Byla 2A-328/2013
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1563-125/2011 pagal ieškovės bankrutuojančios R. B. individualios įmonės ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl 18 661,97 Lt žalos atlyginimo, atsiradusiosios dėl galimai neteisėtų įmonės savininko veiksmų.

5Ieškovės teigimu, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi R. B. individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą ir perėmus dokumentus, buvo nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės kasoje buvo 23 187,40 Lt likutis, tačiau įmonės savininkas šių pinigų neperdavė, nors pagal Kasos pajamų orderį Serija Br. 000-26 UAB „Laivingė“ į R. B. individualios įmonės kasą įnešė 28 198,80 Lt. Taigi įmonės savininkas galimai neteisėtais veiksmais, vadovaujantis pakartotinais 2009 m. vasario 28 d. kasos likučio duomenimis, pasisavino 18 661,97 Lt.

6Atsakovo manymu, ieškovė ieškinyje pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, nes įmonėje iki 2009 m. kovo mėn. dirbo penki darbuotojai, buvo vykdomi tarptautiniai pervežimai, vyko atsiskaitymai su darbuotojais, ūkinė–finansinė veikla ir ieškovei buvo perduoti įmonės kasos dokumentai nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d. Atsakovas reikalaujamos priteisti sumos nepasisavino, o ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes nepateikė duomenų apie įmonės kasos likutį 2009 m. kovo 1 d. 2010 m. lapkričio 16 d. priėmimo–pardavimo akte nurodyta, kad perimti dokumentai yra neinventorizuoti ir neskaičiuoti, jame neįvardyti 2008 metais perduoti kasos dokumentai, nors pati ieškovė priede pateikė 2008 m. gruodžio 31 d. Kasos knygos nuorašą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios R. B. individualios įmonės ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir nustatęs, kad atsakovas savo atsikirtimais nepagrindė, kur buvo panaudos įmonės lėšos, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių lėšų perdavimą bankroto administratorei, todėl iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų padarė išvadą, jog atsakovas yra atsakingas už įmonei padarytą 18 661,97 Lt žalą, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas – iš atsakovo ieškovei priteistina 18 661,97 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 178 str., 185 str., CK 2.87 str. 7 d. 6.210 str. 1 d.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio nuostatas dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai išnagrinėjo bylą.
  2. Sutiko, kad įmonės savininkas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. buhalterė, kuri patvirtino, jog dalis jai priklausančio atsiskaitymo buvo išmokėta, bet ji neįtraukė jai išmokėto atsiskaitymo į buhalterinę apskaitą, o būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, todėl neteisingai buvo parodytas kasos likutis – 18 661,97 Lt.
  3. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, turėdama reikalaujamus dokumentus, tačiau nepateikdama jų teismui, kad nebūtų galimybės nustatyti, kur buvo panaudotos įmonės lėšos.
  4. Nebuvo nagrinėjama, ar atsakovas kaip įmonės savininkas paėmė iš individualios įmonės pinigus, surašė pinigų paėmimo dokumentą, ar šis dokumentas buvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą.

11Ieškovė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

  1. Atsakovas, būdamas individualios įmonės savininku, turėjo pasirūpinti tinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu, tačiau dokumentų, kur buvo panaudotos įmonės lėšos, t. y. 18 661,97 Lt, nepateikė.
  2. Administratoriui po bankroto bylos iškėlimo Didžioji knyga nebuvo perduota.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009).

15Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

16Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, inter alia, pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

17Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 19 nutartimi R. B. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą ir įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto valdymas“. Šia nutartimi, be kita ko, teismas taip pat įpareigojo įmonės vadovą, t. y. atsakovą, per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą ir visus turimus dokumentus.

18Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 str. 4 d.), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

19Byloje ginčas kilo dėl bankrutuojančios individualios įmonės savininko civilinės atsakomybės, t. y. dėl 18 661,97 Lt žalos, atsiradusiosios dėl galimai neteisėtų įmonės savininko veiksmų.

20Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti (CK 6.245 str. 1 d.). CK 6.249 str. 1 d. yra nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kaip minėta, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 str. 1 d.). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 str. 1 d.), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 str., CK 2.50 str. 1 d.). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 str., 6 str. 1 d.); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 str. 1 ir 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 3K-7-400/2012). Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato CK 2.87 str., pagal kurį, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.).

21Pagal bylos duomenis, 2009 m. vasario 1–28 d. Kasos knygos lapą Nr. 43, kasos likutis buvo 18 661,97 Lt. Iš Sąskaitos Nr. 272 matyti, kad 2009 m. kovo 1 d. kasos likutis – 18 661,97 Lt.

22Ieškovė teigia, kad atsakovas galimai neteisėtais veiksmais pasisavino 18 661,97 Lt. Su šiais ieškovės teiginiais atsakovas nesutinka ir mano, kad ieškovė ieškinyje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes įmonėje iki 2009 m. kovo mėn. dirbo penki darbuotojai, buvo vykdomi tarptautiniai pervežimai, vyko atsiskaitymai su darbuotojais, ūkinė–finansinė veikla ir ieškovei buvo perduoti įmonės kasos dokumentai nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d., jis reikalaujamos priteisti sumos nepasisavino. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas savo atsikirtimais nepagrindė, kur buvo panaudos įmonės lėšos, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių lėšų perdavimą bankroto administratorei, todėl iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų padarė išvadą, jog atsakovas yra atsakingas už įmonei padarytą 18 661,97 Lt žalą, todėl ieškovės ieškinį patenkino.

23Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo visiškai patenkinti, nurodė, kad teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio nuostatas dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai išnagrinėjo bylą.

24Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus.

25Kaip jau minėta, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

26Teisėjų kolegija, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių visetą, atmeta kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio nuostatas dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai išnagrinėjo bylą . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008,2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų, rašytinių įrodymų, šiuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais, kurie lemia tai, kad ieškovės pateikti įrodymai yra labiau tikėtini ir objektyvūs, nei pateikti atsakovo, todėl teismas ieškovės ieškinį tenkino pagrįstai.

27Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kaip nurodyta anksčiau, civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Būtent juo ir grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas savo atsikirtimais nepagrindė, kur buvo panaudos įmonės lėšos, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių lėšų perdavimą bankroto administratorei. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti, nes tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, pavyzdžiui, pinigų perdavimo akto ir pan., nors tokią teisę turėjo (CPK 314 str.). Ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrindė jos turimais dokumentais, kuriuos perdavė pats atsakovas, vykdydamas anksčiau nurodytą teismo nutartį ir Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus.

28Kaip nepagrįstus teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. buhalterė ir ji neteisingai parodė kasos likutį – 18 661,97 Lt, nes įmonėje iki 2009 m. kovo mėn. dirbo penki darbuotojai, buvo vykdomi tarptautiniai pervežimai, vyko atsiskaitymai su darbuotojais, ūkinė–finansinė veikla ir ieškovei buvo perduoti įmonės kasos dokumentai nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, o taip pat ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas, būdamas įmonės savininku, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta A. P. parodė, kad įmonėje buvo vedama Didžioji knyga, informaciją ji suvesdavo pagal savininko perduodamus duomenis, o vėliau Didžioji knyga buvo perduota įmonės savininkui; kad kasos likutis buvo apie 18 000 Lt; kad jokių pinigų judėjimų galimai nebuvo, pinigai tikriausiai liko pas atsakovą; liudytoja nepatvirtino, kad 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais buvo vykdomi važiavimai; nepatvirtino, kad 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais vyko pinigų judėjimas sąskaitoje; tvirtino, kad darbo užmokestis buvo mokamas per banką. Teisėjų kolegija, inter alia, pastebi ir tai, kad byloje nustatyta, jog pagal 2009 m. vasario 1–28 d. Kasos knygos lapą Nr. 43, kasos likutis dienos pabaigoje buvo 18 661,97 Lt, o įrodymų, kad šis likutis buvo panaudotas darbuotojų atlyginimams ar atsiskaityta už atitinkamas paslaugos, byloje nėra. Atsakovas pasirašė 2010 m. lapkričio 16 d. priėmimo–perdavimo aktą, tačiau jame nėra nurodyta, kokie konkrečiai dokumentai ir/ar pinigai yra perduodamai.

29Anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma ir nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja teisėjų kolegijai išvadą, kad ginčo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovas yra atsakingas už įmonei padarytą 18 661,97 Lt žalą ir jis ją privalo atlyginti ieškovei. Ieškovė įrodė žalos faktą ir dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 3K-3-137/2013).

30Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010, 3K-3-52/2011 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

31Taigi apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias teisės taikymo ar įrodymų vertinimo klaidas padarė teismas priimdamas sprendimą patenkinti ieškovės reikalavimus, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir atsiliepimas į ieškinį, kurios jau buvo išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritardama, nekartoja, atitinkamai nepasisako ir dėl apeliacinio skundo argumentų dėl, apelianto nuomone, netinkamų pirmosios instancijos teismo išvadų.

32Remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sisteminė analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.), taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau visiškai nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų.

33Nurodytais motyvais atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apelianto skundo argumentų, nes jie teisėjų kolegijos pripažintini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl 18 661,97 Lt žalos atlyginimo, atsiradusiosios dėl... 5. Ieškovės teigimu, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi... 6. Atsakovo manymu, ieškovė ieškinyje pateikia tikrovės neatitinkančius... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, padavė teismui... 11. Ieškovė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 15. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 16. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 17. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 19 nutartimi... 18. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad individualios įmonės, kaip neribotos... 19. Byloje ginčas kilo dėl bankrutuojančios individualios įmonės savininko... 20. Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla... 21. Pagal bylos duomenis, 2009 m. vasario 1–28 d. Kasos knygos lapą Nr. 43,... 22. Ieškovė teigia, kad atsakovas galimai neteisėtais veiksmais pasisavino 18... 23. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo... 24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra... 25. Kaip jau minėta, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį... 26. Teisėjų kolegija, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi bylai teisingai... 27. Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kaip nurodyta anksčiau, civiliniame... 28. Kaip nepagrįstus teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad... 29. Anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma ir nurodytų teisės normų... 30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 31. Taigi apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas... 32. Remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės... 33. Nurodytais motyvais atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teisėjų... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą nepakeistą....