Byla 2A-521-755/2016

Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1162-228/2016 pagal ieškovės BUAB „EKO langai“ ieškinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė BUAB „EKO langai“ prašė priteisti iš atsakovo K. P. 30622,57 EUR (105733,60 Lt) žalos atlyginimui, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Ieškovė ieškinyje nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo 2014-08-18 nutartimi UAB „EKO langai“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Viva Lex“, ta pačia nutartimi teismas įmonės valdymo organą įpareigojo per 10 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus, viso turimo turto sąrašą bei turtą. 2014-09-04 atsakovas bankroto administratoriui perdavė tik įmonės antspaudą, įstatus, registravimo pažymėjimą, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimą bei steigimo aktą ir protokolą. 2014-10-20 iš buvusios įmonės buhalterės buvo perimta didžioji dalis buhalterinės apskaitos dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašai, balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita. Liko neperduotos įmonės sutartys, užsakymai, darbų atlikimo aktai už visą įmonės veiklos laikotarpį, pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai už 2014 metus.Taip pat atsakovas neperdavė ir turto: ilgalaikio už 3231,64 EUR (11158,22 Lt), trumpalaikio už 25437,33 EUR (87830 Lt), kasos likučio už 1805,69 EUR (6234,69 Lt), pats K. P. įsiskolino įmonei 147,91 EUR (510,69 Lt), viso neperdavė turto ir lėšų už 30622,57 EUR (105733,60 Lt).

4Utenos rajono apylinkės teismo 2015-11-02 sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies - priteista iš atsakovo K. P. ieškovės naudai BUAB „EKO langai“ 30622,28 EUR žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 30622,28 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

5Teismas nustatė, kad atsakovas K. P. buvo UAB „EKO langai“ vadovas ir akcininkas. Panevėžio apygardos teismo 2014-08-18 nutartimi UAB „EKO langai“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Viva Lex“, atsakovas visų likusių dokumentų bei įmonės turto bankroto administratoriui nėra perdavęs. Remiantis BUAB „EKO langai“ balanso duomenimis, debitorių sąrašu, atsakovas yra neperdavęs ilgalaikio turto už 3231,64 EUR (11158,22 Lt), trumpalaikio turto už 25437,33 EUR (87830 Lt), kasos likučio už 1805,69 EUR (6234,69 Lt), savo įsiskolinimo įmonei už 147,91 EUR (510,69 Lt), viso lėšų ir turto už 30622,57 EUR (105733,60 Lt).

6Teismas nustatė, kad ieškovė prašo atsakovui taikyti atsakomybę CK 2.87 str. 1 d. pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu iš esančių rašytinių įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad įmonė nuo 2014 metų veiklos nebevykdė, buvo atsakyta ir patalpų nuoma, įmonės skola 2012-12-31 sudarė 59791 EUR (206446 Lt), 2014-04-16 skola valstybei sudarė 9270,16 EUR (32008,01 Lt), todėl UAB „EKO langai“ 2014-08-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, 2014 m. rugpjūčio 29 dienai įmonės skolos sudarė 64663,42 EUR (223 269,85 Lt). Nurodytos aplinkybės teismui leido teigti, kad atsakovas kaip įmonės vadovas nesiekė atkurti įmonės mokumo ir toliau tęsti ūkinės-komercinės veiklos, iškėlus įmonei bankroto bylą, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, neperdavė jam visų reikalingų įmonės apskaitos dokumentų, neperdavė įmonės lėšų ir turto, tai yra atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Ir nors apskaitos duomenimis įmonė turėjo turto bendroje sumoje už 30622,57 EUR, tačiau šis turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, todėl teismas laikė, kad BUAB „EKO langai“ padaryta 30622,57 EUR dydžio žala (CK 6.249 str.). Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo laikytis įstatymo reikalavimų ir vykdyti teismo įpareigojimą per nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui turtą, todėl įstatymo ir teismo nutarties reikalavimų nevykdymas laikytinas neteisėtais atsakovo veiksmais ( CK 6.246 str.). Byloje nenustatyta, kad piniginės lėšos ir turtas bankroto administratoriui būtų neperduotas dėl kitų asmenų veiksmų, nes atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Teismas pripažino, kad žala įmonei, atsakovui neperdavus bankroto administratoriui piniginių lėšų ir turto už 30622,57 EUR, yra priežastiniame ryšyje su atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtais veiksmais (CK 6.247 str.). Teismas nurodė, kad kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str.) ir vertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl laikė, kad kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta. Nors posėdžio metu atsakovas pripažino, jog automobiliai buvo parduoti prieš bankroto bylos iškėlimą, gauti pinigai į kasą nebuvo įnešti, už tuos pinigus buvo pirktos medžiagos, tačiau teismas nurodė, kad atsakovas šių aplinkybių nepatvirtino konkrečiais įrodymais, per nustatytą terminą nepateikė nei ieškovui, nei teismui automobilių pardavimo sutarčių, taip pat pripažino ir tai, jog neįnešė į įmonės kasą ir iš UAB „( - )“ 2014-06-10 gautų grynųjų pinigų.Šios nurodytos aplinkybės tik patvirtina atsakovo kaltę. Dėl atsakovo papildomai pateiktų įmonės išlaidas patvirtinančių dokumentų teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo( toliau tekste-ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 p. draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, todėl atsakovas nebegalėjo vykdyti 2014-09-03 ir 2014-09-11 mokėjimų. Teismas nurodė, kad atsakovas posėdžio metu pripažino, jog iš UAB „( - )“ pagal 2014-06-10 kasos išlaidų orderį Nr. 226 gautų pinigų į kasą neįnešė, o atsakovo pateiktų įmonės vardu prekių įsigijimą paneigia UAB „( - )“ skolų apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 duomenys. Teismas konstatavo, kad atsakovas posėdžio metu nepaneigė ir ieškovo nurodytų aplinkybių dėl 24,39 EUR (84,20 Lt) išlaidų IĮ „( - )“. Teismas konstatavo, kad nustačius visas keturias sąlygas – neteisėti veiksmai ( CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys ( CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), nuostoliai (CK 6.249 str.) – atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę ( CK 6.245 str. 4 d.), pripažįstant ieškovo ieškinio pagrįstumą.

7Teismas, įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo metu paimtas daiktas – kompiuteris pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas turi būti grąžintas ieškovui, priteistinos žalos dydį mažino. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog už savalaikį dokumentų neperdavimą jau yra paskirta 5000 Lt bauda reiškia, jog už tokio pobūdžio veiksmus atsakovo atžvilgiu jau yra taikytos tam tikros poveikio priemonės. Teismas vertina, jog tai yra sankcija atsakovui už įstatymo ir teismo nustatytos pareigos nevykdymą ir jos taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti padarytą žalą. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, sprendė, kad iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (30622,28 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Apeliaciniu skundu atsakovas K. P. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir prašo teismo sprendimo dalį, kuria yra patenkintas ieškovės ieškinys, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pridėti papildomus dokumentus.

9Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė procesinės teisės normų reikalavimų, įpareigojančių ieškovą įrodyti ieškinio pagrįstumą (CPK 178 str.), o tuo pačiu neįvykdė ir CK 6.249 str. nuostatų dėl tikslaus ir teisingo žalos bei nuostolių dydžio apskaičiavimo, kas reiškia, jog civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės teismas nenustatė visų būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų, todėl atsakovo civilinė atsakomybė nėra galima (CK 6.245 str. 1 d.).

10Atsakovas teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įrodė jam padarytos žalos dydį, nes teismas pažeidė CPK 185 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles, o tai pripažintina esminiu procesinės teisės pažeidimu, kadangi tokio pažeidimo pasekmėje buvo neteisingai išnagrinėta civilinė byla (CPK 329 str. 1 d.).

11Apeliantas nurodo, kad padarytos žalos dydį teismas nustatė vien tik iš dokumentų - UAB „Eko langai“ balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos, sudarytų 2014-08-29 būklei. Tuo pačiu pirmos instancijos teismas pripažino ir tai, kad ieškovei padarytos materialinės žalos dydžio sudedamosios dalys yra toks neperduotas UAB „Eko langai“ turtas: ilgalaikis turtas - 3.231,64 EUR vertės; trumpalaikis turtas - 25.437,33 EUR vertės; kasos likutis - 1.805,69 EUR; atsakovo skola - 147,91 EUR; viso: 30.622,57 EUR, tačiau detalesnio nurodytų sumų išaiškinimo nepateikė. Atsakovas teigia, kad tokių dokumentų ieškovės įvardintam žalos dydžiui pagrįsti civilinėje byloje nepakanka. Teigia, kad tokia išvada darytina atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kokiu būdu UAB „Eko langai“ balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita 2014-08-29 buvo paruošti. Civilinėje byloje yra elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovo, kuris įrodo, kad minėti dokumentai buvo ruošiami skubos tvarka, paviršutiniškai, kadangi tokių dokumentų gavimas buvo sąlygotas besibaigiančiais teismo nustatytais terminais. Taip rengiant dokumentus yra galimas klaidų padarymas. Todėl 2014-08-29 balanse bei pelno (nuostolių) ataskaitoje esantys duomenys negalėjo būti patikimi, pagrindžiantys ieškovei padarytos materialinės žalos dydį. 2014-08-29 galiojusi Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo redakcija (toliau tekste - ĮFAĮ) numatė, kad įmonės balansas - tai finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (ĮFAĮ 3 str. 4 d.), o įmonės pelno (nuostolių) ataskaita - tai finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai - pelnas arba nuostoliai ( ĮFAĮ 3 str. 11d.) Be to, ĮFAĮ 15 str. 4 d. reikalavo, kad finansinės ataskaitos būtų sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais (toliau - apskaitos standartai) ir kitais teisės aktais. 2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“ numatė, kokie duomenys yra įtraukiami į ilgalaikį turtą ir trumpalaikį turtą. Ilgalaikio turto straipsnyje parodomas nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas. (2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 11 p.) Tuo tarpu trumpalaikio turto straipsnyje parodomos atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas bei pinigai ir pinigų ekvivalentai. (2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas" 15 p.) Tai reiškia, kad UAB „Eko langai“ trumpalaikio turto duomenys turėjo būti papildomi ir taisomi tos informacijos, kuri buvo pateikta Utenos rajono apylinkės teismui atsakovo naujai persiųstais dokumentais, sąskaita. Pareigą taisyti finansinės ataskaitos - balanso - duomenis numato ĮFAĮ 18 str. 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitos įvertinimo keitimas ir klaidų taisymas“ 18 p.- 24 p. numato, kad jeigu reikšmingų duomenų nepateikimas arba neteisingas pateikimas atskirai ar kartu gali daryti įtaką vartotojų sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis, tai laikoma esmine klaida. Todėl, teisme paaiškėjus faktui, kurį pripažino ir UAB „Eko langai“ ( - ) liudytoja D. V., kad atsakovo į civilinės bylos nagrinėjimą pateikti nauji papildomi dokumentai nėra buhalteriškai apskaityti ir 2014-08-29 būklei UAB „Eko langai“ balanse neatspindėti, teismas negalėjo konstatuoti, kad UAB „Eko langai“ balanso duomenys, fiksuoti 2014-08-29 būklei, yra tinkami padarytos žalos dydžiui nustatyti, nes minėti duomenys nebuvo pakoreguoti įstatymų nustatyta tvarka.

12Apeliantas nesutinka su teismo argumentais dėl atsakovo naujai pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų. Nurodo, kad jo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai turi visus įstatymo numatytus rekvizitus, dokumentai pasirašyti, todėl jie yra pakankami patvirtinti įvykusius sandorius ar buhalterines operacijas. Jo pateiktų dokumentų neginčija ūkio subjektai, kurie šiuos dokumentus atsakovui pateikė. Teigia, kad jis nėra atsakingas už tinkamą UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl faktas, kad pateiktų dokumentų nėra apskaityta UAB „( - )“, negali sukelti jam neigiamų teisinių pasekmių. Nors bankroto byla UAB „Eko langai“ yra iškelta anksčiau nei 2014-09-03 atsakovo darytas mokėjimas UAB „( - )“ bei 2014-09-11 - UAB „( - )“ naudai, tačiau minėtiems sandoriams ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. numatytas draudimas automatiškai negalioja. Ieškovė, siekdama nuginčyti jo atliktus mokėjimus po UAB „Eko langai“ bankroto bylos iškėlimo, privalėjo pareikšti ieškinį teisme, gindama kreditorių interesus, kuriais minėti mokėjimai būtų pripažinti negaliojančiais sandoriais. Tokių įrodymų ieškovei nepateikus,2014-09-03 ir 2014-09-11 atlikti mokėjimai privalo būti apskaityti UAB „Eko langai“ balanse. Pažymi, kad UAB „Eko langai“ balanso korekcijų pateiktų dokumentų pagrindu pats teismas negalėjo padaryti, kadangi tokiems veiksmams atlikti yra būtinos specialiosios žinios.Teismui nepaskyrus civilinėje byloje buhalterinės apskaitos ekspertizės, jis neatliko pareigų, numatytų CPK 185 str., todėl byla išnagrinėta neteisingai. Pažymi, kad faktą, jog civilinėje byloje yra būtina atlikti ieškovės balanso duomenų korekcijas iš esmės pripažino ir pati ieškovė.

13Apeliantas pažymi, kad ieškovė kartu su ieškinio priedais (Priedas Nr. 13) teismui pateikė ir UAB „Eko langai“ ( - )liudytojos D. V. iniciatyva ištaisytus naujus UAB „Eko langai“ balanso duomenis dalyje dėl ilgalaikio turto skaičiavimo. Ieškinio reikalavimus dalyje dėl UAB „Eko langai“ ilgalaikio turto dydžio ieškovė grindė dokumentu, kuris prieštarauja ĮFAĮ nuostatoms. ĮFAĮ 19 str. numato, kad finansines ataskaitas pasirašo ne tik įmonės vadovas, bet ir įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu. UAB „Eko langai“ ( - ) liudytojos D. V. ištaisyto balanso atsakovas nėra pasirašęs, taip patvirtindamas savo poziciją dėl balanso duomenų nepatikimumo. Dėl šios priežasties teismas negalėjo savo išvadų grįsti dokumentais, kurie prieštarauja įstatymo reikalavimams (CPK 263 str. 1 d.). Tai, kad UAB „Eko langai“ balansas 2014-08-29 būklei, ruoštas ( - ) liudytojos D. V., yra neteisingas ir nepatikimas dėl jame atspindėtų duomenų, įrodo bylos medžiaga. Pati ieškovė yra pateikusi teismui išrašą iš VĮ „Regitra“ apie tai, kad UAB „Eko langai“ nuosavybės teise valdyti automobiliai iš UAB „Eko langai“ valdymo ir disponavimo perėjo naujiems savininkams 2011-2013 m. laikotarpiu.Tai reiškia, kad civilinėje byloje Nr. 2-1162-228/2015 yra aiškūs duomenys apie tai, kad bankroto bylos iškėlimo dienai UAB „Eko langai“ neturėjo šio ilgalaikio turto. Teismo posėdžio metu liudytoja D. V. pripažino, kad automobilių vertė UAB „Eko langai“ balanse 2014-08-29 būklei yra atspindėta, taigi pripažino, kad jos ruoštas balansas 2014-08-29 būklei neatspindi faktinės UAB „Eko langai“ turto padėties.

14Be to, nurodo, kad teismas neaptarė prieštaravimų tarp liudytojų R. S., J. G.,buvusių UAB „Eko langai“ ( - ), ir liudytojos D. V., buvusios UAB „Eko langai“ ( - ), parodymų dalyje dėl UAB „Eko langai“ kasos dokumentų bei piniginių lėšų perdavimo, todėl teismo veiksmai pažeidė CPK 185 str. reikalavimus.

15Teigia, kad teismas neįvertino tos faktinės aplinkybės, jog pagal ieškovės reikalavimą atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Materialinės žalos dydžio nustatymas yra viena iš jo veiką kvalifikuojančių aplinkybių. Todėl teigia, kad teismas nesiėmė veiksmų, susijusių su privalomu civilinės bylos sustabdymu.

16Kadangi apeliaciniame skunde argumentai išdėstyti glaustai, todėl atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas pateikė ikiteisminiame tyrime atliktos specialisto išvados kopiją, prašo ją prijungti ir išnagrinėti.

17Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą BUAB „Eko langai“ bankroto administratoriaus UAB „Viva Lex“ įgaliotas asmuo D. Č. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-11-02 sprendimą. Taip pat prašo prijungti prie civilinės bylos BUAB „Eko langai“ buhalterės persiųstą prekių judėjimo žiniaraščių suvestinę bei žiniaraščius, kaip papildomus dokumentus, patvirtinančius 2014-08-29 balanso duomenų teisingumą ir BUAB „Eko langai“ 2013 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą.

18Atsiliepimu pažymima, kad 2014-08-29 galiojusioje Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo redakcijoje nustatyta, kad įmonės balansas - tai finansine ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Atsakovas balansą, pelno nuostolių ataskaitą, sudarytą nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei kreditorių ir debitorių sąrašus pasirašė tik 2014-10-20 dieną. t.y. praėjus beveik dviem mėnesiams po teismo nustatyto termino, taigi turėjo pakankamai laiko paruošti finansinę atskaitomybę bei perduoti bankroto administratoriui turtą bei visus įmonės dokumentus. Atsakomybė už finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą tenka įmonės vadovui. Liudytoja D. V. nurodė, kad jai 2014 m. kovo - balandžio mėn. atsakovas atvežė, jo paties teigimu, visus įmonės dokumentus, kuriais remiantis buvo sudarytas 2014-08-29 balansas. Atsakovas pats pasirašė balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, debitorių, kreditorių sąrašus, todėl teiginys, kad negalima vadovautis jo paties pasirašytais balansu ir pelno nuostolių ataskaita yra nesuprantamas, nepagristas ir neteisingas.

19Dėl atsakovo papildomai į bylą pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nurodo, kad jais atsakovas remtis negali, nes remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad BUAB „Eko langai“ veiklos nebevykdė nuo 2014 m. pradžios. Be to, mokėjimai atlikti UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ pažeidžiant ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatas, numatančias, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Teigia, kad atsakovo asmeniškai, savo iniciatyva atliktų mokėjimų klausimas nėra šios bylos dalykas, nes šie klausimai sprendžiami bankroto byloje tvirtinant kreditoriaus finansinius reikalavimus. Atsakovo prašymas tikslinti įmonės balansą IĮ „( - )“ išrašytais dokumentais nepagrįstas, nes BUAB „Eko langai“ veiklos nevykdė nuo 2014 metų, sutarties, atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto bei BUAB „Eko langai“ išrašytos PVM sąskaitos - faktūros už atliktus darbus ir užsakovo apmokėjimą už atliktą darbą patvirtinančio dokumento nepateikė. Nors atsakovas į bylą pateikė UAB „( - )“ 2014-06-10 kasos išlaidų orderį, šis dokumentas taip pat nekeičia įmonės balanso, sudaryto 2014-08-29, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad gautos lėšos nebuvo įneštos į BUAB „Eko langai“ kasą ar banko sąskaitą. Atsakovo pateiktų UAB „( - )“ išrašytų 2014-07-10, 2014-07-10 sąskaitų negalima laikyti pagrįstomis ir koreguojančiomis įmonės 2014-08-29 dienai sudarytą balansą, nes BUAB „Eko langai“ veiklos nebevykdė nuo 2014 metų.

20Dėl BUAB „Eko langai“ automobilių, kaip ilgalaikio turto, balanse ieškovas nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė automobilių pardavimo sutarčių bei dokumentų, pagrindžiančių lėšų už juos gavimą. Pažymi, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad lėšos už parduotus automobilius nebuvo įneštos į BUAB „Eko langai“ kasą ar banko sąskaitą, pardavimo sutartys nebuvo pateiktos įmonės buhalterei. Byloje yra pateiktas ilgalaikio turto sąrašas (ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštis), sumai 3231,64 Eur (11158,22 Lt). Lėšos, nurodytos kasoje sumai 1805,69 Eur (6234,69 Lt), bankroto administratoriui nebuvo perduotos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad lėšos buvo grąžintos įmonei ar perduotos bankroto administratoriui. Atsakovo debitorinio įsiskolinimo dydį sumoje 147,90 Eur (510,69 Lt) atsakovas patvirtino pasirašydamas įmonės debitorių sąrašą (240+270,69 = 510,69 Lt) ir kurias žadėjo įmonei grąžinti. Dokumentų, patvirtinančių debitorinio įsiskolinimo padengimą atsakovas byloje nepateikė, jos nėra grąžintos. Pažymi, kad ilgalaikio turto vertė buvo pakoreguota atsakovo naudai, nes prašoma priteisti ilgalaikio turto vertė sumažinta (dėl paskaičiuoto nusidėvėjimo) nuo 3358,43 Eur (11596 Lt) iki 3231,64 Eur, o buhalterės pateiktas patikslinimas nėra naujai sudarytas balansas.

21Atsakovui teigiant, kad ieškovas nepateikė dokumentų, nurodančių koks konkrečiai turtas sudaro įmonės atsargas, teigia, kad iškilo būtinybė papildomais dokumentais įrodyti atsargų likučių kiekį ir sumą, todėl ieškovas teikia iš BUAB „Eko langai“ buhalterės el. paštu gautus dokumentus, kurie patvirtina, kad balansas buvo sudaromas vadovaujantis apskaitoje esančiais atsargų likučiais ir balanso duomenys yra teisingi. Persiųsti prekių judėjimo žiniaraščiai parodo, kad įmonės atsargų likučiai buvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje ir patvirtina BUAB „Eko langai“ 2014-08-29 balanso, kuris pasirašytas atsakovo, duomenų teisingumą. Pažymi, kad liudytoja D. V. posėdžio metu nurodė, kad jai atsakovas atvežė, jo paties teigimu, visus įmonės dokumentus, kuriais remiantis ir buvo sudarytas balansas. Liudytoja teigė, kad buhalterinės apskaitos duomenimis yra likusių prekių/atsargų. Atsakovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių balanse įrašytų duomenų neteisingumą, apeliaciniame skunde nenurodė, kokie, jo manymu, prieštaravimai yra tarp liudytojų parodymų. Atsakovas paskutinius dokumentus buhalterei nuvežė 2014 m. kovo-balandžio mėnesį, t.y. turėjo žinoti, koks kasos likutis yra likęs dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, o jei jis neatitiko dokumentuose nurodyto, atsakovas turėjo kelti klausimą dėl vadybininkių - kasininkių materialinės atsakomybės.

22Nurodo, kad BUAB „Eko langai“ bankroto administratoriaus kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo sąlygotas kitais pagrindais, debitoriniai (išskyrus atsakovo) įsiskolinimai nėra šios bylos dalykas, todėl stabdyti šią bylą nebuvo pagrindo.

23Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas keičiamas ( CPK 326 str.1 d.3 p.).

24Dėl žodinio nagrinėjimo

25Apeliantas apeliaciniame skunde išdėstė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto manymu, nedalyvaujant šaliai teismo posėdyje neįmanoma visiškai tiksliai nustatyti faktinių aplinkybių, o apeliacinis skundas surašytas glaustai. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutikti negali. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

26Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto apeliaciniu skundu, atsiliepimu į apeliacinį skundą, bylos medžiaga, laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į jį yra išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

27Dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo

28Apeliantas prašo pridėti prie bylos specialisto išvadą, parengtą po bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme. Apelianto vertinimu, išvados duomenys reikšmingi sprendžiant ginčą, juose yra teiginių, patvirtinančių atsakovo pozicijos pagrįstumą ir paneigiančių teismo išvadas. Savo ruožtu ieškovė atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti ir pridėti prie bylos naujus dokumentus, kurie paneigia dalį skundo argumentų, rodo, jog pats atsakovas tvirtino finansinę atskaitomybę ir ankstesniais laikotarpiais, 2014 m. bendrovė veiklos nevykdė, tad nebuvo pagrindo jokioms ūkinėms ir finansinėms operacijoms atlikti.

29Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).

30Kaip minėta, šalys pateikė naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai susiję su nagrinėjamu ginču, dalis jų gauta po bylos nagrinėjimo, dalis pateikta atsikertant apeliacinį skundo argumentaciją, šalys neprieštarauja dėl jų prijungimo, todėl jie priimami (CPK 180 str., 314 str.).

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Minėta teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą. Tokių pagrindų nenustatyta.

32Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šie teisės bei fakto klausimai sudaro apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką.

33Dėl sąlygų žalai atlyginti ir žalos dydžio įrodymų pakankamumo

34Skunde tvirtinama, jog padarytos žalos dydį teismas nustatė vien tik UAB „Eko langai“ balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos, sudarytų 2014-08-29 būklei. Teismas pripažino, kad ieškovei padarytos materialinės žalos dydžio sudedamosios dalys yra toks neperduotas UAB „Eko langai“ turtas: ilgalaikis - 3.231,64 EUR vertės; trumpalaikis - 25.437,33 EUR vertės; kasos likutis - 1.805,69 EUR; atsakovo skola - 147,91 EUR; viso: 30.622,57 EUR.

35Su skundo teiginiu ,jog žalos dydį teismas nustatė iš dokumentų ,kuriuose fiksuota turėto turto , įskaitant ir lėšas, apimtys iš esmės sutinkama, bet nepagrįstu vertinamas teiginys, jog iš šių duomenų nebuvo galima trūkumų ( skolos) dydžio nustatyti, kad jie nepakankami, netikslūs. Teismas išdėstė motyvus dėl kurių laikė šiuos balanso ir pelno ataskaitoms duomenis pakankamais įrodymais, rėmėsi kasacinio teismo praktika, su šiais motyvais toje dalyje kolegija sutinka ir jų nebekartoja, o skundo motyvus dėl to atmeta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams toje dalyje , jų nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.), todėl apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.). Tuo tarpu, apeliantas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą.Tokiu būdu teisėjų kolegija, dalinai atmesdama apeliacinį skundą, pasisako tik dėl esminių jo motyvų. Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos pripažintini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste, todėl jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

36Kolegija pastebi, kad pagal ĮBĮ 10 str.7 d., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė .Šioje byloje nėra ginčo, jog atsakovas bendrovės turto administratoriui neperdavė, už tai jis baustas bauda. Aukštesnių teismų praktikoje pripažįstama, jog įmonės valdymo organams praradus įmonės turtą ir dokumentus, jiems gali kilti ir civilinė atsakomybė šios įmonės kreditorių ir pačios įmonės atžvilgiu (CK 2.87 straipsnis, 6.245–6.249 straipsniai ir 6.263 straipsnis). Apeliacine tvarka nagrinėtose bylose teismas pažymėjo, kad, nustačius, jog bankroto administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuotas konkretus turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo) bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, įmonės valdymo organas (šiuo atveju direktorius) turi atlyginti įmonei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai įmonės finansiniuose dokumentuose. Kitoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad individualiosios įmonės savininkas nepagrindė įmonės lėšų, nurodytų paskutiniuose įmonės finansiniuose dokumentuose, pateiktuose bankroto administratoriui, panaudojimo darbuotojų atlyginimams ar kitai įmonės veiklai užtikrinti, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas individualiosios įmonės bankroto administratoriaus ieškinys įmonės savininkui dėl žalos atlyginimo( Lietuvos Apeliacinio teismo 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-270/2012, 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-328/2013).

37Sutinkamai su CK 2.87 str.7 d., juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo( toliau tekste-ABĮ) 37 str. 12 d. 1 p. ir 10 p. bendrovės vadovas atsako už Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą , kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisė aktuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas sukelia Bendrovės vadovui materialinę atsakomybę.

38Sprendžiant yra ar ne pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos: ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių), priežastinį neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Nustačius šias sąlygas, bendrovės vadovo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str.1 dalis). Taigi, ieškovas privalo įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, bendrovei padarytos žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog konstatavus, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas; paneigti nurodytą prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t.y.bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).Atsakovas, būdamas įmonės vadovu , privalėjo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 str. 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą.

39Už finansinės atskaitomybės turinį ir teisingumą atsako ir įmonės vadovas. Pagal ĮFAĮ 5 str.1 d. finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Ją pasirašo vadovas ( ĮFAĮ 25 str.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Liudytoja D. V. paaiškino, jog 2014-08-29 finansinę atskaitomybę rengė pagal atsakovo jai pateiktus dokumentus. Nenustatyta priežasčių teiginiui, jog šios liudytojas paaiškinimai būtų buvę netikslūs, klaidingi,o pagal atsakovo jai pateiktus duomenis atskaitomybė tam laikotarpiui sudaryta klaidingai.

40Kadangi preziumuojama, jog apskaita tvarkoma teisingai ir ji atspindi tikrąją finansinę ir turtinę įmonės padėtį, atsakovas, teigdamas priešingai, turėjo tą prezumpciją nuneigti. Atsakovo nurodomos finansinės atskaitomybės sudarymo aplinkybės, kurias jis vertina kaip lasbai skubotas, todėl nesudariusias galimybių parengti tikslią ir teisingą atskaitomybę, kolegijos vertinimu, tokiomis nelaikytinos. Atskaitomybę parengė finansininkė iš jos turimų ir atsakovo pateiktų buhalterinių dokumentų. Tai, jog prieš pat pasirašydamas atskaitomybę atsakovas galimai nebendravo su finansininke, nereiškia, jog atskaitomybės turinys,išvados jam nebuvo žinomas, ji klaidinga ar paviršutiniška. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Kaip galintis disponuoti visa įmonės informacija, dokumentais jis neabejotinai geriausia žino, nes privalo žinoti , kokia bendrovės turtinė, finansinė padėtis. Ją patvirtindamas( pasirašydamas) vadovas prisiėmė tokio patvirtinimo pasekmes.

41Dėl kitų dokumentų reikšmės

42Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė dokumentus, kurie jo nuomone įtakoja į finansinės atskaitomybės tikslumą ir atitinkamai ieškinio dydžio skaičiavimus. Nors atsakovas dėl šių dokumentų buvimo sprendžia, jog apskritai turėtų būti parengta nauja atskaitomybė, galimai net skirta ekspertizė, su tokia išvada nesutinkama.

43Atskaitomybės papildymui atsakovas pateikė naujų dokumentų ( b.l.82-87). Tai,jog liud. D. V. paaiškino, jog, pasitvirtinus šių dokumentų turiniui, finansinės atskaitomybės turinys šiek tiek pasikeistų, nereiškia,jog negali būti išspręstas žalos dydžio nustatymo klausimas, o būtini pataisymai atlikti teisme. Atsakovo pateikti papildomi dokumentai nesudėtingi ir nedidelės apimties, juos galima vertinti neturint specialių žinių, pakanka atlikti nesudėtingus skaičiavimus. Ekspertizės skyrimas priklauso teismo dispozicijai ir, nesant specialių žinių poreikio, ji neskirtina ( CPK 212,7 str.).

44Dėl visų dokumentų reikšmės teismas pasisakė ir iš esmės su teismo atliktu vertinimu, išskyrus automobilių perleidimo sandorį, sutinkama. Po bankroto bylos iškėlimo UAB “Eko langai“ dėl ĮBĮ 10 str.7 d.3 p. draudimo atsakovas bendrovės lėšomis ir jos vardu nebegalėjo vykdyti finansinių prievolių ir atlikti 2014-09-03 ir 2014-09-11 mokėjimų savo nuožiūra pasirinktiems kreditoriams. Pagal ĮBĮ 14 str.1 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui.Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo. Mokėjimai atlikti nesilaikant šių draudimų. Be to, byloje nėra duomenų, jog šie mokėjimai buvo atlikti bendrovės lėšomis. Jeigu juos atsakovas atliko savo rizika ir, tikėtina, savo lėšomis , to neigiamas pasekmes jis prisiėmė sau, toks sandoris( mokėjimas) ,kaip minėta, negalioja. Nereikalinga ginčyti šiuos sandorius siekiant žalos atlyginimo prisiteisimo. Jeigu atsakovas naudojo bendrovės lėšas, jis atliko neteisėtus veiksmus ir taip padarė įmonei žalos. Jeigu panaudojo bendrovės interesais savo lėšas, galėjo teikti bendrovei atitinkamą kreditinį reikalavimą.

45Buhalterinės apskaitos dokumentai nerodo, jog 84,82 Lt 2014-03-31 IĮ“ ( - )“ sumokėti iš bendrovės lėšų. Prekės, jeigu jos ir pirktos, bendrovėje nebuvo apskaitytos, 2014 metais bendrovė veiklos nebevykdė, todėl teismas pagrįstai šių sumų nepripažino atsakovo patirtomis bendrovės interesais išlaidomis. UAB“ ( - )“ Kasos išlaidų orderis galėtų patvirtinti, kad jas gavęs asmuo( atsakovas) jų neįnešė į ieškovo kasą , kas tik sudarytų prielaidas ieškinio reikalavimo padidinimui, o ne sumažintų reikalavimo kaip siekia atsakovas.UAB “ ( - )“ sąskaitos neturi reikšmės apskaitos tikslumui, nes jos nei pirkėjo, nei pardavėjo nepasirašytos, tad nepatvirtina prekių gavimo, o juo labiau jų apmokėjimo faktų. Šių sąskaitų išrašymas UAB “ ( - )“ apskritai neapskaitytas, tad šie „dokumentai“ nepatvirtina pirkimo-pardavimo sandorių realumo, o jų „duomenys“ apskaitai bereikšmiai.

46Vienok, sprendžiant dėl automobilių pardavimo fakto ir to reikšmės žalos dydžiui, teismas padarė netikslias išvadas, todėl ši sprendimo dalis keičiama. Automobiliai PEUGEOT Boxer ir FIAT Ulysse įmonės 2014 metų apskaitoje apskaičiuoti kaip ilgalaikis turtas, kuriuo bendra likutinė vertė 9608,57 Lt ( b.l.32). Ši vertė nurodyta ir balanse kaip ilgalaikio turto dalis. Iš Regitros duomenų bazės išrašo, D. V., atsakovo paaiškinimų, specialisto išvados nustatyta, jog jie buvo parduoti dar 2013 metais, bet dėl atsakovo nerūpestingumo( neperdavė sutarčių) apskaitoje parodyti kaip tebeturimi. Nors pirkimo-pardavimo sutartys teismui nebuvo pateiktos, iš papildomai pateiktos Specialisto išvados turinio matosi, jog abu jie parduoti už 3000 Lt, sutartys specialistui buvo perduotos. Dėl sumokėtos už juos sumos dydžio ginčo nėra, atsakovas pripažįsta pinigų už automobilius bendrovei neperdavęs. Iš pasakyto seka, jog iš turto vertės turėtų būti pašalinta likutinė automobilių vertė 9608,57 Lt, o 3000 Lt apskaitomos kaip negautos į kasą ( sąskaitą) piniginės lėšos. Jų atsakovas bendrovei neperdavė, tad turi atlyginti tuo padarytą 3000 Lt žalą. Šios teisme nustatytos aplinkybės nevertinamos kaip ieškinio pagrindo keitimas, nes jį sudaro teiginiai apie turto neperdavimą, tad atskirų turto formų ( administratoriui neperduota ne turtas, o lėšos, gautos už jį) pasikeitimas , nesikeičiant bendrai reikalavimo sumai, esminių bylos aplinkybių nekeičia.

47Nors apeliantas nesutinka su teismo argumentais dėl atsakovo naujai pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodo, kad šie dokumentai turi visus įstatymo numatytus rekvizitus, dokumentai pasirašyti, todėl jie buvo pakankami patvirtinti įvykusius sandorius ar buhalterines operacijas, jų neginčija ūkio subjektai, kurie šiuos dokumentus atsakovui pateikė, šie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

48Priešingai šiam tvirtinimui pilnai pasirašyta tik dalis naujai pateiktų dokumentų, bet svarbiausia, jog jie kaip neturėję įtakos finansinės atskaitomybės tikslumui buvo atmesti ne dėl formalių rekvizitų trūkumų, bet dėl kitų teismo aptartų priežasčių ( mokėjimų draudimo, sandorio nepagrindimo, lėšų neįnešimo, operacijų neapskaitymo pas tikėtinus „pardavėjus“).

49Byloje nebuvo keltas teismo ekspertizės paskyrimo klausimas, skunde irgi nenurodoma kokius klausimus turėtų nagrinėti ekspertai .Jau pasisakyta, jog ekspertizė skiriama kai teismui atsiranda tokių žinių poreikius. Pirmos instancijos teismas tokio žinių poreikio nenustatė, tam nemato pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas, reikiami pataisymai atliktini nesudėtingų skaičiavimų pagalba, tad nesutinkama su teiginiu, jog teismas neatliko pareigų, numatytų CPK 185 str. kas sąlygojo neteisingą bylos išnagrinėjimą.

50Dėl duomenų tikslinimo

51Nepagrįstas teiginys, jog skaičiuojant žalą nebuvo galima naudotis ( - ) liudytojos D. V. iniciatyva ištaisytais naujais UAB „Eko langai“ balanso duomenis dalyje dėl ilgalaikio turto skaičiavimo.

52Apelianto iniciatyva teismui pateiktoje specialisto išvadoje dėl ilgalaikio turto apskaitos tėra pastabų ( kiek tai liečia neperduotą turtą) dėl aukščiau aptartų automobilių sandorio ir to fiksavimo tikslumo. Tas leidžia spręsti, jog iš esmės D. V. pateikti duomenys yra tikslūs, remiasi pirminiais apskaitos dokumentais. Apelianto vertinimu specialisto išvada parodo, jog D,V. netiksliai nustatė ir trumpalaikio turto kiekį. Su šiuo teiginiu kolegija nesutinka. Teisiškai reikšminga turto, kuris turėjo būti perduotas bankroto administratoriui, sudėtis ir vertė. Specialistas pateikia skaičiavimus ir išvadas dėl trumpalaikio apskaitos 2010-2012 metais ( t.II, b.l.11-14,25-26 ) kas šio ginčo atveju neaktualu.

53Jau aukščiau aptarta , jog finansinė atskaitomybė preziumuojama atitinka tikrovei, t.y. kasoje 2014-08-29 balanso duomenimis buvo 6234,69 Lt, bet administratoriui jie neperduoti. Iš specialisto išvados matyti, jog kasos inventorizacijos nebuvo atliekamos, materialinės atsakomybės sutartys su asmenimis, kurie gaudavo bendrovei lėšas, t.y. atliko kasininko funkcijas, nesudarytos. Sykiu byloje nėra įrodymų, jog tokiems asmenims būtų reikštos pretenzijos dėl pastarųjų nesąžiningumo, lėšų praradimo ar pan. Sutinkamai su BAĮ 21 str. už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, o Kasos taisyklių 30 p, nustato to paties asmens atsakomybę už apskaitos organizavimą bei šių taisyklių reikalavimų laikymąsį. Pastebima, jog specialisto išvadoje nurodoma, jog K. P. iš bendrovės gauta 109356,96 Lt suma , nesilaikant BAĮ 12 str.1 d. ir nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 ir 19 p. reikalavimų, nepagrįsta reikiamais dokumentais ( t.II,b.l.10). Ieškinys gi reiškiamas šioje dalyje tik 6234,69 Lt sumai.

54Dėl dalies įrodymų vertinimo

55Skunde teigiama, jog teismas neaptarė prieštaravimų tarp liudytojų R. S., J. G., buvusių UAB „Eko langai“ kasininkių, ir liudytojos D. V., buvusios UAB „Eko langai“ ( - ), parodymų dalyje dėl UAB „Eko langai“ kasos dokumentų bei piniginių lėšų perdavimo, todėl teismo veiksmai pažeidžia CPK 185 str. reikalavimus. Šis teiginys tikslus tik tiek, kad sprendime specialiai dėl šių parodymų tiesiogiai nepasisakyta, bet ir skunde nenurodoma kokie bylai reikšmingi prieštaravimai liko neaptarti ir kokia jų svarba teismo išvadoms. Įrodymų neišvardijamas pats savaime nereiškia, jog teismo greta su kitais įrodymais jie apskritai nebuvo vertinti ir į jų turinį, darant išvadas, liko neatsižvelgta.

56Dėl ikiteisminio tyrimo reikšmės

57Apeliantas teigia, jog teismas nesiėmė veiksmų, susijusių su privalomu civilinės bylos sustabdymu, nes pagal ieškovės reikalavimą atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Materialinės žalos dydžio nustatymas yra viena iš jo veiką kvalifikuojančių aplinkybių.

58Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

59Iš Liteko duomenų bazės matosi, jog minimas ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažino K. P. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 245 str., ir paskyrė jam 10 MGL (376,60 Eur), BK 222 str. 1 d., ir paskyrė jam 40 MGL (1.506,40 Eur) baudą, 183 str. 1 d., ir paskyrė jam 24 MGL (903,84 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmes, paskirtas už veikas numatytas BK 245 str. ir 222 str. 1 d., subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę 40 MGL (1.506,40 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėjo bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 1 d., ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę 48 MGL (1.807,68 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 641 str., paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir K. P. paskyrė 32 MGL (1.205,12 Eur) baudą, kurią jis per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų sąskaitą. Duomenų apie nuteistojo nesutikimą su bausmės paskyrimu nėra gauta.Iš baudžiamojo įsakymo turinio matosi, jog turtinės žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo keltas.

60Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, svarstymas dėl civilinės bylos stabdymo nebeaktualus. Be to, civilinė byla stabdoma, kai neįmanoma padaryti išvadų civiliniame ginče iki baudžiamajame procese bus nustatytos svarbios civiliniam ginčui aplinkybės, taigi kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Šio ginčo atveju tokio būtinumo nebuvo. Baudžiamajame procese buvo sprendžiama apie dalies piniginių lėšų neapskaitymą įmonės apskaitoje, apie dalies dokumentų nepateikimą apskaitai, apie tariamų skolų fiksavimą, o civiliniame procese buvo sprendžiami kitokios-apskaitoje apskaityto turto ( įskaitant) lėšų realaus neperdavimo administratoriui aplinkybės. Kadangi išvados baudžiamojoje byloje civilinio ginčo sprendimui nebuvo svarbios, teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.

61Apeliaciniame procese patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija nustatyto minimalaus dydžio, todėl jos nepriteisiamos. Nuo žyminio mokesčio išlaidų šalys atleistos pagal įstatymą. Bylinėjimosi pirmos instancijos teisme išlaidos ( žyminis mokestis) perskirstomos pagal bylos nagrinėjimo baigtį.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

63Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1162-228/2015 dalį pakeisti ir iš K. P. BUAB“EKO langai“ naudai priteistos žalos atlyginimą sumažinti iki 28708 ( dvidešimt aštuonių tūkstančių septynių šimtų aštuonių) Eur 31ct, nustatyti, jog 5 procentų dydžio metinės palūkanas skaičiuojamos už priteistą 28708,31 Eur sumą ,sumažinti valstybei priteisto žyminio mokesčio dydį iki 861 Eur.

64Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistomis.