Byla 2A-585-516/2015
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2014-567/2014 pagal ieškovo H. J. ieškinį atsakovams V. K. ir notarui R. T. (tretieji asmenys – antstolė B. P., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „PANDA Insurance“) dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl įrodymų vertinimo teisingumo, ekspertizės akto pakankamumo ir teisės į teisminę gynybą tinkamo aiškinimo bei taikymo.

5Ieškovas H. J. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012-07-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 242 000 Lt sumai; 2) panaikinti 2012-07-13 Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 3-4580 bei 3) priteisti iš atsakovės V. K. visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad gavo antstolės B. P. 2012-08-06 patvarkymus, kuriuose nurodoma, jog pagal 2012-07-13 Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 3-4580 iš ieškovo vykdomas išieškojimas dėl 242 972,90 Lt skolos, 6 % metinių palūkanų bei 11 358 Lt vykdymo išlaidų. 2012-07-13 vykdomojo įrašo Nr. 3-4580 pagrindas yra 2012-07-04 paprastasis neprotestuotinas vekselis 242 000 Lt sumai, kurį notarui pateikė vekselio turėtoja V. K.. Ieškovo teigimu, jis nėra vekselio davėjas ir nereiškė valios sumokėti jokių sumų pagal vekselį, nes nepasirašė ant vekselio, o parašas vekselyje yra ne ieškovo, o kito asmens, t. y. parašas yra suklastotas. Ieškovas paaiškino, kad jis dėl eismo įvykyje patirtos sunkios traumos nuo 2012-04-24 iki 2012-05-23 bei nuo 2012-06-25 iki 2012-07-09 buvo gydomas Viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, jam atliktos 6 sudėtingos operacijos. Tariamą vekselio pasirašymo dieną ieškovas nuo ryto buvo ruošiamas operacijai, taikyta regioninė nejautra. Po operacijos prie ieškovo budėjo jo draugė Z. L. ir sūnus H. J., kurie tvirtina, kad tą dieną ieškovo palatoje niekas nesilankė ir jokio vekselio jis nepasirašinėjo. Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vekselio suklastojimo ir sukčiavimo stambiu mastu.

7Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė neneigianti, jog vekselio išrašymo dieną ieškovui buvo atlikta operacija, tačiau ieškovui buvo atlikta blauzdos operacija, o ne galvos ar kitos kūno dalies, dėl kurios nefunkcionavimo ieškovas nebūtų galėjęs pasirašyti 2012-07-04 vekselio. Atsakovės teigimu, ji į ieškovo palatą buvo nuvykusi su sūnumi bei drauge, kurių akivaizdoje ieškovas pasirašė vekselį. Ieškovas neteisus, teigdamas, kad jis nebuvo susijęs su atsakove jokiais turtiniais ar skoliniais santykiais. Ieškovas su atsakove susipažino 2011-11-19 ir tų pačių metų gruodžio mėnesį pasiūlė atsakovei užsiimti automobilių prekyba – t. y. atsakovė finansuos automobilių įsigijimą bei remontą, o ieškovas ras tinkamus parduoti automobilius ir juos parduos, po automobilio pardavimo grąžins atsakovei jos investuotus pinigus, o gautą pelną dalinsis per pusę. Atsakovė sutiko su tokiu ieškovo pasiūlymu ir iš viso perdavė ieškovui 287 186,60 Lt. Ieškovas atsakovei grąžino 30 000 Lt, tačiau liko skolingas, todėl jos naudai pasirašė 2012-07-04 vekselį, kuriuo įsipareigojo grąžinti atsakovei 242 000 Lt iki 2012-07-08, bet to nepadarė. Atsakovė paaiškino, kad dėl nusikalstamos veikos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą bei policijos generalinį komisarą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai –pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012-07-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 242 000 Lt sumai, išduotą H. J. vardu, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012-07-13 Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro R. T. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3-4580 dėl 242 972,90 Lt skolos bei 6 procentų metinių palūkanų, taikė restituciją ir priteisė iš Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro R. T. 970 Lt notaro atlyginimo V. K. naudai.

10Teismas nustatė, kad 2012-07-04 ieškovui buvo atlikta chirurginė operacija su anestezija. 2012-07-04 H. J. vardu buvo išduotas paprastasis vekselis 242 000 Lt sumai.

11Teismas pažymėjo, kad 2013-05-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. 11-2975 (12) ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00552-12 dėl atlikto rašysenos tyrimo nurodyta, kad 2012-07-04 paprastajame vekselyje, skiltyje „Vekselio davėjas“, eilutėje „H. J.“, pasirašė ne H. J.. 2014-06-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-151(14) ekspertės taip pat pateikė išvadas, kad 2012-07-04 paprastajame vekselyje, skiltyje „Vekselio davėjas“, eilutėje „H. J.“ pasirašė ne H. J., bei nurodė, jog 2012-07-04 paprastajame vekselyje esančiame paraše H. J. vardu požymių skirtumai nustatyti ne dėl H. J. patirtos traumos ir / ar 2012-07-04 taikytos regioninės nejautros.

12Teismas konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 2014-06-30 Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, kurios yra aiškios, nuoseklios ir pagrįstos, o ta aplinkybė, jog teismo ekspertizę atlikusias ekspertes sieja tiesioginiai pavaldumo santykiai su 2013-05-17 Specialisto išvadą surašiusia eksperte R. T., teismo įsitikinimu, savaime nesudaro teisinio pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, nes teismo ekspertės yra įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės ir tarnybinio pavaldumo santykiai neturi teisinės reikšmės atliktos ekspertizės objektyvumui.

13Teismas pastebėjo, kad nesiremia ieškovo, atsakovės ir liudytojų parodymais, nes jie yra prieštaringi, o teismas neturi galimybės pašalinti prieštaravimus tarp šių asmenų parodymų, todėl remiasi byloje surinktais rašytiniais įrodymais, taip pat ir minėta Specialisto išvada.

14Teismas priėjo išvadą, kad vekselis ir vykdomasis įrašas pripažintini negaliojančias nuo jų sudarymo momento, nes nustatytas imperatyvaus pobūdžio įstatymo normų pažeidimas, t. y. Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 77 straipsnio 7 punkto nuostatų pažeidimas, atsižvelgiant į tai, jog H. J. vardu išrašytą paprastąjį vekselį pasirašė ne H. J..

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Atsakovė V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nenustatė visų bylai reikšmingų faktų, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Tačiau nagrinėjant bylą teisme ekspertizė buvo paskirta nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio reikalavimų, neužtikrinant dalyvaujantiems byloje asmenims jų procesinių teisių, todėl nepateikus ekspertams atsakovės papildomus klausimus, procesinės teisės normos buvo pažeistos. Liko neatsakyta, ar galėjo ieškovas sąmoningai klastoti parašą, iš anksto numatęs negrąžinti pinigų. Negavus atsakymo į šį klausimą, tai turėjo įtakos priimant neteistą teismo sprendimą.
  2. Teismas turi išnagrinėti visus atsakovo prieštaravimus – tiek materialinio, tiek ir procesinio pobūdžio. Teismas apsiribojo tik parašo ant vekselio autentiškumo nustatymu, net nesvarstęs atsakovės prieštaravimų dėl ieškovo galimo nesąžiningumo, pasinaudojant savo būkle vekselio pasirašymo metu. Teismas negali atsisakyti svarstyti atsakovės prieštaravimų tuo pagrindu, kad ieškinį neigiantys faktai yra neesminiai. Toks procesinių teisių aiškinimas siaurintų atsakovės teisę į gynybą ir pažeistų šalių lygiateisiškumą bei dispozityvumą civiliniame procese. Nepagrįstas teismo argumentas, kad nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir neturi būti tiriamos aplinkybės, susijusios su vekselio ir (ar), ieškovo nuomone, tariamos skolos, atsiradimu. Paskola tai realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka pakvitavimo. Tokiems paskoliniams santykiams įforminti arba piniginei skolai apmokėti neretai išduodamas ir vekselis. Vekselio abstraktumas apsaugo vekselio turėtoją nuo pareigos įrodinėti savo reikalavimo teisę. Šią jo teisę nuginčyti turi vekselio davėjas, įrodinėdamas, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo. Ieškovas neneigė asmeninius ir kitokius santykius su atsakove bei pinigų gavimo faktą. Ieškovas apskritai neįrodinėjo, kad buvo nuvykęs į vekselio mokėjimo vietą ir pareiškęs, jog neturėjo paskolinių santykių su atsakove. Teismas susiaurino bylos nagrinėjimo dalyką, neišnagrinėjo visa apimtimi atsakovės prieštaravimų ir taip pažeidė jos teisę į gynybą.
  3. Liko nepašalintos abejonės, kad parašas, nors ir turintis skirtumų nuo kitų ieškovo parašų, nebuvo pasirašytas ieškovo tik imituojant savo parašą, sąmoningai atitraukinėjant ranką, darant nepagrįstas pauzes. Taip pat ar tiriamasis parašas galėjo būti pasirašytas ieškovo, tačiau tik imituojant bendrą vaizdą. Teismo ekspertė prisipažino, kad nepažymėjo informacijos apie parašo greitį, todėl ekspertizės aktas lieka neišsamus. Kita ekspertė (J. K.) patvirtino, kad be tų parašų, kurie buvo pateikti lyginti, buvo lyginami ir papildomi parašai, kurie rasti byloje, tačiau vėliau ekspertė teigė, jog papildomų parašų pavyzdžių neturėjo. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

17Ieškovas H. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 2 000 Eur baudą, 50 procentų baudos skiriant ieškovui. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

        1. Apeliantės argumentas, kad teismas sprendime turėjo atsakyti į kiekvieną atsakovės prieštaravimą, yra nepagrįstas ir prieštarauja teismų suformuotai praktikai. Teismo pareiga pagrįsti sprendimą neturi būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
        2. Objektyvūs bylos įrodymai – specialisto išvada ir ekspertizės aktas – aiškiai ir nenuginčijamai patvirtina, kad vekselis suklastotas ir negalioja, nes yra pasirašytas ne vekselio davėjo, o kito asmens. Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad jai nebuvo suteikta galimybė užduoti ekspertui klausimus. Priešingai, ekspertizė šioje byloje buvo paskirta atsakovės prašymu, o klausimus ekspertui pateikė būtent atsakovė.
        3. Nurodyti argumentai dėl atsakovės ir ieškovo tarpusavio finansinių santykių yra teisiškai nereikšmingi šioje byloje. Atsakovė savo reikalavimą kildino būtent iš vekselio, todėl aplinkybės dėl tariamos ieškovo skolos neturi ir negali turėti reikšmės šioje byloje, nes iš neteisės (suklastoto vekselio) teisė neatsiranda. Atsakovė prašė išreikalauti 4 metų laikotarpio (nuo 2010-07-04 iki 2014-07-04) dokumentus apie ieškovo turtą ir finansinę padėtį, kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susipažino prieš septynis mėnesius iki 2012-07-04 vekselio pasirašymo, taigi atsakovės prašymai akivaizdžiai nepagrįsti ir beprasmiai, jais siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą. Be to, ieškovė nepareiškė nei priešieškinio, nei ieškinio kitoje byloje dėl tariamos ieškovo skolos priteisimo, o tai patvirtina, kad atsakovės argumentai yra deklaratyvūs.
        4. Šioje byloje jau esant ekspertizės aktui, kuris neginčijamai patvirtina, kad parašas ant vekselio yra ne ieškovo, atsakovė net tris kartus keitė jai atstovaujančius advokatus ir visaip stengėsi užvilkinti procesą. Atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apeliaciniame skunde atsakovė pateikia klaidinančius, nesąžiningus ir melagingus deklaratyvius teiginius dėl esminių bylos aplinkybių, įrodinėja skolos faktą remdamasi suklastotu vekseliu. Pareikšdama tokį skundą, atsakovė veikia prieš greitą i teisingą bylos išnagrinėjimą. Gindamasis nuo atsakovės, ieškovas turėjo inicijuoti šią bylą ir sumokėti itin didelį žyminį mokestį, o dėl atsakovės veiksmų šis procesas užtruko labai ilgai, kai tuo tarpu proceso metu ieškovo sveikata buvo labai prasta, jis buvo ne kartą operuojamas, negalėjo dalyvauti procese ir turėjo samdytis advokatą. Taigi ieškovas patyrė didelius nepatogumus ir sunkius dvasinius išgyvenimus, todėl 50 procentų iš paskirtos baudos turi būti skiriama ieškovui.

18Antstolė B. P. ir notaras R. T. atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinio skundo reikalavimai turi būti sprendžiami teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės V. K. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

21Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi teismas neišnagrinėjo visų atsakovės pateiktų prieštaravimų ir argumentų, o byloje esantis ekspertizės aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes nėra gautas civilinio proceso nustatyta tvarka ir liko nepašalintos abejonės, kad ieškovas sąmoningai neklastojo parašo vekselyje.

22Dėl vekselio negaliojimo ir ekspertizės akto, kaip vekselio negaliojimą patvirtinančio įrodymo

23Pagal ĮPVĮ, galiojusio ginčo vekselio surašymo metu, 77 straipsnio 7 punktą paprastajame vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, jog ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Nuo vekselio išrašymo momento jis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje – perleidžiamas kitiems asmenims, kurie, įgiję nuosavybės teises į jį, gali juo disponuoti savo nuožiūra (ĮPVĮ 13, 18 straipsniai). Tokį paprastą ir platų vekselio panaudojimą užtikrina jo viešas patikimumas, kurį lemia griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. ĮPVĮ 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes. Pagal įstatymo nuostatas dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios. Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas vekseliu, nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Tokie griežti formos reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio įgijėjui, siekiant įsitikinti vekselio galiojimu, pakanka patikrinti įstatyme nurodytus jo rekvizitus. Kita vertus, skolininkas (mokėtojas) gali ginčyti savo prievolę pagal vekselį remdamasis vien formaliais vekselio trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011).

25Kaip matyti iš pirmiau nurodytų teismų praktikoje suformuotų taisyklių, įstatymo reikalaujamų rekvizitų nebuvimas vekselyje ar jų (rekvizitų) neatitikimas įstatyme nustatytiems imperatyvams lemia vekselio negaliojimą bei faktiškai panaikina tokio dokumento turėtojo teisę remtis šio vekselio viešu patikimumu, o taip pat galimybę neįrodinėti savo reikalavimo teisės į vekselio davėją. Svarbu pažymėti ir tai, kad nei paties vekselio išdavimo pagrindo galiojimas, nei su sandoriu, pagal kurį buvo išrašytas vekselis, sudarymu susijusios aplinkybės savaime negali paneigti ĮPVĮ 78 straipsnio nuostatos, t. y. negali nulemti vekselio galiojimo, kai jame nėra tam tikrų įstatymo reikalaujamų rekvizitų.

26Kaip teisingai nagrinėjamoje byloje pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir ko neginčijo apeliantė, 2013-05-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. 11-2975 (12) ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00552-12 specialistės N. J. ir R. T. kategoriškai konstatavo, kad 2012-07-04 paprastajame vekselyje, skiltyje „vekselio davėjas“, eilutėje „H. J.“, pasirašė ne H. J.. Specialistės taip pat nurodė, kad nustatyti, ar 2012-07-04 paprastajame vekselyje, skiltyje „vekselio davėjas“, eilutėje „H. J.“ pasirašė V. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl to, kaip kad nurodyta tiriamojoje Specialisto išvados dalyje, jog tiriamajame paraše per mažai pasireiškė jį pasirašiusio asmens rašysenos individualieji požymiai ir nebuvo galima surinkti požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai.

272014-06-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-151(14) ekspertės D. S. ir J. K. taip pat pateikė kategoriškas išvadas, kad 2012-07-04 paprastajame vekselyje, skiltyje „Vekselio davėjas“, eilutėje „H. J.“, pasirašė ne H. J.. Be to, 2012-07-04 paprastajame vekselyje esančiame paraše H. J. vardu požymių skirtumai nustatyti ne dėl H. J. patirtos traumos ir / ar 2012-07-04 taikytos regioninės nejautros.

28Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų įrodymų turinį bei padarytas kategoriškas išvadas, susijusias su ginčo vekselyje esančiu parašu H. J. vardu, neturi teisinio ir faktinio pagrindo abejoti tiek Specialisto išvada, kaip byloje esančiu rašytiniu įrodymu, tiek Ekspertizės aktu. Nė viename iš minėtų dokumentų nėra nustatyta prieštaravimų. Keturi specialias žinias turintys asmenys priėjo prie identiškos kategoriškos išvados, kad vekselyje esantis parašas nėra parašytas H. J., o 2014 m. spalio 20 d. posėdžio metu eksperčių, parengusių Ekspertizės aktą, paaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nuoseklūs bei neprieštaringi. Savo ruožtu atsakovės apeliaciniame skunde akcentuoti eksperčių išsakyti teiginiai, kurie, atsakovės nuomone, patvirtina Ekspertizės akto netinkamumą ir / ar neišsamumą, yra ištraukti iš bendro parodymų konteksto, be to, klaidingai atsakovės interpretuojami, neatsižvelgiant į eksperčių teismo posėdžio metu išaiškintą rašysenos ekspertizės atlikimo specifiką.

29Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra galimybės remtis liudytojų parodymais, nes visų jų parodymai yra prieštaringi – iš ieškovo pusės pakviesti liudytojai teigė, kad pas ieškovą palatoje 2012-07-04 niekas, išskyrus pačią ieškovo draugę ir sūnų, nebuvo atėjęs ir ieškovas nebuvo paliktas vienas, tuo tarpu atsakovės prašymu pakviesti liudytojai paaiškino, jog kartu su ja dalyvavo, ieškovui 2012-07-04 pasirašant vekselį ir daugiau nieko palatoje nebuvo. Be to, minėti liudytojų parodymai niekaip negali paneigti Specialisto išvadoje ir Ekspertizės akte padarytos išvados, kad vekselyje esantis parašas yra suklastotas, o, kaip jau minėta šioje nutartyje, įstatymo imperatyviai reikalaujamų rekvizitų nebuvimas lemia tokio vekselio negaliojimą ir negalėjimą dalyvauti civilinėje apyvartoje, nepriklausomai nuo priežasčių, kodėl šiame dokumente esantis rekvizitas neatitinka įstatymo reikalavimų. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytus vekselio formalumo ir jo galiojimo ypatumus, taip pat į ieškinio dalyką (reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu) bei į tą faktą, kad atsakovė šioje byloje nėra pareiškusi priešieškinio dėl skolos iš ieškovo priteisimo kitu pagrindu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenagrinėjo atsakovės prieštaravimų ir argumentų, susijusių su atsakovės akcentuojamais bylos šalių paskoliniais teisiniais santykiais, kadangi minėtos aplinkybės nėra reikšmingos ieškovo reikalavimui išspręsti ir niekaip negali paneigti ĮPVĮ 78 straipsnio taikymo.

30Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalies (šalių) išdėstytų teisinių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Iš esmės tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006), todėl, remiantis teismų praktikoje pateiktas išaiškinimais, aplinkybių, nesusijusių su bylos dalyku ir iš esmės negalinčių pakeisti šios bylos teisinio rezultato, neaptarimas skundžiamame sprendime negali būti vertinamas nei kaip pareigos motyvuoti, nei kaip teisės į teisminę gynybą ar šalių lygiateisiškumo bei dispozityvumo principų pažeidimas.

31Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad ekspertizė nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ir ekspertizės aktas gautas nesilaikant civilinio proceso kodekso nustatytų reikalavimų.

32Visų pirma, paminėtina, kad apeliantės skunde nurodomas CPK 88 straipsnis niekaip nėra susijęs su ekspertizės skyrimo tvarka ir / ar dalyvaujančių asmenų teise pateikti savo klausimus ekspertui. Teismo teisė paskirti ekspertizę nustatyta CPK 212 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. CPK 213 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti.

33Pastebėtina, kad prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo teismui pateikė būtent atsakovė, nurodydama, jog specialisto išvada, paruošta ikiteisminio tyrimo metu, netūrėtų būti laikoma pakankamu įrodymu nagrinėjamam klausimui išspręsti. Būtent atsakovė suformulavo ir klausimus ekspertams. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Specialisto išvados, su kurią atsakovė galėjo susipažinti dar iki prašymo dėl ekspertizės skyrimo pateikimo, tiriamojoje dalyje aiškiai nurodyta, jog tiriamajame paraše buvo nustatyti nepagrįsti sustojimai, parašo tempas vidutinis, bet mažesnis nei pateiktuose ieškovo parašų pavyzdžiuose. Žinodama šią informaciją, atsakovė iš pat pradžių galėjo apmąstyti ir suformuluoti visus ekspertui užduotinus ir, atsakovės nuomone, svarbius klausimus, tarp jų ir apeliaciniame skunde akcentuojamą klausimą ar ieškovas galėjo sąmoningai klastoti savo parašą. Tačiau tokio klausimo teismui pateiktame prašyme dėl ekspertizės skyrimo apeliantė nenurodė. Galiausiai, akcentuotina ir tai, kad atsakovės prašyme dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kurį teismas atmetė, buvo teigiama, jog kitam ekspertui turi būti užduoti tie patys klausimai, kaip ir Ekspertizės aktą surašiusioms ekspertėms, ir nebuvo minimas prašymas įtraukti klausimą dėl ieškovo galėjimo sąmoningai keisti savo parašą vekselio pasirašymo metu, todėl atsakovės argumentas, jog skiriant ekspertizę buvo apribotos jos procesinės teisės užduoti ekspertui papildomus klausimus, akivaizdžiai prieštarauja bylos eigos aplinkybėms ir yra atmetamas, kaip visiškai nepagrįstas.

34Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai pažymėtina, kad iš Specialisto išvadoje esančio paaiškinimo, jog negalima nustatyti ar H. J. vardu pasirašė V. K. ar kitas asmuo, nes tiriamajame paraše per mažai pasireiškė jį pasirašiusio asmens rašysenos individualieji požymiai ir nebuvo galima surinkti požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai, akivaizdu, kad iš esmės negalėtų būti kategoriškai atsakyta į atsakovės klausimą, ar pats H. J. galėjo klastoti savo parašą vekselyje. Tuo labiau, ekspertai negalėtų konstatuoti tokio asmens veiksmo (parašo iškraipymo) sąmoningumo (tyčios), o savo ruožtu vien tik abejonių dėl ieškovo sąžiningumo buvimas savaime negalėtų užtikrinti vekselio, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, galiojimo ir atsakovės galimybės gauti šiame dokumente nurodytą sumą.

35Apibendrindama pirmiau išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas, nepažeidus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

36Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

37CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

38Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisines atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

39Savo ruožtu ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą, esant kategoriškai Ekspertizės akto išvadai, bylos nagrinėjimo metu keitė advokatą tris kartus ir savo reikalavimą įrodinėja, remdamasi šioje byloje pripažintu negaliojančiu ir suklastotu vekseliu, savaime neleidžia teigti, jog ieškovė tyčia stengiasi užvilkinti bylos nagrinėjimą bei kvalifikuoti pareikštą apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pateiktą ne siekiant apginti tariamai pažeistas atsakovės teises, bet kitais tikslais. Įstatymas neriboja dalyvaujančio asmens teisės keisti atstovą, o Ekspertizės akto buvimas byloje nepanaikina atsakovės teisės į apeliaciją. Tuo tarpu vekselio suklastojimą ir negaliojimą apeliantė būtent ir siekia nuginčyti. Apeliaciniame skunde atsakovė išdėstė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, taip pat, jos nuomone, svarbias teisės normas ir faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo laikyti, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas ir pateiktas tik siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, bauda atsakovei neskirtina.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistinos ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

42Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 725 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 450 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti ieškovui H. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje kilo dėl įrodymų vertinimo teisingumo, ekspertizės akto... 5. Ieškovas H. J. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti... 6. Ieškovas nurodė, kad gavo antstolės B. P. 2012-08-06 patvarkymus, kuriuose... 7. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė neneigianti, jog vekselio... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino... 10. Teismas nustatė, kad 2012-07-04 ieškovui buvo atlikta chirurginė operacija... 11. Teismas pažymėjo, kad 2013-05-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro... 12. Teismas konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 2014-06-30... 13. Teismas pastebėjo, kad nesiremia ieškovo, atsakovės ir liudytojų... 14. Teismas priėjo išvadą, kad vekselis ir vykdomasis įrašas pripažintini... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Atsakovė V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 17. Ieškovas H. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos... 18. Antstolė B. P. ir notaras R. T. atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė,... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų... 22. Dėl vekselio negaliojimo ir ekspertizės akto, kaip vekselio negaliojimą... 23. Pagal ĮPVĮ, galiojusio ginčo vekselio surašymo metu, 77 straipsnio 7... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselyje... 25. Kaip matyti iš pirmiau nurodytų teismų praktikoje suformuotų taisyklių,... 26. Kaip teisingai nagrinėjamoje byloje pažymėjo pirmosios instancijos teismas... 27. 2014-06-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-151(14)... 28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų įrodymų turinį bei... 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 30. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą neturėtų... 31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip... 32. Visų pirma, paminėtina, kad apeliantės skunde nurodomas CPK 88 straipsnis... 33. Pastebėtina, kad prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo teismui pateikė... 34. Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai pažymėtina, kad iš Specialisto... 35. Apibendrindama pirmiau išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 36. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 37. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 38. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y.... 39. Savo ruožtu ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės,... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistinos... 42. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 725 Eur išlaidų advokato teisinei... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti... 45. Priteisti ieškovui H. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. K. (a....