Byla 2A-274/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Reginai Pališkienei, atsakovui R. S. , jo atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-1797-262/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eliptica“ ieškinį atsakovui R. S. dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir skolos su palūkanomis priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3BUAB „Eliptica“ ieškiniu prašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą pripažinti negaliojančiu, priteisti jam iš atsakovo R. S. 18 459,42 Lt skolą, 500,68 Lt palūkanų ir 5 % palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 2-3). Ieškinyje ir dublike (b. l. 24) nurodė, kad 2008 m. kovo 3 d. ieškovas, atstovaujamas direktoriaus R. S. , išrašė atsakovui R. S. , kaip fiziniam asmeniui, PVM sąskaitą faktūrą serija ELI Nr.04 per 5 darbo dienas sumokėti 18 459,42 Lt už parduotas prekes: 13 komplektų automatinės atidarymo įrangos, 8 vnt. specialaus profilio 9050, 6 vnt. specialaus profilio 9060, l komplektą vartų automatikos, 6 metrų vartų komplektuojančių dalių (b. l. 6). UAB „Eliptica“, atstovaujama direktoriaus R. S. , ir atsakovas R. S. 2007 m. kovo 31 d. pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. 2008.01 (b. l. 5), pagal kurį įskaitė tarpusavio priešpriešinius reikalavimus už sumą, lygią 18 459,42 Lt. Ieškovo manymu, ginčijamo sandorio data nurodyta klaidingai ir turėtų būti ne 2007 metų, o 2008 m. kovo 31 d. Prekės atsakovui buvo parduotos Vilniaus apygardos teismui priėmus to paties asmens UAB „Eliptica“ direktoriaus R. S. ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Eliptica“ iškėlimo, o tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. 2008.01 surašytas jau priėmus nutartį iškelti ieškovui bankroto bylą. Tiek prekių pardavimas, tiek ir įsiskolinimo užskaitymas įvykdyti atsakovui žinant, kad ieškovas nemokus. Atsakovas netinkamai vykdė juridinio asmens (ieškovo) vadovo pareigas ir turi atlyginti padarytą turtinę žalą. Atsakovas pinigų įskaitymo atlikti neprivalėjo, įskaitymas pažeidė ieškovo kreditorių teises ir apie tai atsakovas žinojo. Atsakovo nesąžiningumas sudarant aktą preziumuojamas, nes jis sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kuriam vadovavo, ir nuosavybės teise valdė 67 % ieškovo akcijų (b. l. 61-62).

4Atsakovas R. S. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 18) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo akto data nėra suklastota – aktas sudarytas 2007 m. kovo 31 d. Įmonė seniai turėjo finansinių sunkumų, atsakovas paskolino jai apie 18 000 Lt įnešdamas nurodytą pinigų sumą į įmonės kasą. Kadangi ieškovas buvo skolingas atsakovui 18 000 Lt, pastarasis 2008 m. kovo 4 d. skolą atsiėmė žaliavomis, prekėmis ir 2007 m. kovo 31 d. pasirašė ginčijamą sandorį.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino 2007 m. kovo 31 d. data datuotą (praktiškai pasirašytą 2008 m. kovo 31 d.) Tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. 2008 01 negaliojančiu, priteisė iš atsakovo R. S. ieškovui BUAB „Eliptica“ 18 459,42 Lt skolos, 500,68 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistus 18 960,10 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, į valstybės pajamas 569 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 68-70). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neužilgo iki atsakovo inicijuotos bankroto bylos ieškovui UAB „Eliptica“ iškėlimo ieškovas savo akcininkui ir administracijos vadovui atsakovui R. S. pardavė įvairios įmonės produkcijos ir žaliavų už 18 459,42 Lt, sandorį įforminant 2008 m. kovo 3 d. PVM sąskaita-faktūra; iškėlus ieškovui bankroto bylą šalys 2008 m. kovo 31 d., neteisingai nurodydamos 2007 metus, pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriuo įskaitė atsakovo 18 459,42 Lt įsiskolinimą ieškovui, tokiu būdu mažinant ieškovo įsiskolinimą atsakovui įskaitoma suma. Nustatydamas akto pasirašymo metus, teismas rėmėsi prekių pirkimo laiku ir atsakovo paaiškinimais teisme. Teismas konstatavo, kad byloje esanti ieškovo 2007 m. kasos knyga nerodo ieškovo 18 459,42 Lt skolos atsakovui 2007 m. kovo 31 d. Remdamasis tokiais bylos duomenimis, teismas padarė išvadą, kad ginčo aktu buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl sprendė, kad aktas pažeidžia atsakovo skolininko (ieškovo) kreditorių teises, nes ieškovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui, kurio reikalavimas grindžiamas be pagrindo sudarytu įskaitymo aktu. Nustatęs visas actio Pauliana sąlygas, teismas ginčo aktą pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, atsakovo nesąžiningumą preziumavo CK 6.67 straipsnio 3 punkte numatyta aplinkybe. Remdamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu, ir konstatavęs kreditorių interesų gynimą pareikštu ieškiniu, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 18 459,42 Lt skolą su palūkanomis už įsigytas prekes.

6Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b. l. 81-84). Apeliacinį skundą motyvuoja neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas pradėjo vadovauti ieškovui 2007 m. pradžioje. Tuo metu įmonė turėjo skolinių įsipareigojimų, ypač stokojo apyvartinių lėšų, todėl atsakovas nuolat skolino ieškovui įvairias pinigų sumas, ką įrodo ieškovo 2007 m. kasos knyga, kurios duomenis teismas netinkamai įvertino. Dalį skolos 2007 metais įmonė atsakovui grąžino, bet liko skolinga apie 19 000 Lt. Padengti skolas produkcija ieškovo vadovas siūlė daugeliui ieškovo kreditorių, bet šie atsisakė. Įmonės skolos atsakovui padengimas žaliavomis įvyko 2008 m. kovo 3 d. dar iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Ginčijamas aktas, kaip skolos grąžinimą patvirtinantis dokumentas, buvo surašytas tuomet, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla ir reikėjo paruošti bankroto administratoriui perduodamus buhalterinius dokumentus. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas tebuvo buhalterinis dokumentas, patvirtinantis įmonės skolos atsakovui padengimą, įmonės finansinėje būklėje jis nieko iš esmės nepakeitė, nesukūrė pirkimo-pardavimo teisinių santykių, nes faktinis įsiskolinimų įskaitymas įvyko dar 2008 m. kovo 3 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą teismas nepagrįstai įvertino kaip atskirą sandorį, kuriuo neva buvo padidintas įmonės nemokumo laipsnis, pažeisti įmonės ir kitų jos kreditorių interesai. Teismas be pagrindo pripažino tarp šalių buvus pirkimo-pardavimo teisinius santykius, nes atsakovas priėmė ieškovo skolos padengimą įmonės gaminamos produkcijos žaliavomis, o ne pirko prekes, kuriomis įmonė niekada neprekiavo. Atsakovui gavus skolos padengimą sąskaitoje-faktūroje nurodytais daiktais, buvo padengtas įmonės įsiskolinimas atsakovui, todėl atsakovas netapo ieškovo skolininku, o tik buvo sumažinta įmonės skola atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas siūlė ieškovui susigrąžinti prekes ir įtraukti atsakovą į įmonės kreditorių sąrašą, tačiau pirmosios instancijos teismas tokios galimybės nesvarstė ir dėl jos nepasisakė. Gautų prekių grąžinimas ieškovui nesudarytų papildomų jam išlaidų. Atsakovo manymu, skundžiamas sprendimas pažeidžia teisingumo ir protingumo principus.

7Ieškovas BUAB „Eliptica“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 329 str.).

10Bankrutuojančio ieškovo administratorius, gindamas kreditorių interesus, ginčijo tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Pauliana ieškinio pagrindu ir prašė priteisti iš atsakovo 18 459,42 Lt skolą už pagal 2008 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ELI Nr. 04 nupirktas prekes. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl bylos šalis siejusių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo, motyvuodamas netinkamu įrodymų vertinimu ir neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu. Byloje kilo ginčo dėl šalių prievolės atsiradimo, jos dydžio ir dėl prievolės įskaitymo. Atsakovo teigimu, ginčijamu tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu buvo atliktas tik tarpusavio skolų suderinimas, nes ieškovo skola atsakovui buvo padengta įmonės turtu 2007 m. kovo 3 d. Ieškovas tai neigia. Taigi nagrinėjamoje byloje spręstinai klausimai, ar šalis siejo vienarūšės priešpriešinės prievolės, ar ginčijamu aktu buvo atliktas įskaitymas, ar toks įskaitymas nepažeidė ieškovo kreditorių teisių ir ar atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui skolą už prekes.

11Nagrinėjamos bylos duomenimis – UAB „Eliptica“ 2007 metų kasos knyga, kasos pajamų ir išlaidų orderiais, nustatyta, kad atsakovas R. S. , būdamas ieškovo UAB „Eliptica“ akcininkas ir administracijos vadovas, 2007 m. rugsėjo 6 d. įnešė į ieškovo kasą 15 370,80 Lt paskolą padengti įmonės apyvartinių lėšų trūkumą (t. 1, b. l. 48-49; t. 2, b. l. 52); 2007 m. gruodžio 30 d. atsakovui buvo išmokėti 700,03 Lt grąžinant paskolos dalį (t. 1, b. l. 45; t. 2, b. l. 63). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2008 m. vasario 15 d. atsakovas inicijavo ieškovui bankroto bylą, kuri Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartimi buvo iškelta ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (t. 1, b. l. 4). Bankroto bylos nagrinėjimo metu 2008 m. kovo 3 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ELI Nr. 04 buvo įformintas automatinės atidarymo įrangos, dviejų rūšių spec. profilių, vartų automatikos komplekto ir vartų komplektuojančių dalių pirkimas-pardavimas, kuriuo šias prekes ieškovas atsakovui pardavė už 18 459,42 Lt (t. 1, b. l. 6). Ieškovas UAB „Eliptica“, atstovaujamas direktoriaus R. S. , ir atsakovas R. S. pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. 2008 01, kuriuo šalys įskaitė atsakovo 18 459,42 Lt įsiskolinimą bendrovei „Eliptica“, mažinant bendrovės „Eliptica“ įsiskolinimą akcininkui R. S. 18 459,42 Lt suma (t. 1, b. l. 5). Apeliacinės instancijos teisme nėra ginčo, kad šis aktas pasirašytas 2008 m. (o ne 2007 m., kaip nurodyta akte) kovo 31 d.

12Vienas iš civiliniame kodekse nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalis numato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Tai reiškia, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam užtenka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuota kita šalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.130 straipsnyje reglamentuoto įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymo, ne kartą yra nurodęs, kad įskaitymui būtinos įstatyme numatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pvz., šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos įmonę „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group Ltd v. UAB „Autostartas, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010). Minėta, kad įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, tačiau kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo skolą už prekes, būtina nustatyti, ar ginčijamame akte esantis pareiškimas apie įskaitymą atitiko įstatymo nustatytas sąlygas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

13Atsakovas teigia, kad ginčo aktu nebuvo atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, nes ieškovo piniginė prievolė atsakovui pasibaigė skolos padengimu 2008 m. kovo 3 d., todėl atsakovas ieškovui piniginės prievolės neturėjo. Nagrinėjamos bylos duomenys liudija, kad 15 370,80 Lt paskolą atsakovas ieškovui suteikė 2007 m. rugsėjo 6 d., ginčo akto pasirašymo dieną – 2008 m. kovo 31 d. ieškovas buvo skolingas atsakovui 14 670,77 Lt (15 370,80 Lt - 700,03 Lt) negrąžintos paskolos. Įrodymų, kad atsakovas buvo suteikęs ieškovui didesnę paskolą ir akto pasirašymo dieną negrąžintos paskolos suma buvo didesnė, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis), taip pat neginčijo teismo reikalavimu ieškovo pateiktų į bylą įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų, kuriais remiantis yra nustatyta ieškovo skolos atsakovui suma. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad 2007 m. kovo 31 dieną UAB „Eliptica“ nebuvo skolinga atsakovui 18 459,42 Lt. Duomenų apie tokią ieškovo skolos atsakovui sumą kitu laikotarpiu byloje taip pat nėra. Atsakovas teigia, kad 2008 m. kovo 3 d. ieškovo gaminamos produkcijos ir žaliavų, kurių kaina 18 459,42 Lt, atsakovas iš ieškovo nepirko, o sąskaitoje-faktūroje nurodytomis prekėmis buvo padengta ieškovo skola atsakovui. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir tokią išvadą grindžia šiais motyvais. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo sudarusios rašytinę paskolos sutartį. Tačiau aptarti bylos duomenys liudija, kad paskola įmonei buvo suteikta, todėl ieškovas turėjo pareigą grąžinti atsakovui gautą paskolos sumą ir ši pareiga turėjo būti įvykdyta pagal CK 6.870 ir 6.873 straipsnių nuostatas, t. y. atsakovui turėjo būti grąžinti paskolinti pinigai. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolės įvykdymo būdą, numatė galimybę skolininkui prievolę įvykdyti kitokiu nei sutartyje ar įstatyme aptartu būdu tik kreditoriui sutikus (CK 6.39 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.436 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda savo turtą, kuris kreditoriui neįkeistas, kreditoriui nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitą turtinę skolą. Skolos padengimo sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutarčių taisyklės (CK 6.436 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad 2008 m. kovo 3 d. įvykęs prekių pirkimas-pardavimas buvo ieškovo skolos atsakovui padengimo sandoris, nes šį pirkimą įforminusioje sąskaitoje-faktūroje yra nurodytas apmokėjimo už prekes terminas (t. 1, b. l. 6), per kurį prievolės sumokėti 18 459,42 Lt už prekes neįvykdęs, atsakovas sudarė su ieškovu ginčo aktą, taip pripažindamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų buvimą ir išreikšdamas savo valią prievolę pabaigti įskaitymu. Akto turinys leidžia spręsti apie šalių valios padaryti įskaitymą buvimą, todėl apelianto argumentai, kad ginčo aktu tik buvo siekiama sutikslinti įmonės buhalterinę apskaitą, laikytini nepagrįstais. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad ginčo akto sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančią teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti 18 459,42 Lt už prekes, o atsakovas turėjo galiojančią teisę reikalauti iš ieškovo grąžinti 14 670,77 Lt paskolą, todėl atlikti įskaitymą buvo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

14Vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorį ieškovas ginčijo actio Pauliana, reglamentuotu CK 6.66 straipsnyje, pagrindu. Pagal įmonių bankroto procesą reglamentuojančio ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių nuginčijimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankui“Hansa-LTB“, UAB „Gamatonas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009).

15Actio Pauliana taikoma esant tam tikroms sąlygoms: pirmiausia kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; antra, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; trečia, skolininkas šio sandorio neprivalėjo sudaryti; ketvirta, skolininkas elgiasi nesąžiningai, nes žino ar turi žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; penkta, ieškinys dėl sandorio negaliojimo pareiškiamas per vienerių metų ieškinio senaties terminą; šešta, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesąžiningas; septinta, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

16Kadangi ieškinys pareikštas actio Pauliana instituto pagrindu, reikia išsiaiškinti, ar yra CK 6.66 straipsnyje nustatytos Pauliano ieškinio taikymo sąlygos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai patenkino ieškinį nesant visų CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų.

17Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeistos kreditoriaus teisės: jeigu dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas aktas, kuriuo įmonė neteko reikalautinų iš atsakovo pinigų, buvo sudarytas tuomet, kai atsakovo inicijuotoje byloje buvo priimta teismo nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą, buvo nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai, konstatuotas įmonės nemokumas, todėl ginčo sandoris neabejotinai pažeidė ieškovo kreditorių teises, nes būdamas nemokus ieškovas suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui ir sumažino kreditorių galimybę gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą.

18Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas ir atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčo akto. Ši teismo išvada apeliaciniu skundu neginčijama.

19Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis. Trečiasis asmuo pripažįstamas nesąžiningu, jeigu įrodoma, kad, sudarydamas su skolininku sandorį, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Atlygintinis ginčo sandoris buvo sudarytas su juridinio asmens dalyviu – ieškovo UAB „Eliptica“ kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku ir administracijos vadovu R. S. , o tokiais atvejais preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 3 ir 6 punktai). Teisės aiškinimo ir taikymo praktika neapsiriboja vien tik CK 6.67 straipsnio taikymu, kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar trečiasis asmuo buvo apdairus bei atidus ir pasidomėjo, ar kita sandorio šalis neturi kreditorių, ar jų interesai nebus pažeisti, kokias pasekmes sukels konkrečiomis sąlygomis sudarytas sandoris. CK 6.67 straipsnyje nustatytos atsakovo R. S. nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigia jo teiginiai, kad skolindamas įmonei pinigus, kurių ši negrąžino, siekė atkurti jos veiklą, patenkinti kreditorių, kuriems taip pat buvo siūlomi kitokie prievolių įvykdymo būdai, reikalavimus. Pagal įmonėje užimamą padėtį atsakovui buvo žinoma apie sandorio, kuriuo jis savo prievolę įmonei baigė įskaitymu, neigiamus padarinius nemokios įmonės kreditoriams. Nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti jį nesąžiningu. Nesąžiningumas nagrinėjamu atveju konstatuojamas dėl ginčo sandorio sudarymo, o ne dėl įmonės valdymo.

20Dėl fakto, kad skolininkas UAB „Eliptica“, sudarydamas ginčo sandorį, elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, ir dėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytos ieškinio senaties apeliantas jokių argumentų neteikia, bylos duomenys skolininko sąžiningumo nepatvirtina. Bylos duomenys taip pat nerodo netinkamo actio Pauliana instituto teisinių padarinių kartu su ĮBĮ 35 straipsnio nuostatomis taikymo. Apeliantas neteisus, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo aktą negaliojančiu ir spręsdamas dėl actio Pauliana instituto teisinių padarinių, turėjo svarstyti atsakovo nupirktų iš ieškovo prekių grąžinimo pardavėjui klausimą. Ginčo aktu buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės, nes ieškovas neteko 18 459,42 Lt, kuriuos atsakovas privalėjo sumokėti už nupirktas prekes. Nuginčijus šios skolos įskaitymo teisėtumą, atsakovas įgyja teisę reikšti ieškovui kreditorinį reikalavimą bankroto byloje ir jam tenka pareiga sumokėti ieškovui skolą už prekes, o ne grąžinti nupirktas prekes, nes jų įsigijimo sandorio ieškovas neginčijo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme atsakovo nurodytos nupirktų prekių buvimo vietos aplinkybės leidžia spręsti, kad jis jomis nebedisponuoja, todėl jeigu būtų buvęs ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris, pirktų daiktų grąžinimas ieškovui nebūtų galimas ir pagal CK 6.146 straipsnį.

21Be to, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įskaitymas pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą yra draudžiamas, todėl ginčo aktas yra niekinis ir negalioja ir pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

22Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamus santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

23Atsakovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, tačiau nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleistas. Todėl pagal CPK 79 straipsnį, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 96 straipsnį iš apelianto priteistinos su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusios išlaidos valstybei (t. 1, b. l. 92).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš atsakovo R. S. 2,70 Lt (du litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. BUAB „Eliptica“ ieškiniu prašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo... 4. Atsakovas R. S. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 18) su... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino... 6. Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 7. Ieškovas BUAB „Eliptica“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90)... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 10. Bankrutuojančio ieškovo administratorius, gindamas kreditorių interesus,... 11. Nagrinėjamos bylos duomenimis – UAB „Eliptica“ 2007 metų kasos knyga,... 12. Vienas iš civiliniame kodekse nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 13. Atsakovas teigia, kad ginčo aktu nebuvo atliktas vienarūšių... 14. Vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorį ieškovas... 15. Actio Pauliana taikoma esant tam... 16. Kadangi ieškinys pareikštas actio... 17. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas... 18. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas... 19. Sandoriui pripažinti negaliojančiu 20. Dėl fakto, kad skolininkas UAB „Eliptica“, sudarydamas ginčo sandorį,... 21. Be to, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įskaitymas... 22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 23. Atsakovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo žyminio... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš atsakovo R. S. 2,70 Lt (du litus 70 ct)...