Byla e2A-13-538/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 18789,66 Lt žalos atlyginimo už 2013-03-01 - 2014-11-30 laikotarpį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog R. P. buvo sužalotas 2010-03-12 įvykusio nelaimingo atsitikimo buityje metu. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų R. P. laikotarpiu nuo 2010-07-09 iki 2011-07-08 ir nuo 2011-07-04 iki 2040-09-12 nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2010-08-11 sprendimu nuo 2010-07-09 iki 2011-07-31 bei 2011-07-18 sprendimu nuo 2011-08-01 iki 2040-09-30 R. P. paskirta 847,74 Lt valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. 2013-03-01 - 2014-11-30 laikotarpiu R. P. VSDFV Klaipėdos skyrius išmokėjo 18789,66 Lt netekto darbingumo pensijos. Atsakovas žalos neatlygino, todėl ieškovas kreipiasi į teismą.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-10 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo S. P. 5441,86 Eur (18789,66 Lt) žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-12-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo S. P. valstybei 163,25 Eur (563,67 Lt) žyminio mokesčio. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-02 sprendimu iš atsakovo ieškovui buvo priteista išmokėta (R. P.) netekto darbingumo pensija už 2010-07-09 – 2013-02-28 laikotarpį. Minėtas sprendimas įsiteisėjo – 2014-02-28. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas reiškia iš esmės tapatų reikalavimą (išmokėtos netekto darbingumo pensijos priteisimo), tačiau už kitą laikotarpį, todėl padarė išvadą, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nepraleistas. Konstatavo, kad R. P. buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, ieškovas išmokėjo R. P. valstybinio socialinio draudimo išmokas, priežastis minėtų išmokų mokėjimo yra atsakovo neteisėta veika, ir padarė išvadą, jog VSDFV Klaipėdos skyrius įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovą S. P.. Teismo nuomone, atsakovas nepateikė duomenų, neginčijamai įrodančių, jog ieškovo išmokėta kompensacija yra didesnė už R. P. patirtą žalą.

4Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia šioje byloje pareikštiems reikalavimams yra 2010-04-21. Akivaizdu, kad teisė ieškovui pareikšti ieškinį atsirado ne iš teismo sprendimo, kuris įsiteisėjo 2014-02-28, o iš šalių tarpusavio santykių, atsiradusių subrogacijos tvarka. 2014-02-28 įsiteisėjusiame teismo sprendime buvo konstatuota tik ieškovo pareikštų reikalavimų apimtis ir jų atsiradimo pagrindas, tačiau šis sprendimas nesukūrė ir negalėjo sukurti teisinių santykių tarp šalių. Teigia, kad R. P. nepatyrė papildomos žalos netektų pajamų forma. Mano, kad ieškovo reikalavimas laikytinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo, o ne dėl periodinių išmokų regreso tvarka priteisimo. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino nutraukimą bei atsinaujinimą, ieškovo reikalavimui atlyginti žalą suėjo sutrumpintas trijų metų senaties terminas, nes ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2014-12-03. Ieškinio senaties termino praleidimas teismo turėjo būti pripažintas kaip savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo išmokėta kompensacija yra didesnė už R. P. patirtą žalą. Teismas nevertino, kad atsakovas turtinę žalą trečiajam asmeniui atlygino ikiteisminio tyrimo metu, jokios žalos negaunamų pajamų forma nukentėjusysis nepatiria. Išmokėta socialinio draudimo išmoka viršija nukentėjusiojo R. P. patirtą žalą.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4652-777/2013 iš atsakovo ieškovui buvo priteista išmokėta (R. P.) netekto darbingumo pensija už 2010-07-09 – 2013-02-28 laikotarpį, kuris įsiteisėjo 2014-02-28. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-10 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-939-792/2015 nurodė, jog nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas reiškia iš esmės tapatų reikalavimą (dėl išmokėtos netekto darbingumo pensijos priteisimo), tačiau už kitą laikotarpį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-10 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-939-792/2015 įvertinęs tai, jog 2013-10-02 sprendimas įsiteisėjo 2014-02-28, o ieškinys nagrinėjamoje byloje pateiktas 2014-12-03, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ieškovo išmokėta netekto darbingumo pensijos išmoka kompensuoja nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą ir ji įskaitoma į atlygintinos turtinės žalos dydį. Todėl ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajam socialiniu draudimo apdraustam asmeniui R. P. socialinio draudimo išmokas iš VSDF biudžeto, atlygino už atsakovą nukentėjusiam asmeniui jo turtinę žalą ir ši suma laikytina ieškovo patirta žala. Atsižvelgiant į tai, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį, šiuo atveju – atsakovą.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8Nagrinėjamas klausimas, dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį dėl draudimo išmokas nukentėjusiam asmeniui išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį, teisėtumo ir pagrįstumo.

9Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

10Nustatyta, kad 2010-03-12 Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog S. P. 2010-03-12 apie 14 val. 20 min. Šilutės rajone, Katyčių seniūnijoje, Krauleidžių kaime, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – sėdėdamas automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir laikydamas rankose vamzdžiais į viršų nukreiptą jam priklausantį, teisėtai laikomą 12-o kalibro medžioklinį dvivamzdį lygiavamzdį šautuvą, užtaisytą 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais su šratais, kurį užtaisytą parsinešė į automobilį iš medžioklės plotų po medžioklės, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr.258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 64 bei 65 p., ir siekdamas iš užtaisyto šautuvo išimti šovinius, netyčia iššovė iš vieno medžioklinio šautuvo vamzdžio ir iššauto šovinio šratai sužalojo to paties automobilio galinėje sėdynėje sėdinčiam R. P. galvą, padarant jam daugybines šautines žaizdas veide ir galvoje, tuo padarant nukentėjusiam R. P. sunkų sveikatos sutrikdymą. S. P. prisipažino padaręs nusikaltimą, padarytą žalą atlygino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, todėl ikiteisminis tyrimas Šilutės rajono apylinkės prokuroro nutarimu nutrauktas. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-07-12 nutartimi patvirtintas minėtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų R. P. laikotarpiu nuo 2010-07-09 iki 2011-07-08 ir nuo 2011-07-04 iki 2040-09-12 nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-08-11 sprendimu Nr. 13P-11112 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo R. P.“ nuo 2010-07-09 iki 2011-07-31 bei 2011-07-18 sprendimu Nr. 13-9722 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo R. P.“ nuo 2011-08-01 iki 2040-09-30 paskirta 847,74 Lt valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-02 sprendimu iš S. P. VSDFV Klaipėdos skyriui priteista 3655,61 Lt išmokėtos ligos pašalpos už 2010-03-12 – 2010-10-30 laikotarpį ir 25996,77 Lt išmokėto netekto darbingumo pensijos už 2010-07-09 – 2013-02-28 laikotarpį. Nuo 2013-03-01 iki 2014-11-30 R. P. VSDFV Klaipėdos skyrius išmokėjo 18789,66 Lt netekto darbingumo pensijos.

11Dėl ieškinio senaties termino.

12Apeliantas argumentuoja, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino nutraukimą bei atsinaujinimą, ieškovo reikalavimui atlyginti žalą suėjo sutrumpintas trijų metų senaties terminas, nes ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2014-12-03. Ieškinio senaties termino praleidimas teismo turėjo būti pripažintas kaip savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

13Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl žalos, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, padarymo fakto, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.) Ieškovas į teismą kreipėsi dėl priteisimo išmokų, kurios buvo išmokėtos R. P. 2013-03-01 – 2014-11-30 laikotarpiu, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010-04-21. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ieškovas sumokėjo išmokas R. P.. Taigi ieškovui pateikus ieškinį 2014-12-03, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo reikalavimai dėl padarytos žalos atlyginimo teisme pareikšti praleidus įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalyje).

14Dėl žalos atlyginimo.

15Apeliantas argumentuoja, kad teismas nevertino, kad atsakovas turtinę žalą trečiajam asmeniui atlygino ikiteisminio tyrimo metu, jokios žalos negaunamų pajamų forma nukentėjusysis nepatiria. Išmokėta socialinio draudimo išmoka viršija nukentėjusiojo R. P. patirtą žalą. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinio socialinio draudimo išmokos ir nukentėjusio asmens patirtos žalos santykio bei tokios žalos įrodinėjimo klausimu kasacinis teismas pasisakė ne kartą, suformuodamas nuoseklią teismų praktiką. Be kita ko, ji grindžiama Konstitucinio Teismo išaiškinimu 2012 m. balandžio 18 d. nutarime, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala.

17Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014.

18Ieškovas pateikė įrodymus, kad netekto darbingumo pensija R. P. skirta nustačius visas jos skyrimo sąlygas pagal VSDPĮ, įskaitant atitinkamo laipsnio darbingumo netekimą, kurio priežastis – atsakovo neteisėti veiksmai, bei pagrindė netekto darbingumo pensijos dydį. Nors atsakovas ir teigė, kad ieškovo nukentėjusiajam asmeniui išmokėta socialinio draudimo išmoka yra didesnė už R. P. patirtą žalą, tačiau nepateikė patikimų argumentų ir įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą žalos dydį, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo išmokėta kompensacija yra didesnė už R. P. patirtą žalą. Be to, aplinkybės dėl atsakovo sumokėtos sumos nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusio asmens gaunamų pajamų bei aplinkybės dėl žalos išmokėjimo pagrįstumo ir dydžio, tik už kitą laikotarpį, jau yra nustatytos ir įvertintos įsiteisėjusiais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-02 sprendimu (civ. byla Nr. 2-4652-777/2013) ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-28 nutartimi (civ. byla Nr. 2A-202-163/2014). Šie teismų procesiniai sprendimai nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią, įrodymų, kad pasikeitė ar atsirado naujos aplinkybės, atsakovas nepateikė, todėl dėl šiuose procesiniuose sprendimuose nustatytų ir įvertintų aplinkybių pakartotinai pasisakyti kolegija neturi pagrindo (CPK 182 straipsnis).

19Dėl kitų apelianto argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teisėjų kolegija nepasisako.

20Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl žalos atlyginimo,... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-10 sprendimu ieškinį patenkino... 4. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo,... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Nagrinėjamas klausimas, dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos... 9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 10. Nustatyta, kad 2010-03-12 Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos... 11. Dėl ieškinio senaties termino. ... 12. Apeliantas argumentuoja, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės... 13. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl... 14. Dėl žalos atlyginimo. ... 15. Apeliantas argumentuoja, kad teismas nevertino, kad atsakovas turtinę žalą... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinio socialinio draudimo išmokos ir... 17. Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti... 18. Ieškovas pateikė įrodymus, kad netekto darbingumo pensija R. P. skirta... 19. Dėl kitų apelianto argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo... 20. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 21. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti...