Byla 2-543-512/2014

Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant ieškovei T. K., jos atstovei advokatei G. M., atsakovui I. K., vertėjai V. R., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal T. K. ieškinį atsakovui I. K., trečiajam asmeniui Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarei A. G., dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo,

Nustatė

2ieškovė prašo pripažinti jos teisę į privalomąją mirusio sutuoktinio J. K. palikimo dalį: 1/6 dalį dvejų kambarių buto, esančio ( - ) ; 1/6 dalį garažo, esančio ( - ); 1/6 dalį automobilio VW POLO, valst. Nr. ( - ) ir 1/6 dalį lėšų, esančių Swedbank AB. Nurodė, kad ( - ) mirė jos sutuoktinis J. K.. Ji mirusiojo buvo išlaikoma, kadangi nuo 2009 m. yra pensininkė, jos senatvės pensijos dydis yra tik 413,84 Lt, ji serga, o sutuoktinis ją pilnai materialiai išlaikydavo, nes iki 2012 m. rugsėjo mėn. dirbo, gaudavo apie 2500,00 Lt, o nuo 2013 m. gaudavo 1086,00 Lt senatvės pensiją.

3Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad vien iš jos pensijos nebūtų galėjusi pragyventi. Nors didžiąją metų dalį gyvendavo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje, esančiame SB „( - ), tačiau sutuoktinis kiekvieną savaitgalį atveždavo jai reikalingų maisto produktų, vaistų. Žiemos metu gyvendavo J. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, buvo pilnai jo išlaikoma.

4Ieškovės atstovė teismo posėdyje tikslina reikalavimus ir prašo pripažinti teisę į 1/8 dalį privalomos palikimo dalies. Jos nuomone, byloje pakanka įrodymų, jog ieškovei palikimo atsiradimo dieną buvo reikalingas išlaikymas, kurį teikdavo sutuoktinis.

5Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė su jo mirusiu tėvu J. K. santuoką sudarė 2008 m., tačiau tikri šeimyniniai santykiai taip ir nebuvo susiklostę, didžiąją laiko dalį jie gyvendavo atskirai, nuo 2012 m. tėvas sunkiai sirgo, jo sveikata rūpinosi tik atsakovas. Tėvui buvo reikalingos didelės lėšos gydymuisi, operacijoms, hemoterapijos kursams, todėl jokio išskirtinio išlaikymo ieškovei jis neteikė. Važiuodamas žvejoti užsukdavo pas ieškovę į sodą, nusiveždavo maisto. Pati ieškovė gauna pensiją, kurį laiką dirbo sodų bendrijos pirmininke, nuosavybės teise turi du sodo sklypus su namu, todėl neturi teisės į privalomąją palikimo dalį.

6Ieškinys atmestinas.

7Byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir J. K. santuoką sudarė 2008-01-09 (b.l. 9). Santuokoje turto neįgijo. J. K. ( - ) mirė (b.l. 8). Visą savo turtą 2012-11-07 testamentu J. K. paliko savo sūnui atsakovui I. K. (b.l. 16).

8Dėl CK 5.20 straipsnyje nustatyto išlaikymo reikalingumo aiškinimo ir įrodymų vertinimo

9CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi įstatymo įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja testamento laisvės principo veikimą, kuriuo vadovaudamasis palikėjas gali savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto: palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu arba apskritai nepriimti sprendimo palikimo klausimu. Testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią.

10Nagrinėjamoje byloje palikėjas J. K., paveldėjimo nuosavybės teisę į visą turtą 2012 m. lapkričio 7 d. testamentu paliko atsakovui I. K., taip nušalino nuo paveldėjimo ieškovę, sutuoktinę T. K..

11CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai palikėjo valia asmuo nušalinamas nuo palikimo, įstatymo nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama apginti reikalingus išlaikymo šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams grindžiamas šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove.

12Įstatymo nustatytas išlaikymo reikalingumas neatskleidžia detalaus šios sąvokos turinio; tokiu atveju teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008, pažymėjo, kad dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų sprendžiama, neapsiribojant atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis; kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo, tai vien ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatymo saistoma ne vienos ar kelių išvardytų aplinkybių, todėl jų konstatavimas nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas; išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas nedarbingumo lygis, invalidumo grupė; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį.

13Taigi, klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms.

14Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo reikalingumo nustatymo taip pat įvertintinas palikimo teisinių santykių bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo teisinis reglamentavimas ir pabrėžtina, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesiejama tik su asmenų nedarbingumu, t. y. vien ta aplinkybė, jog asmuo yra nedarbingas dėl amžiaus, savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas.

15Įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Kad nedarbingumo ar pensijinio amžiaus požymis rodo įpėdinio atitiktį LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu, kad būtina įrodyti, jog palikėjo mirties dieną nedarbingas palikėjo sutuoktinis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo. Tokiam vertinimui reikšmingais pripažįstami duomenys apie palikėjo sutuoktinio turimą nuosavybę į daiktus, banko indėlius, gaunamas visų rūšių pajamas ir kt., kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama teismų praktikoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010; 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2008-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008 ir kt.).

16Kadangi teisė į privalomąją išlaikymo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad net ženkliai maža gaunamos pensijos suma pakankama konstatuoti, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (civilinė byla Nr.3K-3-173/2009).

17Šioje byloje nustatyta, kad J. K. mirties dieną ieškovė gavo 413,84 Lt senatvės pensiją (b.l. 11-12), teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu pensiją padidino 70,00 Lt. Ieškovei nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurių bendra vertė 1449,00 Lt (b.l. 48, 119, 121) bei pastatas-sodo namelis, kurio vertė 10 200,00 Lt (b.l. 48, 119). Ieškovė yra senatvės pensininkė (b.l. 10), jai nustatytas odos navikas (b.l. 18, 68-74), nemažą pensijos dalį išleidžia vaistams, gydymo procedūroms (b.l. 50-67). Nurodyti tikslią vaistams ir pragyvenimui reikalingą sumą ieškovė negali. Pati ieškovė paaiškino, kad didžiąją dalį laiko gyvena sodo namelyje, gaunamos pensijos neužtenka malkoms įsigyti, todėl šaltuoju metų periodu persikėlė gyventi pas dukrą. Liudytoja apklausta ieškovės dukra N. Š. paaiškino, kad šiuo metu motina gyvena pas ją, tačiau jos gaunamos pensijos užtenka tik vaistams ir minimaliems asmeniniams poreikiams. Gyvenamo būsto išlaikymo išlaidoms, dalies išlaidų maisto produktams įsigyti, ieškovės gaunamų pajamų nepakanka, jos šeima teikia paramą ieškovei. Liudytojas O. S. patvirtino, kad jų šeima prisideda prie ieškovės išlaikymo. Papildomai paaiškino, kad iš J. K. buvo pasiskolinęs apie 2500,00 Lt, kurių negrąžino. Laikytina, kad ieškovės dukrai geranoriškai vykdant pareigą paremti nedarbingus tėvus (CK 3.205 str.), jos sutuoktiniui turint moralinę pareigą grąžinti skolą mirusiajam J. K., šios lėšos gali būti naudojamos ieškovės išlaikymui ir papildomų lėšų iš mirusiojo turto jai išlaikyti nėra pagrindo priteisti. Ieškovė didžiąją metų dalį gyvena sode, šio būsto išlaikymas iš esmės nieko nekainuoja, ieškovė gali užsiauginti daržovių ir vaisių, reikalingų maitinimuisi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paveldimo turto vertė nėra didelė – apie 50 000,00 Lt (b.l.20-21, 23, 105), todėl 1/8 dalis šio turto sudarytų tik apie 6250,00 Lt. Byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad butui ( - ) reikalingas remontas, automobilis ( - ) yra 1996 m. gamybos, pinigų likutis mirusiojo sąskaitoje yra 1011,78 Lt. Ekonomiškai ir protingai šių daiktų nėra galimybės padalinti, tai būtų susiję su papildomomis išlaidomis (mokesčiai už dokumentų tvarkymą, registrų keitimą ir pan.) ir tokiu būdu formaliai privalomo paveldėti palikimo dalis dar sumažėtų ir jokios naudos ieškovei neatneštų.

18Esminė yra ta aplinkybė, kad palikėjo (J. K.) mirties dieną jo gaunama pensija buvo apie 1000,00 Lt, jis pats sunkiai sirgo, nuolat gydėsi ir pirko vaistus, dalį savo santaupų buvo paskolinęs, kiekvieną mėnesį nuo sąskaitos nuimdavo dideles pinigų sumas, kurias atiduodavo sūnui – b.l. 114-117 (šią aplinkybę pripažįsta pati ieškovė), o neskirdavo ieškovei, todėl įrodymų, kad būtų turėjęs lėšų išlaikyti ir būtų išlaikęs ieškovę ar ji būtų priklausoma nuo palikėjo gaunamos pensijos, nėra.

19Atmetus ieškinį ieškovės (valstybės) turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str.).

20Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 282 str. 2 d. 1 p., 285-287 str., teismas

Nutarė

21ieškinį atmesti.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.