Byla 2A-609/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-369-510/2012 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovams Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešajai įstaigai Kauno klinikoms ir viešajai įstaigai Abromiškių reabilitacijos ligoninei, tretieji asmenys If P&C Insurance AS, AAS Gjensidige Baltic, BTA Insurance Company SE, M. K., J. M., V. R., J. P., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2005 m. spalio 21 d. apie 23 val. autoavarijos metu patyrė traumą. Iš karto po įvykio apžiūrėję VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ieškovą nuvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Vaikų neurochirurgijos skyrių. Priėmusi gydytoja V. K. išrašė siuntimą traumatologo konsultacijai bei nukreipimą į rentgenografijos kabinetą dviejų krypčių kraniogramai atlikti. Apžiūrėjęs gydytojas ortopedas traumatologas E. Č. nurodė rentgenologui atlikti ne tik dviejų krypčių kraniogramą, bet ir dviejų krypčių kaklo rentgenogramą, dviejų krypčių krūtininės stuburo dalies rentgenogramą, dviejų krypčių juosmeninės stuburo dalies rentgenogramą bei priekinę dubens srities rentgenogramą. Gydytoja radiologė J. M., įvertinusi rentgeno laborantės M. K. atliktas rentgenogramas, lūžimų nekonstatavo, tačiau įtarė, kad vienoje rentgenogramų (Nr. 603) matyti kaklinės stuburo dalies C2 slankstelio skersinės dešinės ataugos lūžimas. Dėl to buvo atliktas dar vienas papildomas diagnostinis tyrimas – kaklinės stuburo dalies kompiuterinė tomografija, projektuojant į C2 slankstelį dėl galimo skersinės ataugos lūžimo. Įtarimas dėl kaklinės stuburo dalies C2 slankstelio lūžio nepasitvirtino. Gydytojai jokių lūžių ar trauminių pokyčių nekonstatavo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas skundėsi nuolat pasireiškiančiu rankų bei kojų tirpimu, pastoviais nugaros ir kaklo skausmais, buvo diagnozuotas raiščių patempimas. 2005 m. spalio 25 d. rytą išrašydamas ieškovą iš VšĮ Kauno klinikų, gydytojas neurochirurgas V. R. konstatavo, kad ieškovo būklė gera, ir rekomendavo įsigyti minkštą ortopedinę apykaklę. Grįžus namo ieškovo būklė nepagerėjo – priešingai, skausmai tik didėjo, kankino nemiga, nerimas, ieškovas labai sunkiai judėjo, negalėjo pats apsirengti, nusirengti, savarankiškai vaikščioti. Po nesėkmingų bandymų tiek 2005 m. spalio 28 d., tiek 2005 m. lapkričio 1 d. patekti pas VšĮ Kauno klinikų gydytojus ir su jais pasikonsultuoti, 2005 m. lapkričio 2 d. galiausiai ieškovas buvo užregistruotas pas tą patį gydytoją neurochirurgą V. R., kuris po apžiūros nusprendė, kad ieškovas yra visiškai sveikas. Gydytojas neurochirurgas V. R. atsisakė tenkinti prašymą atlikti visos kaklinės stuburo dalies šoninę rentgenogramą, nes kompiuterinė tomografija ir rentgenogramos yra atliktos, nėra prasmės jų kartoti. 2005 m. lapkričio 11 d. ieškovą mama nuvežė į VšĮ Kauno Dainavos polikliniką, kur buvo padarytos visos kaklinės stuburo dalies (C1-C7 slankstelių) tiesinės bei šoninės rentgenogramos. Rentgenogramas atlikusi darbuotoja iš karto pastebėjo, kad kažkas negerai. Dėl šios priežasties 2005 m. lapkričio 14 d. ieškovo mama savo iniciatyva kreipėsi į VšĮ Kauno klinikų vedėją B. Š.. Gydytojas B. Š., išanalizavęs naujai atliktas rentgenogramas, konstatavo, kad 2005 m. spalio 21 d. dėl eismo įvykio ieškovui lūžo kaklo slanksteliai C6-C7. 2005 m. lapkričio 17 d. VšĮ Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje ieškovui buvo atlikta operacija: pašalinti slankstelių C6-C7 kūnai, įdėtas kaulinis transplantantas iš šeivikaulio bei metalinė plokštelė. 2005 m. lapkričio 26 d. ieškovas buvo išrašytas iš VšĮ Kauno klinikų ir nukreiptas į VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninę sveikatą grąžinančiam gydymui. VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje taikytas gydymas, skirtas mažinti skausmą, skatinti regeneraciją, gerinti audinių trofiką, stiprinti nugaros, pečių juostos, galūnių raumenis bei gerinti bendrą fizinę ir emocinę būklę. Ligoninėje taikytas intensyvus gydymas (baseinas, įvairios procedūros), tačiau praėjus kelioms dienoms per kelio sąnarį pradėjo „strigti“ dešinė koja. 2005 m. gruodžio 7 d. ieškovas pateikė nusiskundimus, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Tik 2005 m. gruodžio 20 d. buvo atlikta dešinės kojos rentgenograma, tačiau joje jokių pakitimų nenustatyta. Išrašius iš VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės, dešinės kojos skausmai, kelio „strigimas“ išliko, todėl 2005 m. gruodžio 30 d. VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinėje ligoninėje buvo atlikta echoskopija, kuri rimtesnių pakitimų neparodė. 2006 m. kovo 6 d. diagnozuotas dešinės kojos kelio raiščio plyšimas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. liepos 11 d. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0249706 yra nustačiusi ieškovui 40 proc. darbingumo lygį, o 2008 m. liepos 28 d. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0290390 – 35 proc. darbingumo lygį. 2008 m. lapkričio 14 d. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas S. R. savo išvadoje konstatavo, kad stuburo kaklinės srities C5-C6 slankstelių lygmenyje kiek susiaurėjęs kaulinis kanalas, o neurologiškai stebima stuburo kaklinės dalies C6-C8 šaknelių kairėje dirginimo simptomatika. Tiek darbingumo lygio sumažėjimui, tiek visiems patirtiems fiziniams, psichologiniams ir dvasiniams išgyvenimams įtakos turėjo atsakovų VšĮ Kauno klinikų ir VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės darbuotojų nerūpestingas, neatidus ir netinkamas pareigų atlikimas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo K. P. 43,30 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad 2005-10-22 ieškovas nukentėjo autoavarijos metu ir tą pačią dieną buvo hospitalizuotas į VšĮ Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyrių. Jam buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija: lūžių nekonstatuota. Kaklinės stuburo dalies tiesinėje rentgenogramoje – įtartas galimas C2 lūžis, tačiau atlikus kompiuterinę tomografiją – lūžių nematyti. Nustatytas kaklo raiščių išnirimas. Stuburo pakenkimo židininės neurologinės simptomatikos nekonstatuota. Ieškovas išrašytas 2005-10-25. Ieškovas toliau skundėsi kaklo skausmais. 2005-11-02 ambulatoriškai apžiūrėjęs gydytojas V. R. patologinės židininės simptomatikos nekonstatavo. 2005-11-11 VšĮ Dainavos poliklinikoje atliktose kaklo spondiliogramose buvo nustatyti kompresiniai C6-7 slankstelių lūžiai su nežymia subliuksacija, lokalia kifoze. 2005-11-15 ieškovas pakartotinai hospitalizuotas į VšĮ Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyrių, kur 2005-11-17 atlikta operacija ir pašalinti C6-7 slankstelių kūnai, atlikta spondiliodezė kauliniu transplantantu iš šeivikaulio bei plokštele. Pooperaciniu periodu neurologiniai simptomai nepaaštrėjo. 2005-11-28 ieškovas buvo išrašytas ir nukreiptas į VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninę sveikatą grąžinančiam gydymui. Jis VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje gydėsi nuo 2005-11-29 iki 2005-12-21. Ieškovas skundėsi sprando apatinės dalies ir tarpumenčio, labiau kairėje pusėje, skausmais bei skausmu dešinėje blauzdoje ties pooperaciniu randu. Ieškovas vaikščiodamas dažnai jautė „stringantį“ dešinio kelio sąnarį. 2005-12-30 atliktas dešinio kelio ir blauzdos ultragarsinis tyrimas, kelio sąnario raiščių pažeidimų nenustatyta. 2006-02-22 atliktas dešinio kelio sąnario ultragarsinis tyrimas. Tik 2006-03-06 VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje nustatytas dešinio kelio sąnario dalinis šoninių raiščių plyšimas S83.7. Iš 2008-11-14 neurochirurgo konsultacijos matyti, kad tuo metu ieškovas skundėsi maudimu kaklo srityje, kairėje rankoje, III, IV, V pirštų aptirpimu. Neurochirurgas nustatė C5-6 lygmenyje kiek susiaurėjusį kaulinį kanalą ir nurodė, kad neurologiškai stebima C6-8 šaknelių kairėje dirginimo simptomatika.

7Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų neteisėtų veiksmų teismas nurodė, kad kokybiškai sveikatos priežiūrai įvertinti, t. y. šiuo konkrečiu atveju sveikatos pablogėjimo priežastims išsiaiškinti, reikalingos specialios medicinos žinios, todėl teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Ekspertizę atlikę ekspertai 2010-06-03 ekspertizės akte Nr. EDG 12(74)/11 (01) konstatavo, kad atsižvelgiant į ieškovo ligos istorijoje užfiksuotus skundus, turėjo būti ir buvo įtartas stuburo slankstelių lūžis, darytos viso stuburo rentgenogramos bei kaklo kompiuterinės tomogramos. VšĮ Kauno klinikų turimomis priemonėmis stuburo kaklo 6-7 slankstelių lūžiai galėjo būti nustatyti, tačiau nustatyti nebuvo, nes kaklo priekinėje spondiliogramoje šių lūžių nesimato, o aiškios neurologinės simptomatikos, leidžiančios nustatyti šių stuburo slankstelių lūžį, nebuvo. Dėl nustatytų stuburo slankstelių C6-7 lūžių, nuo 2005-10-21 (eismo įvykio dienos) iki 2005-11-17 (operacijos dienos) komplikacijų nekonstatuota. Jeigu stuburo slankstelių lūžiai nesukelia neurologinės simptomatikos, galimas visiškas paciento pasveikimas, jam negavus jokio gydymo ir net nesikreipus pagalbos. Ekspertai konstatavo, kad jei pirmos apžiūros metu būtų nustatyti stuburo slankstelių C6-7 lūžiai su ašies deformacija, gydymas būtų toks pat – operacinis. Neurochirurgo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad yra kaulinio kanalo siaurėjimas kaklinėje stuburo dalyje, gydymo procesui VšĮ Kauno klinikose įtakos neturėjo. Ekspertų nuomone, VšĮ Kauno klinikose teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos bei efektyvios. Teismo teigimu, byloje esantis VšĮ Kauno klinikų išrašas iš medicininių dokumentų Nr. VP-1077434-1/05 patvirtina, kad buvo atliktos rentgenogramos, kompiuterinė tomografija, lūžių nematyti. Taip pat dokumentuose pažymėta, kad ligos būklė gera, pacientas vaikšto, režimo nesilaiko. Židininės neurologinės simptomatikos nėra (t. 1, b. l. 17). VšĮ Kauno klinikų išraše iš medicininių dokumentų Nr. VP-1077434-2/2005 nurodoma, kad spondiliogramose buvo įtartas C2 slankstelio lūžis, dėl to daryta viršutinių kaklo slankstelių kompiuterinė tomografija – įtarta patologija nepasitvirtino. Atliktose kaklo spondiliogramose kitos kaklo srities patologijos nesimato, nenustatyta ir kitų kūno vietų, organų sužalojimų. Atlikus operaciją neurologiniai simptomai nepaaštrėjo. Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime nurodoma, kad atsižvelgiant į nustatytas klinikines diagnozes, sveikatos priežiūros paslaugos pacientui buvo teiktos tinkamai: po eismo įvykio pacientas hospitalizuotas, nustačius kaklo raiščių patempimą, taikytas tinkamas gydymas, pacientui jaučiantis patenkinamai ir nesilaikant ligoninės režimo, jis buvo išrašytas. Gydant antrąjį kartą, kai buvo diagnozuotas dviejų kaklo slankstelių lūžimas, ligonis paruoštas ir operuotas atidėta tvarka, kadangi neurologinės simptomatikos nebuvo. Byloje pateiktoje A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto 2006-03-18 išvadoje Nr. A-SI-41-25 taip pat patvirtinama, kad ieškovo patirtas stuburo slankstelių lūžis buvo neurologiškai nekomplikuotas ir todėl nebuvo neurologinės simptomatikos, leidžiančios nustatyti stuburo slankstelių pakenkimo vietą. Jeigu K. P. stuburo kaklinės dalies dviejų slankstelių lūžiai būtų diagnozuoti laiku, gydymo taktika vis tiek būtų buvusi tokia pati – būtų buvęs reikalingas chirurginis gydymas. Teismo posėdžio metu atsakovo VšĮ Kauno klinikų atstovas B. Š. patvirtino, kad buvo paskirta tiek priekinė, tiek šoninė rentgenograma, ir jos buvo daromos, tačiau šoninė rentgenograma nepavyko dėl paciento anatominių ypatumų. Ieškovas patikslintame ieškinyje remdamasis medicinine literatūra ir teigė, kad laiku nustačius diagnozę, vietoje pasirinktos operacijos jam būtų taikomas kaklo tempimas naudojant Glisono kilpą arba skeletinis tempimas už kaukolės specialiu kiemu. Tačiau teismas nurodė, kad nepaisant teismo medicinos ekspertizės akto išvados ir kitų nurodytų rašytinių įrodymų, patvirtinančių tinkamą gydymo taktikos pasirinkimą, tarp kurių ir Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos atsakymuose į paklausimą Nr. PŽK-2-376, 2009-08-05, pateikta informacija, atsakovas VšĮ Kauno klinikos atsiliepime papildomai paaiškino, kad tempimas panaudojant Glisono kilpą yra istorinis gydymo metodas ir paskutinius du dešimtmečius Lietuvoje netaikomas, o dėl skeletinio tempimo – šis gydymo metodas vaikų amžiuje netaikytinas. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad negalima sutikti su ieškovo teiginiu, jog buvo panaudotos neefektyvios priemonės, reikėjo atlikti papildomus diagnostinius tyrimus, nes kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos visumos, pagal visuotinai pripažintus medicinos praktikos ir mokslo principus arba standartus buvo pasirinktas optimaliausias gydymo būdas, kuris, nors ir dėl neurologinės simptomatikos nebuvimo ir paciento anatominių ypatumų buvo uždelstas, vis tiek buvo efektyvus ir įtakos ieškovo gyvenimo prognozei neturėjo.

8Dėl VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės neteisėtų veiksmų teismas nurodė, kad 2010-06-03 ekspertizės akte Nr. EDG 12(74)/11 (01) konstatuota, jog reabilitacijos ligoninėje galėjo būti taikomas intensyvus fizinis apkrovimas norint atstatyti prarastą funkciją. Ieškovui sudaryta reabilitacijos programa buvo adekvati jo sveikatos būklei. Reabilitacijos eiga buvo pasunkėjusi dėl paties ieškovo motyvacijos nebuvimo – medicininėje dokumentacijoje yra duomenų, kad pacientas praleidinėjo procedūras, kviečiamas dažnai atsisakė jas lankyti. Reabilitacijos ligoninėje ieškovui teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, bet visas efektas nebuvo pasiektas dėl paties paciento motyvacijos nebuvimo. Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime taip pat patvirtinama, kad VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje pacientui buvo laiku ir tinkamai teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atsižvelgus į jo būklę. Teismas, remdamasis ekspertų išvadomis, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, nustatė, jog pacientui nebuvo būtinas kietas kojos įtvaras, pasirinktas reabilitacinis gydymas atitiko visuotinai pripažintus metodus, taikyta fizinio krūvio reabilitacinė programa pasirinkta pagrįstai, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės veiksmus neteisėtais ir pažeidžiančiais teisės aktų nuostatas. Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad yra priežastinis ryšys tarp neturtinės žalos atsiradimo ir gydytojų veiksmų parenkant gydymo ir reabilitacijos metodą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Ieškovas K. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo VšĮ Kauno klinikų neteisėtų veiksmų nepagrįstai sprendė, jog pagal visuotinai pripažintus medicinos praktikos ir mokslo principus arba standartus buvo pasirinktas optimaliausias gydymo būdas, kuris nors ir dėl neurologinės simptomatikos nebuvimo bei ieškovo anatominių savybių ir buvo uždelstas, vis tiek buvo efektyvus ir įtakos ieškovo gyvenimo prognozei neturėjo. 2005 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu ieškovui lūžo kaklinės stuburo dalies C6-C7 slanksteliai. Tačiau kaip matyti iš ieškovo ligos istorijos, ieškovui buvo įtartas C2 slankstelio lūžis. Teismas nepasisakė, ar atsakovo VšĮ Kauno klinikų medikai, koncentruodamiesi vien į C2 slankstelio lūžio patvirtinimą ar paneigimą buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi. Teismas ignoravo ieškovo pateiktą medicininę literatūrą, kurioje pažymima, kad ¾ visų kaklo lūžių įvyksta apatinėje kaklo dalyje – C5-C6 judesio segmente. Neatlikus visos kaklinės stuburo dalies šoninės rentgenogramos, atsakovo VšĮ Kauno klinikų neurochirurgas V. R. ieškovo būklę vertino remdamasis turimomis rentgenogramomis, ko pasekoje ieškovui buvo nustatyta neteisinga diagnozė – kaklo raiščių patempimas. Kreipusis pakartotinai ieškovui nebuvo atliktos pakartotinės rentgenogramos. Atsakovo VšĮ Kauno klinikų darbuotojų neteisėti veiksmai tam tikra dalimi įtakojo dabartinę ieškovo emocinę būklę bei darbingumo lygį. Tokią išvadą pagrindžia 2006 m. kovo 18 d. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto išvada ir VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojo Ž. R. 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakymas į paklausimą.

122. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės neteisėtų veiksmų taip pat nepagrįstai sprendė, jog ieškovui nebuvo būtinas kietas kojos įtvaras, jog pasirinktas reabilitacinis gydymas atitiko visuotinai pripažintus metodus, taikyta fizinio krūvio reabilitacinė programa pasirinkta pagrįstai, todėl šio atsakovo veiksmai nepripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais teisės aktų nuostatas. VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje ieškovui buvo pritaikytas intensyvus gydymas, kuriam ieškovas buvo per silpnas. Po 2005 m. lapkričio 17 d. operacijos, kuomet iš ieškovo dešinės kojos buvo išimta dalis šeivikaulio, ieškovui turėjo būti pritaikytas kietas kojos įtvaras ir tik po to, kai pašalinto kaulo vietoje susiformuoja kaulinis rumbas, turėjo būti pritaikyta reabilitacija. Laiku nepritaikius kieto kojos įtvaro bei nepagrįstai greitai taikant intensyvias gydymo procedūras, ieškovo dešinės kojos šeivikaulio suaugimo laikas labai užsitęsė.

133. Dėl neteisėtų atsakovų darbuotojų veiksmų ieškovas ilgą laiką kentėjo didelius fizinius skausmus, patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimą, nenorėjo ir fiziškai negalėjo bendrauti net su artimiausiais žmonėmis, sužlugo ieškovo pasitikėjimas medicinos sistema.

14Atsakovas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės darbuotojai jokių neteisėtų veiksmų nėra įvykdę, o priešingai – sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui suteikė kvalifikuotai ir laiku, nėra nustatyta atsakovo aplaidumo ar rūpestingumo stoka, kaltė teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, todėl neatsiranda ieškovui teisė reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti bet kokią turtinę ar neturtinę žalą.

15Atsakovas VšĮ Kauno klinikos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas kaip nepagrįstas byloje surinktais įrodymais turi būti atmestas. Gydant ieškovą, jam buvo savalaikiai ir tinkamai suteiktos visos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, jų metu medicinos personalas kvalifikuotai atliko savo pareigas. Todėl nesant medicinos darbuotojų kaltės bet kokia forma, ieškovo reikalavimas, kad atsakovas VšĮ Kauno klinikos jam atlygintų neturtinę žalą, yra nepagrįstas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo iš abiejų atsakovų.

16IV. Apeliacinio teismo argumentai

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

19Byloje keliamas sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės klausimas.

20Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. 3 d.). Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P.. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010).

21Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.).

22Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

23Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008). Maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis.

24Dėl atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų civilinės atsakomybės

25Apeliantas skunde nurodo, kad 2005 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu jam lūžo kaklinės stuburo dalies C6-C7 slanksteliai, tačiau VšĮ Kauno klinikų medikai ieškovui įtarė tik C2 slankstelio lūžis, dėl to neatliko visos kaklinės stuburo dalies šoninės rentgenogramos ir nustatė ieškovui neteisingą diagnozę – kaklo raiščių patempimą. Ieškovas teigia, kad atsakovo VšĮ Kauno klinikų darbuotojų neteisėti veiksmai tam tikra dalimi įtakojo dabartinę ieškovo emocinę būklę bei darbingumo lygį ir tokią išvadą pagrindžia 2006 m. kovo 18 d. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto išvada bei VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojo Ž. R. 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakymas į paklausimą.

26Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ieškinyje nurodytais pagrindais, remdamasis byloje esančiais duomenimis padarė išvadą, kad pagal visuotinai pripažintus medicinos praktikos ir mokslo principus arba standartus buvo pasirinktas optimaliausias gydymo būdas, kuris, nors ir dėl neurologinės simptomatikos nebuvimo ir paciento anatominių ypatumų buvo uždelstas, vis tiek buvo efektyvus ir įtakos ieškovo gyvenimo prognozei neturėjo. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada.

27Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad tokią išvadą teismas padarė didžiąja dalimi remdamasis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertizės aktu. Minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs VšĮ Kauno klinikų išrašus iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 9-58, 125-150, 160-177, t. 2, b. l. 138-147), Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009 m. spalio 1 d. sprendimą (t. 1, b. l. 65-67), kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į nustatytas klinikines diagnozes, sveikatos priežiūros paslaugos pacientui buvo teiktos tinkamai, byloje esančią A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto 2006-03-18 išvadą (t. 1, b. l. 98-109), kurioje patvirtinama, kad jeigu ieškovo stuburo kaklinės dalies dviejų slankstelių lūžiai būtų diagnozuoti laiku, gydymo taktika vis ties būtų buvusi tokia pati – būtų buvęs reikalingas chirurginis gydymas bei po to sekantis reabilitacinis gydymas. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino teismo posėdžio metu atsakovo VšĮ Kauno klinikų atstovo B. Š., trečiųjų asmenų V. R. bei J. M. duotus paaiškinimus (t. 2, b. l. 167-177) dėl ieškovui teiktų medicinos pagalbos paslaugų. Byloje teismo paskirtos medicinos ekspertizės akte (t. 2, b. l. 6-30) konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2005-10-11 iki 2005-10-25 bei laikotarpiu nuo 2005-11-15 iki 2005-11-28 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikoje ieškovui teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos bei efektyvios, Gydymas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikoje neįtakojo ieškovo netekto darbingumo lygio, o darbingumo lygio sumažėjimas lėmė patirtos traumos pobūdis, bet ne taikytas gydymas. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad vėlesnis kaklo C6-C7 slankstelių lūžių nustatymas akivaizdžių pasekmių paciento sveikatai nesukėlė, ieškovas buvo gydomas visuotinai pripažintais medicinos praktikos ir mokslo principais ir standartais.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008). Apelianto argumentas, kad teismas neturėjo vadovautis byloje paskirtos medicinos ekspertizės išvada, nenurodant motyvų dėl kurių ši išvada nėra tinkamas įrodymas byloje, laikytinas nepagrįstu. Be to, kaip minėta, teismas skundžiamą sprendimą priėmė ne tik vadovaudamasis teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais bei byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymais. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, laikydamasis CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje ir 197 bei 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstas, bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

29Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovo VšĮ Kauno klinikų darbuotojų neteisėti veiksmai tam tikra dalimi įtakojo dabartinę ieškovo emocinę būklę bei darbingumo lygį. Priešingai nei nurodo apeliantas, gydytojas Ž. R. 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakyme į paklausimą nurodė, kad gydymo taktika buvo teisinga, paciento netekto darbingumo lygį didžiąja dalimi įtakojo pati trauma, dalinai galėjo įtakoti tai, kad pacientas vengė jam skirto gydymo (t. 1, b. l. 94-97). Taip pat gydytojas Ž. R. pažymėjo, jog vertinant pateiktą medicininę dokumentaciją, gydymo klaidų, gydant nustatytas traumas, nebuvo padaryta, vertinant ligos eigą, buvo padaryta diagnostinė klaida apžiūrint ligonį po autoįvykio ir hospitalizuojant pirmąjį kartą – nenustatytas dvejų kaklo slankstelių lūžimas, tačiau vertinant tolimesnę ligos eigą ir paciento gydymą, minėta diagnostinė klaida jokių akivaizdžių pasekmių nesukėlė. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nesklandus K. P. gydymo procesas – pavėluotas kaklo slankstelių lūžių diagnozavimas, skausmai, 5 val. trukusi operacija su bendriniu nuskausminimu, nuolatinė baimė bei įtampa, turėjo neabejotinos įtakos jo emocinei būklei bei nervinės sistemos astenizacijai. Tačiau minėtoje išvadoje taip pat pažymėta, kad patirti ieškovo sužalojimo gydymo proceso nesklandumai neturėtų įtakoti jo tolesnei gyvenimo prognozei. Taigi tiek gydytojo Ž. R. paaiškinimai, tiek A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto išvada nepatvirtina apelianto argumentų dėl VšĮ Kauno klinikų darbuotojų neteisėtų veiksmų teikiant jam medicinos paslaugas.

30Dėl atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės civilinės atsakomybės

31Apeliantas skunde nurodo, kad VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje ieškovui buvo pritaikytas intensyvus gydymas, kuriam ieškovas buvo per silpnas, po 2005 m. lapkričio 17 d. operacijos, kuomet iš ieškovo dešinės kojos buvo išimta dalis šeivikaulio, ieškovui turėjo būti pritaikytas kietas kojos įtvaras ir tik po to, kai pašalinto kaulo vietoje susiformuoja kaulinis rumbas, turėjo būti pritaikyta reabilitacija. Ieškovo teigimu, laiku nepritaikius kieto kojos įtvaro bei nepagrįstai greitai taikant intensyvias gydymo procedūras, ieškovo dešinės kojos šeivikaulio suaugimo laikas labai užsitęsė.

32Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovui nebuvo būtinas kietas kojos įtvaras, pasirinktas reabilitacinis gydymas atitiko visuotinai pripažintus metodus, taikyta fizinio krūvio reabilitacinė programa pasirinkta pagrįstai, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės veiksmus neteisėtais ir pažeidžiančiais teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino tiek šalių, trečiųjų asmenų, liudytojų paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus, ekspertų išvadą, t. y. nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių byloje esančių duomenų. Siekiant visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti ir nustatyti, ar pacientui buvo suteikta tinkama sveikatos priežiūra, nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekspertizė, ekspertams buvo pateikti klausimai, susiję su asmens sveikatos istorija, ir ekspertai, vertindami juos, pateikė atitinkamas išvadas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas kartu su kitais įrodymais vertino ekspertizės išvadas, kuriose patvirtinta, kad VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje ieškovui galėjo būti taikomas intensyvus fizinis apkrovimas, norint atstatyti prarastą funkciją, ieškovui teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, bet efektas pilnai nebuvo pasiektas dėl paties paciento motyvacijos nebuvimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija taip pat nustatė, kad VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje ieškovui buvo laiku ir tinkamai teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atsižvelgiant į jo būklę, ir klaidų teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui nebuvo padaryta.

33Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apelianto skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės neteisėtų veiksmų nebuvimo.

34Kaip minėta, civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma (CK 6.246–6.249 str.). Nagrinėjamu atveju nekonstatavus atsakovų neteisėtų veiksmų teikiant medicinos paslaugas ieškovui, kaip vienos iš būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti buvimo, nėra pagrindo analizuoti ir pasisakyti dėl kitų sąlygų egzistavimo, nes bent vienos iš sąlygų nebuvimas lemia atsakomybės negalimumą.

35Nenustačius gydymo įstaigų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, nėra pagrindo analizuoti apeliacinio skundo argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

36Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų... 8. Dėl VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės neteisėtų veiksmų teismas... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Ieškovas K. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio... 11. 1. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo VšĮ Kauno klinikų neteisėtų... 12. 2. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos... 13. 3. Dėl neteisėtų atsakovų darbuotojų veiksmų ieškovas ilgą laiką... 14. Atsakovas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė atsiliepimu į... 15. Atsakovas VšĮ Kauno klinikos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno... 16. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 19. Byloje keliamas sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės... 20. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2... 21. Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl... 22. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros,... 23. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos... 24. Dėl atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno... 25. Apeliantas skunde nurodo, kad 2005 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu jam... 26. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ieškinyje nurodytais... 27. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad tokią išvadą teismas... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal... 29. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovo... 30. Dėl atsakovo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės civilinės... 31. Apeliantas skunde nurodo, kad VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje... 32. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, skundžiamame... 33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad... 34. Kaip minėta, civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų... 35. Nenustačius gydymo įstaigų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų,... 36. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 38. Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą....