Byla e2-6653-959/2018
Dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo atsakovų pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – E. K

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,

2sekretoriaujant V. K.,

3dalyvaujant ieškovės V. Š. atstovei advokatei Kristinai Čivilytei,

4atsakovui G. K.,

5atsakovų ir trečiojo asmens E. K. atstovui advokatui G. U.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams G. K., V. K. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo atsakovų pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – E. K..

7Teismas

Nustatė

8ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir G. K. 3513,01 Eur žalos atlyginimą, 150 Eur už antstolio vykdytą faktinių aplinkybių konstatavimą, 50 Eur už avarinį spynų atidarymą, 31,96 Eur už pakeistas spynas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo pardavimo sutartimi (toliau – sutartis) ji pirko atsakovei V. K. (toliau – atsakovė) nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą; Pastatą – ūkinį pastatą; Kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius bei žemės sklypą, esančius ( - ) už 72 000 Eur. Sutarties sudarymo metu atsakovę pagal įgaliojimą atstovavo jos sūnus – atsakovas G. K. (toliau – atsakovas). Pagal Sutarties 7.9. punktą, Pardavėjas įsipareigojo po sutarties pasirašymo iki 2016-07-15 palaisvinti parduotus daiktus, perduoti raktus, apmokėti visas sąskaitas ir mokesčius už teiktas komunalines paslaugas pagal gautas sąskaitas, saugoti parduotus daiktus ir neleisti jiems pablogėti. Tačiau atsakovai pažeidė šią pareigą ir iki 2016-07-15 atsakovės įgaliotinis atsakovas neišsikraustė iš ieškovės įsigyto nekilnojamojo turto. Gavus žinių, kad turtas yra niokojamas, išvežamas, gadinamas, ieškovė 2016-07-21 pareikalavo atsakovo išsikraustyti ir tą pačią dieną, avariniu būdu atrakinę spynas, kartu su G. O. bei antstoliu Sauliumi Užkuraičiu užfiksavo faktines aplinkybes. Nustatyta, kad turtas yra sugadintas, suniokotas: sugadinti/demontuoti santechnikos įrenginiai, kriauklė, sugadinta namo elektros instaliacija, nupjauti laidai, pakeistas prastesniu šildytuvas, nupjauti vamzdžiai, įvadai prie radiatorių, suniokoti baldai, ir kt. Dėl atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų padaryta didelė žala ieškovei.

9Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo nesutikimą grindė tuo, kad ieškovei buvo parduotas tik gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai ir žemės sklypas. Pirkimo-pardavimo sutartyje nepasisakyta apie ieškovei perduotus kitus daiktus – santechnikos įrenginius, baldus ir pan. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie realiai patirtą žalą, teismui pateikta sąmata nepatvirtina, kad būtent tokią žalą ir patyrė ieškovė.

10Teismas

konstatuoja:

11ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Byloje nustatyta, jog 2016 m. sausio 29 d. ieškovės V. Š. užsakymu nekilnojamojo turto agentūra „Latmas“ atliko ieškovės vėliau iš atsakovės V. K. įsigyto turto vertinimą, kuriuo bendra turto vertė buvo nustatyta 80 000 Eur (1 t., e. b. l. 19 – 55); 2016 m. balandžio mėn. ieškovė V. Š. ir atsakovas G. K. sudarė avansinį susitarimą dėl būsimos pirkimo pardavimo sutarties užtikrinimo. Šioje sutartyje šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ) pardavimo už 72 000 Eur, bei šios sutarties užtikrinimui pirkėjas sumokėjo pardavėjui 500 Eur avansą. Detalesnės parduodamo turto sąlygos šioje sutartyje neįvardintos (1 t., e. b. l. 187); 2016 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė V. Š. iš atsakovės V. K., atstovaujamos įgalioto asmens – atsakovo G. K., – asmeninės nuosavybės teise įsigijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ) pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), Kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ) bei žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) esančius ( - ) savivaldybėje už 72 000 Eur (1 t., e. b. l. 6 – 16); sutarties 7.9 punktu atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. liepos 15 d. atlaisvinti parduotus daiktus, išskyrus gyvenamojo namo patalpą G-1/32,67 kv. m., kurią įsipareigojo atlaisvinti iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., perduoti raktus, apmokėti visas sąskaitas ir mokesčius už teiktas komunalines paslaugas pagal gautas sąskaitas, saugoti daiktus ir neleisti jiems pablogėti (1 t., e. b. l. 13); sutarties 8.8 punktu ieškovė patvirtino, kad dėl pastato kokybės pretenzijų pardavėjui neturi ir ateityje nereikš; nors 8.9 punktu ieškovė patvirtino, kad prieš sudarant sutartį daiktus apžiūrėjo ir jokių pretenzijų pardavėjui neturi (1 t., e. b. l. 14), tačiau iš parengiamajame posėdyje duotų ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad sutarties sudarymo dieną 2016-06-02 ji daiktų neapžiūrėjo; sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei buvo perduotas gyvenamojo namo Energinio naudingumo sertifikatas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad pastatas šildomas kieto kuro katilu o vanduo šildomas kombinuotu tūriniu šildytuvu (1 t. b. l. 67-70); 2016 m. liepos 21 d. antstolis Saulius Užkuraitis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ieškovės įsigyto namo pirmo aukšto vonioje nėra kriauklės; antrame aukšte nupjauti įvadai prie radiatorių į šildymo sistemą, nėra karsto vandens visame name, kadangi nupjauti vamzdžiai, jungiantys su šildymo katilu; pirmame ir antrame aukšte daugelyje patalpų nėra elektros lempučių - nupjauti laidai; pasak namo šeimininkės, katilinėje pakeistas vandens šildytuvas, nupjauti vamzdžiai; name išmontuota signalizacija; neveikia vandens sistema rūsyje esančioje tualeto patalpoje, nenusileidžia vanduo tualete ir nebėga vanduo iš čiaupo kriauklėje (1 t., e. b. l. 60 – 65); už faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovė antstoliui sumokėjo 150 Eur (1 t., e. b. l. 6 – 16); UAB „Automatinių sistemų servisas“ ieškovei pateikė komercinį pasiūlymą dėl signalizacijos, vandens šildytuvo, gyvatuko, vonios spintelės, radiatorių, šviestuvų įrangos, medžiagų pardavimo ir darbų atlikimo už 3 513,01 Eur (1 t., e. b. l. 56).

  1. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. nustato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (1 dalis); civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (2 dalis); sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (3 dalis); deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (4 dalis).

14Civilinė atsakomybė atsiranda esant sąlygoms, numatytoms CK 6.246-6.249 str.: žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei.

151.1 Dėl žalos

16CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

17Ieškovė žalą, susijusią su turto netekimu ir sužalojimu, vertina 3513,01 Eur suma, remdamasi UAB „Automatinių sistemų servisas“ paruoštu techniniu komerciniu pasiūlymu Nr. 160726 (toliau – sąmata) (1 t., e. b. l. 56). Pasak atsakovų, ieškovei sutartimi nebuvo perduoti daiktai, nurodyti sąmatoje, todėl tokios žalos ji nepatyrė.

18Ieškovė sutartimi įsigijo joje nurodytus nekilnojamuosius daiktus. Sutarties 6. 1. punktu šalys susitarė, kad ši sutartis kartu yra ir perdavimo - priėmimo aktas; nuosavybės teisę į daiktus pirkėjas įgyja nuo daiktų perdavimo-priėmimo momento; pardavėjas perduoda, o pirkėjas priima daiktus, jų dokumentus, žemės sklypą su jame esančiais sodiniais, želdiniais (1 t., e. b. l. 12 – 13). Sutartyje nenurodyti kilnojamieji daiktai, išvardinti ieškinyje (santechnikos įrenginiai, kriauklė, elektros instaliacija, laidai, šildytuvas, vamzdžiai, įvadai prie radiatorių, baldai) ir pridėtoje sąmatoje.

19Reikalaudama priteisti iš atsakovų žalą, susijusią su ieškinyje ir sąmatoje nurodytų daiktų netekimu arba sugadinimu, ieškovė privalo įrodyti, jog šie daiktai žalos padarymo metu jai priklausė nuosavybės teise. Byloje nustatyta, jog daiktai, nurodyti sutartyje, yra nekilnojamieji daiktai, ir šiuos daiktus ieškovei pardavė ne abu atsakovai, o tik viena atsakovė V. K., tuo tarpu atsakovas G. K. pirkimo-pardavimo santykiuose dalyvavo tik kaip pastarosios atstovas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sutarties šalys buvo sutarusios dėl kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo. Tokio susitarimo egzistavimo nepatvirtina ir byloje esanti turto vertinimo ataskaita bei pastato energetinis sertifikatas. Tačiau sprendžiant, ar ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, būtina įvertinti tai, ar šie daiktai nelaikytini antraeiliais daiktais pagal CK 4.13 str.

20Pagal CK 4.12-4.15 straipsnių nuostatas daiktai yra skirstomi į pagrindinius daiktus, galinčius būti savarankiškais teisinių santykių objektais, ir antraeilius. Antraeiliais daiktais pripažįstami tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Jie savo ruožtu dar skirstomi į: esmines pagrindinio daikto dalis, kurios įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir yra su juo taip neatskiriamai susiję, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu; gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas; pagrindinio daikto priklausinius. Kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007).

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis). Kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas esmine pagrindinio daikto dalimi – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties – jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas. Daikto kvalifikavimas esmine pagrindinio daikto dalimi įstatyme nesiejamas su daiktų tarpusavio išsidėstymu erdvėje ar kitais fiziniais požymiais, todėl ydinga laikytina nuostata, kad esminėmis pastato dalimis gali būti tik tie daiktai, kurie yra jo viduje. Sprendžiant dėl daiktų, kaip pagrindinių ar antraeilių, inter alia esminių pagrindinio daikto dalių, teisinio statuso, turi būti vertinamas esamas abiejų daiktų tarpusavio ryšys tikslinės jų paskirties kontekste. Šiuo aspektu nesvarbu ir neturi būti vertinama tai, kaip kiekvienas daiktų gali būti panaudotas atskirai jų tarpusavio ryšį ir bendrą tikslinę paskirtį išardžius. Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryšys, tai, be kita ko, reiškia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui (savininkams) (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2014).

22Pagal CK 4.19 straipsnį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra CK 4.19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų požymių (CK 4.19 straipsnio 2 dalis).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017). Pažymėtina, kad teismų praktikoje nekilnojamųjų daiktų priklausiniais paprastai laikomi kiti nekilnojamieji daiktai: ūkiniai pastatai, ūkinės paskirties patalpos, garažai, pirtys ir pan. Teismui nepavyko rasti tokių kasacinio teismo praktikos pavyzdžių, kuriuose nekilnojamųjų daiktų priklausiniais būtų laikomi kilnojamieji daiktai.

24Nagrinėjamu atveju iš ieškinyje bei sąmatoje išvardintų kilnojamųjų daiktų teismas esminėmis pagrindinio daikto – gyvenamojo namo – dalimis pripažįsta šildymo sistemos vamzdyną, elektros laidus (instaliaciją), praustuvą su maišytuvu, vandens šildytuvą, radiatorius bei visiems šiems daiktams sumontuoti reikalingas medžiagas bei detales, nes be šių daiktų pagrindinis daiktas (gyvenamasis namas) negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį (tenkinti gyventojų poreikius karštam bei šaltam vandeniui, šilumai, higienai ir pan.) arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Iš bylos duomenų (turto vertinimo ataskaitoje esančių nuotraukos (1 t., e. b. l. 42)) matyti, jog vonios kambario praustuvas su maišytuvu buvo integruoti į spintelę ir sudarė vieną nedalomą daiktų junginį, todėl visą šį junginį teismas pripažįsta vienu antraeiliu daiktu.

25Kiti daiktai, išvardinti ieškinyje bei sąmatoje, teismo vertinimu, nelaikytini nei esminėmis pagrindinio daikto dalimis, nei priklausiniais, nei kitais antraeiliais daiktais. Signalizacijos sistemą sudarantys daiktai, elektrinis gyvatukas, lempučių lizdai (šviestuvų patronai) yra kilnojamieji daiktai, nesunkiai sumontuojami ir išmontuojami, neturi nuolatinio ryšio su pagrindiniu daiktu, be jų pagrindinis daiktas gali būti naudojamas pagal tikslinę savo paskirtį ir nebūtų pripažintas nevisaverčiu, todėl neatitinka CK 4.13-4.19 str. numatytų antraeilių daiktų apibrėžimų. Elektros lemputės yra riboto tarnavimo laiko, sunaudojami ir periodiškai keistini daiktai, jos, kaip ir elektrinis gyvatukas bei lempučių lizdai (šviestuvų patronai), laikytinos elektros įrenginiais pagal 2010 m. kovo 30 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 10 punktą bei namų apyvokos daiktais pagal CK 4.8 str., todėl, teismo vertinimu, jos taip pat nelaikytinos antraeiliais daiktais. Be to, byloje neįrodyta ir tai, kad gyvenamojo namo perleidimo ieškovei momentu jame buvo elektros lemputės ir, juolab, būtent LED (šviesos diodų) tipo, arba dėl jų pirkimo-pardavimo buvo atskirai sutarta.

26CK 4.14 str. nustato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (1 dalis); kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (2 dalis). Vadovaudamasis šiomis teisės normomis, teismas sprendžia, jog sutartimi ieškovei kartu su pagrindiniu nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju namu – buvo perleisti ir visi antraeiliai daiktai, buvę jame jo perleidimo ieškovei metu, t. y. 2016-06-02, nepriklausomai nuo to, ar šie antraeiliai daiktai yra nurodyti sutartyje. Tai, kad antraeiliai daiktai ieškovei neturėjo būti perleisti, privalo įrodyti atsakovai. To jie šioje byloje neįrodinėjo ir neįrodė. Kiti pagrindiniai kilnojamieji daiktai galėjo pereiti ieškovės nuosavybėn tik CK 4.47 str. numatytais būdais, nuosavybės teisių įgijimą į šiuos daiktus privalo įrodyti ieškovė.

271.1.1 Dėl žalos fakto

28Atsakovo G. K. paaiškinimais, duotais parengiamojo posėdžio metu, 2018-04-27 bei 2018-06-01 posėdžiuose, nustatyta, kad ieškovei parduoto gyvenamojo namo būklė tiek jį apžiūrint ieškovei 2016 m. žiemą, tiek jį parduodant, tiek atsakovui išsikraustant iš jo buvo tokia pat, elektros instaliacija visur buvo nepaliesta; boilerį jis pakeitė 2016 m. birželio antroje pusėje (taip paaiškino parengiamajame posėdyje); turto vertinimo metu įvadai prie radiatorių nebuvo nupjauti, jeigu jie būtų buvę nupjauti, turtas būtų įvertintas mažesne suma; nuo 2016 m. žiemos iki išsikraustymo name gyveno tik jis vienas, o jo sutuoktinė E. K. retkarčiais pas jį apsilankydavo. Iš 2016-07-20, 22.33 val., atsakovo G. K. žinutės, siųstos G. O., matyti, kad boileris buvo pakeistas ir paliktas metalo supirktuvėje 2016 m. birželio mėnesį (1 t., e. b. l. 153). Liudytoja apklaustos E. K. parodymais nustatyta, kad po namo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo radiatoriai buvo savo vietose, jie buvo prijungti prie šildymo sistemos vamzdyno; vamzdžių niekas nepjovė; paskutinį kartą ieškovei parduotame name ji buvo 2016 m. liepos mėnesį, kai jie su sutuoktiniu – atsakovu G. K. – kraustėsi iš namo; kraustymosi metu pasiėmė elektrinį gyvatuką, baldus, vonios kambario spintelę su kriauklę, šviestuvus, knygas, indus, užuolaidas, kilimus, stalus, rūbus, įrankius, santechnikos detales. Iš turto vertinimo ataskaitos (1 t., e. b. l. 19-55) matyti, kad gyvenamojo namo apžiūros metu jame buvo inžinerinė įranga: išvedžiota radiatorinė šildymo sistema, elektrinis vandens šildytuvas (1 t., e. b. l. 31). Iš pastato energetinio naudingumo sertifikato, išduoto 2016-05-19, matyti, jog name buvo įrengtas kombinuotas tūrinis šildytuvas (1 t., e. b. l. 68). Atsakovai bei trečiuoju asmeniu į bylos procesą įtraukta E. K. atsiliepimuose į patikslintą ieškinį nurodė, jog būtų absurdiška žaloti ir niokoti parduodamą turtą, kol pirkimo-pardavimo sutartis dar nepasirašyta (1 t., e. b. l. 184, 2 t., e. b. l. 4). Išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą perleidimo ieškovei metu 2016-06-02 jame buvo šie antraeiliai daiktai: tvarkingas ir nepažeistas šildymo sistemos vamzdynas, kombinuotas tūrinis šildytuvas (boileris), tvarkinga ir nepažeista elektros instaliacija, vonios kambario spintelė su praustuvu ir maišytuvu (kaip vienas nedalomas daiktų junginys). Tai reiškia, jog ieškovė kartu su pagrindiniu daiktu įgijo nuosavybės teisę ir į išvardintus antraeilius daiktus, nežiūrint to, kad jie neįrašyti sutartyje (CK 4.14 str.). Mažai tikėtina, jog šie antraeiliai daiktai buvo išnešti ar sugadinti iki sutarties pasirašymo, nes tai, neabejotina, būtų sumažinę turto vertę bei padarę įtaką ieškovės apsisprendimui įsigyti turtą už sutartyje nurodytą kainą. Todėl atsakovo G. K. paaiškinimai apie tai, kad kombinuotą boilerį jis pakeitė ne 2016 m. birželio mėnesį, o gegužės pabaigoje, elektrinį gyvatuką bei vonios kambario spintelę išmontavo taip pat gegužės pabaigoje (taip paaiškino 2018-04-27 posėdyje), atmestini kaip prieštaraujantys aukščiau išvardintiems įrodymams bei laikytini jo mėginimu išvengti civilinės atsakomybės.

29Iš šalių paaiškinimų bei antstolio S. Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 t. e. b. l. 60-65) matyti, jog 2016-07-21 ieškovei patekus į įsigytą namą, be kitų trūkumų, buvo nustatyti tokie trūkumai: jo pirmame aukšte, vonioje nėra kriauklės, antrame aukšte nupjauti įvadai prie radiatorių į šildymo sistemą; nėra karsto vandens visame name, kadangi nupjauti vamzdžiai, jungiantys su šildymo katilu; pirmame ir antrame aukšte daugelyje patalpų nėra elektros lempučių - nupjauti laidai; katilinėje pakeistas vandens šildytuvas, nupjauti vamzdžiai; name išmontuota signalizacija; neveikia vandens sistema rūsyje esančioje tualeto patalpoje: nenusileidžia vanduo tualete ir nebėga vanduo iš čiaupo kriauklėje. Atsakovo G. K. paaiškinimais nustatyta, kad jis turėjo du raktų komplektus nuo namo, iš kurių vieną komplektą jis prarado po namo pardavimo, raktus palikęs durų spynoje ir vėliau jų neradęs, o kitą raktų komplektą išsikraustydamas paliko po padanga namo kieme; ieškovei asmeniškai nei vieno raktų komplekto jis neperdavė. Todėl, remdamasis aukščiau išdėstytais įrodymais, teismas konstatuoja, jog ieškovė patyrė žalą, kuri pasireiškė kombinuoto tūrinio vandens šildytuvo (boilerio), vonios kambario praustuvo su maišytuvu netekimu, šildymo sistemos vamzdyno bei elektros instaliacijos sugadinimu (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovės nuostoliais taip pat laikytinos išlaidos antstolio paslaugoms konstatuojant faktines aplinkybes apmokėti, kaip išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.); išlaidos, susijusios su šildymo sistemos bei elektros instaliacijos remontu (tiesioginiai nuostoliai) (CK 6.249 str. 1 d.); išlaidos, susijusios su avariniu durų atidarymu bei namo spynų pakeitimu (tiesioginiai nuostoliai) (CK 6.249 str. 1 d.).

30Tiek iš vaizdo įrašo (( - ) pridedamo prie antstolio S. Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tiek iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog, ieškovei 2016-07-21 perėmus įsigyto gyvenamojo namo valdymą, visi radiatoriai jame buvo savo vietose. Įrodymų apie tai, kad jie buvo sugadinti ir negalėjo būti naudojami pagal paskirtį, juos sujungus su šilumos sistemos vamzdynu, teismui nepateikta. Todėl išlaidos, susijusios su naujų radiatorių įsigijimu, nelaikytinos ieškovės nuostoliais ir ieškinys dalyje, kurioje prašoma priteisti šias išlaidas, laikytinas nepagrįstu.

31Byloje neįrodyta, kad ieškovė CK 4.47 str. numatytais būdais įgijo nuosavybės teisę į kitus antraeiliais daiktais nelaikytinus kilnojamuosius daiktus, nurodytus sąmatoje. Sutarties 7.9 punktu atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. liepos 15 d. atlaisvinti parduotus daiktus. Iš šios sutarties nuostatos matyti, jog atsakovei buvo leista per pusantro mėnesio laikotarpį nuo sutarties pasirašymo bei nekilnojamųjų daiktų perdavimo ieškovei kitus pagrindinius kilnojamuosius daiktus išsivežti, ką iš esmės ir darė atsakovas E. K. su trečiuoju asmeniu E. K. 2016 m. liepos mėnesį. Todėl išlaidos signalizacijos sistemą sudarantiems daiktams, šviestuvo patronams, LED lempoms, elektriniam gyvatukui bei signalizacijos montavimo darbams įsigyti taip pat nelaikytinos ieškovės nuostoliais ir jai negali būti priteisiamos.

32Ieškovė ieškinyje akcentuoja teisėtų lūkesčių principą, kuris jai, neva, suteikia teisę įsigijus gauti tokį daiktą, kokį matė ir dėl kurio vyko derybos iki sutarties sudarymo ir jos pasirašymo metu. Pažymėtina, jog pati ieškovė pripažino, jog sutarties pasirašymo dieną perkamų daiktų realiai neapžiūrėjo, paskutinį kartą iki sutarties pasirašymo perkamame name buvo 2016 m. balandį. Objektyvių įrodymų apie tai, kad derybos vyko ir dėl kilnojamųjų daiktų pirkimo, teismui nepateikta, atsakovai šią aplinkybę ginčija. Dar kartą pažymėtina, jog nuosavybė įgyjama ne lūkesčiais, o CK 4.47 str. numatytais būdais.

331.1.2 Dėl žalos dydžio

34Iš bylos įrodymų (turto vertinimo ataskaitos bei šalių paaiškinimų) matyti, jog vonios kambario spintelė su praustuvu ir maišytuvu bei kombinuotas vandens šildytuvas (boileris), ieškovei juos įsigyjant 2016-06-02, buvo naudoti. Sąmatoje nurodytos naujų daiktų įsigijimo kainos. Teismo vertinimu, naudoto ir dalinai nusidėvėjusio daikto kaina negali būti prilyginama naujo daikto kainai. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovės nuostolius šioje dalyje sudaro naudotų daiktų kainos, galiojančios teismo sprendimo priėmimo dieną (CK 6.249 str. 5 d.). Duomenų apie naudotos vonios kambario spintelės su praustuvu ir maišytuvu bei naudoto kombinuoto vandens šildytuvo kainas teismui nepateikta. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Teismas laiko, jog teisinga ir protinga būtų nustatyti, jog ieškovės netektų aukščiau paminėtų naudotų daiktų kaina sudaro 70 procentų naujų tų pačių daiktų įsigijimo kainos. Todėl ieškovės nuostolius, susijusius su naudotų daiktų netekimu, teismas vertina 553,52 EUR be PVM suma ((410,74 + 380) x 0,7 = 553,518).

35Maišytuvui sujungti su esama vandentiekio sistema reikalingos dvi žarnelės (karštam ir šaltam vandeniui), todėl šių žarnelių įsigijimo kaina (6,18 EUR be PVM) taip pat įskaitytina į nuostolius.

36Elektros montavimo darbų kaina sąmatoje neišskirta, ji nurodyta sumoje kartu su signalizacijos montavimo darbais (200,00 EUR be PVM). Byloje nustatyta, jog ieškovei padaryta žala pasireiškė ir elektros instaliacijos sugadinimu. Todėl atsižvelgiant į tai, jog išlaidos signalizacijos montavimo darbams ieškovei nepriteistinos, teismas laiko, jog į ieškovės nuostolius įskaičiuotina pusė sąmatoje nurodytos 200,00 EUR sumos, t. y. 100,00 EUR be PVM.

37Kaip matyti iš sąmatos, tikėtina, jog santechnikos darbų, santechnikos detalių bei papildomų medžiagų kainos buvo apskaičiuotos, įvertinus visų sąmatoje išvardintų santechnikos darbų reikalaujančių daiktų montavimo darbų apimtį. Atsižvelgiant į tai, kad sąmatos 6-8, 13-16 punktuose nurodytų santechnikos darbų reikalaujančių daiktų kainų suma yra 1238,71 EUR, vandens šildytuvo, spintelės su praustuvu ir maišytuvu, vandens pajungimo žarnelių kainų suma sąmatoje yra 796,92 EUR ir sudaro 64,33 procento nuo sąmatos 6-8, 13-16 punktuose nurodytų daiktų kainos (796,92 / 1238,71 x 100), teismas laiko, kad į ieškovės nuostolius įskaičiuotina 64,33 procento santechnikos darbų, santechnikos detalių bei papildomų medžiagų kainos, t. y. 603,42 EUR be PVM ((228 + 50 + 660) x 0,6433 = 603,4154).

38Ieškovės nuostolių, susijusių su turto netekimu ir sužalojimu, suma sudaro 1263,12 EUR be PVM (553,52 + 6,18 + 100 + 603,42), t. y. 1528,38 EUR su PVM (1263,12 x 1,21). Ieškovės išlaidos antstolio paslaugoms konstatuojant faktines aplinkybes apmokėti sudaro 150,00 EUR (1 t., e. b. l. 58); išlaidos, susijusios su avariniu durų atidarymu bei namo spynų pakeitimu, – 81,96 EUR (1 t., e. b. l. 66). Bendra visų nuostolių suma sudaro 1760,34 EUR.

39Byloje nustatyta, jog atsakovas, demontavęs name buvusį kombinuotą vandens šildytuvą (jame vanduo gali būti šildomas tiek elektra, tiek nuo kieto kuro katilo), jo vietoje pakabino kitą, naudotą nekombinuotą vandens šildytuvą (jame vanduo gali būti šildomas tik elektra). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo name paliktas vandens šildytuvas neturėjo svarbios funkcinės savybės – galimybės jį prijungti prie kieto kuro katilo, – ieškovei toks vandens šildytuvas nebuvo reikalingas, ši aplinkybė ieškovės nuostolių dydžio neįtakoja.

401.2 Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio

41Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 str.).

42Ieškinyje nurodoma, jog atsakovės V. K. neteisėti veiksmai pasireiškė sutarties 7.9 punkte numatytų įsipareigojimų iki 2016 m. liepos 15 d. atlaisvinti parduotus daiktus, saugoti daiktus ir neleisti jiems pablogėti, perduoti raktus pažeidimu. Byloje nustatyta, kad žala ieškovei buvo padaryta per laikotarpį nuo 2016-06-02 iki 2016-07-21. Kaip nustatyta byloje, ieškovės įsigytas gyvenamasis namas per šį laikotarpį nebuvo išsaugotas toks, koks buvo perduotas ieškovei, jo būklė buvo pabloginta išmontavus bei sugadinus jame buvusius antraeilius daiktus, raktai nuo gyvenamojo namo ieškovei nebuvo perduoti, iki 2016-07-15 namas nebuvo atlaisvintas. Todėl, atsakovei V. K. neįvykdžius sutarties 7.9 punkte numatytų pareigų, konstatuotinas jos neteisėtas neveikimas. Jeigu atsakovė V. K. būtų įvykdžiusi sutarties 7.9 punkte numatytus įsipareigojimus, žalos, tikėtina, nebūtų kilę. Todėl konstatuojamas priežastinis ryšys tarp atsakovės V. K. neteisėto neveikimo ir kilusios žalos.

43Kaip galima suprasti iš ieškinio turinio, atsakovui G. K. inkriminuojama deliktinė atsakomybė – žalos padarymas aktyviais neteisėtais veiksmais gadinant, demontuojant santechnikos įrenginius, elektros instaliaciją, niokojant baldus, keičiant buvusį šildytuvą prastesniu šildytuvu, nupjaunant vamzdžius, įvadus prie radiatorių. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-07-21, kuriuo ieškovei buvo padaryta žala, ieškovei parduotame name jos pačios leidimu gyveno atsakovas G. K., kuris vienintelis turėjo du raktų komplektus nuo šio namo. Atsakovas pripažįsta, kad vandens šildytuvą bei vonios kambario spintelę su praustuvu ir maišytuvu demontavo jis pats. Liudytoja apklausta E. K. patvirtino, kad šviestuvus, vonios kambario spintelę su praustuvu ir maišytuvu bei kitus daiktus jie kartu su atsakovu išsinešė kraustymosi metu, t. y. 2016 m. liepą. Liudytojas M. M. parodė matęs namo pirmame ir antrame aukštuose nupjautus laidus ant lubų bei kai kur – prie rozečių. Šių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog ieškovei padaryta žala, susijusi su antraeilių daiktų netekimu, buvo padaryta atsakovo G. K. veiksmais jam demontuojant ir pasisavinant ieškovei priklausančius vandens šildytuvą bei vonios kambario spintelę su praustuvu ir maišytuvu, tokiu būdu grubiai pažeidžiant ieškovės nuosavybės teises. Paminėtų įrodymų pagrindu teismas daro tikėtiną išvadą, jog namo elektros instaliacija buvo sugadinta atsakovui G. K. ir trečiajam asmeniui E. K. demontuojant ant lubų sumontuotus šviestuvus ir tiesiog nukerpant prie jų prijungtus elektros laidus.

44Atsakovo G. K. paaiškinimais nustatyta, kad turto vertintojui apžiūrint turtą 2016 m. žiemą, įvadai prie radiatorių ir boilerio nebuvo nupjauti, nuo 2016 m. sausio iki išsikraustymo 2016 m. liepą jis name gyveno vienas ir vienintelis turėjo nuo jo raktus. Šių duomenų pagrindu teismas daro tikėtiną išvadą, jog žala sugadinant namo šildymo sistemos vamzdyną (nupjaunant įvadus prie radiatorių) taip pat padaryta atsakovo G. K. veiksmais ir per laikotarpį nuo 2016-06-02 iki 2016-07-21, nes, kaip nurodyta atsiliepimuose į patikslintą ieškinį, būtų absurdiška žaloti ir niokoti parduodamą turtą, kol pirkimo-pardavimo sutartis dar nepasirašyta.

45Teismas konstatuoja, kad atsakovas G. K. aukščiau aprašytais veiksmais pažeidė CK 6.263 str. 1 d. nustatytą pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, ir tokiu būdu veikė neteisėtai. Be to, atsakovo G. K. bei ieškovės santykiai, pastarajai leidus atsakovui neatlygintinai naudotis gyvenamuoju namu iki 2016-07-15, kvalifikuotini kaip panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str. 1 d.). Todėl manytina, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ir CK 6.629 str. 1 d. numatytos pareigos grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, neįvykdymu.

46Jei atsakovas nebūtų atlikęs nurodytų neteisėtų veiksmų, žalos, susijusios su turto netekimu ir sugadinimu, tikėtina, nebūtų kilę. Todėl atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su šia žala.

47Tačiau ieškinyje nenurodomi jokie atsakovo G. K. neteisėti veiksmai, susiję su nuostoliais, patirtais avariniu būdu atidarant namo duris bei keičiant namo spynas. Kaip galima suprasti iš ieškinio turinio, šie nuostoliai atsirado dėl to, kad ieškovei nebuvo perduoti raktai nuo įsigyto gyvenamojo namo. Pažymėtina, jog įsipareigojimas perduoti namo raktus buvo atsakovės V. K., o ne atsakovo G. K. sutartinis įsipareigojimas. Ieškinyje nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai yra ieškinio faktinis pagrindas, kartu su ieškinio dalyku apibrėžiantis bylos nagrinėjimo ribas, už kurių teismas išeiti neturi teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016 19, 20 punktus, 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-528-706/2016 47 punktą). Ieškovei nenurodžius atsakovo G. K. veiksmų, priežastiniu ryšiu susietų su šioje pastraipoje aptariamais nuostoliais, nėra pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės nuostoliais, patirtais avariniu būdu atidarant namo duris bei keičiant namo spynas.

481.3 Dėl kaltės

49Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Šios prezumpcijos atsakovai byloje nepaneigė. Atsakovai nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek buvo būtina vykdant sutartinius įsipareigojimus bei naudojantis ieškovei priklausančiu turtu. Todėl konstatuotina atsakovų kaltė.

502. Dėl prievolės solidarumo

51Ieškiniu prašoma atsakovams taikyti solidariąją atsakomybę, todėl teismas pasisako ir šiuo klausimu.

52CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių santykių, aktualus yra CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

53Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008).

54Taigi solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji. Vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą; vieno skolininko civilinė atsakomybė gali būti ribojama tam tikra suma, kito neribojama ir panašiai, tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, spręsti dėl atsakomybės ribų bei vertinti solidariosios civilinės atsakomybės pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloję Nr. 3K-3-118-219/2015, 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

55Nagrinėjamu atveju atsakovei V. K. pareiga atlyginti žalą kyla sutartinės atsakomybės pagrindais, o atsakovui G. K. – deliktinės bei sutartinės atsakomybės pagrindais. Nustatyti abiejų atsakovų civilinės atsakomybės pagrindai. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, spręstina, jog abiejų atsakovų pareiga atlyginti nuostolius, susijusius su turto netekimu, sugadinimu bei žalos įvertinimu – 1678,38 EUR – yra solidari. Tačiau, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo G. K. veiksmų bei nuostolių, patirtų avariniu būdu atidarant namo duris bei keičiant namo spynas, nėra pagrindo konstatuoti šio atsakovo solidarios atsakomybės dėl jų atsiradimo, todėl šie nuostoliai (81,96 EUR) priteistini tik iš atsakovės V. K..

564. Dėl procesinių palūkanų

57Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Todėl iš atsakovų ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-01-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

583. Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 str. 2 d.).

60Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1050,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 84,00 EUR dydžio už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, viso: 1134,00 EUR. 150,00 EUR už antstolio paslaugas yra ieškovės nuostoliai, dėl kurių atlyginimo ji iškėlė materialųjį reikalavimą atsakovams ir kurie jai priteistini, šios išlaidos buvo patirtos iki bylos iškėlimo teisme, todėl nelaikytinos ieškovės bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovo G. K. bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1150,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 62,32 EUR už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, viso 1212,32 EUR, tačiau prašoma priteisti 1212,00 EUR. Duomenų apie V. K. bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta. Trečiojo asmens E. K. bylinėjimosi išlaidas sudaro 90,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

61Iš atsakovų ieškovei priteisus 1760,34 EUR iš prašomų priteisti 3744,97 EUR nuostolių, laikoma, kad patenkinta 47 procentai pareikštų reikalavimų (1760,34 / 3744,97 x 100). Taikant CPK 93 str. 2 d. nuostatą, iš atsakovų ieškovei priteistina 47 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 532,98 EUR, t. y. po 266,49 EUR iš kiekvieno atsakovo atskirai; iš ieškovės atsakovui G. K. priteistina 53 procentai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 642,36 EUR; iš ieškovės trečiojo asmens atsakovų pusėje E. K. naudai priteistina 53 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 47,70 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011).

62Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

63ieškinį tenkinti iš dalies.

64Priteisti solidariai iš atsakovų V. K., a. k. ( - ) bei G. K., a. k. ( - ) ieškovės V. Š., a. k. ( - ) naudai:

651678,38 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 38 ct) nuostolių atlyginimo;

665 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (1678,38 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-01-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

67Priteisti iš atsakovės V. K., a. k. ( - ) ieškovės V. Š., a. k. ( - ) naudai:

6881,96 EUR (aštuoniasdešimt vieną eurą 96 ct) nuostolių atlyginimo;

695 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (81,96 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-01-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

70Kitoje dalyje – ieškinio netenkinti.

71Priteisti iš atsakovų V. K., a. k. ( - ) bei G. K., a. k. ( - ) ieškovės V. Š., a. k. ( - ) naudai 532,98 EUR (penkis šimtus trisdešimt du eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 266,49 EUR (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 49 ct) iš kiekvieno atsakovo atskirai.

72Priteisti iš ieškovės V. Š., a. k. ( - ) atsakovo G. K., a. k. ( - ) naudai 642,36 EUR (šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

73Priteisti iš ieškovės V. Š., a. k. ( - ) trečiojo asmens atsakovų pusėje E. K., a. k. ( - ) naudai 47,70 EUR (keturiasdešimt septynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

74Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,... 2. sekretoriaujant V. K.,... 3. dalyvaujant ieškovės V. Š. atstovei advokatei Kristinai Čivilytei,... 4. atsakovui G. K.,... 5. atsakovų ir trečiojo asmens E. K. atstovui advokatui G. U.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V.... 9. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo... 10. Teismas... 11. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 12. Byloje nustatyta, jog 2016 m. sausio 29 d. ieškovės V. Š. užsakymu... 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. nustato, kad... 14. Civilinė atsakomybė atsiranda esant sąlygoms, numatytoms CK 6.246-6.249... 15. 1.1 Dėl žalos... 16. CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 17. Ieškovė žalą, susijusią su turto netekimu ir sužalojimu, vertina 3513,01... 18. Ieškovė sutartimi įsigijo joje nurodytus nekilnojamuosius daiktus. Sutarties... 19. Reikalaudama priteisti iš atsakovų žalą, susijusią su ieškinyje ir... 20. Pagal CK 4.12-4.15 straipsnių nuostatas daiktai yra skirstomi į pagrindinius... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminėmis pagrindinio... 22. Pagal CK 4.19 straipsnį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais –... 24. Nagrinėjamu atveju iš ieškinyje bei sąmatoje išvardintų kilnojamųjų... 25. Kiti daiktai, išvardinti ieškinyje bei sąmatoje, teismo vertinimu,... 26. CK 4.14 str. nustato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto... 27. 1.1.1 Dėl žalos fakto... 28. Atsakovo G. K. paaiškinimais, duotais parengiamojo posėdžio metu, 2018-04-27... 29. Iš šalių paaiškinimų bei antstolio S. Užkuraičio faktinių aplinkybių... 30. Tiek iš vaizdo įrašo (( - ) pridedamo prie antstolio S. Užkuraičio... 31. Byloje neįrodyta, kad ieškovė CK 4.47 str. numatytais būdais įgijo... 32. Ieškovė ieškinyje akcentuoja teisėtų lūkesčių principą, kuris jai,... 33. 1.1.2 Dėl žalos dydžio... 34. Iš bylos įrodymų (turto vertinimo ataskaitos bei šalių paaiškinimų)... 35. Maišytuvui sujungti su esama vandentiekio sistema reikalingos dvi žarnelės... 36. Elektros montavimo darbų kaina sąmatoje neišskirta, ji nurodyta sumoje kartu... 37. Kaip matyti iš sąmatos, tikėtina, jog santechnikos darbų, santechnikos... 38. Ieškovės nuostolių, susijusių su turto netekimu ir sužalojimu, suma sudaro... 39. Byloje nustatyta, jog atsakovas, demontavęs name buvusį kombinuotą vandens... 40. 1.2 Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio... 41. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje... 42. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovės V. K. neteisėti veiksmai pasireiškė... 43. Kaip galima suprasti iš ieškinio turinio, atsakovui G. K. inkriminuojama... 44. Atsakovo G. K. paaiškinimais nustatyta, kad turto vertintojui apžiūrint... 45. Teismas konstatuoja, kad atsakovas G. K. aukščiau aprašytais veiksmais... 46. Jei atsakovas nebūtų atlikęs nurodytų neteisėtų veiksmų, žalos,... 47. Tačiau ieškinyje nenurodomi jokie atsakovo G. K. neteisėti veiksmai, susiję... 48. 1.3 Dėl kaltės... 49. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK... 50. 2. Dėl prievolės solidarumo... 51. Ieškiniu prašoma atsakovams taikyti solidariąją atsakomybę, todėl teismas... 52. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė... 53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti... 54. Taigi solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji.... 55. Nagrinėjamu atveju atsakovei V. K. pareiga atlyginti žalą kyla sutartinės... 56. 4. Dėl procesinių palūkanų... 57. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už... 58. 3. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos... 60. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1050,00 EUR išlaidos advokato... 61. Iš atsakovų ieškovei priteisus 1760,34 EUR iš prašomų priteisti 3744,97... 62. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 63. ieškinį tenkinti iš dalies.... 64. Priteisti solidariai iš atsakovų V. K., a. k. ( - ) bei G. K., a. k. ( - )... 65. 1678,38 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis... 66. 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (1678,38 EUR)... 67. Priteisti iš atsakovės V. K., a. k. ( - ) ieškovės V. Š., a. k. ( - )... 68. 81,96 EUR (aštuoniasdešimt vieną eurą 96 ct) nuostolių atlyginimo;... 69. 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (81,96 EUR)... 70. Kitoje dalyje – ieškinio netenkinti.... 71. Priteisti iš atsakovų V. K., a. k. ( - ) bei G. K., a. k. ( - ) ieškovės V.... 72. Priteisti iš ieškovės V. Š., a. k. ( - ) atsakovo G. K., a. k. ( - ) naudai... 73. Priteisti iš ieškovės V. Š., a. k. ( - ) trečiojo asmens atsakovų pusėje... 74. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...