Byla 2A-935-622/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros patikslintą ieškinį atsakovams V. V.-P., V. V., P. V., K. V., B. P., K. P., V. A., S. D., V. L., V. V., V. V., V. K., A. F., O. F., J. D., V. Ž., R. D., A. M., E. K., A. C., V. K., S. B., R. B., V. V., A. Š., M. U., N. P., P. V. M., K. G., J. C., A. V., V. B., E. S., L. S., V. G., R. C., V. T., J. Š., A. B., I. R., A. D., V. P., R. M., T. L., E. G., V. G., V. Č., E. K., A. Z., V. D., I. R., N. V., Z. Č., V. P., E. O., G. A. M., J. S., A. V., tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos Vydūno vidurinė mokykla dėl piniginių lėšų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi patikslintu ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas iš atsakovų į savivaldybės biudžetą priteisti šias pinigines lėšas: iš V. V.-P. 11917,25 Lt, iš V. V. 25706,52 Lt, iš P. V. 11972,91 Lt, iš K. V. 22243,76 Lt, iš B. P. 26915,56 Lt, iš K. P. 11820,63 Lt, iš V. A. 11849,86 Lt, iš S. D. 18156,31 Lt, iš V. L. 18444,14 Lt, iš V. V. 12183,47 Lt, iš V. V. 12084,26 Lt, iš V. K. 11905,15 Lt, iš A. F. 11632,45 Lt, iš O. F. 11541,64 Lt, iš J. D. 12033,66 Lt, iš V. Ž. 12518,55 Lt, iš R. D. 10847,65 Lt, iš A. M. 10183,48 Lt, iš E. K. 9018,83 Lt, iš A. C. 8405,34 Lt, iš V. K. 9760,24 Lt, iš S. B. 9109,31 Lt, iš R. B. 24239,61 Lt, iš V. V. 23041,26 Lt, iš A. Š. 13530,49 Lt, iš M. U. 6809,78 Lt, iš N. P. 6657,50 Lt, iš P. V. M. 7006,94 Lt, iš K. G. 7012,02 Lt, iš J. C. 12435,04 Lt, iš A. V. 17329,72 Lt, iš V. B. 17221,91 Lt, iš E. S. 16930,42 Lt, iš L. S. 13712,18 Lt, iš V. G. 15790,72 Lt, iš R. C. 6540,24 Lt, iš V. T. 16707,59 Lt, iš J. S. 16095,12 Lt, iš A. B. 17033,84 Lt, iš I. R. 14157,73 Lt, iš A. D. 7666,63 Lt, iš V. P. 3836,39 Lt, iš R. M. 16711,75 Lt, iš T. L. 11476,39 Lt, iš E. G. 2200,00 Lt, iš V. G. 2870,00 Lt, iš V. Č. 2870,00 Lt, iš E. K. 23825,00 Lt, iš A. Z. 1821,00 Lt, iš V. D. 1771,00 Lt, iš I. R. 8578,00 Lt, iš N. V. 11345,00 Lt, iš Z. Č. 11345,00 Lt, iš V. P. 250,00 Lt, iš E. O. 5900,00 Lt, iš G. A. M. 13020,00 Lt, iš J. S. 7260,00 Lt, iš A. V. 3960,00 Lt. Taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos miesto tarybos nariams nuo 2000 m. iki 2008 m. liepos 31 d., buvo mokami atlyginimai už laiką, kurį jie praleidžia savivaldybės tarybos, komitetų posėdžiuose. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001-09-20 sprendimu Nr. 223 nustatyta, kad kompensacijai gauti tarybos nariai pateikia savivaldybės administracijos buhalterijai pažymas apie negautą atlyginimą pagrindinėje darbovietėje. Tačiau tarybos 2004-02-26 sprendime Nr. 1-60 jau nebėra nuostatos apie reikalingas pažymas. Be to, tarybos 2003-03-27 sprendimu Nr. 1-97 patvirtintoje Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių veiklos, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, apmokėjimo tvarkoje neįrašyta, kad tarybos nariams mokamas atlyginimas, negautas pagrindinėje darbovietėje ir tuo pažeista Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, priskaičiuodama atlyginimą tarybos nariams, privalėjo vadovautis minėta Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostata, tai yra turėjo pareikalauti ir gauti iš tarybos narių pažymas apie tai, kad jie, atlikdami tarybos narių pareigas, negavo atlyginimo pagrindinėje darbovietėje. Tarybos nariai pažymų niekada neteikė. Užklausus tarybos narių (ėjusių pareigas 2003-2008 m.) darbovietes apie atlyginimų išmokėjimą minėtu laikotarpiu tarybos nariams buvo nustatyta, kad jiems buvo mokamas pilnas darbo užmokestis visose darbovietėse ir nė vienam tarybos nariui atlyginimas pagrindinėje darbovietėje nebuvo sumažintas dėl dalyvavimo tarybos posėdžiuose. Teigia, kad tarybos 2003-03-27 sprendimas Nr. 1-97 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarkos patvirtinimo" patvirtino tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarką, tačiau šis sprendimas nebuvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytinas negaliojančiu. Teigė, kad vėlesni minėto sprendimo pakeitimai, tai yra 2008-07-31 Nr. T2-298 ir 2009-02-26 Nr. T2-50 nors ir buvo paskelbti vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklapyje, laikytini taip pat negaliojančiais. Tuo pagrindu neteisėtai išmokėtos išmokos, skirtos kanceliarijos išlaidoms padengti ir išmokėti atlyginimai už faktiškai dirbtą laiką, atliekant tarybos nario pareigas, sudaro 689 209,24 Lt ir turi būti grąžinami į savivaldybės biudžetą (t. 1, b. l. 5-12, t. 4, b. l. 90-104).

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš valstybės biudžeto atsakovui R. M. 250 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.

5Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad ginčo sumos, tai piniginės lėšos, kurias sudaro dalis išmokų, gautų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių kaip atlyginimas už darbą, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ir dalis išmokų, gautų su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto) apmokėti. Dvigubo apmokėjimo atsakovams kaip tarybos nariams už tą patį laiką atveju be pagrindo sumokėtų ne savivaldybės taryba, bet kitas darbdavys, nes tarybos nariai faktiškai dirbo tarybos nario darbą, tačiau tuo pačiu metu nedirbo pagrindinėje darbovietėje. 2002-11-22 įsigaliojusi Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies redakcija nesieja atlyginimo tarybos nariams už darbą su atlyginimu už tą patį laiką pagrindinėje darbovietėje. Nagrinėjant šioje civilinėje byloje iškilusį ginčą, reikėtų vadovautis specialiuoju įstatymu, o ne bendruoju. Vietos savivaldos įstatymas yra specialusis įstatymas, kuris reglamentuoja savivaldybės tarybos narių apmokėjimą už darbą, todėl tarybos nariams paskaičiuojant apmokėjimą už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas pagrįstai buvo taikomos tuo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ieškinio reikalavimas dėl išmokų, tarybos narių gautų kaip atlyginimas (užmokestis) už darbą, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, tuo pagrindu, kad paskaičiuojant išmokas buvo pažeista Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, laikytinas nepagristu. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-03-27 sprendimas Nr. 1-97 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka nebuvo paskelbtas, todėl neįsigaliojo. Tarybos nariams neįsigaliojusiu 2003-03-27 sprendimu patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės narių veiklos, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, apmokėjimo tvarkos pagrindu mokamos išmokos išlaidoms negalėjo būti mokamos, todėl darytina išvada, kad atsakovams išmokos išlaidoms buvo išmokėtos nepagrįstai. Ginčo sumos yra darbo užmokesčiui prilyginamos išmokos, todėl taikytinos CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos. Atsakovų veiksmai susiklosčiusioje situacijoje nevertintini kaip neatitinkantys sąžiningo elgesio kriterijų. Tarybos nariai nėra atsakingi už priimtų sprendimų paskelbimą, todėl neprivalėjo domėtis, ar 2003-03-27 sprendimas yra paskelbtas ir įsiteisėjęs. Padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovai veikė nesąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaida, todėl nėra pagrindo išreikalauti iš atsakovų prašomas priteisti išmokas (t. 9, b. l. 50-64).

6Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog dvigubo apmokėjimo už tą patį laiką atveju be pagrindo sumokėtų ne savivaldybės taryba, bet kitas darbdavys. Tvirtina, kad teisė gauti atlyginimą už tarybos nario pareigų vykdymą atsiranda tik tada, kai dėl šios veiklos asmuo netenka dalies ar visų pajamų pagrindinėje darbovietėje. Pažymų apie tokių pajamų netekimą šiuo atveju nei vienas tarybos narys nepateikė, pagrindinėse darbovietėse jiems buvo mokamas visas darbo užmokestis, todėl atlyginimas už tarybos narių veiklą atsakovams buvo išmokėtas neteisėtai, tai yra ne pagrindinių darboviečių, miesto biudžeto sąskaita. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vietos savivaldos įstatymu, kaip specialiąja norma, reglamentuojančia ginčo teisinį santykį. Taip pat ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, nes atsakovų veiksmai vertintini kaip neatitinkantys sąžiningo elgesio kriterijų. Teigia, kad dėl darbo užmokesčio taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas, o dėl išmokų, gautų su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto) apmokėti, taikytinas bendrasis dešimties metų senaties terminas (t. 9, b. l. 100-107).

7Byloje gautas atsakovų A. B., P. V., S. D., V. B., V. G. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti (t. 9, b. l. 112-117).

8Gautas atsakovų V. P. A. D., J. S., E. K. A. V. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. 9, b. l. 119-125).

9Gautas atsakovų V. V., V. K., J. D., A. C., R. B., V. V., J. C., I. R., T. L., E. K., B. P., K. G., J. S., A. V. ir A. M. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 9, b. l. 127-135).

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

13Nagrinėjamu atveju ginčo lėšos yra darbo užmokestis, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ir išmokos, gautos su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto) apmokėti.

14CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad negali būti išreikalautos kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos turtas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida.

15DK 192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad DK 192 straipsnio 1 dalies lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, jog ši įstatymo nuostata yra imperatyvi, t. y. jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis darbdavys privalo mokėti padidintą, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestį. Tokiu atveju, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas yra tik padidinto tarifinio atlygio dydis, bet ne darbuotojo teisė gauti didesnį atlyginimą – tokia teisė jam nustatyta įstatymo, imperatyviai įtvirtinančio darbdavio pareigą mokėti už darbą tokiomis sąlygomis didesnį darbo užmokestį. Konkretūs apmokėjimo dydžiai turi būti nustatyti kolektyvinėje arba individualiose darbo sutartyse <...> kai byloje nustatyta, jog ir nurodyti ieškovai dirbo, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, o darbuotojų teisė gauti už darbą tokiomis sąlygomis padidintą darbo užmokestį nustatyta darbo įstatymų ir lokalinių normų, atsakovas (darbdavys), nemokėdamas šiems ieškovams (darbuotojams) padidinto darbo užmokesčio, pažeidė jų teisę gauti teisingą atlyginimą už darbą. Ta aplinkybė, kad konkretus apmokėjimo už darbą, esant nukrypimų nuo normalių sąlygų, dydis nenustatytas kolektyvinėje ar darbo sutartyse, neatleidžia darbdavio nuo įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos mokėti už darbą tokiomis sąlygomis padidintą darbo užmokestį. Tuo atveju, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenustatyta konkretaus apmokėjimo už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydžio, taip pat didesnis atlygis nenustatytas individualioje darbo sutartyje, darbuotojas po darbo sutarties sudarymo nepraranda teisės kreiptis į darbdavį dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo, jeigu jis dirba, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2011, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2011). Už normalių darbo sąlygų užtikrinimą atsakingas darbdavys (DK 191 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata taikytina ir dėl darbuotojo gautos išeitinės išmokos išreikalavimo, todėl darbuotojo gauta išeitinė išmoka negali būti iš jo išreikalauta kaip be pagrindo įgyta, išskyrus atvejus, kai šis darbuotojas veikė nesąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. aprobuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, santraukos. INDIVIDUALŪS GINČAI. Teismų praktika 30). Išmokos, gautos su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto) apmokėti atitinka DK 191 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punkto sąlygas, todėl darytina išvada, kad ginčo sumos visa apimtimi atitinka CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuojamas sumas.

16Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, nes atsakovų veiksmai vertintini kaip neatitinkantys sąžiningo elgesio kriterijų. Todėl konkrečiu atveju reikia nustatyti, ar atsakovai veikė sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas tokios aplinkybės neįrodė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą laiko pagrįsta. Kartu pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde tinkamai ir teisingai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuoją praktiką aiškinant sąžiningumą sąvoką. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą.

17Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta priešingai. CK 4.26 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sąžiningumo prezumpcija, todėl ar darbuotojas, kuriam buvo išmokėtas darbo užmokestis buvo nesąžiningas, turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2005). Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus asmens nesąžiningu. Asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas yra nesąžiningas (CPK 178 straipsnis). Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Pagal CK 4.26 straipsnio 4 dalį nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą. Atsakovai nežinojo, kad minimas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-03-27 sprendimas Nr. 1-97 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ nebuvo įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovai nežinojo, ar minėtas tarybos sprendimas yra norminio pobūdžio ir turi nustatyta tvarka būti paskelbtas vietinėje spaudoje. Ši aplinkybė paaiškėjo tik šiuo klausimu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2010-07-02 nutartį. Jokių kitų nesąžiningo atsakovo elgesio įrodymų ieškovai nepateikė. Todėl tokios aplinkybės neduoda jokio pagrindo manyti, kad ieškovas įrodė atsakovų nesąžiningą veikimą.

18Kadangi nėra pagrindo netaikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, todėl kiti apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendimo byloje teisiniam rezultatui, todėl nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo pareikšto reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą tinkamai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai V. V., V. K., J. D., A. C., R. B., V. V., J. C., I. R., T. L., E. K., B. P., K. G., J. S., A. V. ir A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos procese, todėl pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.

20Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi patikslintu ieškiniu į... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį... 5. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad ginčo sumos, tai piniginės... 6. Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo... 7. Byloje gautas atsakovų A. B., P. V., S. D., V. B., V. G. atsiliepimas į... 8. Gautas atsakovų V. P. A. D., J. S., E. K. A. V. atsiliepimas į apeliacinį... 9. Gautas atsakovų V. V., V. K., J. D., A. C., R. B., V. V., J. C., I. R., T. L.,... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 13. Nagrinėjamu atveju ginčo lėšos yra darbo užmokestis, atliekant... 14. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo... 15. DK 192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu yra nukrypimų nuo normalių... 16. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl CK... 17. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK... 18. Kadangi nėra pagrindo netaikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto... 19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 20. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija... 21. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti...