Byla 2A-270/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1122-555/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dangus“ ieškinį atsakovui S. P., tretieji asmenys atsakovo pusėje V. K. ir I. P., dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo S. P. priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Dangus“ dėl vienašalių aktų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiama dėl bankrutuojančios įmonės reikalavimo priteisti iš buvusio bendrovės vadovo nuostolių atlyginimą. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 5 d. UAB „Dangus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė Ž. J.. 2008 m. lapkričio 18 d. įsiteisėjus šiai nutarčiai, įmonės direktorius neperdavė administratorei 145 011,80 vertės įmonės turto - 3 909,99 Lt lėšų kasoje, 121 897,15 Lt vertės atsargų (leidinių žinynų), 7 339,07 Lt vertės prekių, skirtų perpardavimui (reklaminės konstrukcijos, stogo kraigo ir dengimo medžiagų, trimerio, aukšto spaudimo plovyklos STIGA ST210, grilio, žoliapjovės VIKING TE600), 11 865,59 Lt vertės ilgalaikio turto (baldų, žaliuzių, roletų, kompiuterių, spausdintuvo). Administratorei taip pat neperduotas 2008 m. lapkričio mėn. bendrovės įsigytas ir į ilgalaikio turto sąrašą neįtrauktas 9 864,80 Lt vertės turtas - 3 988,40 Lt vertės 24 vnt. dušo komplektų ir 5 876,40 Lt vertės nuotekų valymo sistema NVS-1.1,2-0. BUAB „Dangus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš atsakovo dėl neperduoto turto 154 876,60 Lt nuostolių ir 5 proc. procesines palūkanas (1 t., 175-178 b. l.).

5Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „Dangus“ balansą, 2008 m. lapkričio 1 d. – 2008 m. lapkričio 18 d. kasos duomenis, 2008 m. lapkričio 18 d. prekių, skirtų perpardavimui, likučių, ilgalakio turto ir atsargų sąrašus negaliojančiais. Atsakovo teigimu, 2008 m. gruodžio 2 d. turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1 administratorei buvo perduotas 31 527, 54 Lt likutinės vertės turtas. Kito turto bendrovė niekada neturėjo. Atsakovo nuomone, administratorės teismui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai pasirašyti ne atsakovo arba pasirašyti atsakovui nesąžiningai pateikus juos pasirašyti su kitais įmonės dokumentais, todėl šie dokumentai, vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, dėl suklydimo turi būti pripažinti negaliojančiais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tiek įmonės balansas, tiek turto sąrašai sudaryti pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos pasirašė atsakovas ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad tai darydamas jis suklydo. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo patirtą žalą sudaro atsakovo pasirašytose pažymose nurodyto ir neperduoto administratorei turto vertė, taip pat įsigyto, tačiau neapskaityto ir taip pat neperduoto administratorei turto vertė. Vertybių nurašymas ir jų perdavimas tretiesiems asmenims yra ūkinės operacijos, todėl jos gali būti pagrįstos tik įstatymo reikalavimus atitinkančiais apskaitos dokumentais. Nesant tokių apskaitos dokumentų, nėra pagrindo išvadai, kad neperduotos prekės buvo bevertės, ar kad jos buvo perduotos kreditorių reikalavimams patenkinti. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovui tapus bendrovės vadovu, su ankstesniu direktoriumi nebuvo sudarytas finansinių dokumentų perdavimo aktas, negali atleisti atsakovo nuo atsakomybės. Teismas sprendė, kad tapęs vadovu atsakovas netinkamai organizavo ir vykdė ūkinę bendrovės veiklą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, jau esant pradėtai bendrovės teisminei bankroto procedūrai, vykdė ūkines operacijas, o jų pagrindu gautų prekių - maišytuvų (1 t., 179 b. l.) bei valymo įrenginio (1 t., 180 b. l.) neįtraukė į įmonės balansą, šio turto administratorei neperdavė, negalėjo nurodyti jo likimo. Tai įvertinęs, teismas sprendė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie sudaro civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindą. Turto neišsaugojimas, jo neįtraukimas į bendrovės balansą, atliekamų ūkinių operacijų nepagrindimas apskaitos dokumentais, vadovavimas bendrovei esant neatitikimams įmonės finansiniuose dokumentuose tiesiogiai susijęs su netinkamu bendrovės vadovo pareigų atlikimu (CK 6.246 str. 1 d.), todėl atsakovas turi atlyginti bendrovei padarytą žalą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; netenkinus prašymo ieškinį atmesti, prašo bylą išspręsti iš esmės, įvertinus į balansą įrašyto turto rinkos vertę, o esant CPK nustatytiems pagrindams, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas neįvertino, kad atsakovas įmonei vadovavo tik vieną mėnesį iki bankroto bylos jai iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad neperduotas turtas yra dingęs ar dingęs atsakovo vadovavimo metu.

112. Sprendimas priimtas remiantis išimtinai įmonės balansu, kuris buvo sudarytas įmonės buhalterės ir vadovaujantis įmonės žiniaraščiais ir ilgalaikio turto sąrašais. Sudarant šį balansą, įmonėje nebuvo atlikta inventorizacija, o tai reiškia, kad balansas neįrodo, jog balanso sudarymo metu įmonėje šis turtas buvo.

123. Teismo išvada, kad atsakovo kaltė preziumuojama, neteisinga. Ieškovas turėjo įrodyti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės dingo bendrovės turtas. Kadangi atsakovas vadovavo tik mėnesį iki bankroto bylos iškėlimo iškėlimo, nėra teisinio pagrindo atsakovui taikyti atsakomybę už visą bendrovėje neteisingai vestos buhalterinės apskaitos laikotarpį.

134. Pasirašydamas balansą atsakovas neįsigilino, kad į jį įtraukta daug turto, kurio įmonėje jau nebuvo iki atsakovo vadovavimo pradžios, todėl yra visos sąlygos konstatuoti, kad finansinės apskaitos dokumentus atsakovas pasirašė suklydęs.

145. Į balansą įrašyta turto vertė paprastai skiriasi nuo realios rinkios turto vertės, todėl teismas priimdamas sprendimą turėjo įvertinti ir dingusio/neperduoto turto rinkos vertę. Dalis į balansą įrašyto turto neatitinka realios turto rinkos vertės, o dalis yra menkavertis. Apelianto nuomone, jo rinkos vertė neatitiktų net šio turto realizavimo kaštų.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys ieškovo pusėje V. K. ir I. P. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Trečiųjų asmenų teigimu, atsakovas žalos įmonei nepadarė, o neperduoto turto likutis susidarė dėl įmonėje netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos 2008 m. rugsėjo 16 d. – 2008 m. lapkričio 18 d. laikotarpiu. Dalis ieškovui neperduotų leidinių (2006 m. ir 2007 m. Žemės ūkio katalogai) iš esmės yra reklaminė produkcija, kurios neįmanoma parduoti už pinigus ir kuri yra platinama nemokamai. Leidinių vertė tiek ieškinio pateikimo dienai, tiek šiuo metu yra nulinė. Už leidinius ieškovui yra sumokėta arba jis turi reikalavimo teisę į gautinas sumas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad neperdavus leidinių administratorei ieškovui buvo padaryta žala. Tuo atveju, jeigu leidiniai nebūtų perduoti užsakovams, o būtų išplatinti kitiems asmenims, užsakovai taip pat neįgytų reikalavimo teisės grąžinti sumokėtas lėšas arba teisės atsisakyti mokėti, nes sutarčių objektas buvo reklamos išspausdinimas leidiniuose, o ne leidinių pirkimas - pardavimas. Dirbdama įmonės direktore I. P. pristatė leidinius platinimui didmenininkams UAB „Medipresa“, J. K. firmai „Ramduva“, jiems buvo pateiktos ir PVM sąskaitos faktūros, tačiau šios operacijos neatsispindi ieškovo pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose. Vien tik netinkamas apskaitos dokumentų įforminimas negali būti pagrindas žalai atsirasti. Be to, įmonės balanse neteisingai apskaičiuota neperduoto turto vertė (1005 egz. leidinio „Tavo namo projektas“ po 16,03629 Lt vertė sudaro 16 116,47 Lt sumą, tuo tarpu ieškinyje nurodoma 19 323,73 Lt suma). Taip pat pažymi, kad leidinių tiražai buvo planuojami įvertinus pagal sutartis nemokamai privalomus išplatinti leidinių kiekius, pridedant kelis šimtus egzempliorių prekybai, todėl sandėliuose niekada negulėdavo tūkstančiai egzempliorių nepanaudoto tiražo.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Dangus“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

171. Apeliantas 2008 m. rugsėjo 25 d. įsigijo 100 proc. UAB „Dangus“ akcijų, atleido buvusį įmonės direktorių ir pats save paskyrė įmonės direktoriumi. Bendrovės direktoriumi atsakovas buvo nuo 2008 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. UAB „Dangus“ buvo nedidelė įmonė, turinti nedaug turto, todėl buvo galima per vieną dieną patikrinti, ar dokumentuose nurodytas turtas realiai egzistuoja. Atsakovas turėjo pateikti administratorei įmonės dokumentus iki 2008 m. lapkričio 26 d., juos pateikė tik 2008 m. gruodžio 18 d., todėl turėjo pakankamai laiko patikrinti įmonės turtą bei paruošti teisingus finansinės atskaitomybės dokumentus.

182. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad bendrovės balansą pasirašyti jam pateikė administratorė, paslėpusįjį balansą tarp kitų dokumentų. Bendrovės buhalterės parodymais nustatyta, kad atsakovas balansą pasirašė nedalyvaujant administratorei. Apeliantas yra verslininkas, turintis įmonių pirkimo bei pardavimo patirties, todėl žino ir turi žinoti įmonės dokumentų reikšmę, vadovo atsakomybę už dokumentų bei įmonei priklausančio turto neišsaugojimą. Prieš įsigydamas bendrovės akcijas atsakovas buvo susipažinęs su jų pirkimo-pardavimo sutarties priedais - įmonės turto inventorizavimo aktu, įmonės balansu, nepriklausomo auditoriaus išvada apie įmonės turto sudėtį ir jo kainą bei įmonės skolų (prievolių) sąrašu, todėl nepagrįstai nurodo, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai pasirašyti dėl suklydimo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad šiuos dokumentus pasirašė ne jis.

193. Apelianto argumentai, kad dalis į balansą įrašyto turto yra menkavertis ar kad jo vertė neatitinka rinkos kainų, yra nepagrįsti. Perpardavimui skirtas turtas buvo naujas ir įgytas barterinių mainų būdu su didelėmis nuolaidomis, tuometinė jų rinkos vertė buvo didesnė už balansinę vertę. Neperduotų žinynų, balanse įvardintų kaip atsargos, balansinė vertė atspindėjo tik įmonės patirtas sąnaudas juos sukuriant, o rinkoje jie buvo parduodami keletą kartų brangiau. Vidutinė vieno neperduoto žinyno balansinė vertė yra apie 20 Lt, tačiau knygynuose jie buvo parduodami už 65 Lt. Neperduotas ilgalaikis turtas balanse buvo užfiksuotas likutine verte, kuri buvo nustyta atskaičius apelianto nustatytą nusidėvėjimą, taigi tuo metu balanse nurodyta ilgalaikio turto vertė nebuvo mažesnė už tuometinę jo rinkos vertę.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

23Ieškovas prašė priteisti įmonei padarytą žalą iš buvusio jos vadovo, kurio veiksmų neteisėtumą grindė bendrovės turto neperdavimu įmonės bankroto administratoriui. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, sudarytais iš įmonės apyvartos žiniaraščių, ilgalaikio turto sąrašų.

24Pagal apeliacinio skundo, kuriais ginčijamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus apeliacijos dalyką sudaro nuostolių iš buvusio bendrovės vadovo priteisimo pagrįstumo klausimas.

25Apeliaciniu skundu neginčijama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo priešieškinis dėl jo pasirašytų aktų pripažinimo negaliojančiais, nes apeliaciniu skundu neprašoma šią sprendimo dalį panaikinti ar pakeisti, todėl tos dalies sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra apeliacijos dalykas ir kolegija tuo klausimu nepasisako (CPK 306 str. 1 d. 5 p., 320 str.). Šiuo aspektu kolegija tik pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta neįsigilinimo į pasirašomų finansinių dokumentų turinį ir nesusipažinimo su jais aplinkybė nesudaro pagrindo, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ginčytus aktus pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnį, kaip sudarytus dėl suklydimo.

26Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagrįstumo

27Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kuriais neigiamos teismo išvados dėl atsakovo kaltės prezumpcijos.

28Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.).

29Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo jos dalyviu ir vadovu buvo atsakovas. 2008 m. gruodžio 2 d. atsakovas perdavė teismo paskirtam ieškovo bankroto administratoriui 31 527,54 Lt vertės įmonės turtą, pateikė įmonės balansą, išrašą iš kasos knygos, atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, žinynų, pirktų ir perpardavimui skirtų prekių sąrašus (1 t, 14, 18-21 b. l.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas neperdavė ieškovo bankroto administratoriui bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis sudarytame ir atsakovo pasirašytame įmones balanse nurodyto 145 011,80 Lt bendros vertės turto (3 909,99 Lt kasoje; 121 897,15 Lt vertės atsargų; 7 339,07 Lt vertės perpardavimui skirtų prekių; 11 865,59 Lt vertės ilgalaikio turto) bei į balansą ir ilgalaikio turto sąrašą neįtraukto, bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo teisme metu nupirkto ilgalaikio turto – 24 dušo komplektų ir valymo įrenginių už bendrą 9 864,80 Lt sumą (1 t., 179-180 b. l.). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto ir dėl kai kurio neperduoto turto vertės.

30Bankroto bylos procedūrų pradžia laikomas bankroto bylos iškėlimas, t. y. momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą. Tokios nutarties įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; jos valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės bankroto administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu ( ĮBĮ 10 str. 7 d.). Bankroto institutas pasižymi specialiais tikslais – apsaugoti kreditorių teises bei interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, taip pat apsaugoti skolininko interesus, kad, esant galimybei, būtų atkurtas finansinis jo stabilumas.

31Pagal ĮBĮ nuostatas administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87 str., 6.245 str. - 6.249 str. ir 6.263 str.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už įmonės apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingas yra ūkio subjekto vadovas.

32Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo deliktinės atsakomybės, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą ir tinkamai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas įpareigotas įstatymo ir teismo, neperdavė įmonės bankroto administratoriui didžiosios dalies įmonės balanse, sudarytame pagal įmonėje esančius finansinės atskaitomybės dokumentus, nurodyto turto. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą. Atsakovas, nepateikęs finansinių dokumentų, pagrindžiančių balanse įrašytų duomenų neteisingumą, neįrodė atsikirtimuose į ieškinį nurodytų jo kaltę eliminuojančių aplinkybių (CPK 178 str.). Teismas, konstatavęs atsakovo neteisėtą neveikimą, pagrįstai pripažino jį kaltu dėl įmonės turto bankroto administratoriui neperdavimo ir dėl to įmonei atsiradusios žalos. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo darbo įmonės vadovu pradžia, finansinių dokumentų iš ankstesnio vadovo neperėmimu, balanso sudarymo aplinkybėmis, ieškovo pareiga įrodyti turto dingimą, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti tinkamai ir pagrįstai pripažinti nepaneigiančiais atsakovo kaltės. Trečiųjų asmenų teiginiai dėl atsakovo veiksmų vertinimo pirmosios instancijos teismo buvo analizuoti ir tinkamai paneigti, todėl kolegija, sutikdama su teismo išvadomis, dėl trečiųjų asmenų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų šiuo aspektu plačiau nepasisako.

33Žalos dydį ieškovas grindžia balansine neperduoto turto verte. Atsakovas ir tretieji asmenys teigia, kad dalies neperduoto turto rinkos vertė yra ženkliai mažesnė, o kita dalis turto yra bevertė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojų parodymai nėra tinkamas finansinių dokumentų duomenis paneigiantis įrodymas. Nei vienos instancijos teismui atsakovas nepateikė leistinų įrodymų, pagrindžiančių kitokią, nei nurodyta balanse, neperduoto turto vertę. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kaip prašo apeliantas, priteistinos žalos dydį nustatyti pagal neperduoto turto rinkos vertę.

34Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį patenkinantį sprendimą, nei procesinės nei materialiosios teisės normų nepažeidė ir bylą išnagrinėjo teisingai, todėl skundžiamą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Nagrinėjamos bylos ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Prie atsakovo apeliacinio skundo pridėtas 2010 m. gruodžio 16 d. Swedbank AB įmokos mokėjimo kvitas, liudijantis, kad advokato padėjėjas D. V. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (1 t., 26 b. l.). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šis mokestis sumokėtas už atsakovo apeliacinį skundą, ir sprendė apelianto atleidimo nuo likusios šio mokesčio dalies mokėjimo klausimą (2 t., 28-29, 34, 47 b. l.). Nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, apeliantas neturėjo mokėti žyminio mokesčio, todėl pagal CPK 87 straipsnio nuostatas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis jam grąžintinas.

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Grąžinti atsakovui S. P. 2010 m. gruodžio 16 d. Swedbank AB įmokos mokėjimo kvitu (op. archyvo kodas: 2010121600619785) sumokėtą 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiama dėl bankrutuojančios įmonės reikalavimo priteisti iš... 5. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti 2008 m. lapkričio 18 d. UAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m.... 10. 1. Teismas neįvertino, kad atsakovas įmonei vadovavo tik vieną mėnesį iki... 11. 2. Sprendimas priimtas remiantis išimtinai įmonės balansu, kuris buvo... 12. 3. Teismo išvada, kad atsakovo kaltė preziumuojama, neteisinga. Ieškovas... 13. 4. Pasirašydamas balansą atsakovas neįsigilino, kad į jį įtraukta daug... 14. 5. Į balansą įrašyta turto vertė paprastai skiriasi nuo realios rinkios... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys ieškovo pusėje V. K. ir... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Dangus“ prašo... 17. 1. Apeliantas 2008 m. rugsėjo 25 d. įsigijo 100 proc. UAB „Dangus“... 18. 2. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad bendrovės balansą pasirašyti... 19. 3. Apelianto argumentai, kad dalis į balansą įrašyto turto yra menkavertis... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 22. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 23. Ieškovas prašė priteisti įmonei padarytą žalą iš buvusio jos vadovo,... 24. Pagal apeliacinio skundo, kuriais ginčijamas teismo sprendimo teisėtumas ir... 25. Apeliaciniu skundu neginčijama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo... 26. Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagrįstumo... 27. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 28. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės... 29. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartimi... 30. Bankroto bylos procedūrų pradžia laikomas bankroto bylos iškėlimas, t. y.... 31. Pagal ĮBĮ nuostatas administratorius perima įmonės turtą pagal balansą,... 32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo deliktinės... 33. Žalos dydį ieškovas grindžia balansine neperduoto turto verte. Atsakovas ir... 34. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Nagrinėjamos bylos ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Prie atsakovo... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 39. Grąžinti atsakovui S. P. 2010 m. gruodžio 16 d. Swedbank AB įmokos...