Byla 2A-227-826/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. U. ir A. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Varpas“ ieškinį atsakovams D. U., A. U., tretiesiems asmenims L. N., R. P., Z. N. G., R. V., V. L. (V. L.), T. L., R. P., R. P., E. E., A. E., V. V., D. G., E. B., V. B., I. Š., J. Š., T. K., V. K., O. G., E. G., A. Š., L. K., I. S., A. S. (A. S.), L. S., N. D., E. K., J. D., L. D., I. L., V. E., A. E., J. S., V. P., V. P., A. B., J. K., A. Š., L. Š., L. V., D. V., J. K., Z. D., J. R., G. B., S. P., I. B., S. P., O. J.. G. J., I. A., A. JG. G. Gal, I. S. (I. S.), A. S., E. L., A. L., L. B., A. B., L. V., V. L., M. Š., L. Š., B. M., I. D., J. D. (J. D.), L. R., K. K. (K. K.), D. K., V. S. (V. S.), S. S., V. T., A. R., V. R. (V. R.), R. B., L. P., L. S., J. V. S., V. K., V. S., V. B., A. B., G. K., Ž. Ž., M. Ž. (M. Ž.), E. G., R. K., V. P., D. R., R. R., A. R., T. V., D. M. (D. M.), L. S., O. I., O. A., D. C., R. C., D. B., A. V. (A. VG. G. Š., M. R. (M. R.), D. V., D. O., L. B., Z. N. G., A. J., V. K., V. B., I. K. (I. K.), R. M., A. F. (A. F.), V. D., N. B., R. G., A. G., K. V., D. R., A. T., D. K., L. G., E. J., J. J., E. J., N. V., J. L., R. P., D. M., A. Š., R. N., D. N., A. Č., L. M., V. D., J. J., A. T., N. K. (N. K.), I. M., V. Z., L. J., K. J., D. R., J. Š., E. V., E. A., D. P., A. Š., D. M., J. A., R. B., A. Č., D. M. (D. M.), J. K., K. P., J. G., R. I., S. J., J. B., D. V., J. S. (J. S.), A. S., I. S., G. D., G. G., J. B., L. P., G. G., S. B., R. K., R. G. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (bylos nagrinėjimo metu patikslino) prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 217,42 Eur skolą už komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovams laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. buvo priskaičiuota 217,42 Eur skola, susidariusi už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir naudojimąsi, kiti mokesčiai, rinkliavos ir įmokos į kaupiamuosius bendrijos fondus. Šie mokesčiai skaičiuojami visiems bendrijos nariams, t. y. namų, esančių adresu ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), Klaipėda, savininkams, remiantis bendrijos valdybos 2010 m. balandžio 16 d. bei 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio nuostatomis. Priimti nutarimai įstatymo nustatyta tvarka ginčyti nebuvo, įmokas mokėjo visi nariai, išskyrus atsakovus.
  3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai dalį skolos, t. y. 104,70 Eur, sumokėjo, todėl ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 104,70 Eur priteisimo. Patikslinusi reikalavimą prašė priteisti iš atsakovų 112,72 Eur skolos, kurią sudaro atsakovų nesumokėta administravimo įmokų suma už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismo motyvai:
    1. Nėra pagrindo bendrijos valdybos priimtus 2010 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimus ex officio pripažinti niekiniais, įvertinus tai, kad šie nutarimai priimti realiai įvertinus infliacijos padarinius bei padidėjusias bendrijos išlaidas, bendrijai žalos nedarė / nedaro, kad nuo šių nutarimų priėmimo praėjo didelis laiko tarpas, nutarimai bendrijos yra realiai vykdomi nuo 2010 metų, patys atsakovai nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2014 m. gruodžio 1 d. mokėjo šias perskaičiuotas administravimo įmokas, atsakovai nurodytus nutarimus ginčija tik tuo pagrindu, jog nebuvo nustatyta tvarka bendrijos visuotinio susirinkimo patvirtinti valdybos priimti nutarimai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų bei įrodymų, jog minėtų nutarimų priėmimu bei taikymu iš esmės buvo pažeisti / galėjo būti pažeisti atsakovų, bendrijos narių interesai, padaryta žala ar grėstų žala, pažeistas viešasis interesas.
    2. Nurodė, kad atsakovai praleido sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, nes apdairus asmuo nuo 2010 m. mokėdamas perskaičiuotas administravimo įmokas ieškovei pagal gaunamas detalias sąskaitas, turėdamas teisę gauti informaciją iš ieškovės apie perskaičiuotas administravimo įmokas, turėdamas teisę dalyvauti bei dalyvaudamas kituose bendrijos organizuojamuose susirinkimuose bei susitikimuose, skaitydamas viešai skelbiamą bendrijos informaciją apie bendrijos veiklą bei sprendimus, negalėjo nežinoti apie bendrijos administravimo įmokų perskaičiavimą ir šių įmokų dydžio pasikeitimą.
    3. Atsakovai pažeidė prievolę, nes būdami buto, esančio adresu ( - ), Klaipėda, savininkais, nustatytu terminu nesumokėjo ieškovei 112,72 Eur administravimo išlaidų įmokų.
    4. Bylos nagrinėjimo metu nenustačius A. R. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsakovės D. U. prašymas dėl baudos skyrimo netenkintas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo ir prašė panaikinti sprendimą bei priimti naują sprendimą –ex officio pripažinti neteisėtais ir panaikinti DNSB „Varpas“ valdybos aktyvo protokoluose: 2010 m. balandžio 16 d. Nr. 10-008 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Nr. 12-03, priimtus nutarimus. Skundo motyvai:

105.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino byloje esančiais faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią.

115.2. Teismas nepagrįstai priteisė skolą iš atsakovų, ne ieškiniu reikalaujami mokesčiai neteisėti, nes nustatyti tik DNSB „Varpas“ 2010 m. balandžio 16 d. protokole Nr. 10-008 ir 2012 m. gruodžio 20 d. protokole Nr. 12-03 ir nepatvirtinti visuotiniame bendrijos narių susirinkime.

125.3. Teismas nurodydamas, kad tik formaliai buvo pažeista sprendimų priėmimo procedūra, neatsižvelgė į aplinkybę, kad protokolai pasirašyti tam neįgaliotų asmenų bei priimti nesant įstatyme numatyto kvorumo.

135.4. Teismas šiuo sprendimu sukuria teismo precedentą, kai bendrijos nariams suteikiama teisė į teisėkūrą, kuri ribojama tik žalos bendrijos nariui padarymu ar viešo intereso pažeidimu.

  1. Ieškovė DNSB „Varpas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo motyvai:
    1. Atsakovų prašymas apeliaciniame skunde dėl nutarimų panaikinimo yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismui taikius ieškinio senatį šiam reikalavimui, atsakovai galėjo teikti prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nurodydami objektyvias priežastis.
    2. Teismo priteista skola iš atsakovų yra pagrįsta, nes ji buvo apskaičiuota remiantis aktais, kurie nebuvo ginčijami, todėl yra privalomi visiems bendrijos nariams ir kitiems bendrijos administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams.
    3. Atsakovai neginčijo valdybos nutarimų kaip niekinių, o ginčijo juos kaip nuginčijamus, todėl jų prašymas dėl DNSB „Varpas“ valdybos narių aktyvo susirinkimų 2010 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. metu priimtų niekinių sprendimų, susijusių su įmokų perskaičiavimu / didinimu, negaliojimo fakto konstatavimo ex officio turi būti atmestas ir dėl šios priežasties.
    4. Atsakovai neturi teisinio pagrindo prašyti bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato padėjėjo darbą ruošiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, nes tokios galimybės teisės aktai nenustato.
  2. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

14I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

15teisiniai argumentai ir išvados

16

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17Faktinės bylos aplinkybės

18

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė DNSB „Varpas“ administruoja pastatų, adresu ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektus. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2015 m. spalio 30 d. išrašo duomenų matyti, kad atsakovams nuosavybės teise nuo 1996 m. birželio 25 d. priklauso po 1/2 dalį buto, adresu ( - ), Klaipėda. Byloje pateikta ieškovės 2015 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. T-15/002 apie komunalinių mokesčių priskaitymą nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. butui, adresu ( - ), iš kurios matyti, kad apskaičiuota skola 2015 m. spalio 31 d. – 217,42 Eur. Atsakovams buvo įteiktas įspėjimas dėl susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė 2015 m. gruodžio 22 d. pažymą Nr. 15/008, iš kurios matyti, jog atsakovai sumokėjo ieškovei už komunalines paslaugas 143,50 Eur, todėl ieškovė 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymu patikslino prašomos priteisti skolos sumą – 112,72 Eur bei pateikė 2016 m. liepos 28 d. pažymą apie šios skolos apskaičiavimą.
  2. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu priteisti skolą iš atsakovų už tai, kad jie nesumokėjo administravimo mokesčio bendrijai. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio l dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82. straipsnio 3, 4 dalys). Atsakovams atsiranda prievolė apmokėti bendrąsias išlaidas, kildinama iš bendrųjų poreikių ir bendrųjų pareigų, vien dėl nekilnojamojo daikto, kuriame yra ir jiems nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, specifikos (daugiabutis namas) (CK 6.2 straipsnis, 6.3 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis).
  3. Teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas savarankiškai sprendžia tik dėl ginčo santykio kvalifikavimo, teisinio argumentavimo ar taikytinų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008, 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Neturėdamas teisės daryti tiesioginę įtaką ieškinio ar priešieškinio dalykui, teismas gali nurodyti aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas.), patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 dalies 1 punktas), užduoti dalyvaujantiems byloje asmenims klausimus, siekdamas patikslinti ar išsiaiškinti jų tikruosius reikalavimus (CPK 186 straipsnio 1 dalis), teismas privalo rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, imtis priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis).
  4. Nagrinėjamu atveju atsakovai D. U. ir A. U. įrodinėjo, kad ieškovės valdybos 2010 m. balandžio 16 d. bei 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kuriais remiantis jiems apskaičiuotas įsiskolinimas, yra neteisėti, t. y. priimti pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl jie neturi pareigos sumokėti ieškovei skolą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad įstatymų nustatyta tvarka atsakovai savo reikalavimų nagrinėjamoje byloje nereiškė – priešieškinio nagrinėjamoje byloje ar atskiro ieškinio atskiroje byloje dėl ginčijamų bendrijos valdybos narių aktyvo susirinkimų 2014 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimų nuginčijimo įstatymo nustatyta tvarka teikti nepageidavo. Tačiau, nežiūrint tokios išvados, nagrinėdamas bylą teismas aplinkybes, susijusias su ginčo valdybos sprendimais, išsamiai išanalizavo, pasisakė, kad nėra pagrindo šiuos nutarimus pripažinti niekiniais, ir konstatavo, kad suėjo senaties terminas skundui dėl nutarimų apskundimo paduoti, pažymėjo, kad byloje nenustatyta, kad valdybos 2010 m. balandžio 16 d. bei 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.80–1.81 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. E. M. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „Skraida“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-147/2007; ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia kasacinio teismo formuojama CK 1.78 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo praktika koreliuoja su Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuota teismo aktyvumo koncepcija. Atsižvelgdama į egzistuojančią kasacinio teismo praktiką aptariamu teisės klausimu, taip pat remdamasi CK 1.78 straipsnio 3, 5 dalimis bei CPK nuostatomis, įtvirtinančiomis reikalavimus teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis), todėl konstatuotina, jog tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai. Remiantis pirmiau nurodytais motyvais, darytina išvada, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalies taikymui nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių apie tai, kad tam tikras sandoris gali prieštarauti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas" v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai neginčijo valdybos nutarimų CK 1.90–1.91 straipsnių pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ex officio spręsti dėl priimtų nutarimų teisėtumo bei pasisakyti dėl senaties termino valdybos ginčo sprendimams apskųsti taikymo.
  5. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus teiginius pareikšto ieškovės reikalavimo kontekste, konstatuoja, jog šie teiginiai sudaro atskirą reikalavimų grupę, kurie turėjo būti nagrinėjami pirmosios instancijos teisme pareiškus priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Iš teismo posėdžio protokolų garso įrašų girdėti, jog pirmosios instancijos teismas klausė atsakovų, ar jie ginčija valdybos nutarimus, o kai apeliantai patvirtino, jog ginčija, neišaiškino jiems šios procesinės teisės realizavimo būdo, t. y. kad ginčyti valdybos nutarimus turi teisę pareikšdami priešieškinį (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 143 straipsnis). Teismas turėjo pareigą bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis ir imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis).
  6. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nesant byloje atsakovų priešieškinio pasisakydamas dėl valdybos narių aktyvo susirinkimų 2014 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimų, senaties termino taikymo, teismas neišaiškino atsakovams teisės reikšti priešieškinį nors iš esmės tiek atsakovai, tiek dalis trečiųjų asmenų ginčijo ieškovės valdybos sprendimus, ir dėl šios priežasties byla buvo netinkamai išnagrinėta, nebuvo atskleista bylos esmė, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui galimas tik nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016).
  8. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės: būtina išaiškinti atsakovams teisę reikšti priešieškinį byloje esant ginčui dėl ieškovės valdybos sprendimų, pagal kuriuos ieškovė prašo iš atsakovų priteisti skolą, ir sudaryti sąlygas ieškovei gintis nuo atsakovų pareikštų reikalavimų, todėl byla iš esmės turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės ir netinkamai išnagrinėjus bylą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  9. Panaikinus sprendimą visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai