Byla 2A-1356-467/2014
Dėl paskolos sutarties nutraukimo ir negrąžintos paskolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „ELWO“ ieškinį atsakovui K. J. dėl paskolos sutarties nutraukimo ir negrąžintos paskolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB „ELWO“ 2013 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti 2009 m. vasario 2 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį; priteisti iš atsakovo 30 000 Lt negrąžintos paskolos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovo bankroto administratorius, išanalizavęs perimtus dokumentus, nustatė, kad 2009 m. vasario 2 d. ieškovas atsakovui suteikė 45 000 Lt paskolą. Tarp perimtų įmonės dokumentų nebuvo paskolos sutarties, tačiau iš ieškovo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos FR0711 apie ieškovo fiziniams asmenims suteiktas paskolas už 2009 m. matyti, kad ieškovas ir atsakovas sudarė terminuotą šešerių metų paskolos sutartį, kurios terminas baigiasi 2015 m. sausio 31 d. Ieškovo bankroto administratoriui raštu pateiktas buvusios ieškovo buhalterės S. V. paaiškinimas bei atsakovo darbo užmokesčio žiniaraščiai už 2009-2011 m. patvirtina faktą, kad kiekvieną mėnesį iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojami 625 Lt paskolai dengti. Per pilnus vienerius kalendorinius metus iš atsakovo darbo užmokesčio turėjo būti išskaičiuota 7 500 Lt, kas per šešerius metus sudarytų 45 000 Lt. Iš to galima daryti išvadą, kad ieškovas ir atsakovas buvo susitarę, jog kiekvieną mėnesį atsakovas turės grąžinti ieškovui 625 Lt. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2011 m. sausio mėnesį ir nuo to laiko atsakovas neatliko jokių mokėjimų ieškovui. Todėl šiuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis būtų nutraukta, o negrąžinta paskolos dalis priteista iš atsakovo ieškovo naudai.

6Atsakovas K. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė sutarties, kurią prašo nutraukti, originalo ar jos kopijos. Tarp ieškovo ir atsakovo jokia paskolos sutartis sudaryta nebuvo, todėl ir nutraukti jos negalima. Jokių kasos išlaidų orderių ar kitų pasirašytų dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad pinigines lėšas - 45 000 Lt atsakovas būtų gavęs, ieškovas nepateikė. Šalys 2011 m. sausio 18 d. pasirašė susitarimą, kurio 4 punkte nurodyta, kad darbdavys ir darbuotojas darbo sutarties nutraukimo metu vienas kitam jokių pretenzijų ir įsiskolinimų neturi. Ieškovas negali teigti, kad paskolos grąžinimo terminas nenumatytas, jeigu nepateikė sutarties. Ieškovas pateikė teismui ne visus dokumentus, kuriais remiantis galima būtų spręsti klausimą dėl skolos priteisimo, t.y. pateikė kasos knygos kopiją, bet nepateikė joje esančių įrašų teisingumą patvirtinančių kasos pajamų ir išlaidų orderių.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino - nutraukė tarp ieškovo BUAB „ELWO“ ir atsakovo K. J. 2009 m. vasario 2 d. sudarytą paskolos sutartį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 30 000 Lt negrąžintos paskolos bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 30 000 Lt sumą nuo 2013 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad paskoliniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja buvusi įmonės buhalterė S. V.. Liudytoja nurodė, kad ji asmeniškai pagal paskolos sutartį, pasirašytą tarp ieškovo direktoriaus ir atsakovo, užpildė kasos išlaidų orderį ir kas mėnesį pagal paskolos sutartį išskaičiuodavo po 625 Lt paskolos dengimui. Buhalterė taip pat nurodė, kad atsakovas tuo metu ketino pirkti butą. Aplinkybę, kad atsakovas galimai pirko butą, patvirtina kasos knyga, iš kurios nustatyta, jog atsakovas 2009 m. sausio 20 d. yra įnešęs 30 000 Lt įnašą, o 2009 m. sausio 21 d. – 45 000 Lt įnašą už butą M.Mironaitės g. 18, Vilniuje. Iš ieškovo pateiktų buhalterinių dokumentų teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. sausio 19 d. buvo sugrąžinęs įmonei 15 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įmonėje dirbo projektų vadovu, užėmė pakankamai aukštas pareigas ir kaip protingas žmogus turėjo vertinti aplinkybes, kad jam iš darbo užmokesčio per mėnesį išskaičiuojama po 625 Lt, kas iš viso per dvejus metus sudarė 15 000 Lt. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad tarp jo ir ieškovo buvo kitokie teisiniai santykiai, kurių pagrindu iš jo atlyginimo buvo išskaičiuojamos piniginės lėšos.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas K. J. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, neįvertino visų įrodymų, todėl pažeidė įrodymų vertinimo teisės normas. Atsakovas, kaip paskolos gavėjas, bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo aplinkybę, jog jis nėra skolingas ieškovui. Atsakovas pateikė 2011 m. sausio 18 d. susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad ieškovas atsakovui jokių pretenzijų neturi. Teismas šio įrodymo nevertino. Be to teismas neišreikalavo kasos knygos už 2009 m. kovo mėn., nors atsakovas to prašė. Aplinkybę, kad atsakovas ieškovui neskolingas, patvirtina 2008 m. gruodžio 31 d. keturšalė sutartis, kurią sudarė UAB „Hanner development“, UAB „ELWO“, UAB „Gudelių šilas“ bei atsakovas su sutuoktine. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir atsakovo direktoriaus 2009 m. sausio 22 d. raštas AB SEB bankui. Šių dokumentų atsakovas neteikė teismui, kadangi nežinojo, apie kokią, neva jam suteiktą paskolą, kalbama ieškinyje. Teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo remtis išvestiniais dokumentais bei ieškovo buvusios buhalterės S. V. nenuosekliais parodymais, kuri vienu atveju teigė, kad tikrai atsimena, jog paskola buvo suteikta, kitu atveju negalėjo pasakyti, ar buvo grąžinta, nes praėjo nemažai laiko. Visi ieškovo buhalteriniai dokumentai buvo buhalterės S. V. žinioje, juos ji privalėjo perduoti bankroto administratoriui. Jeigu bankroto administratorius pastebėjo, kad trūksta tam tikrų dokumentų, jis galėjo inicijuoti baudžiamąją bylą ieškovo buhalterei, imtis teisinių priemonių, bet nesikreipti į teismą be privalomų rašytinių įrodymų bei remtis šioje byloje liudytojos parodymais, kad paskolos sutartis neva egzistavo.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „ELWO“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui pakankamai įrodymų, kad realiai tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos santykiai. Ieškovo bankroto administratorius tarp perimtų įmonės dokumentų rado ir pateikė kasos išlaidų orderius. Atsakovas nepateikė teismui nei kasos pajamų orderių, nei bankinių mokėjimo pavedimų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog atsakovas yra grąžinęs ieškovui paskolos sumą. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra pateikęs rašytinius paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtinančius įrodymus, bei į nustatytą faktinę aplinkybę, jog paskolos sutarties sudarymo faktą tiesiogiai patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl ieškovo kaltės, todėl vadovavosi liudytojos S. V. parodymais. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu naudojosi kvalifikuota teisininkų pagalba, todėl nėra teisinio pagrindo naujai atsakovo teikiamus įrodymus prijungti prie bylos, tuo labiau, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių svarių priežasčių, dėl kurių šie įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – 2008 m. gruodžio 31 d. keturšalės sutarties kopiją (b.l. 163-165) ir 2009 m. sausio 22 d. UAB „ELWO“ direktoriaus rašto AB SEB bankui kopiją (b.l. 166).

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo K. J. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi ir įvertinusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apskųstajam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar ginčo šalis siejo paskolos teisiniai santykiai ir ar tuo pagrindu atsakovas privalo grąžinti skolą ieškovui. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatė ir konstatavo, kad paskoliniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę ir atsakovas iki šiol nėra grąžinęs ieškovui 30 000 Lt paskolos. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, savo atsikirtimus grindė ir tą patį tvirtina apeliaciniame skunde, kad jokia paskola tarp jo ir ieškovo nebuvo sudaryta, nes ieškovas į bylą nepateikė šalių pasirašytos paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą yra privaloma, bei kasos išlaidų orderio, kuris patvirtintų pinigų išmokėjimo atsakovui faktą, be to tarp šalių 2011 m. sausio 18 d. buvo pasirašytas susitarimas nutraukti darbo sutartį, kurio 4 punkte nurodyta, kad darbdavys ir darbuotojas darbo sutarties nutraukimo momentu vienas kitam jokių įsiskolinimų ir pretenzijų neturi. Teisėjų kolegija apelianto skundo argumentus atmeta ir pripažįsta pagrįsta bei teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai ir tuo pagrindu atsakovas privalo grąžinti ieškovui dalį negrąžintos paskolos.

14Apeliantas yra teisus, kad CK 6.871 straipsnio 2 dalis nustato, jog tais atvejais, kai paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Tačiau įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Nagrinėjamu atveju įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kad ne rašytine forma juridinio asmens sudaryta paskolos sutartis yra negaliojanti. Tokiu atveju, kada kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, galioja draudimas remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.), tačiau šios nuostatos teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų, sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės ir pan. (CK 1.93 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytomis įstatymo nuostatomis ir vadovavosi.

15Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo įmonės dokumentų, kurie buvo perduoti bankroto administratoriui UAB “Vermosa”, nebuvo rasta paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, bei išlaidų orderis Nr. 9, kuris turėtų patvirtinti pinigų pagal paskolą išdavimo atsakovui faktą. Pradinėje UAB “ELWO” bankroto stadijoje bankroto administratoriumi buvo paskirta Asociacija Intekta, kuri Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi buvo atstatydinta iš pareigų (b.l. 6-7), ir nušalintas bankroto administratorius 2013 m. vasario 18 d. perdavė į archyvą BUAB “ELWO” veiklos dokumentus (b.l. 117-133). Naujasis BUAB “ELWO” bankroto administratorius UAB “Vermosa” (ieškovas) bankroto bylos užbaigimui iš archyvo paėmė dokumentus, susijusius su paskola (b.l. 134-135), ir iš jų ieškovas bei pirmosios instancijos teismas nustatė, jog aplinkybę, kad ieškovą ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai, patvirtina į bylą pateikti netiesioginiai įrodymai, o būtent: iš ieškovo kasos knygos (27201) matyti, kad atsakovui 2009 m. vasario 2 d. buvo suteikta 45 000 Lt paskola pagal sutartį (b.l. 8); iš ieškovo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos FR0711 apie ieškovo fiziniams asmenims suteiktas paskolas už 2009 m. taip pat matyti, kad 2009 m. vasario 2 d. atsakovui buvo suteikta 45 000 Lt paskola, kurios grąžinimo terminas numatytas 2015 m. sausio 31 d. (b.l. 15-16); iš darbo užmokesčio žiniaraščių už 2009 - 2011 metus matyti, kad atsakovui nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2011 m. sausio 19 d. (iki atsakovo darbo sutarties su ieškovu nutraukimo) buvo išskaičiuojama kas mėnesį po 625 Lt paskolos dengimui (b.l. 22-56), t.y. iš atsakovo darbo užmokesčio paskolos dengimui 2009 metais buvo išskaičiuota 6 875 Lt , 2010 metais -7 500 Lt, 2011 metais - 625 Lt; iš ieškovo Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos deklaracijos apie fizinių asmenų bendrovei grąžintas paskolas matyti, kad atsakovas per 2009 metus grąžino ieškovui dalį paskolos (b.l. 17-21); teismo posėdyje apklausta liudytoja buvusi ieškovo bendrovės buhalterė S. V. patvirtino, kad ji pati pagal paskolos sutartį, pasirašytą tarp ieškovo direktoriaus ir atsakovo, užpildė kasos išlaidų orderį ir kas mėnesį pagal paskolos sutartį išskaičiuodavo po 625 Lt iš atsakovo darbo užmokesčio paskolos dengimui. Taiga paminėtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

16Esminis atsakovo apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neišreikalavo kitų bylai reikšmingas aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/ 2010; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 str.).

17Ieškovas, mėgindamas nuneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, tik apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus - 2008 m. gruodžio 31 d. keturšalės sutarties kopiją (b.l. 163-165) ir 2009 m. sausio 22 d. UAB „ELWO“ direktoriaus rašto AB SEB bankui kopiją (b.l. 166), kurie, jo įsitikinimu, patvirtina teismo išvadų nepagrįstumą, tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta, nes dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas, kaip paskolos gavėjas, įrodinėjo aplinkybę, jog jis nėra skolingas ieškovui, ir pateikė 2011 m. sausio 18 d. susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad ieškovas atsakovui jokių pretenzijų neturi. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo pateiktą įrodymą įvertino kaip nepaneigiantį tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, kadangi iš byloje esančių buhalterinių dokumentų nustatė, jog atsakovas 2011 metų sausio 19 dienai buvo sugrąžinęs įmonei tik 15 000 Lt, atsakovo pateiktas susitarimas tarp įmonės direktoriaus ir atsakovo buvo sudarytas 2011 m. sausio 18 d., tuo tarpu 625 Lt įnašas paskolos dengimui iš atsakovo darbo užmokesčio buvo atliktas ir 2001 m. sausio 19 d. Be to apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2008 m. gruodžio 31 d. keturšalės sutarties ir 2009 m. sausio 22 d. UAB „ELWO“ direktoriaus rašto AB SEB bankui kopijos tvirtina apie tai, jog atsakovas galimai pirko butą M.Mironaitės g. 18, Vilniuje, apie ką minėjo ir liudytoja S. V., ir tuo tikslu pagal įrašus kasos knygoje 2009 m. sausio 20 d. įnešė 30 000 Lt įnašą, o 2009 m. sausio 21 d. – 45 000 Lt (b.l. 10, 11, 13). Tuo tarpu susieti šiuos įrodymus su ieškovo jam suteikta paskola nėra pagrindo, kadangi paskola pagal bylos duomenis atsakovui buvo suteikta tik 2009 m. vasario 2 d., jos grąžinimas buvo dalinis – išskaičiuojant kas mėnesį po 625 Lt ir pagal darbo užmokesčio žiniaraštį 2009 m. sausio 30 d. iš atsakovo darbo užmokesčio 2009 metų sausio mėnesį 625 Lt dar nebuvo išskaičiuojama (b.l. 22). Taigi tiek byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepaneigia pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai ir tuo pagrindu atsakovas privalo grąžinti ieškinyje nurodytos skolos dalį ieškovui.

18Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas savo paaiškinimais neįtikina teismo, kad jam nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių iš atlyginimo buvo išskaičiuojama po 650 Lt kas mėnesį. Tokią išvadą suponuoja tai, kad atsakovas bendrovėje dirbo projektų vadovu, darbo užmokestis jam buvo mokamas kas mėnesį, todėl, būdamas protingas, apdairus ir rūpestingas, negalėjo nepastebėti, kad iš jo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį yra išskaičiuojama pakankamai didelė suma - po 625 Lt, kas iš viso per dvejus metus sudarė 15 000 Lt. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė jokių logiškų paaiškinimų ar įrodymų, pagrindžiančių, kad tarp jo ir ieškovo buvo susiklostę kitokie (ne paskolos) teisiniai santykiai, kurių pagrindu iš jo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį teisėtai buvo išskaičiuojamos piniginės lėšos.

19Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo remtis išvestiniais buhalteriniais dokumentais bei ieškovo buvusios buhalterės S. V. nenuosekliais parodymais, nes, kaip jau buvo minėta, teismas vertina įrodymų visumą, tame skaičiuje ir liudytojų parodymus (CPK 185 str.). Nagrinėjamu atveju liudytojos S. V. parodymai nebuvo nenuoseklūs, atvirkščiai, atitinka byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotai objektyviai informacijai ir duomenims, todėl vertinti liudytojus parodymus kritiškai ar jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo. Būtent minėta liudytoja patvirtino, kad visi ieškovo buhalteriniai dokumentai, buvę jos žinioje, tarp kurių buvo ir kasos išlaidų orderis Nr. 9, pagal kurį atsakovui buvo perduoti pinigai pagal paskolos sutartį, kurį ji išrašė, buvo perduoti pradiniam bankroto administratoriui, tačiau jie neišliko, nes pastarasis paskubėjo juos perduoti į archyvą. Už netinkamą pareigų atlikimą pradiniam bankroto administratoriui buvo skirta nuobauda (b.l. 136) ir jis buvo atstatydintas (b.l. 6-7).

20Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

21Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K.... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas BUAB „ELWO“ 2013 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 6. Atsakovas K. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį... 8. Atsakovas K. J. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „ELWO“ prašo apeliacinį... 10. Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar ginčo šalis siejo paskolos... 14. Apeliantas yra teisus, kad CK 6.871 straipsnio 2 dalis nustato, jog tais... 15. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo įmonės dokumentų, kurie buvo perduoti... 16. Esminis atsakovo apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad, apelianto teigimu,... 17. Ieškovas, mėgindamas nuneigti pirmosios instancijos teismo padarytas... 18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 19. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo... 20. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti...