Byla 2-1517-943/2015
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Modus“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Modus“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teisme gautas UAB „Modus“ direktoriaus R. K. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Modus“.

5Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Modus“ vykdo veiklą, susijusią su tarptautinės automobilių transporto, logistikos ir ekspedijavimo paslaugų bei pervežimo paslaugų teikimu. Įmonė lizingo sutarčių pagrindu valdo transporto priemones, kurios yra esminis turtas veiklos vykdymui. Pareiškime teigiama, kad bendrovė patiria laikinus sunkumus dėl šių priežasčių: augant įmonei, UAB „Modus“ apyvartinį kapitalą didino skolintomis lėšomis; po Parex banko bankroto UAB „Modus“ turėjo grąžinti skolintas lėšas, tai sumažino UAB „Modus“ apyvartinį kapitalą, o prasidėjus ekonominei krizei pasiskolinti tapo sudėtinga; prasidėjo teisminiai ginčai su AB Swedbank lizingas; 2009 m. per patį ekonominės krizės įkarštį UAB „Modus“ AB Swedbank lizingas reikalavimu grąžino didžiąją dalį lėšų pagal kredito ir overdrafto sutartis (kurios buvo suteiktos apyvartinėms lėšoms finansuoti, ir turėjo būti ilgalaikės) bei sumokėjo ženklias įmokas pagal lizingo sutartis, tačiau žadėti sutarčių pakeitimai, kurie turėjo padėti stabilizuoti būsimus pinigų srautus, atlikti nebuvo; UAB „Modus“ buvo priversta sudaryti eilę susitarimų, kurie buvo naudingi vienašališkai Swedbank grupei, tarp jų ir lizingo sutarčių „surišimas“, kuris užtvėrė kelią išpirktų transporto priemonių realizacijai, ir gautų srautų nukreipimui kreditoriams bei įmonės apyvartinėms lėšoms; išpirktos transporto priemonės perėjo Swedbank nuosavybėn; nebuvo išduoti įgaliojimai, transporto priemonių registracijos liudijimams gauti, dėl to negauta 10,4 mln. Eur pajamų, patirta 2,58 mln. Eur turto eksploatacijos išlaidų, patirti nuostoliai grąžinant turtą, nes likutinė jo vertė buvo didesnė nei nepadengtas įsipareigojimas lizingo įmonei. Dėl nurodytų veiksmų, UAB „Modus“ prarado beveik visus partnerius Rusijos Federacijoje, įskaitant ir automobilių koncerną Renault, su kuria UAB „Modus“ turėjo sudariusi tiesioginę sutartį dėl ilgalaikių pervežimo ir ekspedijavimo paslaugų teikimo. Sumažėjus UAB „Modus“ apyvartiniam kapitalui, UAB „Modus“ pradėjo trūkti lėšų pilnavertiškai vystyti veiklą, pradėjo vėluoti atsiskaitymai su partneriais. Siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų su užsakovais nevykdymo, pervežimai buvo atliekami samdytu transportu ir ieškota verslo partnerių prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. AB DNB lizingas taip pat nutraukė sutartis su UAB „Modus“, todėl ši negavo 3,2 mln. Eur pajamų, patyrė 0,336 mln. Eur turto eksploatacijos išlaidų. Be to, buvo patirti nuostoliai grąžinant turtą, nes likutinė jo vertė buvo didesnė nei nepadengtas įsipareigojimas lizingo įmonei; dėl lizingo sutarčių nutraukimo atsirado 650 tūkst. Eur PVM nepriemoka biudžetui. Vėluojant atsiskaitymams, UAB „Modus“ nuostolius didino priskaičiuojamos baudos ir delspinigiai, teisinės išlaidos. Vien per 2012 metus UAB „Modus“ patyrė daugiau kaip 113 tūkst. Eur išlaidų, susijusių su baudomis ir delspinigiais (2013 m. - 11,6 tūkst. Eur, 2014 m. - 674 tūkst. Eur, įvertinus suformuotus atidėjimus lizingo ir kredito įmonėms baudoms ir delspinigiams padengti). Visa tai lėmė, kad UAB „Modus“ negali tinkamai vykdyti veiklos bei užtikrinti visų savo įsipareigojimų savalaikio vykdymo.

6Pareiškėjas nurodė, kad yra išlaikęs bendradarbiavimo su užsienio partneriais ryšius (tai patvirtina 2014 m. rugsėjo 25 d. raštas), ketina atkurti bendradarbiavimą su AB „DNB lizingas“ atnaujindamas nutrauktas lizingo sutartis, be to yra pasirašytos ilgalaikės sutartys dėl vežimų vykdymo 2015 metais, deramasi dėl papildomų 40 vilkikų nuomos, derasi su debitoriais dėl skolų mažinimo, ketina peržiūrėti įsipareigojimų kreditoriams dengimo grafikus, todėl mano, kad bendrovė turi realias galimybes tęsti veiklą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.

9Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įvertinus civilinės bylos Nr. B2-1558-555/2015, kurioje Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakyta iškelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą medžiagą, yra pagrindas daryti išvadą, kad civilinėje byloje Nr. B2-1558-555/2015 pareiškėjo reikalavimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Modus“ yra tapatus pareikštam šioje civilinėje byloje, nes bylos šalys yra tapačios, tapatus yra dalykas, o pareiškimai grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

10Teismas konstatavo, kad šioje civilinėje byloje pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių apie įmonės finansinės padėties esminį pasikeitimą, t. y. pagerėjimą po ankstesnių priimtų nutarčių dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Modus“, kurios galėtų turėti įtakos kitokio procesinio sprendimo priėmimui. Vien tai, kad penktą kartą teikiamas pareiškimas grindžiamas 2015 m. birželio 18 d. UAB „Modus“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintais įmonės restruktūrizavimo plano metmenimis bei 2015 m. birželio 12 d. preliminariu bendrovės balansu, kuris neesmingai skiriasi nuo 2015 m. sausio 24 d. bendrovės preliminaraus balanso, negali būti pagrindu pripažinti, kad tai yra naujos aplinkybės, suteikiančios teisę pareiškėjui reikšti pakartotinį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjo UAB „Modus“ direktorius R. K. prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

13Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, net neįvertino, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra 2015 m. birželio mėnesio balanso duomenys, kurie iš esmės skiriasi nuo 2015 m. sauso mėnesio balanso duomenų. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad per pusmetį balanso duomenys negalėjo pasikeisti radikaliai, tačiau pastebimi pokyčiai sudaro pagrindą spręsti, jog įmonės finansinė būklė gerėja, dėl ko pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti ir vertinti pareiškimą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

16Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, laikant jog jis paduotas jau esant priimtam teismo procesiniam sprendimui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17Byloje sprendžiama, ar nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjo UAB „Modus“ direktoriaus R. K. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimo yra tapatus Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1558-555/2015 2015 m. kovo 12 d. nutartimi išnagrinėtam pareiškimui, kuris, nenustačius įstatyme numatytų pagrindų, buvo netenkintas.

18Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręstas tapatus ieškinys. Minėtos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Vadovaujantis minėta teisės norma ir kasacinio teismo išaiškinimais, tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Todėl, siekiant nustatyti, ar aptariami ieškiniai yra tapatūs, būtina įvertinti nurodytus elementus.

19Sprendžiant dėl ieškinio dalyko (ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

20Vertinant šioje byloje kilusį ginčą dėl pareiškėjo pateiktų pareiškimų tapatumo, atkreipiamas dėmesys, jog ginčas kilo byloje, kurioje keliamas restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo klausimas, todėl pareiškimų tapatumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šių bylų nagrinėjimo specifiką. Restruktūrizavimo proceso paskirtis ir tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Be to, įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010).

21Restruktūrizavimo, kaip ir bankroto bylų iškėlimas pasižymi specifika, pagal kurią teismas pirmiausia sprendžia bylos iškėlimo klausimą ir tik vėliau vertina ar egzistuoja įstatymuose numatyti pagrindai restruktūrizavimo ar bankroto bylai kelti.

22Pateikus pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prasideda pradinė ir privaloma civilinės bylos iškėlimo stadija, be kurios neįmanoma pradėti kitų proceso stadijų. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas patikrina, ar buvo laikytasi kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų. Išskirtinos šios kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos: pirma, pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo privalo pateikti tokią teisę turintis subjektas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 6 straipsnio 2 dalis; antra, pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turinys ir forma turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui (CPK 111, 135 straipsniai) keliamus reikalavimus bei ĮRĮ nustatytus specialius reikalavimus (ĮRĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalis); trečia, pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi atitikti specifinius ĮRĮ įtvirtintas restruktūrizavimo taikymo sąlygas (ĮRĮ 4 straipsnis).

23Pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatitinkant ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų, taikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pridedamų restruktūrizavimo plano metmenų trūkumai šalinami, kai nustatomos formalių ĮRĮ reikalavimų neatitikimų (pavyzdžiui, nenurodyti įmonės kreditoriai, nepateikta administravimo išlaidų sąmata ir pan.). Šių trūkumų nepašalinus, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalis, CPK 115 straipsnio 3 dalis).

24Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjo pateikto prašymo dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo neatitikimo aptartiems reikalavimams nenustatė, tačiau konstatavo, kad pareiškimas tapatus 2015 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1558-555/2015 įvertintam pareiškimui, todėl atsisakė jį priimti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos pozicija nesutinka ir mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas per siaurai įvertino ieškinio reikalavimo ir pagrindo tapatumą. Tai, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą su analogišku prašymu (dėl restruktūrizavimo UAB „Modus“ iškėlimo), nesudaro pagrindo atsisakyti priimti analogiškus prašymus ateityje. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai teismas netenkina ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir atsisako iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, įmonė neįgyja restruktūrizuojamos įmonės teisinio statuso. Nors šiuo atveju teismas ir išsprendžia pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą (jį atmeta), tačiau toks bylos rezultatas savaime nedraudžia atsakovo vadovui ateityje reikšti tapatų reikalavimą, jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, kurios gali sudaryti pagrindą tenkinti tokį ieškinį. Jeigu tokių aplinkybių nėra ir ieškovas paduoda teismui iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamą ieškinį, kuris anksčiau buvo atmestas ir nutartis šiuo klausimu įsiteisėjo, pakartotinai paduotą ieškinį teismas turėtų atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-138/2014, 2014 m. sausio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-193/2014).

25Sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Tačiau kartu pažymėtina, jog tokio pobūdžio aplinkybės nustatomos vėlesniame proceso etape, o ne bylos iškėlimo stadijoje. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje vienas iš patikrinimo objektų – įsitikinimas, jog teismui nėra reiškiamas tapatus reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimo yra reiškiamas tapatus reikalavimas – prašoma atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškiamas reikalavimas nėra grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliantas kartu su prašymu kelti įmonei restruktūrizavimo bylą pateikė naujus, civilinėje byloje Nr. B2-1558-555/2015 nevertintus įrodymus – 2015 m. birželio mėnesio finansines ataskaitas bei 2015 m. birželio 18 d. UAB „Modus“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. ĮRĮ 4 straipsnis ir ĮRĮ 6 straipsnio 3 dalis nustato sąlygas pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikti ir restruktūrizavimo bylai iškelti, todėl kiekviename pareiškime privalo būti pateikti atitinkami duomenys, patvirtinantys įmonės sunkią finansinę padėtį, veiklos tęstinumą, taip pat kiti duomenys nustatyti ĮRĮ. Pažymėtina, jog įmonė yra verslu užsiimantis asmuo, kuriam priklauso turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Paprastai įmonė turi ne tik kreditorinių įsipareigojimų, tačiau ir debitorių, todėl veikiančioje įmonėje šis balansas nuolat kinta. ĮRĮ nedraudžia įmonėms, atsiradus naujoms aplinkybėms dėl įmonės atitikimo ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimams, pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šiuo atveju, nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą, privalėjo vertinti atsakovo pateiktų finansinių duomenų tapatumą ankščiau teiktiems duomenims, tačiau įvertino tik pareiškimo atitikimo ĮRĮ 4 straipsniui sąlygas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantas pateikė įstatymo reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimą grindė naujomis aplinkybėmis – 2015 m. birželio mėnesio finansinėmis ataskaitomis, todėl jos turėjo būti įvertintos lyginant su prieš tai pateiktomis ataskaitomis tam, kad galima būti teigti, jog jos yra analogiškos, t. y. įmonės finansinė būklė nepakitusi. Nurodytos aplinkybės nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje.

26Kadangi vieno iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas ieškinių tapatumas, konstatavimo nepakanka išvadai, kad ieškiniai tapatūs, todėl net ir nustačius, kad tiek nagrinėjamoje, tiek ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-1558-555/2015 sutampa pareiškimu keliamas reikalavimas, tačiau reikalavimą grindžiant naujomis aplinkybėmis (aktualiais įmonės finansinių ataskaitų duomenimis), kurie, apelianto vertinimu, įrodo prašymo pagrįstumą, nėra pagrindo pripažinti pareiškimus tapačiais. Nustačius šias aplinkybes, atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis naikinama ir pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

27Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

28Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ iškėlimo priėmimo klausimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teisme gautas UAB „Modus“ direktoriaus R. K. pareiškimas... 5. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Modus“ vykdo veiklą, susijusią su... 6. Pareiškėjas nurodė, kad yra išlaikęs bendradarbiavimo su užsienio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškimą... 9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įvertinus civilinės bylos Nr.... 10. Teismas konstatavo, kad šioje civilinėje byloje pareiškėjas nenurodė... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjo UAB „Modus“ direktorius R. K. prašo Kauno... 13. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas,... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d.... 17. Byloje sprendžiama, ar nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjo UAB... 18. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti... 19. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko (ieškinio dalykas – ieškovo... 20. Vertinant šioje byloje kilusį ginčą dėl pareiškėjo pateiktų... 21. Restruktūrizavimo, kaip ir bankroto bylų iškėlimas pasižymi specifika,... 22. Pateikus pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,... 23. Pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatitinkant ĮRĮ 5... 24. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjo... 25. Sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir... 26. Kadangi vieno iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas ieškinių tapatumas,... 27. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 28. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti...