Byla 3K-3-321/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Broniaus Pupkovo,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Zepter International“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui UAB ,,Zepter International“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, darbo užmokesčio priedo priteisimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB ,,Prokomerc“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė: 1) pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo ir pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 297 straipsnio 4 dalį priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 2) į darbą negrąžinti, nes grąžinus jai būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; 3) priteisti 3327,39 Lt darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis ir viršvalandžius; 4) priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti 412,19 Lt negauto darbo užmokesčio ir 1230,25 Lt gydymo išlaidų; 6) priteisti 21 152,08 Lt priedą už papildomą darbą (nesulygtą darbo sutartyje); 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta į darbą atsakovo bendrovėje dirbti sekretore. Nuo 2000 m. gruodžio 1 d. ieškovė dirbo generalinio direktoriaus asistente, nuo 2003 m. sausio 21 d. iki atleidimo iš darbo – generalinio direktoriaus asistente-personalo skyriaus vadove. 2005 m. sausio 18 d. ieškovei buvo įteiktas generalinio direktoriaus įsakymas Nr. I-05-0005, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnį.

7Ieškovė nurodė, kad 2004 m. birželio 1 d. bendrovės generaliniu direktoriumi buvo paskirtas Z. V. (Z. V.), kuris ėmė persekioti darbuotojus, siekdamas juos atleisti iš darbo. 2004 m. rugpjūčio mėnesį ieškovei atostogaujant, buvo užblokuoti ieškovės kompiuteriniai kodai darbo užmokesčio skaičiavimo programoje, dėl to ieškovė nebegalėjo tinkamai atlikti savo pareigų. Dėl šio fakto ieškovė kreipėsi raštu į bendrovės generalinį direktorių. Kiek vėliau iš ieškovės buvo paimtos visos darbuotojų bylos. Dėl šio fakto ieškovė taip pat raštu kreipėsi į generalinį direktorių, tačiau į jos raštus nebuvo atsižvelgta. 2004 m. spalio 26 d. generalinis direktorius žodžiu kreipėsi į ieškovę, nurodydamas parašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru. Ieškovė nesutiko. 2004 m. spalio 27 d. generalinis direktorius žodžiu pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant ieškovei dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, tačiau ieškovė nesutiko. 2004 m. spalio 28 d. ieškovė susirgo, o 2005 m. sausio 10 d. grįžus į darbą, jai buvo pranešta, kad ieškovė gali nebeiti į darbą.

8Ieškovei kreipusis į Valstybinę darbo inspekciją, ji sužinojo, kad 2004 m. spalio 27 d. buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, tačiau ieškovė atsisakė pasirašyti apie įteikimą, ir kad įspėjimas apie atleidimą iš darbo buvo grįstas generalinio direktoriaus 2004 m. spalio 22 d. įsakymu. Ieškovės teigimu, įspėjimas apie atleidimą iš darbo jai nebuvo įteiktas. Be to, įspėjime nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis yra abstrakti, neatitinkanti įstatymo nuostatų. Ieškovės teigimu, nebuvo svarbių priežasčių atleisti ją iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Ieškovė nurodė, kad dėl patirtos manipuliacijos darbe ir psichologinės įtampos jai sutriko sveikata – ieškovei buvo diagnozuotas gastroduodenitas, adaptacijos sutrikimai, pradinė cukraligės stadija.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas konstatavo, kad atsakovas su ieškove darbo sutartį nutraukė nesant darbuotojo kaltės dėl įmonės struktūrinio pertvarkymo ir darbo krūvio (masto) perskirstymo. Apie būsimą atleidimą iš darbo atsakovė buvo įspėta prieš du mėnesius įstatymo nustatytais terminais. Ieškovei buvo išmokėta trijų mėnesių atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeitė: panaikino teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: pripažino neteisėtu ieškovės 2005 m. sausio 18 d. atleidimą iš darbo ir nusprendė laikyti, kad ieškovė atleista iš darbo nuo 2005 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimu. Teisėjų kolegija priteisė ieškovei iš atsakovo trijų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2005 m. sausio 18 d. iki 2005 m. lapkričio 2 d., iš viso – 49 437,50 Lt; 1000 Lt atstovavimo išlaidų; į valstybės pajamas iš atsakovo – 1483,11 Lt žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog darbovietėje buvo vykdomas realus darbuotojų skaičiaus mažinimas ar struktūrinis pertvarkymas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog nebuvo kito darbo įmonėje, kuris galėjo būti pasiūlytas ieškovei. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė buvo įspėta apie būsimą atleidimą iš darbo.

14III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovei buvo priteista trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – sumažinti ieškovės naudai priteistą sumą proporcingai ieškovei iki teismo išmokėtos išeitinės išmokos dydžiui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

161. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei trijų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka jau buvo išmokėta atleidimo iš darbo dieną – 2005 m. sausio 18 d. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tokios išmokos išmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė pakartotiną trijų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

172. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 140 straipsnio 1 dalies normą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos 2004 m. kovo 4 d. konsultacijoje Nr. A3-100 ,,Dėl kai kurių Darbo kodekso, Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normų taikymo“.

183. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.6 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

19IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

20Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašė palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

211. Apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną ieškovės darbo atsakovo įmonėje stažas buvo daugiau nei penkeri metai (DK 30 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 10 straipsnio 1 dalis), todėl pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovei priklauso keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

222. DK nenustatyta galimybė mažinti darbuotojui priteistinas sumas tuo atveju, kai neteisėto atleidimo metu darbuotojui buvo išmokėtos kokios nors išmokos. Atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, išeitinė išmoka tampa be pagrindo išmokėta suma, kuriai taikomas specialus įstatymų nustatytas režimas – jos, net ir be pagrindo išmokėtos, išreikalauti iš darbuotojo nebegalima, išskyrus darbuotojo nesąžiningumo ar skaičiavimo (sąskaitybos) klaidų atvejus (DK 224 straipsnio 3 dalis ir CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

233. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijos nepriskiriamos prie teisės šaltinių ( CK 1.3 straipsnis, DK 3 straipsnis).

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų ir yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

261. Ieškovės atleidimo iš darbo metu DK 140 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad, nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant j to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Byloje nustatyta, kad atsakovas išmokėjo ieškovei trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

27Apeliacinės instancijos teismas konstatavo , kad ieškovė iš darbo atleista be teisėto pagrindo. Ieškovės prašymu šis teismas taikė DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytą pažeistų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą – pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisė išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2005 m. sausio 18 d. iki 2005 m. lapkričio 2d.

28DK 297 straipsnio 4 dalyje yra nuostata, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šios nuostatos dalis dėl išeitinės išmokos priteisimo aiškintina atsižvelgiant į DK 10 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintus DK normų aiškinimo principus. DK 140 straipsnyje nustatyta išeitinė išmoka – tai viena iš garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių. Minėta, kad ši išmoka ieškovei buvo išmokėta. Taigi šio išmokos antrą kartą ji negalėjo gauti. Kitoks minėtos DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatos aiškinimas ir taikymas prieštarautų ne tik Darbo kodekso normoms, bet ir teisėje priimtai taisyklei – negalima nepagrįstai praturtėti. Taigi tuo atveju, kai atleistam iš darbo darbuotojui yra išmokėta išeitinė išmoka, ji negali būti priteista.

292. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad negali būti išreikalautos kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos turtas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida. Ši įstatymo nuostata taikytina ir dėl darbuotojo gautos išeitinės išmokos išreikalavimo. Taigi darbuotojo gauta išeitinė išmoka negali būti iš jo išreikalauta kaip be pagrindo įgyta, išskyrus atvejus, kai šis darbuotojas veikė nesąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaida. Minėta, kad ši išmoka ieškovei priteista. Teismo priteista suma nelaikytina išmokėta CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

30Įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas gali būti peržiūrėtas kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1 dalis). CPK 762 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais. Šioje normoje nėra apribojimo atgręžti sprendimo įvykdymą dėl DK 140 straipsnyje nustatytos išeitinės išmokos. Taigi ši norma kartu su išdėstytu DK ir CK normų aiškinimu leidžia daryti išvadą, kad įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimas dėl šios išmokos priteisimo įstatymu nėra uždraustas.

313. Kai darbo sutartis nutraukta neteisėtai, taikant DK 297 straipsnio 4 dalį, laikoma, kad šalių darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Taigi pagal šios normos prasmę laikas, praėjęs nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, yra užskaitomas į darbuotojo darbo stažą. Kartu darbuotojui išlieka teisė į išeitinę išmoką, atsižvelgiant į jo trukmę teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Į šį normos išaiškinimą atsižvelgtina iš naujo nagrinėjant bylą.

324. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nenustatė ieškovės gautos išeitinės išmokos dydžio. Išmokos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Minėta, kad kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia. Dėl priteistinos sumos dydžio pasikeitimo gali pasikeisti ir priteistino žyminio mokesčio dydis, todėl naikintina ir ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria ieškovei J. Š. priteistas trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir iš atsakovo UAB ,,Zepter International“ priteistas 1483,11 Lt žyminis mokestis valstybei, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė: 1) pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo ir pagal... 6. Ieškovė nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta į darbą atsakovo... 7. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. birželio 1 d. bendrovės generaliniu... 8. Ieškovei kreipusis į Valstybinę darbo inspekciją, ji sužinojo, kad 2004 m.... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu... 11. Teismas konstatavo, kad atsakovas su ieškove darbo sutartį nutraukė nesant... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog darbovietėje buvo... 14. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 16. 1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei trijų mėnesių vidutinių... 17. 2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 140 straipsnio 1 dalies normą,... 18. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.6 straipsnyje įtvirtintus... 19. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašė palikti nepakeistą... 21. 1. Apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną ieškovės darbo... 22. 2. DK nenustatyta galimybė mažinti darbuotojui priteistinas sumas tuo atveju,... 23. 3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijos nepriskiriamos prie teisės... 24. Teisėjų kolegija... 25. Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto... 26. 1. Ieškovės atleidimo iš darbo metu DK 140 straipsnio 1 dalyje buvo... 27. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo , kad ieškovė iš darbo atleista... 28. DK 297 straipsnio 4 dalyje yra nuostata, kad jeigu teismas nustato, kad... 29. 2. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad negali būti... 30. Įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas gali būti... 31. 3. Kai darbo sutartis nutraukta neteisėtai, taikant DK 297 straipsnio 4 dalį,... 32. 4. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nenustatė ieškovės gautos... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...