Byla 2-61-225/2016
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo

1Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė

2sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,

3dalyvaujant ieškovui A. S. , jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

4atsakovo atstovei advokato padėjėjai Laurai Stankevičiūtei,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui VĮ Rietavo miškų urėdijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

6ieškovas ieškinyje nurodo, jog nuo 2014-06-30 buvo priimtas į darbą ( - ), traktorininku, 2014-10-15 pervestas dirbti miškakirtės operatoriumi. 2015-08-05 įsakymu iš šių pareigų buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d.1 p. ir 2 p. Įsakyme nurodyta, jog jis pažeidė LR Miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu patvirtintų Miško darbų taisyklėse pareigą tikrinti bei stebėti techninę įrangos būklę pradedant darbą bei darbo eigoje, nes jam priskirtoje medžių kirtimo mašinos hidraulinėje sistemoje buvo nustatytas 40 litrų hidraulinių tepalų trūkumas, padaryta 22,26 Eur nuostolis. Taip pat įsakyme nurodyta, jog 2014-12-11 jam buvo paskirta nuobauda - pastaba už nustatytos kuro naudojimo tvarkos pažeidimus. Mano, jog jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2014 m. lapkričio mėnesį pastebėjo, jog miškakirtė sunaudoja daugiau kuro nei paskirta, apie tai informavo padalinio vadovą, mechaniką bei inžinierių, nurodė, jog miškakirtės kompiuterio skaitiklio ir faktinio kuro sunaudojimo duomenys nesutampa ir būtina imtis priemonių, tačiau buvo paaiškina, jog mėnesio gale bus atlikta kuro apskaita, 6 % paklaidos turi pakakti, kad leidžiama norma nebūtų viršyta. Pasibaigus mėnesiui, jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, kurios neginčijo, tačiau savo kaltės dėl viršytos kuro normos nemato, nes kuro sunaudojimas priklauso nuo darbo intensyvumo, kuro kokybės ar techninių gedimų, jis jokių tyčinių veiksmų, kurie sąlygotų kuro sunaudojimo padidėjimą, neatliko ir nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai. 2015-07-31 pradėjus dirbti su miškakirte pastebėjo, jog atsileidusi pagrindinio cilindro žarna ir per sujungimą laša tepalas, gedimą jis pašalino, tepalo lygis hidraulinėje sistemoje buvo netoli minimumo, tačiau dirbti buvo galima, tik prieš darbo dienos pabaigą pastebėjo, jog hidraulinėje sistemoje trūksta tepalo, todėl darbą sustabdė ir pranešė kitą dieną dirbsiančiam A. J. , kuris pažadėjo sistemą kitą dieną susitvarkyti ir tepalo įsipilti, nes tepalą reikia atsivežti iš Rietavo. Atkreipia dėmesį, jog miškakirtėje jokio įspėjamojo signalo apie tepalo lygio sumažėjimą nėra, o vizualiai pastebėti buvo sunku dėl lietingo oro. Jam nėra žinoma, kokiu būdu buvo nustatyta, jog hidraulinėje sistemoje trūksta būtent 40 litrų, koks tepalo lygis buvo jam pradėjus dirbti, nes hidraulinių sistemų papildymas tepalu yra įprastas darbo metu, tai daro visi su tokia technika dirbantys darbuotojai. Raštu paaiškinimo dėl šio įvykio nerašė, nes nesijautė kaltas, o tik žodžiu mechanikui paaiškino aplinkybes dėl tepalo trūkumo. Mano, jog jo atleidimas gali būti susijęs su tuo, jog jis ilgą laiką sirgo ir galėjo susidaryti nepatikimo darbuotojo įvaizdis. Neteisėtu atleidimu jis buvo pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado gerą vardą draugų, artimųjų tarpe, neturtinės žalos atlyginimui prašo priteisti 3000 Eur.

7Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas nuostatas, taip pat pareiškė prašymą pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, į darbą negrąžinti, o išmokėti 10 vidutinių atlyginimų dydžio kompensaciją, nes ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos tęsti darbinę veiklą.

8Atsakovas atsiliepime nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nustatė, jog 2014-11-20 ieškovui priskirtos miškakirtės bake likutis dienos pradžiai buvo 132 litrai, per dieną įpilta 160 litrų, sunaudota 23 litrai, o likutis dienos pabaigoje – 269 litrai, kas rodo, jog kuro bakas buvo viršytas/perpiltas 49 litrais, 2014-11-28 paaiškėjo, jog likutis bake buvo darbo dienos pradžiai buvo 151 litras, per dieną įpilta 190 litrų, sunaudota 69 litrai, o likutis darbo dienos pabaigoje 272 litrai, tokiu atveju kuro bakas turėjo būti viršytas/ perpiltas 52 litrais. Kadangi minėtomis dienomis ieškovas iššvaistė 121 litrą kuro dėl neaiškių priežasčių, ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba. Ieškovas neneigia, jog jam buvo žinoma leistina degalų paklaida (iki 6 %) , jo neteisėti veiksmai pasireiškė 2013-04-22 ( - ) įsakymu Nr.V-90 nustatytos kuro naudojimo tvarkos pažeidimu, kas atsakovui sukėlė žalingus padarinius – finansinį nuostolį dėl 121 litro iššvaistymo, tinkamai, apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai vykdydamas savo darbines pareigas, ieškovas negalėjo „ pereikvoti“ net 121 litrą kuro per dvi darbo dienas, kas rodo jo kaltę. 2015-07-31 nustatyta, jog ieškovui nesilaikant LR miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu patvirtintų Miško darbų saugos taisyklėse DT-1-96 nustatytos su medžio kirtimo įranga dirbančio asmens pareigos tikrinti bei stebėti techninę įrangos būklę pradedant darbą bei darbo eigoje, ieškovui priskirtoje medžių kirtimo mašinos hidraulinėje sistemoje buvo nustatytas 40 litrų hidraulinių tepalų trūkumas, kas yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, numatytas Darbo kodekso 235 str. 2 d. 7 p. Buvo nustatyta, jog po ieškovo pamainos atvykęs dirbti su miškakirte A. J. pastebėjo didelį hidraulinių tepalų trūkumą, įjungus pradėjo kaukti visi hidro varikliai dėl tepalų trūkumo, atidarius hidro bako dangtį pasimatė tuščias bakas, supylus 40 litrų tepalo, nustojo kaukti hidro variklis, o pradėjus dirbti, pasirodė tepalų nutekėjimas kirtimo galvoje, tepalų padavimo žarna buvo laisva, kurią prisukus tepalų nuotėkis dingo. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovas 2015-07-31 dirbo esant tepalų trūkumui, buvo akivaizdus tepalų nutekėjimas kirtimo galvoje, šių aplinkybių pasekoje galėjo sugesti visi hidro varikliai bei visa hidro sistema. Ieškovas negalėjo nepastebėti tepalų trūkumo, nes 40 litrų tepalų trūkumas kėlė nemažą miškakirtės kaukimo garsą, ieškovas pareigos patikrinti kuro ir tepalų kiekius nevykdė, ko pasekoje padarė darbo drausmės pažeidimą. Kadangi DK 235 str. 2 d. 7 p. nustato, jog šiurkščiu pažeidimu laikomos veikos, turinčius vagystės, sukčiavimo turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl ieškovui buvo paskirta antroji drausminė nuobauda šio straipsnio pagrindu. Remdamasis šiomis aplinkybėmis – ieškovui per paskutinius dvylika mėnesių jau buvo paskirta ir tebegaliojo pirmoji drausminė nuobauda, antrasis drausmės pažeidimas savaime yra šiurkštus, numatytas DK 235 str. 2 d. 7 p. , todėl ieškovui buvo skirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 p. Mano, jog šios drausminės nuobaudos buvo taikytos teisėtai ir pagrįstai, nustačius visas darbo drausmės pažeidimo sąlygas.

9Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas nuostatas, prašo ieškinį atmesti.

10Ieškinys tenkintinas iš dalies (DK 300 str. 3, 4 d.).

11Iš ( - ) 2015-08-05 įsakymo matyti, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta Darbo kodekso (DK) 136 str. 3 d. 1 ir 2 p. pagrindais už tai, kad 2015-07-31 operatoriui A. S. nesilaikant Miško darbų saugos taisyklėse DT 1-96 nustatytos su medžio kirtimo įranga dirbančio asmens pareigos tikrinti bei stebėti techninę įrangos būklę pradedant darbą bei darbo eigoje, jam priskirtos medžių kirtimo mašinos hidraulinėje sistemoje buvo nustatytas 40 litrų hidraulinių tepalų trūkumas, dėl ko ( - ) patyrė 22,26 Eur nuostolį, kas laikytina šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, numatytu DK 235 str. 2 d.7 p., esant galiojančiai 2014-12-11 Miškų urėdo įsakymu operatoriui A. S. paskirtai drausminei nuobaudai – pastabai už DK 228 str. bei 2013-04-22 ( - ) įsakymu Nr.V-90 nustatytos kuro naudojimo tvarkos pažeidimus.

12Drausminė nuobauda ieškovui A. S. yra paskirta DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) ir 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas) pagrindais.

13Vienas iš nurodytų ieškovo atleidimo pagrindų - DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos). Nors ieškovas ieškinio reikalavimo dėl 2014-12-11 paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo nepareiškė ir jos nustatyta tvarka neginčijo, ši drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilo ginčas, pagrindo sudėties elementas, todėl būtina pasisakyti dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo.

142014-12-11 įsakymu Nr.P1-13 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad atlikus miškakirtės kelionės lapų ir sunaudoto kuro skaitiklio tikrinimą, buvo rasta, jog 2014-11-20 ieškovui priskirtos miškakirtės bake kuro likutis dienos pradžiai buvo 132 litrai, per dieną įpilta 160 litrų, sunaudota 23 litrai, o likutis dienos pabaigoje – 269 litrai, kas rodo, jog kuro bakas buvo viršytas/perpiltas 49 litrais, 2014-11-28 paaiškėjo, jog likutis bake buvo darbo dienos pradžiai buvo 151 litras, per dieną įpilta 190 litrų, sunaudota 69 litrai, o likutis darbo dienos pabaigoje 272 litrai, tokiu atveju kuro bakas turėjo būti viršytas/ perpiltas 52 litrais, ir 2013-04-22 įsakymu Nr.V-90 nustatyta kuro naudojimo tvarka – leistina degalų paklaida (iki 6%) buvo viršyta daugiau nei 7 %. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog nuobaudos neskundė, tačiau mano, jog nuobauda buvo paskirta nepagrįstai.

15Byloje nustatyta, jog miškakirtės naudojamo kuro apskaita yra kompiuterizuota, ryte ir vakare operatoriai nurašo ekrane esančius duomenis, taip pat nuotoliniu būdu sunaudoto kuro duomenys yra perduodami ir atsakovui. Kurą miškakirtei operatoriai pilasi degalinėje, į jiems vežioti priskirtos transporto priemonės talpas, iš kurių siurblio pagalba kuras perpumpuojamas į miškakirtę. Operatoriui nustatyti faktinį kuro kiekį miškakirtės bake nėra galimybių. Iš ieškovo A. S. paaiškinimo matyti, jog lapkričio mėnesį jam kilo įtarimas dėl sunaudoto kuro rodiklių, kad jie neatitinka faktiškai sunaudojamam kuro kiekiui, todėl savo įtarimus pasakė girdint mechanikui A. B. , inžinieriui T. B. ir padalinio vadovui M. A. , prašė, kad skirtų žmogų, kuris stebėtų miškakirtės darbą ir rodomas kuro sąnaudas, tačiau jam buvo pasakyta, jog reikia laukti mėnesio galo, tada bus matyti rezultatai, gal tilps į leistiną paklaidos normą. Kadangi administracijos darbuotojai į jo pateiktą informaciją nereagavo, jis toliau dirbo ir rodiklių nebestebėjo. Šias A. S. nurodytas aplinkybes patvirtina jo 2014-12-09 rašytas paaiškinimas, jog jis mėnesio viduryje kėlė klausimą, kad kažkas yra neaišku su kuru, bet jo niekas neklausė, tai ir jis nebekreipė dėmesio. Iš liudytojų A. B. , T. B. paaiškinimų matyti, jog jie nepamena, ar ieškovas jiems buvo tokią informaciją teikęs, galėjo negirdėti, be to, ieškovas turėjo parašyti raštu ir tada būtų svarstoma. Tokie administracijos atstovų paaiškinimai nepaneigia ieškovo teiginių apie pateiktą informaciją dėl apskaitos netikslumų ir leidžia daryti išvadą, jog urėdijos administracijos darbuotojai, gavę iš ieškovo informaciją apie galimus miškakirtės sunaudojamo kuro apskaitos netikslumus, nesiėmė jokių priemonių šiems klausimams aiškintis, mėnesiui pasibaigus ir nustačius leistiną kuro sunaudojimo paklaidos viršijimą, ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda. Tokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog būtent dėl ieškovo kaltės 2014 m. lapkričio mėnesį jo darbo metu leistina degalų paklaida (iki 6%) buvo viršyta daugiau nei 7 %, atsakovas nepateikė. Pažymėtina, jog lapkričio mėnesį buvo nustatytas ir kito su ta pačia miškakirte dirbusio operatoriaus A. J. degalų paklaidos viršijimas, konstatuojant tą patį faktą, jog apskaitos duomenimis turėjo būti viršyta bako talpa. Šie byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta esant vien formaliam fakto apie leistinos degalų paklaidos viršijimo konstatavimui, nenustačius priežasčių todėl negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

16Atsakovas nurodo, jog 2014-07-31 buvo nustatytas bendrovės turto – 40 litrų hidraulinio tepalo trūkumas ieškovo darbo metu, todėl atsakovas priėmė sprendimą ieškovą iš darbo atleisti DK 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo veika, turinti vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių. Ši norma reiškia, kad darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo už veiksmus, kurie turi nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių. Atleidimas šiuo pagrindu reiškia ne tik darbo santykių pasibaigimą, tačiau gali turėti įtakos darbuotojo būsimai darbinei veiklai. Dėl šių priežasčių faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Nors DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų veikų galima įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko.

17Iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog hidraulinis tepalas ištekėjo esant tepalų nutekėjimui kirtimo galvoje, atsilaisvinus tepalų padavimo žarnai. Ieškovas nurodė, jog prieš darbo pradžią patikrino hidraulinio tepalo kiekį ir matė, jog tepalų kiekis buvo arti minimalaus, tačiau dirbti buvo galima, apie 17,30 val. supratęs apie tepalo trūkumą, jis nutraukė darbą, nors turėjo dirbti iki 20 val., ir informavo apie tepalo trūkumą jį kitą darbo dieną keičiantį operatorių A. J. , nes administracijos darbo laikas buvo pasibaigęs. Nurodo, jog dirbant dėl lietingo oro nebuvo galimybės pastebėti tepalo pratekėjimo ant medienos, o miškakirtės prietaisų skydelyje nėra matomas hidraulinio tepalo lygis, jį galima nustatyti tik pagal bake esantį kiekį. A. J. teismo posėdyje patvirtino, jog A. S. jam paskambino ir pranešė apie hidraulinio tepalo trūkumą, todėl jis kitą rytą prieš darbo pradžią atsivežė ir pripylė 20 litrų tepalo, tačiau tas kiekis buvo nepakankamas, papildomai pylė dar 20 litrų, pastebėjo, jog tepalas prateka pro atsilaisvinusią tepalų padavimo žarną.

18Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-06-18 nutarimu Nr.45 patvirtintoje teismų praktikos apibendrinimo apžvalgoje yra pažymėta, jog DK 235 str. 2 d.7 p. numatyti pažeidimai padaromi tik tyčiniais darbuotojo veiksmais, taigi, jų buvimas gali būti konstatuojamas tik nustačius, kad darbuotojo kaltė reiškėsi tyčios forma.

19Šiuo atveju atsakovas nepateikė ir byloje nesurinkta tokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovas tyčia iššvaistė hidraulinį tepalą. Iš ieškovo, liudytojo A. J. parodymų matyti, jog hidraulinio tepalo trūkumas susidarė miškakirtės darbo metu, esant tepalų nutekėjimui kirtimo galvoje, atsilaisvinus tepalų padavimo žarnai – dėl techninio gedimo.

20Darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas atliko veiksmus, kurie gali būti pripažįstami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, numatytas DK 235 str. 2 d. 7 p.

21Pripažintina, jog A. S. nesilaikant Miško darbų saugos taisyklėse DT 1-96 nustatytos su medžio kirtimo įranga dirbančio asmens pareigos tikrinti bei stebėti techninę įrangos būklę darbo eigoje, jam priskirtos medžių kirtimo mašinos hidraulinėje sistemoje buvo nustatytas 40 litrų hidraulinių tepalų trūkumas. Tai rodo, jog ieškovas, dirbdamas su jam patikėtu įrenginiu, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ko pasekoje nepastebėjo hidraulinio tepalo pratekėjimo, atsakovo paskaičiavimu, dėl ištekėjusio tepalo buvo padaryta 22,26 Eur žala. Šį pažeidimą vertinant kartu su DK 238 str. nuostatomis, kuriomis turi būti vadovaujamasi parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, darytina išvada, jog už tokio pažeidimo padarymą nėra pagrindo skirti pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, kaip neproporcingą padarytam pažeidimui.

22Be to, konstatavus, jog ieškovui nepagrįstai 2014-12-11 paskirta drausminė nuobauda, paskutinysis konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties).

23Ieškovui nurodžius, jog jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos darbui ir atsisakius reikalavimo grįžti į darbą, vadovaujantis DK 300 str. 4 d. , pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovas į darbą negrąžintinas, jam priteistina DK 140 str. 1 d. numatyta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į nepertraukiamąjį darbo stažą darbovietėje (nuo 2014-06-30 iki 2015-08-05). Kadangi ieškovas nuo atleidimo iš darbo dienos nedirba, priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2015-08-06 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo darbo stažas atsakovo įmonėje tik vienu mėnesiu viršija 1 metų laikotarpį, vadovaujantis CK 1.5 str., priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo paskelbimo mažintina 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžiu ( 37,20 Eur x 129 d.d. - 807,24 Eur) ir priteistina 3991,56 Eur (sumos neatskaičius mokesčių).

24DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą.

25Teismų praktikoje pripažįstama, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).

26Šiuo atveju byloje nenustatyta ieškovo reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, galimybių įsidarbinti sumažėjimo, sveikatos pablogėjimo ar kt. patirtos neturtinės žalos reikšmingumą patvirtinančių aplinkybių, todėl ieškovo teisių pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankamu gynimo būdu, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Taip pat pažymėtina, jog ir tokios aplinkybės, kaip ieškovo atsisakymas rašyti paaiškinimą, ko pasekoje darbdavys neturėjo galimybių pilnai įvertinti visų aplinkybių, įtakojo kilusias pasekmes – atleidimą iš darbo.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 str.,

Nutarė

28ieškinį tenkinti iš dalies.

29Nustatyti, jog A. S. iš darbo ( - ) 2015-08-05 įsakymu Nr.P-25 yra atleistas neteisėtai,

30Nustatyti, jog A. S. darbo sutartis su ( - ) yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

31Priteisti A. S. iš ( - ) 1614,48 Eur išeitinę išmoką, 3991,56 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-08-06 iki 2016-02-08, bei po 37,20 Eur už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (sumos neatskaičius mokesčių).

32Priteisti iš ( - ) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų A. S. bei 209 Eur žyminio mokesčio valstybei.

33Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

34Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė... 2. sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. S. , jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,... 4. atsakovo atstovei advokato padėjėjai Laurai Stankevičiūtei,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S.... 6. ieškovas ieškinyje nurodo, jog nuo 2014-06-30 buvo priimtas į darbą ( - ),... 7. Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas... 8. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nustatė,... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies (DK 300 str. 3, 4 d.).... 11. Iš ( - ) 2015-08-05 įsakymo matyti, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta... 12. Drausminė nuobauda ieškovui A. S. yra paskirta DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai... 13. Vienas iš nurodytų ieškovo atleidimo pagrindų - DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai... 14. 2014-12-11 įsakymu Nr.P1-13 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda –... 15. Byloje nustatyta, jog miškakirtės naudojamo kuro apskaita yra... 16. Atsakovas nurodo, jog 2014-07-31 buvo nustatytas bendrovės turto – 40 litrų... 17. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog hidraulinis tepalas ištekėjo esant... 18. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-06-18 nutarimu Nr.45 patvirtintoje... 19. Šiuo atveju atsakovas nepateikė ir byloje nesurinkta tokių įrodymų, kurie... 20. Darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas atliko... 21. Pripažintina, jog A. S. nesilaikant Miško darbų saugos taisyklėse DT 1-96... 22. Be to, konstatavus, jog ieškovui nepagrįstai 2014-12-11 paskirta drausminė... 23. Ieškovui nurodžius, jog jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos darbui... 24. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 25. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas... 26. Šiuo atveju byloje nenustatyta ieškovo reputacijos pablogėjimo, bendravimo... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 str.,... 28. ieškinį tenkinti iš dalies.... 29. Nustatyti, jog A. S. iš darbo ( - ) 2015-08-05 įsakymu Nr.P-25 yra atleistas... 30. Nustatyti, jog A. S. darbo sutartis su ( - ) yra nutraukta šiuo teismo... 31. Priteisti A. S. iš ( - ) 1614,48 Eur išeitinę išmoką, 3991,56 Eur už... 32. Priteisti iš ( - ) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų A. S. bei 209 Eur žyminio... 33. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 34. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui...