Byla 2K-36-677/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. balandžio 20 d

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. balandžio 20 d.

3Iš Ž. B. solidariai su S. R. priteista 441,70 Lt (t. y. 127 Eur) proceso išlaidų.

4Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. L., S. R., V. Č. (V. Č.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

5Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 1 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo Ž. B. gynėjo advokato Romualdo Drakšo apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7Ž. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. R., turėdami bendrą tikslą išplatinti psichotropines medžiagas, 2013 m. balandžio 18 d., apie 18.06 val., prie parduotuvės ,,Tau“, esančios Šiauliuose, Radviliškio g. 82, S. R. už 1600 Lt (t. y. 463,39 Eur) nupirkus iš V. Č., įsigijo 71,621 g masės miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,764 g; įgytą psichotropinę medžiagą Ž. B. vairuojamu automobiliu iš Šiaulių miesto į Panevėžio r., Smilgių k., turėdami tikslą platinti, gabeno ir laikė su savimi, kol Radviliškio mieste, V. Lansbergio–Žemkalnio gatvėje, ties degaline ,,Lukoil“, buvo sulaikyti, o tą pačią dieną, nuo 18.50 iki 19.25 val., asmens kratos metu psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

8Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. B. gynėjas advokatas Romualdas Drakšas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti Ž. B. skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmę, arba atidėti bausmės vykdymą.

9Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė bendrininkavimo instituto nuostatas (BK 24, 25 straipsniai), dėl to Ž. B. padaryta veika buvo netinkamai kvalifikuota kaip padaryta bendrininkų grupės, netinkamai aiškino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės sampratą ir nesant faktinio bei teisinio pagrindo konstatavo egzistuojant Ž. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų ir pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus, netinkamai aiškino ir taikė bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygas (BK 75 straipsnis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Dėl teismų padarytų pažeidimų Ž. B. skiriant bausmę nebuvo užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnis).

10Teismai, anot kasatoriaus, nesant pagrindo sprendė, kad Ž. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su S. R., nors Ž. B. vykdytojo (bendravykdytojo) požymių neatitinka, nes jo vaidmuo nuskalstamos veikos padaryme pasireiškė pinigų S. R. skolinimu žinant, kad už šiuos pinigus S. R. pirks psichotropines medžiagas ir jas platins, prašymu K. J. nupirkti užspaudžiamų maišelių bei S. R. nuvežimu į Šiaulius, kur šis įsigijo narkotinių medžiagų. Kasatoriaus nuomone, Ž. B. galėtų būti laikomas vykdytoju tik tuo atveju, jei pats tiesiogiai ir betarpiškai būtų įgijęs narkotinių medžiagų, jas laikęs ir gabenęs turėdamas tikslą jas parduoti. Byloje nustatyta, kad S. R. įsigijo narkotines medžiagas, kurios kratos metu buvo rastos pas jį kišenėje, bet nėra duomenų, kad S. R. būtų informavęs Ž. B., kad įsigijo narkotinių medžiagų, o tai, kad automobilyje šalia Ž. B. sėdėjo S. R., kuris laikė narkotikus, savaime nereiškia, kad narkotikus laikė ir gabeno ir Ž. B.. Gynėjas teigia, kad padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką vykdytoju buvo tik S. R., o teismai, spręsdami, kad Ž. B. buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojas, netinkamai taikė BK 24 straipsnį. Ž. B. laikytinas ne vykdytoju, o padėjėju, nes ne pats realizavo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, o S. R. suteikė priemones nusikalstamai veikai padaryti, t. y. paskolino pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti bei nuvežė į Šiaulius, kur S. R. įsigijo narkotines medžiagas. Teismai, pasak kasatoriaus, pripažindami Ž. B. „pasyvesniu vykdytoju“, nors tokios bendrininkų rūšies BK nėra, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Gynėjo nuomone, nėra jokio pagrindo S. R. – vykdytojo ir Ž. B. – padėjėjo bendrų veiksmų kvalifikuoti kaip atliktų bendrininkų grupės, todėl teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 25 straipsnis).

11Kasatorius teigia, kad teismams netinkamai kvalifikavus Ž. B. veiką, kaip padarytą bendrininkų grupe, jo veikoje nėra šios sunkinančios aplinkybės, todėl sprendžiant dėl bausmė dydžio Ž. B. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos negalėjo būti taikomos.

12Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką sampratą nurodydamas, kad Ž. B. turėjo prisipažinti ne tik dėl savo atliktų veiksmų, bet ir dėl šių veiksmų teisinio įvertinimo, todėl, pasak kasatoriaus, nepagrįstai sprendė, kad nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos Ž. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Remiantis teisės doktrina, prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos yra kaltinamojo tiesiogiai atliktų veiksmų pripažinimas, bendrininkų atliktų veiksmų atskleidimas, tačiau ne prisipažinimas dėl atliktų veiksmų teisinio įvertinimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo pat pradžių Ž. B. prisipažino dėl atliktų veiksmų, nurodė, kokius jam žinomus veiksmus atliko S. R., savo parodymų nekeitė ir nuoširdžiai galėjosi dėl atliktų veiksmų, savo elgesį vertino kritiškai.

13Gynėjo teigimu, vienintelis dalykas, dėl kurio Ž. B. neprisipažino ir neigė savo kaltę, yra tai, jog jis ketino platinti narkotines medžiagas, tačiau Ž. B. neturėjo prisipažinti dėl tokio tikslo buvimo, nes Ž. B. veikos kvalifikacija pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą, turint tikslą narkotines medžiagas platinti, kilo kaip veikos teisinio įvertinimo pasekmė, bet ne dėl faktinių jo atliktų veiksmų. Kasatoriaus nuomone, Ž. B. neprisipažinimas dėl jo veikos teisinio įvertinimo negali reikšti neprisipažinimo dėl padaryto nusikaltimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priešingai, netinkamai aiškino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sampratą ir nepagrįstai Ž. B. neprisipažinimą dėl jo veikos teisinio įvertinimo (dėl tikslo platinti narkotines medžiagas) laikė pagrindu netaikyti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nors Ž. B. padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

14Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai skirdami Ž. B. bausmę nepagrįstai atsižvelgė į sunkinančią aplinkybę (veikos padarymą bendrininkų grupe), nors turėjo būti nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, dėl to Ž. B. paskirta bausmė neatitina faktiškai padarytos veikos, nėra individualizuota, todėl neteisinga.

15Ž. B. veiksmuose nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms (prisipažinimas padarus nusikalstamą veiką ir nuoširdus galėjimasis) bei atsižvelgiant į tai, kad Ž. B. veiką padarė bendrininkaudamas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jo vaidmuo buvo antraeilis – jis veikė kaip padėjėjas, bet ne kaip vykdytojas, pasak gynėjo, yra visos sąlygos Ž. B. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skirti minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

16Kasatorius nurodo, kad Ž. B. yra jaunas, studijuoja universitete, gerai mokosi, charakterizuojamas teigiamai, dirbo tėvo ūkyje, palaiko stiprius socialinius ryšius su šeima, tai reiškia, kad jis iš esmės pripažįsta ir suvokia visas socialines normas ir jo padaryta nusikalstama veika yra ne akivaizdus šių normų ignoravimas, o nukrypimas, kuris gali būti pašalintas ir ne ultima ratio priemonėmis (laisvės atėmimo bausmė laikytina ultima ratio priemonė). Gynėjas mano, kad Ž. B. patirtų neigiamus padarinius ir dirbdamas viešuosius darbus, esant apribotai jo laisvei ar panašiai, o būdamas socialiai aktyvus suvoktų šių patiriamų neigiamų apribojimų priežastis, įvertintų jų pasmerkimą visuomenėje ir priimtų teisingą sprendimą paklusti visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms ir tai visa apimtimi užtikrintų esminio bausmės tikslo – perauklėti nusikalstamą veiką padariusį asmenį – pasiekimą (BK 45 straipsnis). Paskyrus Ž. B. realią laisvės atėmimo bausmę, jis neteks galimybės baigti studijų ir įgyti specialybės, sumažės galimybės integruotis į visuomenę ir tai lems jo socialinę atskirtį, o tai neretai skatina asmenis ir vėl nusikalsti, todėl, anot gynėjo, yra tikslinga Ž. B. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priešingai, netinkamai taikė bei aiškino BK 75 straipsnio nuostatas ir rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nenustatytos byloje (neva Ž. B. prisipažino vartojęs narkotines ir psichotropines medžiagas, kritiškai nevertina savo nusikalstamų veiksmų, neigia savo kaltę, yra teistas), taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Gynėjo nuomone, BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti bausmės vykdymo, jei asmuo buvo anksčiau teistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei byloje yra BK 75 straipsnyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Todėl, pasak gynėjo, Ž. B. gali būti pritaikytas BK 75 straipsnis.

17Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo Ž. B. gynėjo advokatas Romualdo Drakšo kasacinį skundą atmesti.

18Prokuroras nurodo, kad teismai pagrįstai pripažino, jog Ž. B. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, todėl nuteistųjų S. R. ir Ž. B. veiksmai atitiko bendrininkų grupės požymius. Ž. B., veikdamas neteisėtai su S. R., realizavo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį – ne tik atliko objektyvioje tikrovėje pasireiškiančius veiksmus, bet ir turėjo tikslą platinti draudžiamas medžiagas (telefonu derino psichotropinių medžiagų įsigijimo ir perpardavinėjimo klausimus) ir iš šios veiklos užsidirbti. Pasak prokuroro, tai neginčijamai patvirtina, kad nuteistojo veiksmai buvo sietini su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir pasižymėjo vienu iš būtinųjų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių – tikslu platinti draudžiamas medžiagas. Ž. B., perduodamas S. R. reikiamą pinigų sumą, suprato perduotų pinigų panaudojimo paskirtį ir, aktyviai dalyvaudamas organizaciniuose jų panaudojimo veiksmuose, neteisėtai S. R. įgytas draudžiamas medžiagas gabeno savo automobilyje. Prokuroras teigia, kad nuteistieji, veikdami bendrai, suprato veikos pavojingumą, jos pobūdį ir norėjo taip veikti.

19Atsiliepime prokuroras teigia, kad Ž. B. pripažino tik dalį byloje nustatytų aplinkybių – kad jis sutiko S. R. paskolinti reikiamą pinigų sumą ir vežė S. R. įsigyti draudžiamas medžiagas, tačiau nepripažino, kad, veikdamas kartu su S. R., turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas. Pasak prokuroro, negalima sutikti su kasatoriaus argumentais, kad viso baudžiamojo proceso metu Ž. B. nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Nebuvo nustatyta, kad jis laisva valia prisipažino ją padaręs, kritiškai vertina savo elgesį ir įvairiais būdais stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Todėl šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma Ž. B. veiksmuose nepatvirtino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

20Prokuroro nuomone, kasatoriaus argumentai dėl Ž. B. paskirtos per griežtos bausmės yra nepagrįsti, nes nuteistajam Ž. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė teisinga, proporcinga ir atitinka visus bausmės paskirties ir skyrimo reikalavimus, numatytus BK 41 bei 54 straipsniuose.

21Atsiliepime nurodoma, kad nors Ž. B. formaliai atitiko BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus – buvo nuteistas mažesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tyčinį sunkų nusikaltimą, tačiau ši aplinkybė neleido vienareikšmiškai pripažinti būtinybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Lietuvos apeliacinis teismas, pasak prokuroro, pagrįstai pripažino, kad Ž. B. anksčiau buvo teistas, padarė tyčinius, sunkius nusikaltimus, kurių realizavimas buvo paremtas savanaudiškais tikslais, o būtent – siekiu pasipelnyti. Be to, Ž. B. neprisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, teikė klaidinančią, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią informaciją, o tai lėmė ilgesnį ir papildomų procesinių veiksmų atlikimo reikalaujantį baudžiamąjį procesą. Todėl, prokuroro nuomone, bausmės vykdymo atidėjimas, nors ir esant formaliems BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems reikalavimas, negalėjo būti taikomas dėl nuteistojo asmenybės pavojingumo bei negalimumo bausmės tikslus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

22Nuteistojo Ž. B. gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinis skundas atmestinas.

23Dėl bendrininkų grupės

24Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė bendrininkavimo instituto nuostatas (BK 24, 25 straipsniai) pripažindami, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą Ž. B. padarė veikdamas bendrininkų grupe ir tai nepagrįstai pripažinta nuteistojo Ž. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013).

26Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Bendrininkų grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta BK 25 straipsnio 2 dalyje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, yra tada, kai bendrininkų tikslas platinti pasireiškia siekiu jas parduoti tretiesiems asmenims.

27Byloje nustatyta, kad Ž. B. skolino S. R. pinigus (1600 Lt) žinodamas, kad S. R. pirks už juos psichotropines medžiagas, kurias platins, o iš uždirbtų pinigų Ž. B. atgaus ne tik paskolintus pinigus, bet ir dalį pelno. Ž. B. vežė savo mašina S. R. į Šiaulius pirkti psichotropinių medžiagų, be to, rūpinosi maišelių, skirtų psichotropinėms medžiagoms dozuoti, įsigijimu, t. y. Ž. B. veikė bendrai su S. R., juos vienijo bendras tikslas – įsigyti psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Ž. B. ir kito nuteistojo S. R. veiksmų pobūdis rodo, kad jų veiksmai buvo suderinti ir atlikti bendrai, suvokiant bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidedant prie jo įgyvendinimo kiekvienam iš bendrininkų realizuojant bent dalį BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių, todėl teismai pagrįstai pripažino, kad Ž. B. buvo BK 260 straipsnio 1 dalies nusikaltimo vykdytoju ir šį nusikaltimą padarė veikdamas kartu su S. R.. Esant tokioms aplinkybėms, teismai, konstatuodami BK 25 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrininkavimo formos – bendrininkų grupės buvimą, teisės taikymo klaidų nepadarė.

28Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl Baudžiamasis kodeksas atskiras bendrininkavimo formas numato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias arba kaip atsakomybę sunkinančias aplinkybes. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad veikos padarymas veikiant bendrininkų grupe yra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia. Tai reiškia, kad sprendimas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo priimamas tik tuo atveju, kai faktinės aplinkybės byloja apie realizuotų nusikalstamų veiksmų ir paties nuteistojo didesnį pavojingumą. Byloje nustatyta, kad Ž. B. aktyviai realizavo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, buvo tiesiogiai suinteresuotas pasipelnyti iš nusikalstamos veikos ir be jo atliktų veiksmų šio nusikaltimo sudėties realizavimas būtų iš esmės pasunkintas. Nei pagal dalyvavimo darant nusikaltimą pobūdį, nei pagal aktyvumo laipsnį Ž. B. veiksmai negali būti laikomi mažiau pavojingais negu kito bendrininko veiksmai ar antraeiliais šių veiksmų atžvilgiu, todėl teismai pagrįstai pripažino Ž. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

29Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

30Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai nenustatė nuteistojo Ž. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad Ž. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

31Atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.), tačiau būtina nustatyti ir kaltininko prisipažinimą kaltu dėl šios veikos padarymo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

32Kaip matyti iš bylos, kaltinamasis Ž. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino tik iš dalies t. y. kad skolino S. R. pinigus psichotropinėms medžiagoms įsigyti ir vežė jį į Šiaulius pirkti šių medžiagų, tačiau neprisipažino turėjęs tikslą platinti psichotropines medžiagas, t. y. jo prisipažinimas buvo ne visiškas, o sąlyginis. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai netaikė Ž. B. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

33Dėl Ž. B. paskirtos bausmės individualizavimo (BK 62 straipsnio 2 dalies ir 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo)

34Kasaciniame skunde nuteistojo Ž. B. gynėjas advokatas R. Drakšas teigia, kad teismai, spręsdami nuteistojo bausmės klausimus, ją netinkamai individualizavo ir paskyrė neteisingą, per griežtą, bausmę. Advokatas mano, kad, byloje buvo nustatytos visos BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, o nuteistojo Ž. B. asmenybės savybės suponavo būtinybę paskirti švelnesnę nei baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę.

35Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. B. bausmę, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistojo asmenybę (buvo teistas, teistumui neišnykus tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą, mokosi, charakterizuojamas iš esmės teigiamai), nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe), į lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jos pavojingumo laipsnį, įvertino kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir skyrė laisvė atėmimo bausmę artimą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo Ž. B. paskirtos bausmės teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, neprieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam Ž. B. paskirta bausmė yra teisinga ir atitinka visus bausmės paskirties ir skyrimo reikalavimus, numatytus BK 41 bei 54 straipsniuose.

36Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai Ž. B. pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuostatų ir neskyrė švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Byloje nenustatyta šių sąlygų visumos, todėl teismai pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų.

37Gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad Ž. B. atitinka visus BK 75 straipsnyje numatytus reikalavimus, todėl jam turėjo būti taikomas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas.

38Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 24 d. redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

39Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Ž. B. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, suteikiančias teismui galimybę svarstyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tačiau savo procesiniame sprendime, remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika, pabrėžė išimtinį bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo pobūdį, vadovavimąsi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės Ž. B. atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, atsižvelgė į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą, apibūdinančias jo asmenybę, elgesį po nusikaltimo padarymo, ir pagrįstai nenustatė jokių aplinkybių, kurių buvimas leistų teigti, kad bausmės tikslai nuteistajam Ž. B. galės būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Teismas teisingai pažymėjo, kad Ž. B. anksčiau teistas, pripažino vartojęs narkotines ir psichotropines medžiagas, nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas turtinės naudos, o tai rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, kurių jis nėra linkęs keisti, be to, nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, dėl to negalima manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

40Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas Ž. B. bausmės vykdymo atidėjimo instituto, teisės taikymo klaidos nepadarė, tinkamai vadovavosi BK 75 straipsnio nuostatomis ir teismų praktika, teisiniais argumentais pagrindė tik laisvės atėmimo bausmės jam skyrimą už inkriminuotą nusikalstamą veiką.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Nuteistojo Ž. B. gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš Ž. B. solidariai su S. R. priteista 441,70 Lt (t. y. 127 Eur) proceso... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. L., S. R., V. Č. (V. Č.), tačiau ši... 5. Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Teisėjų kolegija... 7. Ž. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. R., turėdami... 8. Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. B. gynėjas advokatas Romualdas Drakšas prašo... 9. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė bendrininkavimo instituto... 10. Teismai, anot kasatoriaus, nesant pagrindo sprendė, kad Ž. B. nusikalstamą... 11. Kasatorius teigia, kad teismams netinkamai kvalifikavus Ž. B. veiką, kaip... 12. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino prisipažinimo padarius... 13. Gynėjo teigimu, vienintelis dalykas, dėl kurio Ž. B. neprisipažino ir... 14. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai skirdami Ž. B. bausmę nepagrįstai... 15. Ž. B. veiksmuose nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant... 16. Kasatorius nurodo, kad Ž. B. yra jaunas, studijuoja universitete, gerai... 17. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 18. Prokuroras nurodo, kad teismai pagrįstai pripažino, jog Ž. B. buvo aktyvus... 19. Atsiliepime prokuroras teigia, kad Ž. B. pripažino tik dalį byloje... 20. Prokuroro nuomone, kasatoriaus argumentai dėl Ž. B. paskirtos per griežtos... 21. Atsiliepime nurodoma, kad nors Ž. B. formaliai atitiko BK 75 straipsnio 1... 22. Nuteistojo Ž. B. gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinis skundas... 23. Dėl bendrininkų grupės... 24. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė bendrininkavimo instituto... 25. BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką... 26. Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys,... 27. Byloje nustatyta, kad Ž. B. skolino S. R. pinigus (1600 Lt) žinodamas, kad S.... 28. Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl... 29. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės... 30. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai taikė... 31. Atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2... 32. Kaip matyti iš bylos, kaltinamasis Ž. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 33. Dėl Ž. B. paskirtos bausmės individualizavimo (BK 62 straipsnio 2 dalies ir... 34. Kasaciniame skunde nuteistojo Ž. B. gynėjas advokatas R. Drakšas teigia, kad... 35. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. B. bausmę, už BK 260 straipsnio... 36. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai Ž. B. pagrįstai netaikė... 37. Gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad Ž. B. atitinka visus BK 75 straipsnyje... 38. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 24 d. redakcija) asmeniui,... 39. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Ž. B. formaliai atitinka BK 75... 40. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Nuteistojo Ž. B. gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą atmesti....