Byla 2A-1768-480/2015
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių sumų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno lopšelio-darželio ( - ) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-982-945/2015 pagal ieškovės J. R. E. ieškinį atsakovui Kauno lopšeliui- darželiui ( - ) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių sumų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. R. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo 2014 m. birželio 18 d. DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, grąžinti ieškovę į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad darbo sutarties pagrindu dirbo vyr. auklėtoja nuo 1987 m. rugpjūčio 17 d. 2013 m. spalio 3 d. ieškovei, remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-398, įteiktas pasiūlymas dėl darbo sąlygų pakeitimo, pagal kurį jai būtų palikta 0,5 etato auklėtojos funkcijų ir suteikiama 0,5 etato kitokių pareigybių (raštvedžio, sargo ar kt.). 2013 m. lapkričio 22 d. ieškovė įspėta, kad 2014 m. sausio 22 d. bus atleista iš darbo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu. Įspėjime nurodyta, jog darželyje yra 10 auklėtojų pareigybių, tuo tarpu faktiškai dirba 11 darbuotojų, jog pasirenkant ieškovę buvo įvertinta jos kvalifikacija, kompetencija ir įgytas išsilavinimas. Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2014 m. spalio 30 d. Darbdavio sprendimas atleisti ieškovę iš darbo yra neteisėtas, kadangi ieškovė nebuvo pasirašytinai supažindinta su įspėjimu dėl atleidimo iš darbo. Be to, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu, kuriuo rėmėsi atsakovas, buvo nustatytas 36,75 pareigybių, iš jų 15,25 pedagoginių darbuotojų, maksimalus skaičius, tuo tarpu auklėtojų darželyje faktiškai dirbo 11. Ieškovė turėjo pirmenybės teisę būti palikta darbe, kadangi prižiūri pensinio amžiaus mamą, kuriai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, mažesnis nei 55% darbingumas. Ieškovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu buvo įspėta apie sutarties nutraukimą dėl netinkamos kvalifikacijos. Švietimo ir mokslo ministerijos 2013 m. sausio 21 d. raštu patvirtinta, jog ieškovės kvalifikacija atitinka užimamas pareigas. Be to, nuo 2008 m. gegužės 27 d. ieškovė yra išrinkta į įstaigoje veikusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos komitetą. 2011 m. lapkričio 30 d. darbdavys pakartotinai informuotas, kad ieškovė išrinkta į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos padalinio įstaigoje komitetą. Pastaroji aplinkybė suteikė pirmenybės teisę ieškovei likti darbe nepriklausomai nuo jos kvalifikacijos. Ji negalėjo būti atleista iš darbo negavus profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovės supažindinimą su įspėjimu dėl atleidimo iš darbo patvirtina atsakovo į bylą pateikiamas įspėjimo nuorašas bei pačios ieškovės veiksmai. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-398 nustatytas maksimalus pedagoginių darbuotojų skaičius įstaigoje - 15,25 pareigybių. Iš jų po vieną tenka direktoriui, direktoriaus pavaduotojui ugdymui, logopedui, muzikos mokytojui, 1,25 pareigybės - kūno kultūros specialistui ir 10 pareigybių - auklėtojoms. Sprendimo priėmimo metu darželyje buvo 11 auklėtojų. Neradus galimybių finansuoti vieną pareigybę, 2013 m. spalio 1 d. įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo profesinių sąjungų atstovai. Pasitarime nutarta 10 pareigybių paskirstyti suteikiant devynioms auklėtojoms po 0,95, ir vienai - 0,5 darbo krūvio bei pasiūlant 0,5 krūvio kito darbo). Ieškovė atsakovui buvo pateikusi negaliojančio pavyzdžio savo motinos neįgaliojo pažymėjimą. Naujo pavyzdžio pažymėjimas, išduotas 2007 m. liepos 2 d., kartu su pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, darbdaviui pateiktas tik 2013 m. spalio 30 d. Ieškovės motinai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, tačiau nenustatytas nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Remiantis direktorės pavaduotojos ugdymui parengta 2013 m. spalio 29 d. išvada, ieškovės profesinė kompetencija yra nepakankama, kas paneigia galimybę taikyti jos atžvilgiu pirmenybės teisę likti darbe. Atsakovui taip pat nebuvo pateikta oficiali informacija apie darželyje veikiančio organizacijos priėmimą į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą ar Lietuvos švietimo įstaigų profesinę sąjungą, taip pat informacijos apie profesinės sąjungos valdymo organus bei jų kompetenciją. Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos nuostatuose nėra numatytas organas - komitetas. Profesinė sąjunga pasitarime neprieštaravo darbdavio iniciatyvai dėl auklėtojų darbo krūvio koregavimo. Likus vienai dienai iki atleidimo ieškovė susirgo, jos nedarbingumas tęsėsi iki 2014 m. rugsėjo 2 d. Grįžus į darbą ieškovei prašant jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos iki 2014 m. spalio 29 d. Pasibaigus kasmetinėms atostogoms ieškovė atleista iš darbo. Darbdavys visą laiką siekė taikaus situacijos sprendimo, net buvo surastas darbas ieškovei kitoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, tačiau ieškovė, pradžioje pasiūlymą priėmusi, vėliau jį atšaukė, kas ir nulėmė jos atleidimą iš darbo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; pripažino neteisėtu ieškovės J. R. E. atleidimą iš darbo Kauno lopšelyje darželyje ( - ) direktoriaus 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P-83; grąžino ieškovę J. R. E. į auklėtojos pareigas Kauno lopšelyje darželyje ( - ); sprendimo dalį dėl ieškovės grąžinimo į darbą nurodė vykdyti skubiai; likusius ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš atsakovo Kauno lopšelio darželio ( - ) 390,99 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą ieškovei J. R. E. bei 41 Eur žyminio mokesčio, 1,18 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad bendras auklėtojų skaičius darželyje iki ieškovės atleidimo buvo 11. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai ir pareigybių sąrašai patvirtina, jog leistinas pedagoginių pareigybių įstaigoje skaičius tiek darbdaviui inicijuojant darbo sutarties su ieškove nutraukimą, tiek ir nutraukiant darbo sutartį yra 15,25, iš jų auklėtojų pareigybių – 10. Į 15,25 pedagoginių pareigybių sąrašą įeina ne tik auklėtojų pareigybės, bet ir po vieną direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ugdymui, logopedo, muzikos mokytojo pareigybę bei 1,25 pareigybės kūno kultūros specialisto. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. A-826 įstaigų vadovai buvo įpareigoti imtis priemonių, kad nebūtų viršijami įstaigoms skiriami asignavimai, tokiu būdu papildomai akcentuojant pareigą laikytis steigėjo nustatytų reikalavimų. Darbo sutarties su ieškove nutraukimo inicijavimo priežastimi būtent ir tapo aplinkybė, jog faktiškai įstaigoje dirbo 11 auklėtojų, nors įstaigai buvo nustatytas maksimalus 10 auklėtojų pareigybių skaičius, todėl būtinybę spręsti klausimą dėl darbo santykių su auklėtojomis koregavimo sąlygojo objektyvi būtinybė. Vadovaujantis DK 2 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 120, 129 straipsniais, darbdavys negali išskirti vieno darbuotojo remdamasis subjektyviais, teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančiais kriterijais. Kaip matyti iš 2013 m. spalio 1 d. pasitarimo su profsąjungų atstovais protokolo turinio, pasitarime buvo įvardijami du sprendimo būdai - siūlyti visoms auklėtojoms sumažinti darbo krūvį iki 0,91 dalies, kas būtų sąlygoję situaciją, pagal kurią ieškovės darbo krūvio nebūtų reikėję keisti visai, arba vienai pedagogei krūvį sumažinti iki 0,5 dalių, o likusioms - iki 0,95 dalių. Nors nuomonės išsiskyrė, buvo patvirtintas antrasis variantas, kartu nurodant, jog krūvį sumažinti per pusę, jį kompensuojant kitomis pareigomis, bus siūloma trims darbuotojoms, įskaitant ieškovę. Pasiūlymas dėl darbo sąlygų pakeitimo buvo pateiktas būtent ieškovei. Nurodytam situacijos sprendimui nepritarė pasitarime dalyvavę profesinės sąjungos, kuriai priklauso ieškovė, atstovės. Nurodyta darbdavio iniciatyva galėjo būti įgyvendinama tik gavus visų auklėtojų sutikimą atitinkamu būdu keisti darbo sutarčių sąlygas. Su pateiktu pasiūlymu sutiko visos auklėtojos, išskyrus ieškovę, kuri, pradžioje davusi sutikimą ir teikusi prašymą būti įdarbinta dalį darbo dienos kitoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vėliau savo poziciją pakeitė ir aiškiai nurodė nesutinkanti su atsakovo direktorės inicijuojamais darbo sutarties pakeitimais. Ieškovė neginčijo ir atsakovo direktorės nurodytos aplinkybės, jog, ieškovei, ieškovės sutikimo per pusę sumažinti jos, kaip auklėtojos, darbo krūvį atveju, buvo siūloma užimti kitas laisvas pareigas įstaigoje (pvz., raštvedės), tačiau ir šis pasiūlymas ieškovės netenkino. Visų auklėtojų darbo stažas įstaigoje viršija 10 metų, todėl jos visos atitinka DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą kriterijų. Kelios auklėtojos papildomai atitinka ir kitus DK 135 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, lemiančius didesnį jų socialinį pažeidžiamumą. Ieškovės darbo stažas įstaigoje taip pat viršija 10 metų, be to, ji buvo pateikusi darbdaviui duomenis apie slaugomą neįgalią mamą, prie pateikiamo prašymo pridėdama neįgalumo pažymas, taip pat medicinines pažymas bei deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, iš kurių matyti, jog ieškovė ir jos motina gyvena kartu, jog mamos sveikatos būklė atitinka vidutinį neįgalumo lygmenį. Pastarosios aplinkybės, nesant duomenų apie tai, jog toje pačioje gyvenamojoje vietoje gyvena kiti artimieji neįgaliosios giminaičiai, leidžia daryti išvadą, jog būtent ieškovė rūpinasi savo mama ir ją prižiūri. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje aptariamos DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikymas nesiejamas su specialiųjų poreikių prižiūrimam asmeniui nustatymu. Teismas pabrėžė, kad atsakovo direktorės nurodyti argumentai, jog informacija apie ieškovės mamos priežiūrą direktorei buvo pateikta jau iškilus klausimui dėl būtinybės atleisti ieškovę iš darbo, nelaikytini reikšmingais, kadangi sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo turi būti priimamas vadovaujantis duomenimis, kurie yra prieinami darbdaviui būtent sprendimo priėmimo metu. Teismas konstatavo, kad esminio skirtumo tarp auklėtojų, remiantis išimtinai vien DK 135 straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose nustatytais kriterijais, nebuvo. Esminiu rodikliu, patvirtinančiu pedagoginio darbuotojo kvalifikaciją, pripažintina jo kvalifikacinė kategorija. R. V. ir V. P. turi auklėtojų metodininkių, tuo tarpu likusios darbuotojos, įskaitant ieškovę - vyr. mokytojų kategorijas. Be to, dar šešios mokytojos turi įgiję aukštąjį išsilavinimą, likusios trys darbuotojos ir ieškovė - spec. vidurinį išsilavinimą. Kaip matyti iš auklėtojos pareigybės aprašymo, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos 2013 m. sausio 21 d. rašto, ieškovės turimas išsilavinimas atitinka pareigybei keliamus reikalavimus. Žemesnę, nei kitų darbuotojų, kvalifikaciją atsakovo direktorė siejo su direktorės pavaduotojos ugdymui užfiksuotomis ieškovės kompetencijos spragomis. Įvertinus faktą, jog kompetencija spręsti klausimus, susijusius su pedagogo atestacija, nustatyta specialiems subjektams, nustatant specialią tokio vertinimo tvarką, į bylą pateikti atsakovo direktorės pavaduotojos atlikti auklėtojų profesinės kompetencijos vertinimai laikytini auklėtojų darbą kontroliuojančio subjekto sukauptos informacijos apie auklėtojų atitikimą kompetencijos reikalavimams pateikimu įstaigos vadovui. Pastarąją aplinkybę apklausiama kaip liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino vertinimus atlikusi L. S., papildomai nurodžiusi, jog 2013 m. spalio 29 d. vertinimo pažymos buvo surašytos trims darbuotojoms, kurios 2013 m. spalio 1 d. susirinkime buvo įvardintos tarp tų, kurioms turėtų būti siūloma sumažinti darbo krūvį didesniu mastu, tuo tarpu likusių auklėtojų vertinimai atlikti jau teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pastaroji aplinkybė kelia pagrįstas abejones dėl darbdavio veiksmų nuoseklumo ir visapusiškumo. Remiantis subjektyviais kriterijais atrinkus tris darbuotojas buvo vertinama jų kompetencija, tuo tarpu kitų darbuotojų vertinimas teisminio bylos nagrinėjimo kontekste gali būti vertinamas kaip siekis pateisinti savo anksčiau atliktus veiksmus. Ieškovės kompetencijos vertinimo pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės, susiję su savalaikiu veiklos ataskaitų nepateikimu, užfiksuotos kituose rašytiniuose dokumentuose, taip pat posėdžio metu pripažintos ieškovės, taip pat aplinkybės, susiję su nepakankamu ieškovės dalyvavimu kvalifikacijos kėlimo kursuose, kartu su pažymoje nurodytais ieškovės veiklos ir elgesio darbe trūkumais, galėtų turėti reikšmės vertinant ieškovės galimybes atestacijos procedūroje, esant visoms teisės aktuose nustatytoms sąlygoms gali tapti pagrindu kelti klausimą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo DK 129 straipsnyje įtvirtintais su darbuotojo kvalifikacija ar elgesiu darbe susijusiais pagrindais, tačiau patys savaime nepaneigia ieškovei suteiktos analogiškos kaip ir kitoms darbuotojoms kvalifikacinės kategorijos, kaip objektyvaus kriterijaus darbuotojų kvalifikacijai įvertinti.

8Atsakovo direktorės argumentas, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie ieškovės, kaip profesinės sąjungos renkamojo organo narės, statusą, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovui buvo pateikti duomenys apie ieškovės išrinkimą į profesinės sąjungos komitetą. Šie duomenys buvo pateikti iki įspėjimo ieškovei apie atleidimą iš darbo įteikimo. Įstaigoje vykusiame 2013 m. spalio 1 d. pasitarime su profesinių sąjungų atstovais N. L. ir V. P. dalyvavo atitinkamai kaip Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos organizacijos pirmininkė ir pavaduotoja. Šie duomenys nėra skelbiami viešai, jie atitinka atsakovo atstovei pateikto 2013 m. spalio 28 d. pranešimo, kuriame ir ieškovė įvardijama kaip komiteto narė, turinį. Pastaroji aplinkybė leidžia spręsti, jog atsakovo direktorei buvo žinoma apie profesinės sąjungos organizacijos statusą, ji pripažino šios organizacijos vadovus tinkamais darbuotojų atstovais pasitarime, protokole aiškiai įvardijo profesinės sąjungos pavadinimą. Dėl pastarosios priežasties kaip nepagrįstas vertintinas atsakovo direktorės elgesys dėl informacijos pateikimo kreiptis į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą. Net ir iškilus abejonėms dėl ieškovės, kaip profesinės sąjungos renkamojo organo narės, teisinio statuso, taip pat dėl to, kokia yra profesinės sąjungos organizacinė struktūra, toliau buvo tęsiamas nario mokesčio profesinei sąjungai išskaitymas iš ieškovės darbo užmokesčio, atsakovo direktorė, formaliai pasikreipusi į netinkamą subjektą dėl informacijos pateikimo, pripažindama profesinės sąjungos organizacijos atstovų statusą dalyvaujant pasitarime, neįrodė besiėmusi pakankamų ir adekvačių veiksmų kilusioms abejonėms išsklaidyti. Pripažinus, jog ieškovė priklauso profesinės sąjungos renkamajam organui ir atsakovo direktorei tai negalėjo būti nežinoma, atsisakymo pakeisti darbo sutarties sąlygas ir su tuo susijusio darbo sutarties nutraukimo procedūros iniciavimo kontekste narystė profesinės sąjungos renkamajame organe sietina ne su DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta pirmenybės teise, bet su DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga prieš atleidžiant darbuotoją iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu kreiptis į atitinkamą organą ir gauti jo sutikimą. Šios pareigos ignoravimas pats savaime pripažintinas esminiu pažeidimu, sąlygojančiu darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą. Jog atitinkama pareiga atsakovo direktorei buvo žinoma, teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja nurodė buvusi atsakovo darbuotoja O. N., patvirtinusi, jog jos atleidimas iš darbo buvo derinamas su profesinės sąjungos renkamuoju organu, kuriam ji priklausė. Tiek darbdavio veiksmų subjektyvumas siūlant ženkliai, lyginant su kitomis darbuotojomis, pabloginti būtent ieškovės darbo sąlygas, tiek ir DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ignoravimas sąlygoja ieškinio reikalavimo dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad spręsti, jog nagrinėjamu atveju darbo santykiai negali būti atkuriami, nėra jokio pagrindo. Ieškovė nurodė esanti pasiryžusi grįžti į darbą, atsakovas neteikė prašymo ieškinio reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atveju taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį ir į darbą ieškovės negrąžinti. Aplinkybė, kad darbo vieta, į kurią ieškovė turi būti grąžinta, nėra išlikusi negali tapti kliūtimi grąžinti neteisėtai atleistą darbuotoją į darbą. Priešinga išvada nagrinėjamoje byloje paneigtų darbuotojos, kurios teisės pažeistos, interesų apgynimo realumą, sąlygotų įstatyme įtvirtintų darbuotojos teisių formalumą, kadangi sukurtų galimybę darbdaviui ignoruoti darbuotojos teises suvokiant, kad toks darbdavio elgesys nesukurs darbdaviui neigiamų pasekmių. Ieškovei, atleidus ją iš darbo, buvo paskirta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, kuri, vadovaujantis DK 140 straipsnio 2 dalimi, mokama kaip darbo užmokestis kiekvieną mėnesį. Šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog ši išmoka ieškovei priklauso ir yra mokama už 2014 m. lapkričio – 2015 m. balandžio mėn. Tarp šalių nesant ginčo dėl šių išmokų faktinio mokėjimo ir jų paskaičiavimo tinkamumo, akivaizdu, jog ieškinio patenkinimo atveju tenkinti reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo už tą patį laikotarpį nebūtų pagrindo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas Kauno lopšelis-darželis ( - ) apeliaciniame skunde (3 t. b. l. 3-7) prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti kitą sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti; teismui laikant ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį ir į darbą ieškovės negrąžinti; priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

111.Teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl padarė nepagrista išvadą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog išsilavinimas pats savaime nepatvirtina darbuotojo kvalifikacijos; pripažino, kad atsakovo pateiktoje ieškovės kompetencijos vertinimo pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės, susiję su savalaikiu veiklos ataskaitų nepateikimu, užfiksuotos kituose rašytiniuose teismui pateiktuose dokumentuose, taip pat posėdžio metu pripažintos ieškovės, ir aplinkybės, susijusios su nepakankamu ieškovės dalyvavimu kvalifikacijos kėlimo kursuose, pažymoje nurodyti ieškovės veiklos ir elgesio darbe trūkumai, galėtų turėti reikšmės vertinant ieškovės galimybes atestacijos procedūroje, tai yra sprendžiant ieškovės kvalifikacijos klausimą. Tačiau teismas pasirinko formalų šių įrodymų vertinimo būdą - konstatavo, jog kompetencija spręsti klausimus, susijusius su pedagogo atestacija, nustatyta specialiems subjektams, nepagrįstai šių aplinkybių nevertino teismo posėdyje ieškovės kvalifikacijos požiūriu. Darbuotojo kvalifikaciją, gebėjimus lemia būtent to darbuotojo darbo rodikliai. Kvalifikacija nėra tapati išsimokslinimui, kadangi pastarasis tėra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją. Todėl teismas turėjo išsamiai ištirti šiuos pateiktus įrodymus, o ne formaliai juos atmesti.

122. Teismas nepagrįstai nevertino 2012 birželio 25 d. pasitarimo su profsąjungų atstovais protokolo ir nutarimų. Šiame pasitarime dalyvavo abiejų profesinių sąjungų pirmininkės, kurios balsavo už priimtą nutarimą atleisti R. J. E. iš auklėtojos pareigų, siūlant auklėtojos padėjėjos pareigas. Nei šiame posėdyje, nei 2013-10-01 posėdyje nei viena iš profsąjungų pirmininkių nė užsiminė, kad ieškovė yra profesinės sąjungos renkamojo organo narė ir jos atleidimo klausimą reikia svarstyti DK 134 str. 1 dalyje nustatyta tvarka - tokį pritarimą profesinių sąjungų pirmininkės išreiškė pasitarimo metu. Todėl būtų protinga, logiška ir sąžininga tokį viešą nuomonės išreiškimą laikyti pritarimu darbo sutarties su ieškove nutraukimui.

133. Teismas sprendime konstatavo, jog spręsti klausimą dėl darbo santykių su auklėtojomis koregavimo sąlygojo objektyvi būtinybė. Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimai ir pareigybių sąrašai patvirtina, jog leistinas pedagoginių pareigybių įstaigoje skaičius tiek darbdaviui inicijuojant darbo sutarties su ieškove nutraukimą, tiek ir nutraukiant darbo sutartį bei šios bylos nagrinėjimo metu yra 15,25, iš jų auklėtojų pareigybių - 10. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-03-15 įsakymu Nr. A-826, įstaigų vadovai buvo įpareigoti imtis priemonių, kad nebūtų viršijami įstaigoms skiriami asignavimai, o atsakovui steigėjo sprendimai dėl maksimalaus pareigybių skaičiaus bei su tuo siejamas darbo užmokesčio fondo formavimas yra privalomi. Tai yra į bylą pateikti akivaizdūs įrodymai, jog grąžintai į darbą ieškovei nėra galimybės suteikti darbo vietos, santykiai negalės būti atkurti ir atsakovė turės pakartotinai organizuoti darbo sutarties nutraukimą. Todėl teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 1.5 straipsnio redakcija turėjo imtis iniciatyvos ir negrąžinti ieškovės į darbą, o laikyti ją atleista teismo sprendimu nuo įsiteisėjimo dienos.

14Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 16-20) prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą; Kauno apylinkės teismo 2015-04-16 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:

151. Posėdžių metu darželio direktorė akcentavo kompetencijos o ne kvalifikacijos stoką, vieninteliai duomenys, kuriais rėmėsi buvo L. S. atliktas vertinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Iš Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimo Nr. T-398 matyti, jog struktūriniai pertvarkymai Kauno lopšelyje-darželyje ( - ) nebuvo vykdomi, todėl atleidimas įformintas be teisinio pagrindo. Dėl ieškovės atleidimo iš darbo į LŠĮPS (tuo metu vadinosi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga) darbdavys nesikreipė, bei sutikimo neprašė, todėl atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir pažeidžiantis imperatyvias įstatymo normas. Liudyta iškviesta L. S. negalėjo paaiškinti, kodėl buvo vertinta tik trijų darbuotojų kvalifikacija. Taip pat buvo pateikti duomenys apie tai, jog profesinė kompetencija buvo vertinama nesant nustatytai tvarkai, pačios vertinamosios su išvadomis nebuvo supažindintos. O pats vertinimas buvo surašomas neatlikus ir nedavus jokių nurodymų, darbuotojų neinformavus apie atliekamą vertinimą, o tik remiantis kas L. S. buvo žinoma apie kiekvieną iš darbuotojų. Tai yra nebuvo vertinama kiekvienos darbuotojos darbo kokybė, tačiau vadovautasi subjektyviais duomenimis. Ieškovės asmens byloje nėra nei vieno skundo ar įspėjimo apie netinkamai atliekamą darbą.

162. 2012 m. birželio 25 d. pasitarimas bylos nagrinėjimo metu, nei su šiuo apeliacinius skundu nebuvo pateiktas, todėl vertinti, tai, kas jame parašyta negalima. Tačiau ir tuo atveju, atleidimas esant ankstesniam profesinių sąjungų sutikimui nėra teisinga, protinga ir sąžininga. Atsakovo direktorė savo pareigas vykdė netinkamai, t.y. apeliaciniu skundu motyvuojant ieškovės atleidimo teisėtumą rėmėsi pasitarimu, kuriame net nebuvo keliamas atleidimo klausimas. Pasitarime dalyvavo ne visi darbuotojai, tai buvo uždaras pasitarimas, kuris kitiems darbuotojams nebuvo paviešintas. Atsižvelgiant į Lopšelio-darželio ( - ) direktorės veiksmus ir pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą, matyti, jog darželyje yra pažeidžiamos silpnesnės šalies, J. R. E. teisės ir teisėti interesai. Toks direktorės elgesys yra nepateisinamas, neteisingas, neprotingas ir nesąžiningas darbuotojos atžvilgiu.

173. Lopšelio-darželio ( - ) direktorė J. R. E. atžvilgiu nesielgė teisingai, protingai ir sąžiningai, kadangi buvo pastoviai įteikinėjami atleidimai iš darbo, vėliau jie atšaukiami ir tai sietina su daželyje įsteigta ir aktyviai veikiančia profesine sąjunga. Todėl apelianto motyvai, jog nėra laisvos darbo vietos ir nėra kitų galimybių grąžinti J. R. E. į pirmesnį darbą yra vertintini kritiškai, kadangi be ieškovės darželyje dirba dar 10 auklėtojų, kurių darbas įstaigoje pradėtas vertinti tik tuomet, kuomet tai buvo pareikalauta pirmos instancijos teismo. Siekiama sužlugdyti profesinės sąjungos veiklą, bei kiek įmanoma greičiau atleisti J. R. E. Po pirmos instancijos teismo sprendimo ieškovei nebuvo suteikta ne tik darbo vieta, bet ir mokamas mažesnis nei kitoms darbuotojoms darbo užmokestis, taip ir toliau pažeidinėjant J. R. E. teises ir teisėtus interesus. Dėl pažeistų teisių gynimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, kuriai su pareiškimu buvo nurodyta apie tai, jog LR Švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1229, nuo 2015 m. sausio yra 10 % padidintos tarnybinių atlyginimų koeficientų minimalios ir maksimalios ribos, Lopšelio-darželio ( - ) direktorė vykdydama švietimo ministro įsakymą visoms darbuotojoms pakėlė atlyginimų koeficientus, o tuo tarpu ieškovei grįžus į darbą po neteisėto atleidimo darbo užmokesčio koeficientą buvo atsiakyta padidinti.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

21Byloje nustatyta, kad ieškovė R. J. E. nuo 1987 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. spalio 30 d. dirbo Kauno lopšelyje – darželyje ( - ) ir buvo atleista iš darbo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ieškovei ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbo santykių su auklėtojomis koregavimą sąlygojo objektyvi būtinybė, kai pagal steigėjo reikalavimus buvo nustatytas maksimalus 10 auklėtojų pareigybių skaičius, o faktiškai įstaigoje dirbo 11 auklėtojų. Tuo atveju, jeigu kiekvienas iš faktiškai dirbančių pedagogų išlaiko teisės aktuose nustatytą 18 pedagoginių valandų normą, o pastaroji aplinkybė egzistavo nagrinėjamu atveju, mažėjančio bendrojo darbo krūvio problema darbdavio turi būti sprendžiama ne inicijuojant darbo sutarties nutraukimą su darbuotoju, atrinktu vadovaujantis taisyklėmis, reglamentuojančiomis pirmenybės teisę likti darbe, bet pirmiausia pasiūlant darbuotojams pakeisti su jais sudarytų darbo sutarčių sąlygas, sumažinant konkretaus darbuotojo darbo laiką. Šalims nepasiekus geranoriško susitarimo, kai ieškovės netenkino siūlymas per pusę sumažinti jos, kaip auklėtojos, darbo krūvį, jį kompensuojant kitomis pareigomis (pvz. raštvedės), inicijuodama darbo sutarties su ieškove nutraukimą DK 120,129 straipsniuose nustatytais pagrindais, atsakovo direktorė privalėjo įvertinti savo veiksmų objektyvumą ieškovės teisių ir būtinumą atsakovo interesų kontekste. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje situacijoje darbdaviui tenka pareiga pagrįsti savo veiksmų, siūlant ieškovei darbo krūvį sumažinti iki 18 val. per savaitę, o kitoms mokytojoms paliekant po 32,76 val. per savaitę, pagrįstumą. Kaip pagrindą pripažinti, jog pasiūlymas būtent ieškovei ženkliai didesniu mastu nei kitoms auklėtojoms sumažinti darbo krūvį buvo sąlygotas objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, atsakovo direktorė pasirinko kvalifikacijos kriterijų, taip pat akcentavo kitas darbuotojas turint pirmenybės teisę likti darbe pagal DK 135 straipsnyje nustatytus kriterijus. Nustatęs faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog esminio skirtumo tarp auklėtojų, remiantis išimtinai vien DK 135 straipsnio 1 dalies 2 -5 punktuose nustatytais kriterijais, nebuvo. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas ir savo veiksmais, atrinkdamas tris darbuotojas jų darbo krūvio sumažinimui, patvirtino, kad išsilavinimas pats savaime nepatvirtina darbuotojo kvalifikacijos, o atsakovo nurodyti ieškovės veiklos ir elgesio darbe trūkumai (nepakankamas dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose valandų skaičius ir kt.), galėtų turėti reikšmės vertinant ieškovės galimybes atestacijos procedūroje, esant visoms teisės aktuose nustatytoms sąlygoms gali tapti pagrindu kelti klausimą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo DK 129 straipsnyje įtvirtintais su darbuotojo kvalifikacija ar elgesiu darbe susijusiais pagrindais, tačiau patys savaime nepaneigia ieškovei suteiktos analogiškos kaip ir kitoms darbuotojoms kvalifikacinės kategorijos, kaip objektyvaus kriterijaus darbuotojų kvalifikacijai įvertinti. Byloje nustatytas tiek darbdavio veiksmų subjektyvumas siūlant ženkliai, lyginant su kitomis darbuotojomis, pabloginti būtent ieškovės darbo sąlygas, tiek ir DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ignoravimas, kai ieškovė priklauso profesinės sąjungos renkamam organui ir atsakovo direktorei tai negalėjo būti nežinoma, sąlygoja ieškinio reikalavimo dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pagrįstumą. Nustačius, kad ieškovei, atleidus ją iš darbo, buvo paskirta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, kuri mokama kaip darbo užmokestis kiekvieną mėnesį (už 2014 m. lapkričio - 2015 m. balandžio mėn., t. y. už laiką iki teismo sprendimo priėmimo, o sprendimo dalis dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdytina skubiai) (DK 140 str. 2 d.), šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino kaip pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio ieškovei priteisimo.

22Su tokiu teismo sprendimu nesutiko atsakovas (apeliantas) ir apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti bei atsakovės ieškinį atmesti, o teismui laikant ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį ir į darbą ieškovės negrąžinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, o sprendžiant ieškovės kvalifikacijos klausimą, pasirinko formalų byloje esančių įrodymų vertinimo būdą. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialinės teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, sąlygas ir taikymo pagrindus, darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimą (DK 120 str., 129 str., 134 str., 300 str.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma.

24Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas. Pažymėtina, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis, priimt civilinėje byloje M. Ž. V. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. (J. V.) v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir teisinį minėto santykio reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, rinko reikiamus įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, tenkino šalių prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, apklausė prašytas apklausti liudytojas, išklausė šalių paaiškinimus ir šių įrodymų vertinimo pasėkoje padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtumo bei grąžinimo į pirmesnį darbą teismo nurodomais motyvais ir pagrindais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

25Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus tose dalyse, kuriose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, nurodytų ieškovės kompetencijos vertinimo pažymoje, aplinkybių, susijusių su nepakankamu ieškovės dalyvavimu kvalifikacijos kėlimo kursuose, ieškovės kvalifikacijos požiūriu. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsnyje reglamentuota teisė dirbti mokytoju, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad kvalifikacijų, priskiriamų pedagogo kvalifikacijai, aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras; atvejus, kada asmenys laikomi turinčiais pedagogo kvalifikaciją, nustato švietimo ir mokslo ministras. Kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, apibrėžti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IASK – 506 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprašo patvirtinimo“ (galiojusiame ieškovės darbo santykių ir įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą metu), patvirtintame Apraše, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovės kvalifikacija buvo vertinama vadovaujantis minėto Aprašo ar Auklėtojos pareigybės aprašymo Nr. 1 ketvirto punkto (t. 2, b. l. 64-69) nuostatomis. 2013 m. spalio 29 d. direktorės pavaduotojos ugdymui L. S. raštas „Dėl auklėtojos R. J. E. profesinės kompetencijos vertinimo“ (sprendime įvardijamas vertinimo pažyma, t. 1, b. l. 84-85), kurį, priešingai nei teigia apeliantas, vertino pirmosios instancijos teismas, rodo, jog auklėtojos R. J. E. profesinė kompetencija buvo vertinama remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK -54 „Dėl mokytojo profesijos kompetencijos aprašo patvirtinimo“, su kuriuo buvo supažindinti visa darželio pedagogai. Šis aprašas reglamentuoja mokytojo profesinės veiklos pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamas specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo vaikų švietimo programas kompetencijų grupes, kompetencijas, gebėjimus, o jo paskirtis – nustatyti vienodus mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kriterijus, reikalingus profesinėje veikloje. Kaip pagrįstai konstravo pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškinant Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-54 patvirtinto Mokytojų profesinės kompetencijos aprašo ir 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3216 patvirtinto Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų (kurie reglamentuoja mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas, ir pagalbos mokiniui specialistų (specialiųjų pedagogų, tiflopedagogų, surdopedagogų, logopedų, socialinių pedagogų) (išskyrus psichologus) kompetencijos ir praktinės veiklos įvertinimo bei kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką), reikalavimus akivaizdu, jog pedagogo kompetencijos reikalavimai yra skirti pedagogo kvalifikacijai įvertinti jam atestuojantis ir siekiant įgyti kvalifikacinę kategoriją. Įvertinus faktą, jog kompetencija spręsti klausimus, susijusius su pedagogo atestacija, nustatyta specialiems subjektams, nustatant specialią tokio vertinimo tvarką, į bylą pateiktus atsakovo direktorės pavaduotojos atliktus auklėtojų profesinės kompetencijos vertinimus (t. 1, b. l. 84-85, t. 2, b. l. 5-14), pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė auklėtojų darbą kontroliuojančio subjekto sukauptos informacijos apie auklėtojų atitikimą kompetencijos reikalavimams pateikimu įstaigos vadovui. Pastarąją aplinkybę apklausiama kaip liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino vertinimus atlikusi L. S.. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino ir liudytojos L. S. parodymus, remiantis kuriais ir kurie atitinka vertinimo pažymose nurodytas datas, 2013 m. spalio 29 d. vertinimo pažymos buvo surašytos trims darbuotojoms, kurios 2013 m. spalio 1 d. susirinkime buvo įvardintos tarp tų, kurioms turėtų būti siūloma sumažinti darbo krūvį didesniu mastu, tuo tarpu likusių auklėtojų vertinimai atlikti jau teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pastaroji aplinkybė kelia pagrįstas abejones dėl darbdavio veiksmų nuoseklumo ir visapusiškumo, kai remiantis subjektyviais kriterijais atrinkus tris darbuotojas buvo vertinama jų kompetencija, tuo tarpu kitų darbuotojų vertinimas teisminio bylos nagrinėjimo kontekste gali būti vertinamas kaip siekis pateisinti savo anksčiau atliktus veiksmus. Byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo kituose rašytiniuose dokumentuose (t. 2, b. l. 63, 70-77) užfiksuotas faktines aplinkybes, susijusias su savalaikiu veiklos ataskaitų nepateikimu, pažymoje nurodytus ieškovės veiklos ir elgesio darbe trūkumus (t. 1, b. l. 84-85), įvertimo ieškovės pripažintas aplinkybes, jog jos dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose valandų skaičius nėra pakankamas, nors ieškovė pateikė į bylą eilę dokumentų, patvirtinančių jos siekį kelti kvalifikaciją (t. 1, b. l. 126-131, t. 2, b. l. 41-54), skundžiame sprendime aptarė ir įvertino tas aplinkybes, bei pagrįstai sprendė, kad nurodytos aplinkybės galėtų turėti reikšmės vertinant ieškovės galimybes atestacijos procedūroje, esant visoms teisės aktuose nustatytoms sąlygoms gali tapti pagrindu kelti klausimą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo DK 129 straipsnyje įtvirtintais su darbuotojo kvalifikacija ar elgesiu darbe susijusiais pagrindais, tačiau patys savaime nepaneigia ieškovei suteiktos analogiškos kaip ir kitoms darbuotojoms kvalifikacinės kategorijos, kaip objektyvaus kriterijaus darbuotojų kvalifikacijai įvertinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo nesutikti, kad ieškovės kvalifikacija žemesnė nei kitų auklėtojų, o apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

26Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados, nei skundžiamame sprendime.

27Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog protinga, logiška ir sąžininga viešą nuomonės išreiškimą laikyti pritarimu darbo sutarties su ieškove nutraukimui, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2012 birželio 25 d. pasitarimo su profsąjungų atstovais protokolo ir nutarimų. Teisėjų kolegija, pritardama ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, pirmiausia atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog 2012 birželio 25 d. pasitarimo su profsąjungų atstovais protokolas į bylą nebuvo pateiktas ir minėtame pasitarime priimti nutarimai (-as) nebuvo nagrinėjami, o teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 str. 2 d.). Kita vertus, minėto protokolo apeliantė nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu, o apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išanalizavo bei įvertino 2013 m. spalio 1 d. pasitarimo su profsąjungų atstovais protokolo turinį bei pasitarime priimtą nutarimą. Vertinat pasitarimo rezultatų teisinę reikšmę, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog, iš vienos pusės, profesinių sąjungų atstovai negali priimti sprendimų už darbdavį ir/ar darbuotoją dėl individualių darbo sutarties sąlygų su konkrečiu darbuotoju, kas lemia išskirtinai rekomendacinį - konsultacinį atitinkamame pasitarime priimtų sprendimų pobūdį (juo iš esmės įgyvendinama informavimo ir konsultavimosi su darbuotojų atstovais funkcija), iš kitos pusės, kaip matyti iš protokolo turinio, nurodytam situacijos sprendimui nepritarė pasitarime dalyvavę profesinės sąjungos, kuriai priklauso ieškovė, atstovės, kartu akcentuodamas, jog nurodyta darbdavio iniciatyva galėjo būti įgyvendinama tik gavus visų auklėtojų sutikimą atitinkamu būdu keisti darbo sutarčių sąlygas, tačiau su pateiktu pasiūlymu sutiko visos auklėtojos, išskyrus ieškovę, kuri, pradžioje davusi sutikimą ir teikusi prašymą būti įdarbinta dalį darbo dienos kitoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vėliau savo poziciją pakeitė ir aiškiai nurodė nesutinkanti su atsakovo direktorės inicijuojamais darbo sutarties pakeitimais, ir šios aplinkybės byloje nebuvo ginčijamos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad 2010 m. spalio 1 d. pasitarimo protokolinis nutarimas, kuriuo nutarta sumažinti 10 auklėtojų darbo krūvį iki 0,95 etato nuo 2013 m. lapkričio 4 d. bei pasiūlymą sumažinti darbo krūvį iki 0,5 etato, suteikiant papildomo darbo, galima teikti šioms auklėtojoms: R. J. E., A. U. ir M. K., kaip profesinės sąjungos išankstinio sutikimo atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį ieškovę, kuri yra profesinės sąjungos renkamojo organo narė, DK 134 straipsnio 1 dalies prasme, atsižvelgiant į jau paminėtus pirmosios instancijos teismo sprendime šiuo aspektu pateiktus argumentus, kai situacijos sprendimui nepritarė pasitarime dalyvavusios profesinės sąjungos, kuriai priklauso ieškovė, atstovės, bei paties nutarimo esmę, kai buvo nutarta teikti tik siūlymus dėl darbo krūvio sumažinimo.

28Vertindama bendrame aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pastebi, jog apelianto skundo alternatyvus reikalavimas, teismui laikant ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį ir į darbą ieškovės negrąžinti, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog apeliantas ir pats nėra tikras dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo.

29Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog spręsti klausimą dėl darbo santykių su auklėtojomis koregavimo sąlygojo objektyvi būtinybė, vadovaudamasis CPK 1.5 straipsniu, turėjo imtis iniciatyvos ir negrąžinti ieškovės į darbą, o laikyti ją atleista teismo sprendimu nuo įsiteisėjimo dienos.

30Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose suformuotoje praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog nagrinėdamas darbuotojo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 300 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 300 straipsnio 4 dalis). Aplinkybes, reikšmingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs – DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytą gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010).

31Remdamasis bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad spręsti, jog nagrinėjamu atveju darbo santykiai negali būti atkuriami, nėra jokio pagrindo. Iš vienos pusės, ieškovė nurodė esanti pasiryžusi grįžti į darbą, iš kitos pusės, atsakovas neteikė prašymo ieškinio reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atveju taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį ir į darbą ieškovės negrąžinti. Kartu pirmosios instancijos pagrįstai atkreipė dėmesį tai, jog aplinkybė, kad darbo vieta, į kurią ieškovė turi būti grąžinta, nėra išlikusi ir, teismui ieškovę grąžinus į darbą, darbdavys susidurs su būtinybe pakartotinai spręsti klausimą dėl perteklinio auklėtojų darbo krūvio mažinimo, negali tapti kliūtimi grąžinti neteisėtai atleistą darbuotoją į darbą. Priešinga išvada (DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias, nesant galimybės grąžinti neteisėtai atleistą darbuotoją į darbą, jo teisės apginamos pripažįstant, jog darbo santykiai nutrūko teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir išmokant darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei išeitinę išmoką, taikymas) nagrinėjamoje byloje paneigtų darbuotojos, kurios teisės pažeistos, interesų apgynimo realumą, sąlygotų įstatyme įtvirtintų darbuotojos teisių formalumą, kadangi sukurtų galimybę darbdaviui ignoruoti darbuotojos teises suvokiant, kad toks darbdavio elgesys nesukurs darbdaviui neigiamų pasekmių. Ir nors apeliaciniame skunde apeliantas pateikė prašymą pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį ir į darbą ieškovės negrąžinti, iš esmės jį pagrįsdamas tomis pačiomis pirmosios instancijos teismo jau įvertintomis aplinkybėmis jas savaip interpretuojant, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ir apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą pas darbdavį. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią teisių gynimo būdą yra teismo diskrecijos teisė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad įstatymo nustatyto pažeistų teisių gynimo būdo parinkimas, kai neteisėtai atleistas darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą (DK 300 str. 3 d.), gali pažeisti ar pažeidžia apelianto teises.

32Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr.3K-3-536/2010; kt.).

33Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

34Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

36Iš apelianto ieškovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), - 300 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš atsakovo Kauno lopšelio – darželio ( - ), į. k. 291642340, ieškovei J. R. E., a. k. ( - ) 300 (tris šimtus) Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. R. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovės supažindinimą su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Atsakovo direktorės argumentas, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas Kauno lopšelis-darželis ( - ) apeliaciniame skunde (3 t. b. l. 3-7)... 11. 1.Teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, netinkamai vertino... 12. 2. Teismas nepagrįstai nevertino 2012 birželio 25 d. pasitarimo su... 13. 3. Teismas sprendime konstatavo, jog spręsti klausimą dėl darbo santykių su... 14. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 16-20) prašo... 15. 1. Posėdžių metu darželio direktorė akcentavo kompetencijos o ne... 16. 2. 2012 m. birželio 25 d. pasitarimas bylos nagrinėjimo metu, nei su šiuo... 17. 3. Lopšelio-darželio ( - ) direktorė J. R. E. atžvilgiu nesielgė... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 20. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 21. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. J. E. nuo 1987 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014... 22. Su tokiu teismo sprendimu nesutiko atsakovas (apeliantas) ir apeliaciniu skundu... 23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog... 24. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog... 25. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus tose dalyse, kuriose... 26. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo... 27. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog protinga, logiška ir... 28. Vertindama bendrame aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pastebi, jog... 29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios... 30. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose... 31. Remdamasis bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat... 33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 34. Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 35. Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į... 36. Iš apelianto ieškovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1... 37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR 38. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti iš atsakovo Kauno lopšelio – darželio ( - ), į. k. 291642340,...