Byla 2A-273-513/2011
Dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Ievai Mockutei, Antanui Leikui, dalyvaujant atsakovui A. B., atsakovo atstovui advokatui Zigmui Šatui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Zigmo Šato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. V. ir R. V. ieškinį atsakovams A. B., If P&C Insurance AS dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovo A. B. 4033 Lt turtinei žalai ir 78273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS 9927 Lt turtinei žalai ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2004-06-20 autoįvykio metu žuvo jų sūnus E. V., gim. 1990-08-15. Atsakovui A. B. buvo pareikštas kaltinimas pagal LR BK 281 str. 5 d., tačiau 2009-06-04 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 281 str. 5 d. Atsakovas A. B. privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. ( - ) šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus: važiavo didesniu negu leidžiamu greičiu – apie 125 km/h, automobilio darbinė stabdžių sistema buvo netvarkinga, vairuotojas neatsižvelgė į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus ir būklę, dviratininkui sukėlus grėsmę eismo saugumui bei sudarius kliūtį, nesavalaikiai stabdė automobilį. Iš esmės atsakovas buvo išteisintas tik dėl to, kad išnaudojus visas galimybes nebuvo nustatytas faktinis dviratininko judėjimo per kelią greitis ir judėjimo trajektorija. Atsakovas nepaisė Kelių eismo taisyklių 4 p. nuostatų, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, taip pat pažeidė 29 p. reikalavimą, įpareigojantį transporto priemonių vairuotojus imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų. Dviratininkas pagrįstai turėjo teisę tikėtis, kad automobilis juda leistinu greičiu, laikydamasis eismo taisyklių, ir negalėjo numatyti, kad bus automobilio partrenktas jau dviračiui išvažiavus iš automobilio judėjimo juostos. Žuvusiojo E. V. neatsargumą galima vertinti tik kaip paprastą neatsargumą. Dėl sūnaus laidotuvių ieškovai turėjo 13960 Lt tiesioginių išlaidų. Dėl sūnaus žūties ieškovai patyrė didelę dvasinę traumą, kadangi žuvo vienintelis sūnus. Žuvus sūnui, neliko nieko, kas tęstų šeimos tradicijas, neliko vilties, kad sūnus ieškovus slaugys ir prižiūrės senatvėje, atimta galimybė džiaugtis anūkais. Kadangi atsakovas A. B. įvykio metu buvo sudaręs vairuotojų privalomos civilinės atsakomybės sutartį, žalą turėtų atlyginti ir draudimo bendrovė.

3Plungės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo If P&C Insurance AS lygiomis dalims 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5584 Lt turtinės žalos atlyginimo, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams R. V. ir R. V., 219 Lt žyminio mokesčio valstybei. Iš atsakovo A. B. priteisė 30 273,60 Lt lygiomis dalimis neturtinės žalos atlyginimo ieškovams R. V. ir R. V. ir 908 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai atsirasti ar jiems padidėti. Teismas atsižvelgęs į ekspertizės aktą, padarė išvadą, kad atsakovo A. B. privalomų kelių eismo taisyklių nepaisymas buvo viena iš priežasčių, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, sukėlęs E. V. mirtį. Teismas konstatavo, kad tiesioginė ieškovų sūnaus žūties priežastis buvo jo neatsargūs veiksmai, ir pagal susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 32 000 Lt – 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisiant iš draudiko, o likusiąją 30 273,60 Lt neturtinę žalą priteisiant iš atsakovo A. B..

4Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2010-08-25 sprendimą, kuriuo iš jo priteista 30 273,60 Lt lygiomis dalimis neturtinės žalos atlyginimo ieškovams ir 908 Lt žyminio mokesčio valstybei, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti, taip pat priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvada, kad jo veiksmai nors ir nelėmė nelaimingo atsitikimo, tačiau pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti, prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams. Byloje nustatyta, kad, jog avarinę situaciją sukėlė dviratininkas, kuris iš takelio įvažiavo į kelią ir važiavo į kitą kelio pusę sudarydamas kliūtį jo vairuojamam automobiliui, todėl dviratininko veiksmai negali būti vertinami kaip paprastas neatsargumas. Vertinant dviratininko jauną amžių, jį galima pateisinti tik tėvų, tai yra pačių ieškovų nepriežiūra, bet ne jo veika. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį netinkamai rėmėsi konkrečiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi šiose nutartyse skundžiamos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje. Be to, apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nevertino ieškovų lūkesčių visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad dviratininkas buvo nepilnametis ir vairavo tą pačią dieną nupirktą dviratį jam nežinomame kelyje. Ieškovai atliko pareigą materialiai aprūpinti savo vaiką – nupirko jam dviratį, tačiau neatliko pareigos auklėti savo vaiką, kad jis galėtų būti saugus – leido jam važiuoti dviračiu intensyvaus eismo kelyje, nesuteikę žinių apie kelių eismo taisyklių reikalavimus.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2010-08-25 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo kaltė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo – žymiai viršyto leistino automobilio greičio ir automobilio su netvarkinga stabdžių sistema eksploatavimo – yra akivaizdūs ir įrodyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsakovui nepadarius minėtų kelių eismo taisyklių pažeidimo, susidūrimo su dviratininku jeigu ir nebūtų įmanoma išvengti, šio susidūrimo pasekmės būtų lengvesnės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiojo veiksmus kaip paprastą neatsargumą, kadangi atsižvelgė į objektyviais aplinkybes – nukentėjusiojo amžių, gyvenimišką patirtį.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-06-20 apie 20.25 val., ieškovų sūnus E. V., važiuojantis dviračiu per kelią Skuodas – Plungė, Jodėnų k., Plungės r., teritorijoje, buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas atsakovo A. B., vairavusio automobilį „VW Passat“. Todėl atsakovas kaip padidinto šaltinio valdytojas pripažintinas tinkamu civilinės atsakomybės subjektu. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu atsakovas A. B. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Apygardos teismas pripažino, kad eismo įvykio kilimą ir įvykio metu kilusius padarinius lėmė ne atsakovo A. B., o ieškovų sūnaus E. V. padaryti KET pažeidimai.

9Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės už neturtinę žalą, padarytą asmens gyvybės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai atsirasti ar jiems padidėti. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai taikė klasikinę griežtąją atsakomybę, t. y. padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, kai šis atsako be kaltės. Tokiu atveju būtinos nustatyti civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui buvo dviratininko veiksmai, kadangi nukentėjusysis iš takelio įvažiavo į kelią ir važiavo į kitą kelio pusę sudarydamas kliūtį jo vairuojamam automobiliui.

10Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymėtina, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-614/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-476/2008).

11Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Civilinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios, kaip ir jos taikymo sąlygos. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, civilinė bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-7-345/2007, 2010 m. kovo 1 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-53/2010).

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal ieškovų kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., 2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje konstatavo, kad kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai. Automobilio vairuotojas A. B. pažeidė KET 172 punktą (važiavo 118–127 km/h greičiu) viršydamas leistiną greitį, nes pagal KET 175.1 punktą toje vietoje turėjo važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, ir KET 273 punkto reikalavimus, nes vairavo automobilį su techniškai netvarkinga stabdžių sistema. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pažeistų eismo saugumo reikalavimų apsauginį tikslą ir pažeistos vertybės – žmogaus gyvybės – pobūdį, daro išvadą, kad teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neteisėtų veiksmų ir ieškovų sūnaus žūties buvo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovo neteisėti veiksmai padėjo žalai atsirasti ar padidėti, pagrįstai atsakovui taikė deliktinę atsakomybę.

13Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio

14Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pačių ieškovų veiksmai neatitiko atsakingų tėvų elgesio standarto, kadangi leido savo sūnui tą pačią dieną nupirktu dviračiu važiuoti intensyvaus eismo keliu, o tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl nukentėjusiojo veiksmų, jo neatsargumo. Nukentėjusiojo kalti veiksmai, buvę tiesiogine jo žūties priežastimi, vertintini kaip jo neatsargumas, į kurį turi būti atsižvelgiama, nustatant ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį.

15Pirmosios instancijos teismas ieškovų prašomą priteisti 78 273,60 Lt neturtinę žalą sumažino iki 30 273,60 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, nors ieškovų išgyvenimai dėl netekties yra dideli, tačiau tiesioginė ieškovų sūnaus žūties priežastis buvo jo neatsargūs veiksmai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat įvertinusi susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-53/2010) priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 5 000 Lt. proporcingai, iki 150 Lt sumažintinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei (5 000 Lt x 3 proc., COPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

17Bylinėjimosi išlaidos paskirtinos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisykles.

18Pirmosios instancijos teismo ieškinio dalies atsakovui A. B. patenkintų reikalavimų procentas buvo 37 (30 273,60 Lt x 100 proc. : 82 270,60 Lt), todėl ieškovai turėtų atlyginti jam 63 procentus pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 504 Lt (800 Lt x 63 proc. : 100 proc.), tačiau teismas jo prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas neišsprendė, todėl tenkintinas apelianto prašymas šių išlaidų dalį priteisti.

19Apeliantas sumokėjo 908,21 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir patyrė 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinėje instancijoje tenkintinų reikalavimų procentas yra 83 (100 proc. – 5 000 Lt x 100 proc. : 30 273,60 Lt), todėl ieškovai turėtų atlyginti atsakovui 1 417,81 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (908,21 Lt + 800 Lt)x 83 proc. : 100 proc.

20Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

21Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš A. B. pakeisti – priteisti iš A. B. R. V. ir R. V. po 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 5 000 Lt, ir 150 Lt žyminio mokesčio valstybei, kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos pritesimo iš A. B. atmesti.

22Priteisti iš R. V. ir R. V. A. B. po 252 Lt iš kiekvieno jo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš viso – 504 Lt.

23Priteisti iš R. V. ir R. V. A. B. po 708,90 Lt iš kiekvieno jo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 1 417,81 Lt.

24Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovo... 3. Plungės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu... 4. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Plungės rajono apylinkės teismo... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. V. prašo atsakovo apeliacinį... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-06-20 apie 20.25 val., ieškovų sūnus E.... 9. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su didesnio pavojaus... 10. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės... 11. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 13. Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio... 14. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovas apeliaciniame skunde teisingai... 15. Pirmosios instancijos teismas ieškovų prašomą priteisti 78 273,60 Lt... 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 17. Bylinėjimosi išlaidos paskirtinos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisykles.... 18. Pirmosios instancijos teismo ieškinio dalies atsakovui A. B. patenkintų... 19. Apeliantas sumokėjo 908,21 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir... 20. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų... 21. Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį... 22. Priteisti iš R. V. ir R. V. A. B. po 252 Lt iš kiekvieno jo bylinėjimosi... 23. Priteisti iš R. V. ir R. V. A. B. po 708,90 Lt iš kiekvieno jo bylinėjimosi... 24. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....