Byla 2-852-866/2013
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir užmokesčio už privesrtinės pravaikštos laiką, priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė,

2sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,

3dalyvaujant ieškovei V. L. ir jos atstovei advokatei A. P., atsakovo Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos atstovui V. K.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį pareikštą atsakovui Fabijoniškių vidurinei mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir užmokesčio už privesrtinės pravaikštos laiką, priteisimo,

Nustatė

5ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad darbdavys, atsakovas, Vilniaus Fabijoniškių vidurinė mokykla, neteiėtai atleido ją iš darbo Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipnsio 2 dalies pagrindu, ir prašo ją atleisti iš darbo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal Darbo kodekso 297 starsipnsio 4 dalį, bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą privesrtinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš dabo dienos 2012 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą, ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodo, jog 1991 m. vasario 1 d. buvo pervesta dirbti į Vilniaus Fabijoniškių vidurinę mokyklą iš kitos mokyklos. 2012 m. balandžio 13 d. darbdavys pateikė ieškovei įspėjimą apie darbo sutarties Nr. 1D-170 nutraukimą. Ieškovė pažymi, jog Įspėjime nurodyta, kad ieškovė gali būti atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnio 4 dalį, kadangi dėl sumažėjusių klasių komplektų ir pamokų skaičiaus esą mažinamas darbuotojų skaičius. Taip pat, nurodo, jog jokių kitų aplinkybių bei detalesnės informacijos įspėjime, nei vėliau darbdavys nenurodė. Įspėjime buvo nurodyta, kad darbo sutartis su ieškove gali būti nutraukta 2012 m. rugpjūčio 16 d., o jei iki šios datos dėl kokių nors priežasčių nebus pasibaigęs keturių mėnesių įspėjimo terminas, atleidmo data bus perkelta iki to laiko, kada turėjo paisbaigti įspėjimo terminas. 2012 m. rugsėjo 5 d. ieškovei įteiktas 2012 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos įsakymas Nr. V-5 „Dėl V. L. darbo grafiko“, kuriame nurodyta, kad antradieniais – penktadieniais ieškovė dirbs nuo 9 iki 16 val., su pietų pertrauka 12.30 - 13.00 val., jokio kito darbo ieškovei darbdavys nepasiūlė. 2012 m. spalio 9 d. darbdavys įteikė ieškovei susipažinti Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P-10 „Dėl V. L. atleidimo iš darbo“. Vadovaudamasis DK 129 straipsnio 2 dalimi darbdavys atleido ieškovę iš darbo nuo 2012 m. spalio 10 d., pratęsiant įspėjimo terminą iki 2012 m. spalio 10 d. ieškovė mano, kad iš darbo buvo atleista neteisėtai. Dėl neteisėto atleidimo ieškovė pateikė skundą Valstybinei darbo inspekcijai. Ieškovė mano, nors įsakyme darbdavys nurodė, kad mažėja klasių komplektų ir pamokų skaičius, tačiau tai neatitinka tikrovės. Ieškovė prašo teismo pripažinti darbo sutarties nutraukimą nuo 2012 m. spalio 10 d. DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, neteisėtu, atleisti ieškovę teismo sprendimu iš darbo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį ir priteisti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją bei vidutinę darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2012 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pagal atsakovo pateiktus duomenis apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį.

7Atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus atsakovas atsiliepime nurodė, jog 2012 – 2013 mokslo metais sumažėjo rusų kalbos pamokų skaičius, kuris įtakojo ieškovės V. L. atleidimą iš užimamų pareigų. Dėl mokinio krepšelio lėšų trūkumo buvo neskaidomos klasės į pogrupius, todėl nebuvo galimybės tarifikuoti rusų kalbos mokytojos V. L.. Taip pat atsakovo atstovas nurodo, jog kelerius metus iš eilės sulaukia tėvų ir mokinių skundų ir prašymų dėl netinkamo ir nepriimtino mokytojos V. L. darbo dėstant rusų kalbos pamokas. Atsakovas pažymėjo, jog iekovės V. L. atleidimas iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį nuo 2012 m. spalio 10 d. yra teisėtas, tačiau esant sunkiai ieškovės materialinei padėčiai mokyklos administracija sutinka grąžinti ieškovę V. L. į rusų kalbos mokytoiojos pareigas. Taip pat, pažymi, kad pagal DK 140 straispnio 1 dalį ieškovei kas mėnesį išmokama išeitinė išmoka. Prašo tenkinti ieškovės 2012 m. lapkričio 6 d. pateiktą ieškinį dėl ieškovės grąžinimo į ankstesnį darbą (rusų kalbos mokytojos), nutraukiant išeitinės išmokos tolimesnį mokėjimą.

8Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog mano, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas, kadangi klasių komplektas ir pamokų skaičius mokykloje nėra reikšmingai sumažėjęs. Prašė pripažinti ieškovės atleidimą neteisėtu. Nurodė, jog ieškovė nepageidauja būti grąžinta į darbą. Mano, jog ieškovės asmeninės ir profesinės savybės yra tinkamos dirbti rusų kalbos mokytoja. Pažymėjo, jog ieškovės kvalifikacija ir darbo stažas yra didesnis už šiuo metu dirbančių rusų kalbos mokytojų.

9Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog pamokų tarifikavimas nustatomas nuo klasių komplektų. Kadangi anglų kabos mokytoja išėjo į dekretines atsotogas, o dvi mokytojos į pensiją, buvo paskelbtas konkursas ir buvo priimtos trys anglų kalbos mokytojos. M. N. buvo pervesta į rusų kalbos mokytojas, mokytoja R. paskirta pavaduojančia rusų kalbos mokytoja. Taip pat nurodė, jog mokytoja M. kaip direktoriaus pavaduotoja turi vesti 5 kontaktines valandas už kurias nemokamas atlyginimas, ir turi teisę vesti 8 papildomas valandas. M. N. persikvalifikavo į anglų kalbos mokytojas, po to grįžo į rusų kalbos mokytojas. Nurodė, jog drausminė atsakomybė ieškovei nebuvo taikyta. Sutiko, kad ieškovė grįžtų į darbą. Pabrėžė, jog mokykloje klasių kompektai yra sumažėję, pamokų skaičius taip pat sumažėjęs. Nurodė, jog atleido ieškovę vadovaujantis tais kriterijais, kad buvo tėvų prašymai pakeisti mokytoją Lapkovskąją. Mokytojai, kas yra baigę rusų kalbą ir literatūrą turi pilną teisę vesti rusų kalbos pamokas. Be to pažymėjo, jog ieškovės sveikatos stovis yra prastas.

10Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog rusų kalbos mokytoja oficialiai dirba nuo 2011 metų. Kvalifikacinis laipsnis yra mokytoja. Turi 6 pamokas, kurias vaduoja, dirba pavaduojančia mokytoja. Veda rusų kalbos pamokas trijose mokslo grupėse.

11Liudytoja R. M.teismo posėdžio metu paaiškino, jog papildomai veda rusų kalbos pamokas nuo 1994 metų, darbar turi 8 pamokas, jos kvalifikacija yra vyr. mokytoja nuo 1994 metų. Negali pasakyti dėl ko buvo atleista ieškovė. Nurodė, jog ieškovė įgijo vyr. mokytojos kvalifikaciją 2009 metais. Tiksliai pasakyti dėl ko sumažėjo krūvis negali. Pažymėjo, jog mokytoja L. dažnai sirgdavo ir mokytoja R. ją dažnai pavaduodavo. Buvo nusiskundimų raštu, žodžiu, buvo atėję vaikai, tėvai. 1999 m. buvo pateikti ieškovės duomenys gauti mokytojos kvalifikaciją, o 2009 m. buvo įvykdytos visos sąlygos ir ji buvo pripažinta vyr. mokytoja.

12Liudytoja L. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog mokykloje dirba nuo 1997 metų, dėstė anglų kalbą, tačiau gali dėstyti ir rusų kalbą. Šiais metais turi apie 10 rusų kalbos pamokų. Turi rusų kalbos mokytojos kvalifikaciją ir anglų kalbos vyr. mokytojos kvalifikacją.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Byloje nustatyta, kad ieškovė 1975 metais baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir įgijo vidurinės mokyklos rusų kalbos ir literatūros mokytojos kvalifikaciją (b. l. 80). 1991 m. vasario 1 d. Vilniaus 64 – osios vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymu V. L. pagal tuo metu galiojusio DKĮ 39 straipsnio 5 punktą priimtą į rusų kalbos ir literatūros mokytojo pareigas (b. l. 36). 2009 m. sausio 5 d. Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. P-87 ieškovei nuo 2009 m. sausio 5 d. patvirtinta vyr. mokytojos kvalifikacinė kategorija ir išduotas vyresniojo mokytojo kvalifikaciją patvirtinantis pažymėjimas Nr. 000061 (b. l. 27). 2012 m. balanžio 13 d. ieškovei įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta, jog ieškovė 2012 m. rugpūčio 16 d. gali būti atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnio 4 dalį (dėl sumažėjusių klasių komplektų ir pamokų skaičiaus mažinamas darbuotojų skaičius) (b. l. 4). 2012 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. P-10 V. L. atleista iš užimamų pareigų nuo 2012 m. spalio 10 d., sumokant darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką. Įsakymo 2 punkte nurodyta, jog išmokama šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka (b. l. 6). 2012 m. lapkričio 16 d. Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. P-64 papildytas 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. P-10, 2 punktas nurodant, jog ieškovei išmokama šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. spalio 10 d. (b. l. 34).

15DK 129 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių.

16DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, yra nurodomos pagrindinės svarbių priežasčių, įgalinančių darbdavį nutraukti darbo sutartį, rūšys, tačiau ne konkrečios svarbios priežastys. DK 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu konkrečiu atveju pačiam nuspręsti dėl neterminuotos darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento – konkrečių svarbių priežasčių (priežasties). Tačiau, kadangi įstatymas neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybę sieja būtent su svarbių priežasčių buvimu, teisme kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar tos priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju būtų pagrindas nutraukti darbo sutartį (CPK 3 straipsnio 7 dalis). (Lietuvos Aukščiauso Teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus A. V. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005).

17Atsakovas atleidimą grindžia nurodydamas, jog 2012 - 2013 mokslo metais sumažėjo rusų kalbos pamokų skaičius. Lyginant Mokytojų ir kitų darbuotojų tarifikacijos sąrašus 2011 m. rugsėjo 15 d. ir 2012 m. rugsėjo 15 d. matyti, jog bendras mokinių skaičius Vilniaus Fabijoniškių vidurinėje mokykloje 2012 m. buvo šiek tiek didenis - 689 mokiniai, o 2011 m. 660 mokinių. Taip pat matyti, jog 2012 metais žymiai padidėjo vyresniųjų klasių t. y. vienuoliktos ir dvyliktos klasės moksleivių skaičius nuo 109 moksleivių 2011 metais iki 245 moksleivių 2012 metais, penktų – dešimtų klasių moksleivių skaičiuis 2012 metais sumažėjo (b. l. 104 – 105, 106 – 107). Analizuojant atsakovo pateiktą 2012 m. gruodžio 12 d. pažymą Nr. SD-88 matyti, jog 2010 – 2011 m. tarifikuotas savaitinis rusų kalbos pamokų skaičius buvo 46 valandos, jos buvo paskirstytos keturioms mokytojoms, 2011 – 2012 mokslo metais tarifikuotų savaitinių rusų kalbos pamokų skaičius 35 valandos, dėstė keturios rusų kalbos mokytojos, 2012 – 2013 metais tarifikuotų savaitinių rusų kalbos pamokų skaičius sumažėjo iki 32 valandų, šios valandos paskirstytos trims rusų kalbos mokytojoms. Mokytojai L. N. 2011 – 2012 metais buvo paskirtos 2 valandos, o 2012 – 2013 metais dėstomų valandų skaičius ženkliai padidėjo iki 14 valandų, mokytojai R. R. nuo 2 valandų 2011 – 2012 mokslo metais iki 7 valandų 2012 – 2013 mokslo metais (b. l. 61).

18Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad rusų kalbos pamokų skaičiaus svyravimai nebuvo esminiai. Be to, nurodyti įrodymai, liudija tik tai, kad atleidus ieškovę rusų kalbos pamokos buvo perskirstytos kitoms mokytojomos, galinčioms tokias pamokas vesti, tačiau, teismo vertinimu, nepagrindžia ekonominių, strūktūrinių ar kitų svarbių priežasčių egzistavimo, juolab, kad nėra ir priimto kompeteningo organo sprendimo vykdyti kokius nros struktūrinius pertvarkymus. Todėl, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimo.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑227/2004, nurodė, kad DK 129 straipsnio 1 dalies nuostata, jog atleisti darbuotoją iš darbo leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, aiškintina kaip darbdavio pareiga per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iš darbo dienos imtinai ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Darbdaviui tenka pareiga išnaudoti visas galimybes perkelti darbuotoją į kitą darbą jo sutikimu. Ją darbdavys įgyvendina informuodamas darbuotoją apie esamas laisvas darbo vietas, pasiūlydamas kitą darbą, jeigu tokia galimybė yra, ir, darbuotojui sutikus, perkeldamas jį į kitą darbą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatyme nenustatyta, jog pasiūlymas dėl kito darbo perkeliamam dėl numatomo atleidimo darbuotojui būtų pateiktas raštu (DK 129 straipsnis). Aplinkybė, kad darbuotojui buvo pasiūlytas kitas darbas, gali būti įrodinėjama visomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Duomenų apie tai, kad darbadavys ieškovei siūlė kitą darbą ar ieškojo galimybių suteikti jai kitą darbo vietą byloje nėra.

20Be to, atskovas atleisdamas iekšovę iš darbo DK 129 straipnsio pagrindu, turėjo laikytis DK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytos pirmenybės likti darbe tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už jos (ieškovės) kvalifikaciją (DK 135 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 135 straipsnio 2 dalį pirmenybės teisės taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Pirmenybė ją turintiems darbuotojams prieš atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukštesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją. Darbuotojo kvalifikacija, reikšminga DK 135 straipsnio 2 dalies taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Teismas, taikydamas DK 135 straipsnio 2 dalį, turi lyginamuoju aspektu įvertinti įmonėje dirbančių tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2005).

21Teismas nustatė, jog ieškovės kvalifikacija nėra žemesnė nei mokytojų paliktų dirbti tą patį darbą. Nustatyta, jog net dvi rusų kalbos mokytojos, paliktos dirbti Vilniaus Fabijoniškių vidurinėje mokykloje turi žemesnę – rusų kalbos mokytojos kvalifikaciją. (b. l. 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93). Atsakovo pridėti raštai dėl V. L. darbo (b. l. 50, 51, 52, 53), galėjo būti pagrindas atlikti V. L. darbo patikrinimą. Teismas pažymi, jog nėra duomenų apie, tai, kad ieškovei buvo taikytos drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus. Priešingai į bylą yra pateikti įrodymai, jog ieškovei 2011 metais, 2012 metais buvo teiktos padėkos už pedagoginį darbą (b. l. 69, 70). Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovės atliktos rusų kalbos mokytojos funkcijos neišnyko, jas atliko kitos mokytojos, taigi akivaizdu, jog jos liko reikalingos atsakovui, todėl nebuvo būtinybės naikinti ieškovės darbo etato. Taip pat, nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovės darbas mokykloje būtų bloginęs atsakovo finansinę būklę.

22Taigi, įvertinęs įrodymų visetą teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, svarbių priežasčių dėl ko buvo atleista ieškovė, todėl ieškinys dalyje dėl iekšovės atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, priapžinimo neteisėtu, tenkintinas.

23DK 12 straipnyje nurodyta, jog darbo įstatymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios. LR DK 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo 2012 m. birželio 26 d. Nr. XI-2127, 3 straipsnyje nustatyta, kad iki 2013 m. sausio 1 d. pradėti nagrinėti indivdualūs darbo ginčai baigiami nagrinėti ir piniginiai darbuotojų reikalavimai tenkinami vadovaujnatis iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nusotatomis.

24Ieškovės atleidimo dieną galiojusio DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką. Ieškovė prašė teismo ieškiniu taikyti DK 297 straipsnio 4 dalyje įvardytus darbuotojo teisių gynimo būdus, priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas, nes į buvusį darbą ji nenorinti grįžti dėl to, kad jai bus sudarytos blogos sąlygos dirbti. Nors konkrečių priežasčių ir jas pagrindžiančių duomenų dėl nepalankių sąlygų dirbti sudarymo byloje nepateikta, tačiau, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog darbuotojas gali rinktis ir įrodinėti, kuriuo iš išvardytų įstatyme būdų ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis 2011 m. birželio 13 d. civilinėje byloje S. P. v. UAB „ Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011). Šiuo atveju darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės apie tarp šalių kilusius konfliktiškus santykius, šalių tarpusavio pasitikėjimo praradimą, tai sudaro pagrindą teismui spręsti apie DK 297 straipsnio 4 dalies taikymą.

25Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsižvelgiant į išeitinės išmokos paskirtį ir į tai, kad teisė į ją siejama būtent su darbo sutarties nutraukimu, darytina išvada, kad DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog teismas priteisia darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką, tikslas yra ne įtvirtinti darbuotojo, dėl ginčijamo darbo sutarties nutraukimo jau gavusio tokio dydžio išeitinę išmoką, teisę ją gauti antrą kartą, o užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas, kurio atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir kuris negali būti grąžintas į pirmesnį darbą, būtų gavęs ar gautų DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką. Taigi jeigu DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka darbuotojui (ieškovui) jau yra išmokėta, teismas, taikydamas DK 297 straipsnio 4 dalį, sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi tik konstatuoti jos išmokėjimo faktą, tačiau šios išmokos darbuotojui (ieškovui) nebepriteisia. Kitoks minėtos DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatos aiškinimas ir taikymas prieštarautų ne tik Darbo kodekso normoms, bet ir teisėje priimtai taisyklei – negalima nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2006). Byloje nustatyta, kad darbdavys išeitinę išmoką ieškovei moka dalimis ir didžioji dalis išmokos jau yra išmokėta (b. l. 96, 119). Atsakovo 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymas, dėl šešių mėsių išeitinės išmokos išmokėjimo nėra naikinamas ar keičiamas, todėl darbdavys apskaičiuotą išmoką privalo baigti išmokėti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi išeitinės išmokos antrą kartą iekšovė negali gauti. Todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti 6 vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu atmeta kaip nepagrįstą.

26Pagal Fabijoniškių vidurinės mokyklos pateiktą pažymą apie vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą ieškovės V. L. vidutinis darbo užmokestis yra 2 187, 36 Lt. Vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 104, 16 Lt (b. l. 29). Vidutinio darbo užmokesčio už visą pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo 2012 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos suma sudaro 10 311, 84 Lt (4 mėnesiai 15 dienų, neatskaičius mokesčių). Už kiekvieną darbo dieną po sprendimo priėmimo priteistina po 104, 16 Lt iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005). Aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui. (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė). Taigi ieškovei priteistina 10 311, 84 Lt (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo psrendimo priėmimo diennos ir po 104, 16 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo primėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

27Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008). Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 980 Lt (b. l. 13, 14, 15, 122).

28Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 303 Lt žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais

Nutarė

30ieškinį tenkinti iš dalies.

31Pripažinti, jog darbdavys Vilniaus Fabijoniškių vidurinė mokykla, j. a. k. 190003851, ieškovę V. L., a. k. ( - ), atleido iš darbo neteisėtai ir atleisti ieškovę V. L. iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

32Priteisti iš atsakovo Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos, j. a. k. 190003851, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2012 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovės V. L., a. k. ( - ), naudai 10 311, 84 Lt (neatskaičius mokesčių).

33Priteisti iš atsakovo Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos, j. a. k. 190003851 ieškovo V. L., a. k. ( - ), dirbusios penkių darbo dienų savaitės režimu, naudai po 104, 16 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

34Priteisti iš atsakovo Vilniaus Fabijoniškių vidutinės mokyklos, j. a. k. 190003851, ieškovės V. L., a. k. ( - ), naudai 980 Lt bylinėjimosi išlaidų.

35Priteisti iš atsakovo Vilniaus Fabijoniškių vidutinės mokyklos, j. a. k. 190003851, valstybės naudai 303 Lt žyminio mokesčio.

36Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė,... 2. sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,... 3. dalyvaujant ieškovei V. L. ir jos atstovei advokatei A. P., atsakovo Vilniaus... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę... 5. ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad darbdavys,... 6. Ieškovė nurodo, jog 1991 m. vasario 1 d. buvo pervesta dirbti į Vilniaus... 7. Atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus atsakovas atsiliepime nurodė, jog... 8. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog mano, kad ieškovės... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog pamokų tarifikavimas... 10. Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog rusų kalbos mokytoja... 11. Liudytoja R. M.teismo posėdžio metu paaiškino, jog papildomai veda rusų... 12. Liudytoja L. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog mokykloje dirba nuo 1997... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 14. Byloje nustatyta, kad ieškovė 1975 metais baigė Vilniaus valstybinį... 15. DK 129 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties... 16. DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta... 17. Atsakovas atleidimą grindžia nurodydamas, jog 2012 - 2013 mokslo metais... 18. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad rusų... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje... 20. Be to, atskovas atleisdamas iekšovę iš darbo DK 129 straipnsio pagrindu,... 21. Teismas nustatė, jog ieškovės kvalifikacija nėra žemesnė nei mokytojų... 22. Taigi, įvertinęs įrodymų visetą teismas sprendžia, kad atsakovas... 23. DK 12 straipnyje nurodyta, jog darbo įstatymai ir kiti darbo santykius... 24. Ieškovės atleidimo dieną galiojusio DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog... 25. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsižvelgiant į išeitinės... 26. Pagal Fabijoniškių vidurinės mokyklos pateiktą pažymą apie vidutinio... 27. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai... 28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 30. ieškinį tenkinti iš dalies.... 31. Pripažinti, jog darbdavys Vilniaus Fabijoniškių vidurinė mokykla, j. a. k.... 32. Priteisti iš atsakovo Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos, j. a. k.... 33. Priteisti iš atsakovo Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos, j. a. k.... 34. Priteisti iš atsakovo Vilniaus Fabijoniškių vidutinės mokyklos, j. a. k.... 35. Priteisti iš atsakovo Vilniaus Fabijoniškių vidutinės mokyklos, j. a. k.... 36. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...