškovės dokumentus ir turtą. Pagal viešosios įstaigos „Emprekis“ pateiktus duomenis, panašių automobilių vidutinė rinkos vertė 2017 m. sausio mėn. sudarė 37 890 Eur. Šią sumą teismas pripažino ieškovės nuostoliais. Tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir jos kreditorių reikalavimų bendra suma yra mažesnė už atsakovo neišsaugoto automobilio vertę, teismo vertinimu, neturi įtakos padarytos žalos dydžiui.

207.

21Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė valstybei iš atsakovo 793 Eur žyminio mokesčio ir netenkino trečiojo asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

228.

23Teismas nurodė, kad už ieškinį mokėtinas 936 Eur žyminis mokestis. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Jos pareikštas reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, todėl atsakovas turi sumokėti valstybei 793 Eur žyminio mokesčio.

249.

25Teismo vertinimu, nors trečiasis asmuo prašė ieškinį patenkinti, ši aplinkybė nereiškia, kad jis veikė ieškovės pusėje. Atsakovas byloje nurodė, kad trečiasis asmuo buvo faktiniu ieškovės vadovu, ieškovė už trečiojo asmens lėšas įsigijo ginčo transporto priemonę, kuria naudojosi pats trečiasis asmuo. Nagrinėjamoje byloje nepaneigus atsakovo nurodytų aplinkybių ir iš jo priteisus nuostolius ieškovei, atsakovas turi teisę regreso tvarka reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui. Teismas, atsižvelgęs į šalių procesinį elgesį, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir trečiojo asmens prašymą atmesti.

26III.

27Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

2810.

29Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 793 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3010.1.

31Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo žalą, viršijančią ieškovės bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumą. Teismų praktikoje nurodyta, kad priteisiama žala negali viršyti kreditorinių reikalavimų sumos.

3210.2.

33Tuo metu, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla ir kai bankroto administratorė kreipėsi į atsakovą su reikalavimu perduoti įmonės turtą, automobilio jau nebuvo pas ieškovę ar jos vadovą. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, automobilis jau buvo išregistruotas iš Lietuvos registro. Taigi, bankroto administratorė pateikė atsakovui reikalavimą, kurio objektyviai nebuvo įmanoma įvykdyti.

3410.3.

35Ieškovė atsakovo pareigą atlyginti jos patirtą žalą kildino iš to, kad atsakovas neperdavė bankroto administratorei ginčo automobilio, o ne iš to, kad atsakovas jo neišsaugojo. Tačiau teismas kaip atsakovo neteisėtus veiksmus vertino tai, kad jis neišsaugojo šio automobilio, nors jis, kaip įmonės vadovas, privalėjo užtikrinti, kad turtas nebūtų prarastas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai išplėtė ieškovės nustatytas ginčo ribas.

3610.4.

37Teismas, nurodęs, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neįrodė savo pozicijos dėl automobilio grąžinimo, galėjo vadovautis tikimybių pusiausvyros principu. Trečiasis asmuo patvirtino, kad jis naudojosi automobiliu ir neteikė įrodymų apie jo grąžinimą, todėl yra labiau tikėtina, kad būtent jis, kaip automobilio naudotojas, jo negrąžino. Jei automobilis būtų atiduotas ieškovei, duomenys apie jo naudojimą (sąnaudas kurui, draudimui, techninei apžiūrai ir kt.) atsispindėtų ieškovės dokumentuose.

3810.5.

39Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis, be ginčo automobilio, ieškovė nuosavybės teise valdo dar daug kitų krovininių automobilių, kurių bendra vertė akivaizdžiai viršija tiek bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų dydį, tiek ir ginčo automobilio vertę. Ieškovė nepaaiškino, kodėl ji siekia išreikalauti tik vieną automobilį ir ką ji padarė, kad perimtų kitus. Klausimą dėl žalos atlyginimo būtų galima spręsti tik tuo atveju, jei ieškovės bankroto administratorė būtų išnaudojusi galimybę atsiimti visus kitus automobilius ir būtų nustatyta, kiek iš jų nepavyko perimti.

4010.6.

41Nepagrįstai patenkinęs ieškinį, teismas nepagrįstai priteisė ir atsakovo žyminį mokestį valstybei.

4211.

43Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo dalį, kuria atmestas jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad buvo įtrauktas į bylą dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, kai jis, siekdamas išvengti atsakomybės, nepagrįstai nurodė, kad už automobilio praradimą yra atsakingas trečiasis asmuo, o teismas, įtraukdamas trečiąjį asmenį, neįsitikino, kad tam yra objektyvus pagrindas. Trečiasis asmuo procese elgėsi apdairiai ir rūpestingai, sąžiningai atliko procesines pareigas, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė visas jam žinomas aplinkybes, ir dėl to patyrė išlaidų. Visos atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės buvo atmestos kaip nepagrįstos, atsakovas pripažintas sukėlusiu žalą ieškovei. Aplinkybė, kad atsakovas turi teisę reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui regreso tvarka, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks reikalavimas bus patenkintas.

4412.

45Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

4612.1.

47Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad iš bankrutuojančios įmonės vadovo priteistos žalos dydis turi būti lygus šiai įmonei pareikštų kreditorinių reikalavimų dydžiui ar balanse nurodytai turto vertei. Tuo atveju, jei įmonės patirta žala būtų prilyginta kreditorių reikalavimams, nesąžiningiems juridinių asmenų valdymo organams būtų suteikta galimybė piktnaudžiauti savo įgaliojimais, o įmonės vadovas būtų atleistas nuo pareigos perduoti visą įmonės turtą, viršijantį patvirtintų kreditorinių reikalavimų vertę.

4812.2.

49Nagrinėjamu atveju negalima žalos dydžio tapatinti su patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma. Atsakovas nėra perdavęs ieškovės bankroto administratorei apskaitos dokumentų ir jos kreditorių sąrašo, todėl bankroto administratorė negalėjo informuoti kreditorių, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla. Dėl šios priežasties egzistuoja tikimybė, kad ateityje gali atsirasti nežinomų ieškovės kreditorių, kurie nebuvo informuoti apie jai iškeltą bankroto bylą.

5012.3.

51Atsakovas neįrodė, kad ginčo automobilis nebuvo perduotas bankroto administratorei dėl trečiojo asmens kaltės. Įsakymas perduoti naudotis transporto priemonę trečiajam asmeniui nepagrindžia, kad automobilis buvo jam perduotas, nes jis nėra pasirašytas trečiojo asmens. Be to, jame nurodyta, kad trečiasis asmuo gali disponuoti automobiliu iki tol, kol bus nutraukta jo darbo sutartis su ieškove, o tai įvyko 2015 m. birželio 15 d., taigi, transporto priemonė turėjo būti grąžinta. Atsakovas nurodo, kad trečiasis asmuo, nutraukęs darbo santykius, negrąžino automobilio, tačiau tai reiškia, kad atsakovas net 2 metus nesiėmė jokių veiksmų tam, kad automobilis būtų išreikalautas ir savo pasyviu elgesiu prisiėmė atsakomybę dėl ieškovės turto praradimo.

5212.4.

53Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas išplėtė ginčo ribas, kurios buvo apibrėžtos siaurai. Ieškovė suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, remdamasi nenuginčijamu faktu, kad transporto priemonė nebuvo perduota bankroto administratorei. Tai reiškia, kad atsakovas pažeidė pareigą perduoti įmonės turtą ir sukėlė žalą. Bankroto teisiniai santykiai yra susiję su viešuoju interesu, todėl teismas, nagrinėdamas tokias bylas, turi būti aktyvus.

5413.

55Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

5613.1.

57Teismas, nustatęs, kad ieškovei priklausantis automobilis yra įregistruotas užsienio valstybėje ir ieškovė jo neturi savo dispozicijoje, neturėdamas jokių duomenų, kokiu pagrindu atsakovas perleido automobilį kitiems asmenims, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neišsaugojo ginčo automobilio, o jį praradęs – nesiekė susigrąžinti.

5813.2.

59Atsakovas nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo turėjo įrodyti, kad jis grąžino automobilį. Trečiasis asmuo – tai buvęs ieškovės darbuotojas, o ne jos valdymo organas, todėl, pasibaigus jo darbo santykiams ir jam grąžinus ieškovei turtą, trečiasis asmuo neturėjo pareigos išsaugoti automobilio grąžinimą pagrindžiančius dokumentus. Būtent atsakovas, kaip ieškovės vadovas, turėjo pagrįsti savo poziciją, kad automobilis nebuvo grąžintas.

60Teisėjų kolegija

konstatuoja:

61IV.

62Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6314.

64Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo bei papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

6515.

66Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios bendrovės vadovo civilinės atsakomybės jam neperdavus bankroto administratorei (neišsaugojus, nesiėmus priemonių surasti) konkretaus bendrovės turto – automobilio „Mercedes-Benz CL500“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 37 890 Eur žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo neįrodė savo teiginių dėl automobilio perdavimo trečiajam asmeniu ir jo (ne)grąžinimo ieškovei, todėl vadovavosi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių pagrindu nustatė, kad ginčo transporto priemonė priklausė ieškovei (buvo įregistruota ieškovės vardu), tačiau dėl atsakovo aplaidumo nebuvo išsaugota, atsakovas nesiėmė veiksmų jai rasti ir susigrąžinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją, atitinkančią automobilio vertę tuo metu, kai ieškovės bankroto administratorė pareikalavo atsakovo perduoti ieškovės turtą. Papildomu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo valstybei 793 Eur žyminio mokesčio ir netenkino trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo automobilis buvo faktiškai įgytas už trečiojo asmens lėšas ir būtent pastarasis asmuo faktiškai juo naudojosi.

6716.

68Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir papildomo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteista 793 Eur žyminio mokesčio valstybei. Trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalimi, kuria netenkintas trečiojo asmens prašymas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl atsakovo apeliacinio skundo

6917.

70CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatyme, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.

7118.

72Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo – vadovo – pareigos, kompetencija ir atsakomybė yra reglamentuotos ne tik CK, tačiau ir kituose teisės aktuose, be kita ko, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kt. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 8 dalimi, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, šio straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6 ir 16 punktai).

7319.

74Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

7520.

76Pagal kasacinio teismo praktiką, vadovo rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet taip pat sąžiningo ir protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Bendrovės vadovas privalo elgtis rūpestingai su jam patikėtu juridinio asmens turtu. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015, 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-611/2016). Juridinio asmens vadovas, eidamas savo pareigas, turi apskaityti ir saugoti jam perduotą juridinio asmens turtą, rūpintis, kad šis turtas išliktų, nebūtų sunaikintas ar prarastas.

7721.

78Juridiniam asmeniui tapus nemokiam ir teismui iškėlus jam bankroto bylą, juridinio asmens vadovui kyla pareiga vykdyti ne tik pirmiau minėtas pareigas, tačiau taip pat ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytus įpareigojimus. Vienas iš tokių įpareigojimų yra įtvirtintas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą jos valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tuo atveju, jei juridinio asmens vadovas dėl savo nerūpestingumo, aplaidumo ar sąmoningai atliekamų neteisėtų veiksmų neišsaugo jam patikėto juridinio asmens turto ir dėl šios priežasties, įsiteisėjus nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, neperduoda jo bankroto administratoriui, jam gali kilti pareiga atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą.

7922.

80Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2013 m. sausio 16 d. buvo vienintelis ieškovės akcininkas, o nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. jis ėjo ieškovės direktoriaus pareigas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Šia nutartimi ieškovės bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo partneriai“, o ieškovės direktorius įpareigotas per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovės bankroto administratorei visą ieškovės turtą pagal balansą, sudarytą pagal nutarties iškelti jai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, ir visus dokumentus. Teismo nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 29 d., tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas neįvykdė nutartyje išdėstyto įpareigojimo perduoti visą ieškovės turtą, todėl 2017 m. vasario 1 d. ieškovės bankroto administratorei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl minėtoje nutartyje nurodytų įpareigojimų įvykdymo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas iki šiol neperdavė ieškovės bankroto administratorei viso ieškovės turto. Kaip nagrinėjamoje byloje nurodo ieškovė, jai nebuvo perduotas nuosavybės teise priklausęs automobilis „Mercedes-Benz CL500“.

8123.

82Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo automobilis buvo įregistruotas kaip ieškovės nuosavybė. Šią aplinkybę pagrindžia byloje esanti pažyma iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad ieškovė yra ginčo automobilio valdytoja, ieškovės vadovo (atsakovo) 2014 m. sausio 15 d. prašymas VĮ „Regitra“ dėl šios transporto priemonės įregistravimo ir 2014 m. sausio 13 d. patvirtinimas, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ieškovei. Iš VĮ „Regitra“ 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. raštų matyti, kad 2016 m. gegužės 20 d. ginčo automobilis išregistruotas iš šio registro vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 92.13 papunkčiu: „gavus oficialų EEE šalies ar kitos užsienio valstybės kompetentingos institucijos pranešimą (tarptautinės sutarties pagrindu) apie transporto priemonės konfiskavimą, įregistravimą ar baigimą eksploatuoti atitinkamoje valstybėje“.

8324.

84Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad reikalavimas dėl ginčo automobilio praradimo turėtų būti reiškiamas ne jam, o trečiajam asmeniui. Atsakovas teigė, kad ginčo automobilis buvo įgytas už trečiojo asmens lėšas, trečiasis asmuo valdė ginčo automobilį nuo jo įgijimo momento, o vėliau, trečiajam asmeniui įsidarbinus BUAB „Primos“, automobilis buvo jam perduotas įsakymo pagrindu. Anot atsakovo, nutraukęs darbo santykius su ieškove, trečiasis asmuo negrąžino automobilio, o atsakovas nereiškė jam jokių reikalavimų, nes trečiasis asmuo buvo faktinis tiek įmonės, tiek automobilio savininkas. Grįsdamas šias aplinkybes atsakovas pateikė iš esmės vienintelį įrodymą – savo, kaip ieškovės direktoriaus, 2015 m. balandžio 23 d. pasirašytą įsakymą, iš kurio matyti, kad ginčo automobilis buvo paskirtas naudotis trečiajam asmeniui iki tol, kol jis dirbs įmonėje. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aptariamame įsakyme nėra duomenų, kad trečiasis asmuo buvo su juo supažindintas (įsakyme nėra trečiojo asmens parašo).

8525.

86Trečiasis asmuo nesutiko su atsakovo pozicija, kad faktiškai ginčo transporto priemonė priklausė jam. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčo automobilis buvo įgytas ieškovės už jo (trečiojo asmens) paskolintas lėšas, o trečiajam asmeniui įsidarbinus įmonėje, automobilis buvo perduotas jam naudotis, tačiau trečiasis asmuo nebuvo supažindintas su atsakovo pateiktu įsakymu ir nepasirašinėjo jokių dokumentų, susijusių su ginčo automobilio priėmimu ar perdavimu. Pasak trečiojo asmens, nutraukęs darbo santykius su ieškove, jis grąžino automobilį atsakovui, o pastarasis įsipareigojo jį parduoti ir grąžinti trečiajam asmeniui paskolintus pinigus. Trečiasis asmuo nurodo neatgavęs paskolintų lėšų ir nežinąs tolesnio automobilio likimo.

8726.

88Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad ieškovė, kurios direktoriaus pareigas ėjo atsakovas, įgijo ginčo automobilį ir kad ši transporto priemonė buvo išregistruota iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 92.13 papunkčio pagrindu. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ginčo automobilio įgijimo, naudojimo ir praradimo aplinkybes, byloje nėra pateikta. Nors atsakovas ir trečiasis asmuo išdėstė savo pozicijas dėl automobilio įgijimo ir naudojimo, jų išdėstytos aplinkybės iš esmės nesutampa (minėta, atsakovas teigia, kad transporto priemonę faktiškai įgijo trečiasis asmuo, kuris ją naudojo ir iki šiol negrąžino ieškovei, o trečiasis asmuo teigia, kad automobilį įgijo ieškovė pasinaudojusi jo paskolintomis lėšomis ir, nors trečiasis asmuo dirbdamas bendrovėje naudojosi automobiliu, jam nutraukus darbo santykius su ieškove automobilis buvo jai grąžintas).

8927.

90Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamos tam, kad nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimą), pasireiškusius tuo, kad atsakovas, būdamas atsakingu už įmonės turto išsaugojimą, šios pareigos tinkamai nevykdė, jam patikėto turto neišsaugojo, turtas buvo prarastas.

9128.

92Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl būtent jam tenka pareiga paneigti šią prezumpciją. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nesant konkrečių duomenų apie ginčo transporto priemonės praradimo aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo pripažino naudojęsis automobiliu, turėjo vertinti buvus labiau tikėtina, kad automobilis liko pas trečiąjį asmenį ir nebuvo grąžintas atsakovui. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad trečiasis asmuo pripažino naudojęsis ginčo automobiliu. Ši aplinkybė atsispindi tiek trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį, tiek ir atsiliepime į atsakovo pateiktą apeliacinį skundą. Kita vertus, byloje nėra konkrečių duomenų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis trečiajam asmeniui buvo perduotas naudotis ginčo automobilis. Kaip minėta anksčiau, atsakovas pateikė byloje įsakymą dėl transporto priemonės perdavimo naudotis trečiajam asmeniui jo darbo įmonėje metu, tačiau trečiasis asmuo neigia buvęs supažindintas su šiuo įsakymu, įsakyme nėra trečiojo asmens parašo, be to, pats atsakovas byloje nurodė, kad transporto priemonė buvo pas trečiąjį asmenį nuo pat jos įgijimo momento, t. y. anksčiau, nei buvo priimtas įsakymas (žr. atsakovo 2018 m. gegužės 10 d. atsiliepimą į ieškinį). Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, koks buvo automobilio likimas trečiajam asmeniui nutraukus darbo santykius su ieškove (kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos, trečiasis asmuo nustojo dirbti įmonėje 2015 m. birželio 15 d.), atsakovas nepateikė duomenų, kad po to, kai buvo nutraukta trečiojo asmens darbo sutartis, jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas susigrąžinti ar išsaugoti transporto priemonę tuo atveju, jei, kaip jis įrodinėja, transporto priemonės trečiasis asmuo negrąžino.

9329.

94Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir pasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims, be kita ko, ir atsakovui, pateikti papildomų įrodymų, reikšmingų sprendžiant, ar atsakovas turėjo objektyvią galimybę išsaugoti automobilį. Teisėjų kolegija siūlė pateikti teismui papildomus įrodymus ir paaiškinimus, kada atsiradusių ir kokių pirminių juridinių faktų ir (ar) sandorių pagrindu ginčo transporto priemonė buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazės. Vis dėlto atsakovas per teismo nutartyje nustatytą terminą nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas pateikti papildomų įrodymų ir įrodyti, kad transporto priemonė buvo prarasta ne dėl jo kaltės (pvz., kad ją neteisėtai perleido trečiasis asmuo, kad ji buvo prarasta dėl galbūt neteisėtų trečiojo asmens veikų atlikimo ar pan.). Atsakovas nepateikė teismui nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir paaiškinimų, neprašė teismo išreikalauti iš kitų asmenų įrodymų, kurių gauti jis pats negali ir pan.

9530.

96Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, yra pagrindas spręsti, jog atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos ir būtent jis yra atsakingas už ieškovės turto neišsaugojimą. Atsakovas, kaip ieškovės vadovas, turėjo pareigą saugoti jam patikėtą ieškovės turtą, rūpintis, kad jis nebūtų sunaikintas ar prarastas, o ieškovei tapus nemokia ir iškėlus jai bankroto bylą – perduoti visą jos turtą bankroto administratorei, tam, kad pastaroji teisės aktuose nustatyta tvarka galėtų atsiskaityti su ieškovės kreditoriais, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovės turtas – automobilis „Mercedes-Benz CL500“ – buvo prarastas ir nebuvo perduotas ieškovės bankroto administratorei, todėl atsakovui kilo pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą.

9731.

98Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad teismas išplėtė ginčo ribas ir pakeitė ieškinio pagrindą, konstatuodamas, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus neišsaugojęs automobilio, kai ieškovė savo reikalavimus formulavo siaurai ir atsakovo neteisėtus veiksmus siejo vien tik su tuo, kad atsakovas neperdavė ieškovės bankroto administratorei ginčo automobilio. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė pateiktame ieškinyje žalą kildino iš netinkamo disponavimo ieškovės turtu ir, konkrečiai, šio turto neperdavimo ieškovės bankroto administratorei. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad įmonės vadovas turi veikti išimtinai įmonės interesais, turi elgtis taip, kad nesukeltų įmonei žalos, turi tinkamai organizuoti kasdienę veiklą, veikti rūpestingai ir pan. Byloje paaiškėjus, kad ginčo transporto priemonė galimai buvo perduota trečiajam asmeniui, o vėliau – išregistruota iš viešojo registro, ieškovė nurodė, kad būtent atsakovas yra atsakingas už įmonės turto išsaugojimą ir perdavimą bankroto administratorei, kad atsakovas daugiau kaip 2 metus nesiėmė priemonių tam, kad trečiasis asmuo grąžintų ieškovei automobilį (žr., pvz., ieškovės 2018 m. gegužės 29 d. rašytinius paaiškinimus, 2018 m. spalio 22 d. teismo posėdžio garso įrašą: 7 min. 10 sek.–8 min. 50 sek.). Tai reiškia, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo transporto priemonės neišsaugojimu ir neišreikalavimu, todėl šiuo atveju teismas neišplėtė ginčo ribų.

9932.

100Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas negali viršyti ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos ir kad teismas, priteisdamas ieškovei žalos atlyginimą, nustatytą pagal prarasto turto vertę konkrečiu laikotarpiu, pažeidė kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.

10133.

102Pažymėtina, kad nei vienoje iš atsakovo pacituotų kasacinio teismo bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto. Tiek atsakovo nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, tiek byloje Nr. 3K-3-453/2014 buvo sprendžiama dėl vadovo atsakomybės laiku neinicijavus juridiniam asmeniui bankroto bylos. Šiose bylose nebuvo pateikta bendrų išaiškinimų dėl iš bankrutuojančios bendrovės vadovo bendrovei priteistinos žalos dydžio ir teismo patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje santykio, nebuvo nurodyta, kaip turi būti sprendžiamas klausimas, kai vadovo sukelta žala (pavyzdžiui, dėl įmonės turto praradimo) viršija jos kreditorių reikalavimų vertę.

10334.

104Savo ruožtu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-548-969/2018, kurioje, be kita ko, buvo keliamas klausimas dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir priteistos žalos santykio (byloje buvo kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo juridinio asmens vadovui iššvaisčius bankrutuojančios bendrovės lėšas ir iš atsakovo priteista suma (503 136 Eur) viršijo ieškovės kreditorių reikalavimų sumą (110 910,99 Eur)), išaiškino, kad bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumomis. Teismas nurodė, kad priešingu atveju bendrovės vadovas, padaręs bendrovei daugiau žalos nei bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų suma, būtų iš dalies atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės vien dėl vėlesnio fakto – bankroto bylos iškėlimo bendrovei, o tai prieštarautų tiek bendrajam teisingumo principui (CK 1.5 straipsnis), tiek visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis). Pagal bendrą taisyklę, bankrutuojančios įmonės administratorius, kuriam įstatyme nustatyta pareiga ginti ne tik kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, gali pareikšti reikalavimą bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, didesnį už teismo patvirtintą bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumą. Tuo atveju, jei teismui tokį reikalavimą patenkinus iš išieškotų lėšų atsiskaitoma su visais bendrovės kreditoriais, bankroto administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus ir bankroto byla nutraukiama ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

10535.

106Iš aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų matyti, kad juridinio asmens žala, patirta dėl jo vadovo neteisėtų veiksmų, neturi būti siejama su jo bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, bet gali ją viršyti, todėl atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, yra nepagrįstas. Nors nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovei priteista 37 890 Eur suma, skirta atsakovo sukeltai žalai dėl automobilio praradimo atlyginti, viršija jos bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą (iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi buvo patikslinti ieškovės kreditorių reikalavimai, nustatant, kad bendra pareikštų reikalavimų suma sudaro 19 423,86 Eur), ši aplinkybė, atsakovui nekvestionuojant ieškovei priteistos sumos kitais aspektais, pavyzdžiui, dėl to, kad ieškovei priteista suma neatitinka automobilio vertės konkrečiu laikotarpiu, nesudaro pagrindo vertinti, kad priteistas žalos atlyginimas yra nepagrįstai didelis ar kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodo ieškovė (atsakovas šių duomenų neginčija), atsakovas nėra perdavęs jos bankroto administratorei visų apskaitos dokumentų ir kreditorių sąrašo, todėl bankroto administratorė negalėjo informuoti visų ieškovės kreditorių apie ieškovei iškeltą bankroto bylą ir nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Dėl šios priežasties egzistuoja tikimybė, kad reikalavimus ieškovės bankroto byloje pareiškė ne visi jos kreditoriai ir tokie reikalavimai gali būti pareikšti ateityje.

10736.

108Teismui nustačius, kad iš juridinio asmens vadovo priteistinos žalos dydis nėra siejamas su jo neapmokėtų kreditorinių reikalavimų verte, atmetamas kaip nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad klausimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti nagrinėjamas tik tada, kai ieškovės bankroto administratorė išnaudos visas galimybes perimti kitus ieškovei nuosavybės teise priklausančius automobilius, kurių bendra vertė viršija ieškovės kreditorių reikalavimų vertę, ir bus nustatyta, kiek iš jų nebuvo perimta. Aplinkybė, kad ieškovė turi kito turto, kuris šiuo metu dar nėra išreikalautas, neturi įtakos sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės už konkretaus šioje byloje nurodyto turto praradimą.

10937.

110Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo nesutikti su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalį, kuriuo teismas priteisė iš atsakovo valstybei žyminį mokestį, tačiau teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nėra pagrindo patenkinti išvestinį reikalavimą dėl papildomo teismo sprendimo dalies panaikinimo. Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo

11138.

112Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nukrypo nuo CPK nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir netenkino trečiojo asmens prašymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas trečiojo asmens išdėstytą poziciją vertino kaip gynybinę poziciją, nulemtą siekio išvengti atsakomybės už automobilio praradimą; trečiasis asmuo sutiko su ieškovės reikalavimais vien tik siekdamas pats išvengti atsakomybės už transporto priemonės praradimą atsakovui byloje nurodžius, kad automobilį prarado ne jis, o trečiasis asmuo.

11339.

114Trečiasis asmuo nesutinka su papildomo teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiojo asmens teigimu, jis tinkamai įgyvendino savo procesines teises ir gynėsi nuo atsakovo jam pareikštų kaltinimų, todėl, teismui atmetus atsakovo argumentus ir konstatavus, kad atsakovas neįrodė, jog automobilį prarado trečiasis asmuo, o ne atsakovas, jam, kaip priešingą suinteresuotumą byloje turinčiam asmeniui, turėjo būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos.

11540.

116Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės įtvirtintos CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta šių bendrų taisyklių išimtis, vadovaudamasis kuria teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

11741.

118Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo buvo įtrauktas dalyvauti byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo iniciatyva. Atsakovas, gindamasis nuo jam pareikštų reikalavimų teigė, kad žalą ieškovei sukėlė ne jis, o trečiasis asmuo, kuris faktiškai valdė ginčo automobilį. Trečiasis asmuo pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė aplinkybes, jo vertinimu, sudarančias pagrindą teigti, kad jis nėra atsakingas už ginčo automobilio praradimą, nes ne jis, o įmonės vadovas (atsakovas) turėjo pareigą išsaugoti įmonės turtą, be to, trečiasis asmuo nurodė, kad jis grąžino automobilį atsakovui. Iš trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos matyti, kad trečiasis asmuo, nors ir prašė nagrinėti ginčą teismo nuožiūra, iš esmės sutiko su ieškovės reikalavimais, pareikštais atsakovo atžvilgiu.

11942.

120Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu sukėlė žalą ieškovei. Ginčo automobilis buvo registruotas ieškovės vardu, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo išsaugotas ir perduotas ieškovės bankroto administratorei. Byloje nebuvo įrodyta, kad ginčo automobilis priklausė trečiajam asmeniui, kad jis šį automobilį prarado, kad trečiasis asmuo, o ne atsakovas yra atsakingas už ieškovei sukeltą žalą. Nagrinėdama bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nenustatė, kad trečiasis asmuo piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl trečiojo asmens netinkamo elgesio procese. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir neatlyginti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

12143.

122Kaip matyti iš byloje pateikto išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, trečiojo asmens interesams nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatautų profesinė bendrija „Vasiliauskas ir partneriai“. Trečiojo asmens atstovas, veikdamas trečiojo asmens interesais, parengė ir pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį. Iš trečiojo asmens pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 2018 m. spalio 4 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad jo išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sudarė 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), pagrindu apskaičiuotų išlaidų, šios išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui. Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

12344.

124Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Savo ruožtu pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalis, kuria teismas netenkino trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, yra nepagrįsta. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą, pakeisti skundžiamą papildomą sprendimą, prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas patenkinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12545.

126Trečiasis asmuo pateikė prašymą atlyginti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias jis grindžia byloje pateiktu 2019 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvitu. Šias išlaidas sudaro 700 Eur, kuriuos trečiasis asmuo sumokėjo už apeliacinio skundo parengimą, ir 500 Eur, sumokėti už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų pagrindu maksimalių priteistinų sumų už tokio pobūdžio procesinių dokumentų parengimą, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš atsakovo.

12746.

128Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

129Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

Nutarė

130Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

131Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą pakeisti, priteisiant trečiajam asmeniui A. D. iš atsakovo R. B. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

132Priteisti trečiajam asmeniui A. D. iš atsakovo R. B. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d.... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį... 14. 4.... 15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo A. D. byloje išdėstė... 16. 5.... 17. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovui... 18. 6.... 19. Teismas, įvertinęs tai, kad automobilio vertė mažėja jam senstant,... 20. 7.... 21. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. priėmė papildomą... 22. 8.... 23. Teismas nurodė, kad už ieškinį mokėtinas 936 Eur žyminis mokestis.... 24. 9.... 25. Teismo vertinimu, nors trečiasis asmuo prašė ieškinį patenkinti, ši... 26. III.... 27. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 28. 10.... 29. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018... 30. 10.1.... 31. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo žalą, viršijančią ieškovės... 32. 10.2.... 33. Tuo metu, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla ir kai bankroto... 34. 10.3.... 35. Ieškovė atsakovo pareigą atlyginti jos patirtą žalą kildino iš to, kad... 36. 10.4.... 37. Teismas, nurodęs, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neįrodė savo... 38. 10.5.... 39. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis, be ginčo... 40. 10.6.... 41. Nepagrįstai patenkinęs ieškinį, teismas nepagrįstai priteisė ir atsakovo... 42. 11.... 43. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 44. 12.... 45. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo... 46. 12.1.... 47. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad iš... 48. 12.2.... 49. Nagrinėjamu atveju negalima žalos dydžio tapatinti su patvirtintų... 50. 12.3.... 51. Atsakovas neįrodė, kad ginčo automobilis nebuvo perduotas bankroto... 52. 12.4.... 53. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas išplėtė ginčo ribas, kurios buvo... 54. 13.... 55. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinio... 56. 13.1.... 57. Teismas, nustatęs, kad ieškovei priklausantis automobilis yra įregistruotas... 58. 13.2.... 59. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo turėjo įrodyti, kad jis... 60. Teisėjų kolegija... 61. IV.... 62. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 63. 14.... 64. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 65. 15.... 66. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios bendrovės vadovo... 67. 16.... 68. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios... 69. 17.... 70. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo... 71. 18.... 72. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo – vadovo – pareigos,... 73. 19.... 74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės... 75. 20.... 76. Pagal kasacinio teismo praktiką, vadovo rūpestingumo pareiga apima ne tik... 77. 21.... 78. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam ir teismui iškėlus jam bankroto bylą,... 79. 22.... 80. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2013 m. sausio 16 d.... 81. 23.... 82. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo automobilis buvo... 83. 24.... 84. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad reikalavimas dėl ginčo automobilio... 85. 25.... 86. Trečiasis asmuo nesutiko su atsakovo pozicija, kad faktiškai ginčo... 87. 26.... 88. Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, nagrinėjamoje byloje... 89. 27.... 90. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 91. 28.... 92. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248... 93. 29.... 94. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 95. 30.... 96. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su... 97. 31.... 98. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su... 99. 32.... 100. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde... 101. 33.... 102. Pažymėtina, kad nei vienoje iš atsakovo pacituotų kasacinio teismo bylų... 103. 34.... 104. Savo ruožtu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 31 d.... 105. 35.... 106. Iš aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų matyti, kad... 107. 36.... 108. Teismui nustačius, kad iš juridinio asmens vadovo priteistinos žalos dydis... 109. 37.... 110. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 111. 38.... 112. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė papildomą... 113. 39.... 114. Trečiasis asmuo nesutinka su papildomo teismo sprendimo dalimi, kuria... 115. 40.... 116. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės įtvirtintos CPK 93... 117. 41.... 118. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo... 119. 42.... 120. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti.... 121. 43.... 122. Kaip matyti iš byloje pateikto išrašo iš teisinių paslaugų sutarties,... 123. 44.... 124. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas... 125. 45.... 126. Trečiasis asmuo pateikė prašymą atlyginti jo apeliacinės instancijos... 127. 46.... 128. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė teismui įrodymų,... 129. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 130. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti... 131. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą... 132. Priteisti trečiajam asmeniui A. D. iš atsakovo R. B. 1 200 Eur bylinėjimosi...