Byla e2A-1118-392/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Seldra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1072-860/2016 pagal pareiškėjo ŽŪB „Nemėžis“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Seldra“, UAB „Ajesta“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teismas n u s t a t ė:

3I. Bylos esmė

4

  1. Pareiškėjas ŽŪB „Nemėžis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 1235 kv.m. ploto aikštelę, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „a1“, unikalus Nr. ( - ), 1287 kv.m. ploto aikštelę, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „a3“, unikalus Nr. ( - ), 3677 kv.m. ploto aikštelę, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „a4“, unikalus Nr. ( - ), 990 kv.m. ploto aikštelę, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „b1“, unikalus Nr. ( - ), 76,16 kv.m. ploto estakadą, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „r1“, unikalus Nr. ( - ), esančius Arklių ( - ). Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus rajono ( - ) kaimo „Naujas gyvenimas“ kolūkio teritorijoje buvo pastatytas ir įrengtas 75 traktorių technikos kiemas, kurį sudarė 75 traktorių mechaninės dirbtuvės, požeminiai tepalų rezervuarai, atsarginių detalių sandėlis, 60 vietų automašinų garažas, 20 kombainų garažas, 32 vietų žemės ūkio mašinų garažas, 60 vietų traktorių garažas, degalinė, mašinų plovimo aikštelė ir estakada, technikos pakrovimo-iškrovimo rampa, 2 x 100 kub.m. talpos priešgaisriniai rezervuarai, katilinė, transformatorinė, 51/s apytakinė sistema, naftos gaudytuvas, 0,4 kw elektros transformatorinė. Šis kompleksas buvo statomas 2 etapais. Pirmos eilės paleidimo kompleksas buvo užbaigtas 1984 m. Valstybinei priėmimo naudoti komisijai surašant aktą, patvirtintą 1984-12-03. Iš atliktų statybos ir montavimo darbų priėmimo perdavimo akto Nr. 366 matyti, kad iki 1984 m. gruodžio mėn. kartu su kitais pastatais ir statiniais buvo pastatyta mašinų plovimo aikštelė su estakada, kitos aikštelės bei privažiavimo prie pastatų keliai. Likusi dalis pastatų ir statinių buvo pastatyti ir priduoti naudoti vėliau, 1989 m. Aikštelės kartu su estakada įėjo į 75 traktorių technikos kiemo sudėtį ir buvo užfiksuotos kolūkio buhalteriniuose dokumentuose. 1988-11-21 Vilniaus rajono ( - ) kaime buvusio kolūkio „Naujas gyvenimas“ pavadinimas buvo pakeistas į „Nemėžis“, o pastarasis vėliau buvo reorganizuotas į žemės ūkio įmonę „Nemėžis“. Ši įmonė 1992 m. buvo privatizuota pasirašant pajus ir tapo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrove „Nemėžis“. Šiai bendrovei nuosavybės teise perėjo žemės ūkio produkcijos gamybos techninis kompleksas, įskaitant ir 75 traktorių technikos kiemą. 1992-05-18 buvo išduotas laikinas nuosavybės teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad ŽŪB „Nemėžis“ priklauso visas gamybinis technologinis kompleksas, kurio vertė 15.681.050 rub. 1992-08-01 priėmimo-pardavimo akto išrašo Nr. 1 pagrindu pareiškėjas įregistravo nuosavybės teises į pastatus, esančius 75 traktorių technikos kieme. Aikštelė ir priešgaisriniai vandens rezervuarai buvo įregistruoti teismo sprendimo pagrindu. Kadangi nuo privatizavimo momento iki šiol nėra įregistruota nuosavybės teisė į tris aikšteles ir į aikštelę su estakada, esančius 75 traktorių technikos kieme, pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad valdo keturias aikšteles ir estakadą nuosavybės teise. Pareiškėjas nurodė, kad yra visos sąlygos šiam juridiniam faktui nustatyti – pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka buvo įgijęs nuosavybės teisę į tris aikšteles ir aikštelę su estakada, privatizuodamas 75 traktorių technikos kiemo kompleksą; nėra išlikęs 1992-08-01 priėmimo-perdavimo aktas, iš kurio turinio būtų galima matyti, kokie daiktai buvo perduoti privatizuojant žemės ūkio įmonės turtą, kuris būtų pagrindas įregistruoti nuosavybės teises viešame registre. Pareiškėjas turtą valdo kaip savo, moka nekilnojamojo turto mokestį, žemės mokestį. Vilniaus apygardos teismo 2015-09-28 nutartyje konstatuota, kad privatizavimo metu buvo privatizuotas visas žemės ūkio įmonės turtas, kurį sudarė atskiri kompleksai, taigi ir aikštelės su estakada.
  2. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė teismo bylą spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad byla nėra susijusi su inspekcijų teisėmis ir pareigomis.
  3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašė teismo bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad duomenų apie Vilniaus rajono ( - ) kaimo „Naujasis gyvenimas“ kolūkio pertvarkymą į ŽŪB „Nemėžis“ ir jai priklausiusį turtą neturi. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių dėl ŽŪB „Nemėžis“ nuosavybės teisių įgijimo į Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas aikšteles ir estakadą.
  4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė teismo bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-482-855/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo du priešgaisrinius vandens rezervuarus, esančius ( - ), todėl tikėtina, kad pareiškėjas nuosavybės teisėmis valdo ir ginčo aikšteles.
  5. Suinteresuotas asmuo UAB „Seldra“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į aikšteles ir estakadą, tuo pačiu neturi šią teisę patvirtinančių dokumentų. Remiantis pajų pasirašymo sutartimi Nr. 8, patvirtinta 1992-04-11 Vilniaus rajono privatizavimo komisijos, galima daryti išvadą, kad buvo privatizuota 100 proc. Žemės ūkio įmonės „Nemėžis“ priklausančio objekto, kurio pavadinimas apibūdinamas taip – „žemės ūkio prod. gamyb. komp. Vilniaus raj. Nemėžis“, tačiau iš šio dokumento nėra aišku, kas ir kokį tiksliai objektą privatizavo. Sutarties teksto analizė leidžia teigti, kad privatizuota buvo ne 100 proc. žemės ūkio produkcijos gamybos komplekso, o žemės ūkio produkcijos gamybinys technologinis kompleksas. Sutartyje nėra nurodyta, kokie pastatai, statiniai įeina į šį kompleksą, tad nėra pagrindo teigti, kad šis privatizuotas kompleksas yra visas Žemės ūkio įmonės „Nemėžis“ priklausęs turtas. Pajų pasirašymo sutarties pagrindu išduotame Vilniaus rajono privatizavimo komisijos pirmininko pasirašyto laikino nuosavybės teisės liudijimo dublikate nėra duomenų apie tai, kas privatizavo objektą, kas sudaro tą fizinių asmenų grupę ir kas buvo privatizuota, nes jokio priedėlio prie šio dokumento nepridėta. „Naujojo gyvenimo“ kolūkio 75 traktorių technikos kiemo teritorijoje aikštelės ir kiti statiniai buvo statomi įvairiais kolūkio egzistavimo laikotarpiais ir tai buvo daroma ne konkretaus šio kolūkio technikos kiemo objekto eksploatavimui ir funkcionavimui užtikrinti, bet visam kompleksui. UAB „Seldra“ nuo 2000 m. priklausanti katilinė anksčiau aptarnavo visą gamybinį technologinį kompleksą. Pareiškime nurodytos aikštelės, keliai buvo pastatyti aptarnauti ir katilinę, nes šie objektai buvo skirti kurą į katilinę pristatančio transporto privažiavimui. Katilinės teritorijoje buvo įrengtas ir iki šios dienos nuolat veikia gatvių apšvietimo stulpų betoninių pagrindų gamybos cechas. Patenkinus pareiškėjo pareiškimą UAB „Seldra“ neliks jokios galimybės eksploatuoti šį pastatą ir toliau vystyti jame veiklą, nes kitokio privažiavimo prie gamybos cecho, kaip tik per aikštelę, UAB „Seldra“ neturi.
  6. UAB „Ajasta“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-11-08 sprendimu pareiškėjo ŽŪB „Nemėžis“ pareiškimą tenkino. Nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ŽŪB „Nemėžis“ nuosavybės teise valdo statinius: 1235 kv.m. ploto aikštelę, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „a1“, unikalus Nr. ( - ), 1287 kv.m. ploto aikštelę, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „a3“, unikalus Nr. ( - ), 3677 kv.m. ploto aikštelę, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „a4“, unikalus Nr. ( - ), 990 kv.m. ploto aikštelę, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „b1“, unikalus Nr. ( - ), 76,16 kv.m. ploto estakadą, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „r1“, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Priteisė iš suinteresuoto asmens UAB „Seldra“ pareiškėjui ŽŪB „Nemėžis“ 1.305 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad suinteresuotam asmeniui UAB „Seldra“ nuosavybės teise priklauso pastatas – katilinė, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). (ankstesnis adresas – ( - )). Suinteresuotam asmeniui UAB „Ajasta“ nuosavybės teise priklauso sandėlis, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Pareiškėjui ŽŪB „Nemėžis“ nuosavybės teise priklauso visi kiti šiuo adresu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai – mechaninės dirbtuvės, buitinis pastatas, garažai, sandėlis, degalinė, aikštelė, degalų kolonėlė ir kuro rezervuarai. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-482-855/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ŽŪB „Nemėžis“ nuosavybės teise valdo du priešgaisrinius vandens rezervuarus (unikalus Nr. ( - )), kurių kiekvieno tūris yra po 100 kub. m., esančius ( - ), nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtus indeksais 1 ir 2. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-28 nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo 2014-07-04 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1988-11-21 potvarkiu Nr. 230 Vilniaus rajono „Naujo gyvenimo“ kolūkio pavadinimas buvo pakeistas į „Nemėžio“ kolūkio pavadinimą. Pastarasis buvo reorganizuotas į Žemės ūkio įmonę „Nemėžis“, kuri pajų pasirašymo sutartimi Nr. 8, patvirtinta 1992-04-11 rajono privatizavimo komisijos, buvo privatizuota ir tapo ŽŪB „Nemėžis“. Pajų pasirašymo sutartyje nurodytas privatizavimo objektas – žemės ūkio produkcijos gamybinis techninis kompleksas Vilniaus r. Nemėžyje, taip pat nurodyta, kad pasirašyta 100 procentų privatizavimo objekto vertės pajų. Tiek Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-07-04 sprendime, tiek ir Vilniaus apygardos teismas 2015-09-28 nutartyje konstatavo, kad privatizavimo metu ŽŪB „Nemėžis“ perėjo visas (be išimčių) buvusios Žemės ūkio įmonės „Nemėžis“ turtas, t.y. visas pajų pasirašymo sutartyje nurodytas ir 100 procentų apmokėtas žemės ūkio produkcijos gamybinis techninis kompleksas, į kurį įėjo 75 traktorių technikos kiemas su jame esančiomis mechaninėmis dirbtuvėmis, sandėliais, garažais, katilinėmis, degalinėmis ir pan. Byloje nėra duomenų apie tai, jog privatizavimo metu ŽŪB „Nemėžis“ perėjo ne visas buvusios Žemės ūkio įmonės „Nemėžis“ (ankščiau – kolūkio „Naujas gyvenimas“) turtas, ir / ar kad dalis tokio turto perėjo nuosavybės teise kokiems nors kitiems asmenims, įskaitant valstybę, savivaldybę. Vilniaus apygardos teismas akcentavo, kad privatizavimo metu buvo privatizuotas visas žemės ūkio įmonės turtas, kurį sudarė atskiri kompleksai. Šios teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje.
  3. Teismas nustatė ir tai, kad ( - ) „Naujas gyvenimas“ kolūkio teritorijoje buvo pastatytas ir įrengtas 75 traktorių technikos kiemas. Traktorių technikos kiemas ir jame esantys pastatai bei kiti statiniai buvo pastatyti pagal statybos komplekso projektą Nr. 43.18.22 pavadinimu „Vilniaus raj. „Naujo gyvenimo“ kolūkio g. c 75 traktorių technikos kiemas“, kurį parengė buvusio respublikinio tarpkolūkinių statybos organizacijų susivienijimo kolūkio projektavimo institutas. Minėtas kompleksas buvo statomas dviem etapais. Pirmas etapas buvo baigtas 1984 m., kai Valstybinė priėmimo naudoti komisija surašė aktą, kuris buvo patvirtintas 1984-12-03. Pagal atliktų statybos ir montavimo darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 366 (už 1984 m. gruodį) kartu su kitais pastatais ir statiniais buvo pastatyta mašinų plovimo aikštelė su estakada, kitos aikštelės bei privažiavimo prie pastatų keliai. Likusi dalis pastatų ir statinių, įėjusį į projektą, buvo pastatyti ir priduoti naudoti vėliau, konkrečiai kitos dvi aikštelės buvo pastatytos 1989 m. pagal 1989-02-07 sutartį Nr. 9 tarp „Naujo gyvenimo“ kolūkio ir Vilniaus kelių statybos valdybos. Teismas darė išvadą, kad ginčo aikštelės (tame tarpe aikštelė su estakada) įėjo į 75 traktorių technikos kiemą, kuris savo ruožtu pateko į žemės ūkio produkcijos gamybinį techninį kompleksą.
  4. Konstatavęs, kad ginčo aikštelės (tame tarpe aikštelė su estakada) pateko į 75 traktorių technikos kiemą, bei atsižvelgęs į ankstesnėse bylose teismų nustatytą prejudicinį faktą dėl viso žemės ūkio įmonės turto privatizavimo, teismas darė išvadą, jog buvo privatizuotos ir visos ginčo aikštelės. Teismas atsižvelgė ir į teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. M., kuri aktualiu laikotarpiu dirbo kolūkio pirmininko pavaduotoja, taip pat agrarinės reformos tarnybos viršininke, parodymus. Liudytoja A. M. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad visos ginčo aikštelės (tiek asfaltuotos, tiek ir neasfaltuotos; tame tarpe aikštelė su estakada) privatizavimo metu buvo privatizuotos ir perduotos pareiškėjui ŽŪB „Nemėžis“ kartu su atitinkamais objektais. Ji pati pasirašė tuos privatizavimo dokumentus (priėmimo-perdavimo aktus ir kt.).
  5. Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvaujanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nėra pateikusi jokių duomenų, kad ginčo aikštelės būtų savavališka statyba. Ginčo aikštelės yra tinkamai suformuotos kaip nekilnojamojo turto objektai, kurie gali būti registruojami VĮ „Registrų centras“, taip pat į jas gali būti registruojamos nuosavybės teisės. Byloje niekas nėra pareiškęs pretenzijų į ginčo aikšteles, taip pat nėra ginčijama 1992-04-11 pasirašyta pajų sutartis ir / ar 1992-08-01 priėmimo-perdavimo aktas.
  6. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog pareiškėjas ŽŪB „Nemėžis“ 1992 m. privatizavo ginčo aikšteles, esančias ( - ) (ankstesnis adresas ( - )) (t.y. kad jos buvo perduotos nuosavybėn pareiškėjui 1992-08-01 priėmimo-perdavimo akto pagrindu), negu jų neprivatizavo (t.y. kad nebuvo perduotos pareiškėjui minėto akto pagrindu). Konstatavus, kad pareiškėjas 1992-04-11 pasirašytos pajų sutarties ir 1992-08-01 priėmimo-perdavimo akto pagrindu buvo įgijęs nuosavybės teises į ginčo aikšteles, tačiau šie dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises, yra prarasti (apie šių dokumentų praradimą yra konstatuota ir teismų civilinėje byloje Nr. 2-482-855/2014), be to, šių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka, yra pagrindas pareiškimą tenkinti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Suinteresuotas asmuo UAB „Seldra“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo ŽŪB „Nemėžis“ pareiškimą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti daiktų valdymo faktą, nurodė, jog visi pareiškime paminėti statiniai priklausė kolūkio „Naujasis gyvenimas“ (toliau – Kolūkis) 75 traktorių technikos kiemui (toliau – Technikos kiemas) ir 1992 m. vykusios privatizacijos metu kartu su kitu Kolūkio turtu perėjo pareiškėjo nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas sutiko su šia pareiškėjo pozicija ir tenkino pareiškimą, remdamasis iš esmės vieninteliu dokumentu – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-482-855/2014. Tačiau šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtais procesiniais sprendimais nebuvo konstatuota, koks žemės ūkio įmonės ar Kolūkio turtas sudarė privatizuoto turto visumą. Esant šioms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirmesnėje byloje nedalyvavo VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-482-855/2014 nelaikytinas prejudiciniu sprendimu nagrinėjamai civilinei bylai.
    2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pareiškėjui reikėjo įrodyti, jog tokie statiniai kaip „aikštelės“ buvo pastatyti Kolūkio lėšomis, jam priklausė ir įėjo į „visą“ privatizuotą turtą, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Keliai ir aikštelės galėjo būti pastatyti valstybės lėšomis.
    3. Nei 1982-02-08 kolūkio „Naujasis gyvenimas“ rašte Nr. 28, nei 1982 m. liepos mėn. Technikos kiemo korektūros aiškinamajame rašte reikalingų įvesti eksploatacijon pirmajame Technikos kiemo statybų etape objektų sąraše pareiškime nurodytų aikštelių nėra. Šiuose raštuose nėra duomenų apie aikštelių įrengimą Technikos kiemo teritorijoje. Apie sutikimą į pirmos eilės 75 traktorių mechanizacijos, bet ne Technikos kiemo, paleidimo kompleksą papildomai įtraukti kelius ir aikšteles kalbama tik 1984-10-26 Vilniaus tarpkolūkinės statybos organizacijos rašte. Ten pat pažymėta, kad tai gali būti atlikta su sąlygą, jog bus „perdaryta sutartis ir iš naujo įformintas finansavimas banke“. Šis dokumentas sukurtas 1984 m., kai ėjo į pabaigą pirmas aikštelių statybų etapas, pabaigoje, todėl sunku patikėti, kad iki 1984 m. gruodžio mėn. buvo perdaryta rangos sutartis ir iš naujo įformintas bankinis finansavimas, juo labiau, kad nėra šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų. 1984-12-03 Techninio kiemo priėmimo naudoti aktas, surašytas valstybinės komisijos, galimai patvirtina, kad naudoti buvo priimti tik šio kiemo statiniai, tačiau kokie tai statiniai, duomenų nėra. 1984 m. gruodžio mėn. atliktų statybos ir montavimo darbų priėmimo perdavimo akte Nr. 366 yra nurodyta, kokie statiniai buvo priimti naudoti pagal 1984-12-03 valstybinės komisijos aktą, tačiau šiuose dokumentuose nurodytos skirtingos darbų vertės. Be to, valstybinės komisijos akte nėra jokių užuominų apie aikštelių statybą, kai tuo metu priėmimo perdavimo akte Nr. 366 eilutėje „Konstrukciniai elementai arba darbų rūšys“ yra nurodyti privažiavimo kelias (11 p.), keliai ir aikštelės (12,13 p.), mašinų plovimo aikštelė (15 p.) ir kiti valstybinės komisijos akte nenurodyti darbai ir objektai. Tai reiškia, jog priėmimo-pardavimo aktas Nr. 366 nėra susijęs su 1984-12-03 valstybinės komisijos sudarytu priėmimo naudoti aktu.
    4. Aikštelių statybą antrojo Technikos kiemo statybos etapo metu pareiškėjas įrodinėja 1989-02-07 kapitalinės statybos rangos sutartimi, kuri buvo sudaryta tarp kolūkio „Naujasis gyvenimas“ ir Vilniaus kelių statybos valdybos Nr. 9, bei pagal šią sutartį įvykdytų statybos darbų priėmimo aktais. Tačiau minėti dokumentai nepatvirtina fakto, kad Technikos kiemo aikštelės buvo pastatytos kolūkio „Naujas gyvenimas“ lėšomis ir priklausė šiam kolūkiui. Be to, jau 1988 m. kolūkio „Naujasis gyvenimas“ pavadinimas buvo pakeistas į Nemėžio, tačiau 1989-02-07 kapitalinės statybos rangos sutartyje užsakovu nurodytas kolūkis „Naujas gyvenimas“, t.y. jau neegzistavęs ūkio subjektas. Rangos sutartyje darbų atlikimo terminas nurodytas „nuo 1989 m. vasario mėn. iki 1989 m. vasario mėn.“, tai kelia abejonių dėl šios sutarties autentiškumo, nes nėra aišku, kada turėjo būti atliekami sutartyje numatyti darbai. Abejonių kelia ir pareiškėjo pateikti įvykdytų statybos darbų priėmimo aktai, kuriuose nenurodytas jų sudarymo ar pasirašymo laikas, o rangovo antspaudo ir atsakingo asmens parašo neįmanoma identifikuoti.
    5. Byloje pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad aikštelės po jų statybos užbaigimo buvo suformuotos kaip nekilnojamojo turto objektai teisės norminių aktų nustatyta tvarka.
    6. Iš Pajų pasirašymo sutarties Nr. 8 turinio nėra aišku, kas ir kokį tiksliai objektą privatizavo. Pajų pasirašymo sutarties teksto analizė leidžia teigti, jog privatizuota buvo ne 100 procentų žemės ūkio produkcijos gamybos komplekso (t.y. visumos pastatų, statinių, sujungtų viena paskirtimi), o žemės ūkio produkcijos gamybinio technologinio komplekto (tai yra vienos paskirties daiktų rinkinio). Vilniaus rajono privatizavimo komisijos pirmininko pasirašyto laikino nuosavybės teisės liudijimo dublikate nėra duomenų apie tai, kas privatizavo objektą, kas sudaro tą fizinių asmenų grupę ir kas buvo privatizuota, nes jokio priedelio prie šio dokumento nėra pridėta. 1992-08-01 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1 nėra išlikęs, pareiškėjas pateikė tik išrašo iš šio akto kopiją, tačiau dėl šio dokumento autentiškumo kilusias abejones teismas nekreipė dėmesio. 1992-08-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 išraše nurodyta, kad šiuo aktu perduodami mechaninės dirbtuvės, buit. apt. adm. pastatas, sandėliai, garažai, katilinės ir degalinės, esantys ( - )., aiškiai neidentifikuojant šių pastatų. Tuo tarpu 1992-07-21 nekilnojamojo turto perdavimo sąraše nurodomi analogiški pastatai, pavyzdžiui mechaninės dirbtuvės (sąrašo 18 punktas), kombaino, traktorių, automobilių, metalinis garažai (sąrašo 21, 22, 27, 31), atsarginių dalių, mineralinių trąšų, dujų sandėliai (sąrašo 26, 28, 32). Taigi galimai tie patys objektai buvo perduoti keliais aktais. Be to, byloje pateiktas dar vienas 1992-07-21 surašytas kolūkio „Nemėžis“ nekilnojamojo turto perdavimo sąrašas naujai įsteigtai žemės ūkio bendrovei „Nemėžis“, kuriame surašytas visas kolūkio nekilnojamasis turtas, kuris buvo perduotas bendrovei, tačiau jame nėra jokių duomenų apie aikštelių perdavimą.
    7. Tai, kad privatizuota buvo ne 100 procentų žemės ūkio produkcijos gamybos komplekso, patvirtina 1996-09-18 ŽŪB „Nemėžis“ direktoriaus V. D. prašymas VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro direktoriui dėl viso Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto, pareiškime jis pavadintas „mechaniniu kiemu“, inventorizavimo. Remiantis 1996-09-18 prašymu, 1996-09-25 Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos Nemėžio agrarinės reformos tarnybos pažyma Nr. 92, išrašu iš 1992-08-01 perdavimo priėmimo akto, bendrovės registracijos pažymėjimu ir įstatais, visas ŽŪB „Nemėžis“ priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas 1996-09-30 išduodant pažymėjimą Nr. 117977. Šiame pažymėjime be bendrovei priklausančių pastatų nurodyti ir visi jai perduoti kiemo statiniai. Minėti dokumentai, kartu su 2005-06-03 ŽŪB „Nemėžis“ pirmininko V. L. pažyma, kurioje nurodyta, kad aikštelė, esanti mechaninių dirbtuvių teritorijoje, pastatyta 1984 m. ir priimta eksploatacijai pagal šioje byloje pateiktą aktą Nr. 366 nuo 1984 m. gruodžio mėn., patvirtina, jog bendrovei buvo perduota tik dalis kolūkio turto, į kurį įėjo inžineriniai statiniai – aikštelės pastatytos iki 1984 m. gruodžio mėn., kurios jau yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vėliau iki 1989 m. pastatyti inžineriniai statiniai, aikštelės buvo kolūkio nuosavybė ar buvo perduotos ŽŪB „Nemėžis“ nuosavybėn.
    8. Teismas ignoravo ir dar vieną svarbią aplinkybę, kad UAB „Seldra“ įsigijo katilinę, kurios teritorijoje buvo įrengtas ir iki šios dienos, jau beveik 15 metų, nuolat veikia gatvių apšvietimo stulpų betoninių pagrindų gamybos cechas. UAB „Seldra“ dar 2014 m. pradėjo žemės sklypo, esančio ( - ), formavimo procedūras ir jau gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pritarimą formuojamo žemės sklypo projektui, tačiau dėl nepagrįstų pareiškėjo pretenzijų negali užbaigti šio proceso. Žemės sklypas formuojamas gamybinio cecho eksploatavimui. Įsiteisėjus sprendimui visos aikštelės taps išimtinai ŽŪB „Nemėžis“ nuosavybė, suinteresuotam asmeniui neliks jokios galimybės eksploatuoti šį pastatą ir toliau vystyti jame vykdomą gamybą, nes kitokio privažiavimo prie gamybos cecho, kaip tik per aikšteles, UAB „Seldra“ neturi.
    9. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai traktavo CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ypatingosios teisenos byloje bylinėjimosi išlaidos gali būti proporcingai padalinamos tarp skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi ar interesą turinčių asmenų, tačiau priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas gali tik iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. UAB „Seldra“ į teismą su pareiškimu nesikreipė ir jos pareiškimo teismas neatmetė, dėl to visos pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš UAB „Seldra“. UAB „Seldra“ suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas negu pareiškėjo, tačiau tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos padalinamos proporcingai, bet ne visiškai atlyginamos. Be to, teismas neįvertino, jog UAB „Seldra“ yra suinteresuota tik vienos, besiribojančios su jai priklausančiu pastatu, kuriame vyksta gamyba, aikštelės nuosavybės fakto nustatymu, bet ne visų pareiškime nurodytų statinių. Tokiu atveju galima kalbėti tik apie proporcingą bylinėjimosi išlaidų padalijimą.
  2. Pareiškėjas ŽŪB „Nemėžis“ atsiliepimu teismo prašo suinteresuoto asmens UAB „Seldra“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-08 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-482-855/2014, kurioje buvo priimtas 2014-07-04 sprendimas, pagal pareiškėjo UAB „Seldra“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei pagal suinteresuoto asmens ŽŪB „Nemėžis“ pareiškimą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys UAB „Ajasta“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, dalyvavo tos pačios šalys, kaip ir šioje byloje. Vien aplinkybė, kad šioje byloje buvo įtraukti kiti suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kurie nepareiškė priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi, nepagrindžia apelianto teiginio, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniu faktu. Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-482-855/2014 buvo įrodinėjamos ir analizuojamos aplinkybės, susijusios su žemės ūkio įmonės „Nemėžis“ turto privatizavimu ir teismo nustatyta, jog žemės ūkio įmonės „Nemėžis“ privatizavimo metu pareiškėjui ŽŪB „Nemėžis“ perėjo visas jos turtas. Pareiškėjas ŽŪB „Nemėžis“ nenuginčijamai pagrindė savo pareiškimo reikalavimą leistinais įrodymais, pirmosios instancijos teismas juos tinkamai išanalizavo ir įvertino, todėl negalima sutikti su apelianto pozicija, jog teismas savo sprendimą pagrindė tik aplinkybėmis, nustatytomis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-482-855/2014.
    2. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teikė eilę rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo atliekami ginčo aikštelių statybos darbai, įvardijo, kokie asmenys buvo statybos darbų užsakovais. Nėra pateikto nei vieno rašytinio dokumento, kuris patvirtintų aplinkybę, kad statybos darbų užsakovu būtų buvusi valstybė, iš kurios lėšų buvo vykdomi statybos darbai.
    3. Negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad 1982 m. technikos kiemo korektūros aiškinamajame rašte nėra jokių užuominų apie aikštelių įrengimą. Priešingai, šiame aiškinamajame rašte numatyta, kad statiniams, kurie numatyti pastatyti I etape, reikalinga įrengti privažiavimo kelius ir patekimą prie šių pastatų pagal technikos kiemo gen. planą. Taip pat negalima sutikti su apelianto argumentais, kad pareiškėjas privalėjo pateikti duomenis apie tai, kad banko sutartis ar naujas finansavimas buvo įformintas iš naujo, kad į 75 traktorių mechanizacijos kiemą buvo įtraukti keliai ir aikštelės. Nors apeliantas teigia, kad 1984-12-03 priėmimo naudoti valstybinės komisijos akte nėra išvardintos statomos ginčo aikštelės, analizuojant šio akto turinį, jame nėra jokių įrašų, identifikuojančių objekte statomus statinius, tarp jų ir aikšteles. Konkretūs statiniai, įskaitant aikšteles, yra išvardinti tik 1984 m. gruodžio mėn. atliktų statybos ir montavimo darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. 366. 1984-12-03 valstybinės komisijos akte buvo nurodytos tik priimtos naudoti statybos darbų vertės, tačiau siekiant išsiaiškinti, kokie konkretūs statiniai buvo priduoti naudoti, yra remiamasi tų pačių metų gruodžio mėn. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 366, iš kurio matyti, kad 1984 m. gruodžio mėn. ne visi statiniai buvo užbaigti statyti, o kai kurie iš jų net nepradėti. Šios aplinkybės paaiškina, dėl ko skiriasi priimtų naudoti pastatytų objektų vertė bei tuo laikotarpiu atliktų statybos darbų vertė.
    4. Nors 1989-02-07 kapitalinės statybos rangos sutartis buvo sudaryta nurodant senąjį juridinio asmens pavadinimą pirmame sutarties lape, tačiau šio dokumento antrame lape yra nurodytas užsakovu kolūkis „Nemėžis“, analogiškai šios sutarties sudarymo faktą patvirtina užsakovas antspaudu, kuriame matyti, kad sutartį sudarė kolūkis „Nemėžis“. Todėl pagrįstai galima teigti, kad pirmajame sutarties lape klaidingai buvo nurodytas užsakovo pavadinimas, t.y. per klaidą nurodytas senasis kolūkio pavadinimas, o iš kitų įmonės rekvizitų duomenų ir antspaudo galima šį asmenį tinkamai identifikuoti, t. y. kad sutartį sudarė naujas ūkio subjektas – kolūkis „Nemėžis“. Nors apeliantas abejoja kapitalinės statybos rangos sutartimi ir aktais dėl jų autentiškumo, tačiau teismui nepateikė jokių dokumentų, paneigiančių pareiškėjo dėstomas aplinkybes, susijusias su sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu. Be to, teismo posėdžio metu teismui buvo pateikti susipažinti šių dokumentų originalai.
    5. Suinteresuotasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija patvirtino faktą, kad po žemės ūkio įmonės „Nemėžis“ privatizavimų procedūrų neprivatizuoto turto neliko, kadangi joks turtas neatiteko valstybei, kuriuo turėtų teisę disponuoti Vilniaus rajono valdyba. Ginčo aikštelės nebuvo ir iki šiol nėra apskaitomos nei valstybės, nei savivaldybės balansuose. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neįrodinėjo ir neįrodė, kad ginčo aikštelės yra pastatytos valstybės lėšomis. Šias aikšteles atitinkamais etapais statė pareiškėjo pirmtakas Vilniaus rajono kolūkis „Naujas gyvenimas“, jos buvo statomos ir pastatytos tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka ir įėjo į kolūkio turto balansą. Apeliantas nepateikė teismui duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog tuometinio Vilniaus rajono kolūkio „Naujas gyvenimas“ teritorijoje statomų aikštelių statyba buvo finansuojama ne kolūkio, o valstybės lėšomis.
    6. Privatizuojant žemės ūkio įmonės turtą jis buvo suskirstytas ir privatizuojamas komplektais, į vieną iš kurių įėjo visas 75 traktorių technikos kiemas (kompleksas). Visi minėti komplektai buvo pilnai privatizuoti. Tai patvirtina byloje esanti Nemėžio apylinkės agrarinės reformos tarnybos Nemėžio žemės ūkio įmonių pajų pasirašymo sutarčių rejestro protokolo Nr. 43 kopija. Šiuo dokumentu rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2015-09-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1183-340/2015. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija nereiškė pretenzijų į pareiškėjo siekiamą įgyti turtą nuosavybės teise, tuo patvirtindama faktą, kad šis turtas pilnai buvo privatizuotas, kadangi pasibaigus privatizavimo procedūroms pastarasis turtas ar jo dalis neatiteko savivaldybei.
    7. Į bylą nebuvo pateiktų įrodymų, jog 1992-08-01 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1 yra būtent pas notarę G. Š., todėl teismas pagrįstai atsisakė patenkinti apelianto prašymą išreikalauti šį įrodymą. Be to, apeliantas tokį prašymą pareiškė tik baigiamųjų kalbų stadijoje. Iki šiol yra išlikęs 1992-08-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 išrašas, dėl kurio apeliantas kelia abejones, siejamas su išraše nurodyta valiuta – litais, teigdamas, kad turto priėmimo-perdavimo akto surašymo metu buvo kita valiuta. Šios abejonės buvo pašalintos bylos nagrinėjimo metu apklausiant liudytoją A. M., kuri nurodė, kad 1996 m. rengiant akto išrašą ji nurodė vietoje akte esančios senosios valiutos (talonų) naująją valiutą – litą.
    8. Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiu, kad byloje pateiktas ŽŪB „Nemėžis“ direktoriaus V. D. prašymas VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro direktoriui dėl bendrovei priklausančio turto inventorizavimo patvirtina aplinkybes, kad privatizuota buvo ne 100 procentų žemės ūkio produkcijos gamybos komplekto. Šiuo prašymu buvo siekiama įregistruoti ne visą, o tik dalį bendrovės turto, kuris buvo reikalingas įkeisti bankui, siekiant gauti kreditą. Šiame prašyme buvo nurodyti kiemo statiniai, tačiau jie nebuvo išvardinti ir konkrečiai identifikuoti.
    9. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą apeliantas nepraras galimybės naudoti jam priklausantį pastatą pagal paskirtį, atsižvelgiant į tai, jog galiojančių įstatymų nustatyta tvarka apeliantui gali būti nustatytas servitutas, su aikštelių savininku gali būti sudaryti kitokio pobūdžio susitarimai dėl naudojimosi jo turtu, siekiant naudoti apeliantui priklausantį pastatą vykdant jame gamybą.
    10. Aplinkybė, kad apeliantas į teismą su pareiškimu nesikreipė ir jokio jo pareiškimo teismas neatmetė, nereiškia, jog iš apelianto, turinčio priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, negali būti priteistos visos pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nes apeliantas ginčijo visą pareiškėjo reikalavimą, o pirmosios instancijos teismui jį patenkinus – visą teismo sprendimą, todėl apelianto nurodomas proporcingumas apima visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. visišką jų atlyginimą.
  3. Suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir VĮ „Turto bankas“ atsiliepimais teismo prašo suinteresuoto asmens UAB „Seldra“ apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
  4. Kiti suinteresuoti asmenys UAB „Ajesta“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimų į suinteresuoto asmens UAB „Seldra“ apeliacinį skundą nepateikė.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
  2. Apeliaciniu skundu UAB „Seldra“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas ŽŪB „Nemėžis“ nuosavybės teise valdo statinius: 1235 kv.m. ploto aikštelę, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „a1“, unikalus Nr. ( - ), 1287 kv.m. ploto aikštelę, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „a3“, unikalus Nr. ( - ), 3677 kv.m. ploto aikštelę, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „a4“, unikalus Nr. ( - ), 990 kv.m. ploto aikštelę, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „b1“, unikalus Nr. ( - ), 76,16 kv.m. ploto estakadą, kadastrinių matavimų bylos išdėstymo plane pažymėtą indeksu „r1“, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), bei priteisė iš suinteresuoto asmens UAB „Seldra“ pareiškėjui ŽŪB „Nemėžis“ 1.305 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog nurodytas ginčo aikšteles ir estakadą savo lėšomis pastatė pareiškėjo pirmtakas ( - ) buvęs kolūkis „Naujas gyvenimas“, kuris vėliau reorganizuotas į žemės ūkio įmonę „Nemėžis“, taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas privatizavo ginčo aikšteles ir estakadą, dėl ko, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto – ginčo aikštelių ir estakados valdymo nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).
  4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, kad yra didesnė tikimybė, jog pareiškėjas ŽŪB „Nemėžis“ 1992 m. privatizavo ginčo aikšteles ir estakadą, negu kad jų neprivatizavo, tačiau tai patvirtinantys dokumentai nėra išlikę ir jų atkurti neteismine tvarka nėra galimybės. Tuo tarpu apelianto apeliaciniame skunde pateiktas pavienių bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų subjektyvus vertinimas nepaneigia tokios pirmosios instancijos teismo išvados.
  5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ( - ) kaimo „Naujas gyvenimas“ kolūkio teritorijoje buvo pastatytas ir įrengtas 75 traktorių technikos kiemas pagal 1978 m. statybos komplekso projektą Nr. 43.18.22 „Vilniaus raj. „Naujo Gyvenimo“ kol. Nemėžio g. c 75 traktorių technikos kiemas“, parengtą kolūkių statybos projektavimo instituto. Iš projekto ir vėlesnių jo koregavimo dokumentų matyti, kad 75 traktorių technikos kiemą sudarė tokie statiniai – 75 traktorių mechaninės dirbtuvės, 60 vietų automobilių garažas, 20 vietų kombainų garažas, 32 vietų žemės ūkio mašinų garažai, 60 vietų traktorių garažas, degalinė, mašinų plovimo aikštelė su estakada, technikos pakrovimo-iškrovimo rampa, katilinės, priešgaisriniai vandens rezervuarai, požeminiai tepalų rezervuarai, atsarginių detalių sandėlis, keliai ir aikštelės, vertikalinis plarinavimas ir aptvėrimai. Iš 1982-02-08 „Naujas gyvenimas“ kolūkio rašto Nr. 28, adresuoto kolūkių statybos projektavimo institutui, ir 1984 m. rugpjūčio mėn. priėmimo naudoti valstybinės komisijos akto matyti, kad 75 traktorių technikos kiemas dėl statybinių limitų ir pajėgumų stokos buvo statomas dviem etapais kelerius metus, statybas vykdė ir apmokėjo „Naujas gyvenimas“ kolūkis. Iš 1984 m. gruodžio mėn. atliktų statybos ir montavimo darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 366 matyti, kad valstybinė komisija, be kita ko, priėmė naudoti „Naujas gyvenimas“ kolūkio pastatytą mašinų plovimo aikštelę su estakada, kitas aikšteles bei privažiavimo prie pastatų kelius. Iš 1989-02-07 kapitalinės statybos tipinės rangos sutarties matyti, kad „Naujas gyvenimas“ kolūkio užsakymu ir lėšomis rangovas Vilniaus kelių statybos valdyba Nr. 9 pastatė technikos kiemo kelius ir aikšteles.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartų byloje esančių įrodymų visumą, nesant byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų priešingus faktus, negali sutikti su apelianto apeliacinio skundo teiginiais, jog byloje nėra įrodymų, kad ginčo aikšteles ir estakadą pastatė ( - ) kaimo „Naujas gyvenimas“ kolūkis savo lėšomis, tuo pačiu negali sutikti su apelianto apeliacinio skundo teiginiais, kad ginčo aikštelės ir estakada galėjo būti pastatyti valstybės ar savivaldybės lėšomis ir iniciatyva. Iš aukščiau aptartų byloje esančių įrodymų darytina neabejotina išvada, kad ginčo aikšteles ir estakadą pastatė būtent ( - ) kaimo „Naujas gyvenimas“ kolūkis savo lėšomis.
  7. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 1988-11-21 Lietuvos TSR Ministrų tarybos potvarkiu Nr. 230p Vilniaus rajono Nemėžio kaimo „Naujas gyvenimas“ kolūkio pavadinimas buvo pakeistas iš „Naujas gyvenimas“ į „Nemėžis“, o pastarasis vėliau buvo reorganizuotas į žemės ūkio įmonę „Nemėžis“. Pajų pasirašymo sutarties Nr. 8, patvirtintos 1992-05-11 Vilniaus rajono privatizavimo komisijos pirmininko, pagrindu žemės ūkio įmonė „Nemėžis“ 1992 m. buvo privatizuota ir tapo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrove „Nemėžis“, kuriai 1992-05-18 Vilniaus rajono privatizavimo komisijos nuosavybės teisės liudijimo Nr. 32 ir 1992-08-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 pagrindu nuosavybės teise perėjo žemės ūkio įmonės „Nemėžis“ žemės ūkio gamybinis technologinis kompleksas. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre 1992-08-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 pagrindu yra įregistruota pareiškėjo ŽŪB „Nemėžis“ nuosavybės teisė į didžiąją dalį žemės ūkio įmonės „Nemėžis“ žemės ūkio gamybinio technologinio komplekso statinių, t. y. į mechanines dirbtuves, sandėlius, buitinį pastatatą, garažus, degalinę, degalų kalonėlę ir kuro rezervuarus, aikštelę. Tačiau pareiškėjas negali Nekilnojamojo turto registre įregistruoti savo nuosavybės teisės į ginčo aikšteles ir estakadą, nes nėra išlikusių dokumentų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog šis turtas buvo privatizuotas ir perduotas pareiskėjui su kitu žemės ūkio įmonės „Nemėžis“ žemės ūkio gamybinio technologinio komplekso turtu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šioje byloje prejudicinę reikšmę turintį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-482-855/2014 pagal pareiškėjo UAB „Seldra“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei pagal suinteresuoto asmens ŽŪB „Nemėžis“ pareiškimą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys UAB „Ajasta“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriame teismas, įvertinęs Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1988-11-21 potvarkį Nr. 230p, Pajų pasirašymo sutartį Nr. 8, patvirtintą 1992-05-11 Vilniaus rajono privatizavimo komisijos, liudytojų R. K. ir S. K. parodymus, taip pat Vilniaus rajono privatizavimo komisijos pirmininko pasirašytą 1992-05-18 Nuosavybės teisės liudijimą, 1992-07-21 Kolūkio „Nemėžis“ nekilnojamojo turto perdavimo sąrašą naujai įsteigtai ŽŪB „Nemėžis“, 1996-09-25 išrašą iš 1992-08-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1, konstatavo, kad privatizavimo metu ŽŪB „Nemėžis“ perėjo visas buvusios Žemės ūkio įmonės „Nemėžis“ turtas, t.y. visas Pajų pasirašymo sutartyje nurodytas ir 100 procentų apmokėtas žemės ūkio produkcijos gamybinis techninis kompleksas, į kurį įėjo 75 traktorių technikos kiemas su jame esančiu kitu turtu. Nurodytoje byloje teismas taip pat konstatavo, kad nėra įrodymų, jog privatizavimo metu ŽŪB „Nemėžis“ perėjo ne visas buvusios Žemės ūkio įmonės „Nemėžis“ turtas ir/ar kad dalis tokio turto perėjo nuosavybės teise kokiems nors kitiems asmenims, įskaitant valstybę, savivaldybę. Priešingai nei teigia apeliantas, šie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-482-855/2014 nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje, nes abi bylos buvo išnagrinėtos dalyvaujant iš esmės tiems patiems asmenims ir abiejų bylų faktinės aplinkybės sutapo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-482-855/2014, be to, pirmosios instancijos teismas vertino ir kitus aukščiau aptartus byloje esančius įrodymus ir tik remdamasis jų visuma darė išvadas byloje. Tuo tarpu apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aukščiau aptartus byloje esančius įrodymus ir ankstesnėje byloje teismo nustatytus prejudicinius faktus bei patvirtintų apeliacinio skundo teiginius, jog pareiškėjas neva neprivatizavo ( - ) kaimo „Naujas gyvenimas“ kolūkio lėšomis pastatytų ginčo aikštelių ir estakados. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio apelianto teiginio nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys UAB „Ajesta“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kurie galėtų turėti teisinį suinteruotumą į ginčo aikšteles ir estakadą, neprieštaravo pareiškėjo prašymui patvirtinti jo nuosvybės teisę į šį turtą.
  8. Byloje nėra duomenų, kad ginčo aikštelės ir estakada buvo sukurtos ir įformintos pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei apeliantas tokių duomenų į bylą nepateikė.
  9. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą tenkinti pareiškėjo pareiškimą, nes byloje yra įrodytos visos sąlygos, būtinos ginčo aikštelių ir estakados valdymo nuosavybės teise juridiniam faktui nustatyti (CPK 444, 445 straipsniai).
  10. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui visos ginčo aikštelės taps pareiškėjo ŽŪB „Nemėžis“ nuosavybė, dėl to apeliantui neliks jokios galimybės eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančią katilinę ir toliau vystyti joje vykdomą gamybą, nes kito privažiavimo prie jos, kaip tik per aikšteles, apeliantas neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti nepagrįstu ar neteisėtu, nes apeliantas turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti servituto nustatymą ginčo aikštelėms arba sudaryti susitarimą su pareiškėju dėl ginčo aikštelių naudojimosi tvarkos nustatymo.
  11. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį suinteresuoto asmens UAB „Seldra“ apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  12. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
  13. Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš apelianto pareiškėjui visas bylinėjimosi išlaidas. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nesutiko su pareiškėjo pareiškimu visa apimtimi, nors vėliau paaiškėjo, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas, be to, šių šalių interesai buvo priešingi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, remdamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, priėmęs pareiškėjui palankų teismo sprendimą, priteisti iš apelianto visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  14. Atmetus suinteresuoto asmens UAB „Seldra“ apeliacinį skundą, pareiškėjui ŽŪB „Nemėžis“ iš apelianto priteistinos 350 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).

11Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12UAB „Seldra“ apeliacinį skundą atmesti.

13Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-08 sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš UAB „Seldra“, j.a.k. 223790160, ŽŪB „Nemėžis“, j.a.k. 186079829, 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai