Byla 2A-89-553/2015
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. J. ir „BTA Insurance Company“ SE

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buvusi Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) antstolės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-25705-933/2013 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei antstolei I. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. J. ir „BTA Insurance Company“ SE.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės antstolės I. B. 10 715,36 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad A. J., su kuriuo yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, pasiūlė įsigyti jam priklausančią areštuoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Ieškovė 2012-10-08 kreipėsi į antstolę I. B., prašydama išduoti pažymą dėl galimybės įsigyti areštuotą A. J. turtą. Antstolė išdavė 2012-10-08 pažymą Nr. Sl-35259, kurioje buvo nurodyta A. J. skolos suma. Supratusi, kad kliūčių įsigyti A. J. areštuotą turtą nėra, sukaupusi reikiamas lėšas ir priskaičiavusi už per tą laiką susidariusias palūkanas, 2012-11-08 pervedė 10 715,36 Lt už areštuotą turtą į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą. Nepaisant to, kad antstolės I. B. pažymoje nurodytą sumą sumokėjo, areštuotas A. J. turtas nebuvo parduotas, nebuvo surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas. Nesulaukusi nurodytų antstolės veiksmų, 2013-04-08 raštu „Dėl areštuoto turto pardavimo“, kreipėsi į antstolę I. B., prašydama nurodyti priežastis, dėl kurių sumokėjus pinigus už areštuotą turtą, turtas nebuvo parduotas. Rašte taip pat nurodė, kad jei areštuotas turtas nėra parduotas dėl pagrįstų priežasčių ir jo pardavimo neįmanoma įforminti, prašo grąžinti įmokėtus 10 715,36 Lt. Antstolė I. B., atsakydama į prašymą, 2013-04-12 raštu Nr. 0011/10/02723 „Dėl areštuoto turto pardavimo“ nurodė, kad skolininkas A. J. negalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnio nuostatomis siūlant pirkti areštuotą nekilnojamąjį turtą, nes nekilnojamojo turto varžytynės nebuvo paskelbtos, nebuvo įvertintas skolininkui priklausantis turtas. Taip pat buvo nurodyta, kad įmokėti pinigai nebus grąžinti, nes įmoka buvo paskirstyta ir pervesta skolos bei vykdymo išlaidų dengimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pažymėjo, kad neketino apmokėti A. J. skolų, o tik įsigyti areštuotą A. J. turtą. Antstolė informaciją, kad A. J. negali pasinaudoti CPK 704 str., atskleidė tik tada, kai jau buvo sumokėti pinigai ir juos antstolė panaudojo skolininko skoloms padengti. Dėl antstolės neteisėtų veiksmų patyrė žalą - prarado į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėtus 10 715,36 Lt. Pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją, antstolė I. B. iš esmės pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes, suklaidinta antstolės pateiktos informacijos, pervedė nurodytą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, o antstolė šią sumą panaudojo skolininko A. J. skolos bei vykdymo išlaidų dengimui. Tačiau pagrindo į antstolės depozitinę sąskaitą pervestą sumą paskirstyti kaip įmoką skolos bei vykdymo išlaidų dengimui nebuvo. Antstolė šiuos veiksmus atliko neteisėtai.

6Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad 2012-09-29 pakartotinai patikrinus skolininko turtinę padėtį buvo nustatyta, kad skolininkas dirba naujoje darbovietėje UAB „Urbista“ bei paveldėjo nekilnojamojo turto 1/8 dalį, adresu (duomenys neskelbtini). 2012-10-01 buvo išsiųstas patvarkymas į skolininko darbovietę bei areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas. Areštuojant turtą jo įkainojimas nebuvo atliktas, o vertė turto arešto akte nebuvo įrašyta. 2012-10-08 į antstolės kontorą atvykus skolininkui ir pareiškėjai buvo suteikta informacija apie skolos likutį. Pareiškėjai pateikus prašymą, tą pačią dieną buvo pateikta pažyma apie A. J. skolos dydį 2012-10-08. Antstolės pažymoje nebuvo nurodytos sąlygos, nustatytos CPK dėl areštuoto turto pardavimo, o tik skolos, metinių palūkanų ir vykdymo išlaidų dydis. 2012-11-08 buvo gauta 10 715,36 Lt įmoka, kurią sumokėjo J. B., įmokos mokėjimo paskirtyje nurodydama „mokama už A. J., a. k. ( - ) bylos Nr. 0011/10/01723“. 2012-11-09 įmoka buvo paskirstyta skolai, metinėms palūkanoms BAB bankui „Snoras“ ir vykdymo išlaidoms dengti. 2012-11-12 taikyti apribojimai ir turto areštas buvo panaikinti, vykdomoji byla užbaigta, vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai. 2013-04-10 J. B. antstolei pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad A. J. vadovaujantis CPK 704 str. l d. jai pasiūlė įsigyti jam priklausančią areštuoto nekilnojamojo turto dalį. 2013-04-12 J. B. buvo pateiktas atsakymas dėl areštuoto turto pardavimo. Pagal CPK 681, 682 str. areštuotas turtas nebuvo nei antstolės patvarkymu įkainotas, nei nebuvo priimtas patvarkymas paskirti areštuoto turto ekspertizę vertei nustatyti. Įstatymas numato antstolio pareigą realizuoti nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija 7 000 Lt skelbiant varžytynes. VĮ Registrų centro duomenimis, viso turto vidutinė rinkos vertė yra 110 000 Lt. Vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/02723 turto varžytynės nebuvo paskelbtos. A. J. turtas nebuvo parduodamas iš varžytynių, todėl nepaskelbus varžytinių, kaip tai numato CPK 706 str., skolininkas negalėjo pasinaudoti CPK 704 str. l d. nuostatomis, o būtent pasiūlyti pirkėją jam priklausančiam turtui. Pažymoje nėra pateikta duomenų apie galimybes įsigyti areštuotą turtą, o tik vykdomoje byloje esantis skolos likutis, metinės palūkanos 2012-10-08 BAB banko „Snoras“ naudai ir vykdymo išlaidos antstolei. Antstolė pareiškėjai pažymoje nenurodė sąlygų siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą. Teiginys, kad ieškovė neketino pasinaudoti CK 6.50 str. l d. numatyta teise įvykdyti prievolę už skolininką, neketino ir neišreiškė valios ar noro padengti A. J. skolos, neatitinka tikrovės. Tai įrodo J. B. padaryta įmoka 10 715,36 Lt į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą.

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, „BTA Insurance Company“ SE, vykdanti veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepime prašė ieškinį atmesti.

9Nurodė, kad ieškovė už 10 715,36 Lt ketino įsigyti gyvenamojo namo dalį, esančią Vilniuje, priklausančią bendraturčiui A. J.. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro nustatytą šio namo mokestinę vertę, ji sudaro 112 000 Lt, todėl A. J. priklausanti namo dalis negalėjo kainuoti tik 10 715,36 Lt. Areštuoto turto realizavimas, taip pat ir jo perleidimas skolininko pasirinktam pirkėjui, galimas tik ne mažesne, nei rinkos kaina. Ieškovė su skolininku yra bendraturtė, todėl suprantamas jos interesas į areštuotą A. J. namo dalį ir logiškas sprendimas padengti jo skolą. Pagal CK 6.51 straipsnį ieškovė, už skolininką įvykdžiusi prievolę, įgijo regreso teisę reikalauti iš skolininko. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad ieškovė, sumokėjusi minėtą skolą už A. J., patyrė žalą. Tam, kad būtų galima iš antstolės reikalauti žalos atlyginimo, būtina nustatyti, ar yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė neįrodė žalos, o tuo atveju, jeigu laikyti žala jos įvardintą sumą, kurią ieškovė sumokėjo už skolininką gera valia, tai nesuprantama, kokius neteisėtus veiksmus ieškovė priskiria antstolei. Ieškovė, susitarusi su skolininku nusipirkti areštuotą namo dalį už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, įvykdė savo sumanymą be antstolės nurodymo ir sutikimo. Tai, kad antstolė nesuteikė ieškovei konsultacijos, kokia tvarka gali būti realizuojamas areštuotas turtas, nelaikytina antstolės neteisėtais veiksmais, nes ji pagal savo pareigas neturi prievolės aiškinti įstatymus. Ieškovė, ketindama įsigyti namo dalį, kuri buvo apsunkinta areštu, turėjo suprasti ir prisiimti savo veiksmų riziką, juo labiau siūlydama neprotingai mažą kainą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė esant antstolės civilinės atsakomybės pagrindų, nepateikė įrodymų, kad jai atsirado žala dėl antstolės neteisėtų veiksmų, todėl ir draudikas neturi vykdyti savo prievolių, išplaukiančių iš draudimo sutarties.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei J. B. 10 715,36 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2013-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 821,46 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės antstolės I. B.. Priteisė iš atsakovės antstolės I. B. 31,86 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

11Teismas nurodė, kad antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju antstolės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovei kreipusis į ją su prašymu dėl galimybės įsigyti areštuotą A. J. turtą, ji savo pateiktoje pažymoje, tinkamai pagal savo pareigas neišaiškino ieškovei, ar tokia galimybė apskritai egzistuoja. Gavusi iš ieškovės pinigų įmokėjimą antstolė nesiaiškino, kokiu pagrindu jai yra pervesti pinigai, todėl šiuo atveju, atsikirsdama į ieškinį, nepagrįstai remiasi CK 6.50 straipsnio nuostata. Pažymėtina, kad vienas iš subjektų veikimo (neveikimo) elementų yra jų valia. Šiuo atveju, kaip įrodinėja pati ieškovė, jos valios padengti įsiskolinimą už A. J. nebuvo. Bylos duomenys, ieškovės ir A. J. elgesio nepatvirtina, kad tarp jų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę kreditoriui už skolininką ir kreditoriaus teisių perėmimu (CK 6.50 str.). Antstolės kaltė pasireiškė tuo, kad šioje situacijoje ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdari, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, vykdant antstolės pareigas, atskleidžiant informaciją apie galimą turto įsigijimą bei atliekant gautų iš ieškovės įmokų paskirstymą, neišsiaiškinant atlikto pervedimo tikslo. Ieškovės patirta žala pasireiškia tuo, kad ieškovė dėl antstolės neteisėtų veiksmų, prarado antstolei sumokėtą 10 715,36 Lt dydžio sumą, tačiau neįgijo areštuoto turto, kurį siekė įgyti pinigų pervedimu. Šiuo atveju tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės antstolės neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys, nes būtent atsakovės (antstolės) neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 10 715,36 Lt dydžio žalos priteisimo laikytinas teisėtu, įrodytu, todėl tenkintinas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovė antstolė I. B. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti 2013-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-25705-933/2013 ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13Nurodo, kad:

  1. Antstolė I. B. vykdė skolos išieškojimą BAB banko „Snoras“ naudai, išieškotas pinigines lėšas pervedė išieškotojui, todėl manytina, kad teismas parengiamojo posėdžio metu nepagrįstai atsisakė įtraukti trečiuoju asmeniui BAB banką „Snoras“;
  2. Teismas, konstatuodamas antstolės neteisėtus veiksmus, išplėtė antstolio atsakomybės ribas ir faktiškai reiškė atsakomybę be kaltės, kuri šiuo atveju yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovei ir trečiajam asmeniui 2012-10-08 atvykus į kontorą buvo suteikta visa informacija apie skolos dydį ir išduota pažyma dėl skolos likučio, kurioje nebuvo nurodytos jokios sąlygos nustatytos CPK dėl areštuoto turto pardavimo. Ieškovė ruošėsi įsigyti skolininko areštuotą turtą tik už 10 715,36 Lt, kai tuo tarpu CPK nustato, kad areštuoto turto realizavimas ar jo perleidimas skolininko pasirinktam asmeniui yra galimas tik ne mažesne nei rinkos kaina (šiuo atveju 112 000,00 Lt). 2012-11-12 vykdomoji byla buvo užbaigta, o ieškovė į antstolę kreipėsi tik 2013-04-10, tik po to kai A. J. turtas buvo areštuotas kitų antstolių. Trečiasis asmuo 2013-11-04 posėdžio metu patvirtino, kad vadovaujantis CPK 704 str. 1 d. nuostatomis, nepasiūlė antstolei savo pirkėjo. Visos aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai.
  3. Skolininkui buvo išsiųsti visi procesiniai dokumentai, akivaizdu, kad tiek jis, tiek ieškovė žinojo apie tai, kad antstolė neatliko jokių procesinių veiksmų, numatytų CPK XLIX skyriuje, kuris numato areštuoto turto realizavimo tvarką. Antstolė veikė neperžengdama įgaliojimų ribų bei užtikrino vykdymo proceso šalių teises, neskelbdama varžytynių. Pardavus turtą už ieškovės nurodytą sumą, būtų pažeistos tiek išieškotojo, tiek skolininko teisės.
  4. Antstolio statusą, funkcijas, jų įgyvendinimui keliamus reikalavimus nustato įstatymai (pvz. CPK, Antstolių įstatymas, kiti), jų nuostatos detalizuojamos lydimuosiuose teisės aktuose (pvz. Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakyme Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo). Nei vienas paminėtų teisės aktų nenumato antstolio pareigos aiškinti teisės aktų normų turinį.
  5. Iš bylos faktinių ir teisinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė savo valia geranoriškai sumokėjo 10 715,36 Lt už skolininką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė patyrė žalos. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes, pvz. pardavus turtą iš varžytynių, neteisingai jį įkainojus, antstolio padaryta žala vertinama kaip skirtumas tarp parduoto iš varžytynių turto rinko vertės, kuri būtų gauta, jeigu antstolis nebūtų padaręs pažeidimų ir faktiškai gautos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008). Ieškovė nepatyrė realios žalios, kuri nebus savaime kompensuota, kadangi atsirado nauja regresinė prievolė (CK 6.50 str. 1 d., 3 d.).

14Ieškovė J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimą bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

15Nurodo, kad:

  1. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokią įtaką BAB banko „Snoras“ teisėms arba pareigoms gali turėti šios bylos išsprendimas. Vykdomoji byla Nr. 0011/10/02723 apeliantės patvarkymu Nr. S1-42428 yra užbaigta ir šios bylos išsprendimas jokios įtakos BAB banko „Snoras“ teisėms arba pareigoms neturi;
  2. A. J. savo paaiškinimais teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasiūlė ieškovei įsigyti jam priklausančią areštuoto gyvenamojo namo dalį. Ieškovė kreipėsi į antstolę, prašydama informacijos dėl galimybės įsigyti areštuotą turtą, o ne dėl skolos dydžio. Todėl informacijos suteikimas tik apie skolos dydį, patvirtina, kad antstolė netinkamai vykdė jai kaip antstolei priskirtas funkcijas ir suteikė klaidingą informaciją;
  3. Ieškovė niekada neketino ir neišreiškė jokios valios apmokėti A. J. skolų ir tai patvirtina tiek trečiojo asmens, tiek jos pačios 2012-10-08 prašymas. Ji ketino tik įsigyti areštuotą A. J. turtą ir prašė išduoti pažymą dėl galimybės įsigyti šį turtą. Antstolė informaciją apie trečiojo asmens negalimumą pasinaudoti CPK 704 str. nuostatomis atskleidė tik tada, kai ieškovė jau buvo sumokėjusi pinigus ir šiuos pinigus antstolė be ieškovės žinios ir sutikimo buvo panaudojusi skolininko skolai padengti;
  4. Antstolė I. B. vykdymo procese pažeidė ieškovės kaip suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus bei pažeidė antstolio veiklos principus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo antstolės neteisėtus veiksmus;
  5. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, viso namo vidutinė rinkos vertė – 110 000,00 Lt, taigi 1/8 trečiojo asmens dalies vertė – 13 750,00 Lt, kas iš esmės atitinka skolos dydį. Tačiau realiai 1/8 namo dalies rinkos vertė būtų ženkliai mažesnė;
  6. Antstolė, atsakydama į ieškovės prašymą, nenurodė, kokiu būdu trečiasis asmuo turi išreikšti savo valią dėl siūlomo pirkėjo, jei antstolei trečiojo asmens pasirinktas valios išreiškimas (atvykimas su ieškove į antstolės kontorą) pasirodė netinkamas;
  7. Ieškovė laukė ir tikėjosi, kad jai bus perduotas areštuotas turtas, būtent kurį įsigyti ji ir kreipėsi į antstolę. Nesulaukusi jokių antstolės veiksmų, 2013-04-08 raštu kreipėsi į antstolę ir tik tada sužinojo, kad jos kaip ieškovės teisės buvo pažeistos. Todėl jokio nepagrįsto delsimo nebuvo;
  8. Dėl apeliantės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą – prarado į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėtus 10 715,36 Lt, tačiau norėto įgyti areštuoto turto neįgijo.

16Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamas „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atsiliepimu į apeliacinį skundą vadovaudamasis CPK 309 str. prisideda prie atsakovės antstolės I. B. paduoto apeliacinio skundo ir pritaria jame nurodytiems apeliantės reikalavimams.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

18Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

19Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

20Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

21Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

22Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė deliktinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai antstolės veiksmus pripažino neteisėtais bei sąlygojusiais žalos ieškovei atsiradimą.

23Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Jo statusą, funkcijas ir jų įgyvendinimui keliamus reikalavimus nustato įstatymai (pvz., CPK, Antstolių įstatymas, kiti), jų nuostatos detalizuojamos lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“) (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). Tai reiškia, kad antstolis, nors ir veikdamas kaip privatus asmuo, turi laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o juos pažeidus, gali kilti civilinė atsakomybė.

24Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas ,,Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010). Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės, kaip tokios, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010).

25Byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių iš esmės nėra, apeliantė nesutinka tik su teismo atliktu jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis. Teismas iš visumos byloje esančių įrodymų sprendė, kad J. B., 2012-11-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1 atlikdama 10 715,36 Lt mokėjimą antstolei I. B., tokiais savo veiksmais siekė nuosavybės teisėmis įsigyti turtą, t. y. 1/8 dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininke yra ir ieškovė J. B.. Tokią išvadą teismas grindė ieškovės J. B. bei A. J. paaiškinimų ir atitinkamą ieškovės valią patvirtinančio 2012-10-02 prašymo, adresuoto antstolei I. B., turinio įvertinimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pastarajame prašyme išduoti pažymą dėl galimybės įsigyti turtą J. B. aiškiai išreiškė suinteresuotumą įsigyti areštuotą A. J. priklausantį turtą. Todėl antstolė I. B., būdama savo srities profesionale, turėjo galimybes ir pareigą suprasti, kokių tikslų siekia J. B. ir kokia yra jos tikroji valia. Antstolė I. B., atsakydama į šį J. B. prašymą, 2012-10-08 pažymoje nurodė tik duomenis apie skolininko A. J. įsiskolinimą trečios eilės išieškotojui BAB banko „Snoras“, t. y. kad skolą sudaro 10 674,75 Lt. Jokio paaiškinimo apie tai, kad nėra galimybės įsigyti nuosavybės teisėmis skolininkui priklausančios areštuoto turto dalies, antstolė J. B. nepateikė.

26Apeliantė apeliaciniame skunde prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadoms, kuriomis buvo konstatuota antstolės deliktinė atsakomybė. Pasak apeliantės, tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. J. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, o antstolės neteisėti veiksmai ir kaltė negali pasireikšti tuo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo netinkamai interpretavo vykdymo proceso normas. Apeliantės vertinimu, tarp šalių atsirado regresiniai santykiai, todėl ieškovė žalos nepatyrė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis kasacinio teismo suformuluota praktika, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti atsižvelgiama į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką, vertino, jog antstolės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji netinkamai atliko savo pareigas. Byloje esant rašytiniams įrodymams, kad ieškovė J. B. aiškiai deklaravo savo valią įsigyti areštuotą skolininko turto dalį, pagrįsta teismo išvada, jog antstolė privalėjo ieškovei suteikti informaciją, ar yra procesinės galimybės įsigyti atitinkamą turtą ir kokiomis sąlygomis tai galima padaryti. Todėl apeliantės argumentai, jog tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė žinojo apie tai, kad antstolė neatliko jokių procesinių veiksmų, numatytų LR CPK XLIX skyriuje, pripažįstami nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad antstolės veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir tuo, kad ji nesiaiškino, kokiu pagrindu jai yra pervesti pinigai į depozitinę sąskaitą.

27Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, kad antstolė neturi pareigos aiškinti teisės aktus, nėra pagrįstas. Antstolio funkcijas vykdančiam asmeniui yra keliami griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl atsakovė turėjo pareigą elgtis taip atsakingai, kad savo veiksmais/neveikimu nepadarytų žalos. Todėl antstolė, gavusi iš ieškovės prašymą, leidžiantį akivaizdžiai suprasti ieškovės siekį nusipirkti areštuotą turtą, privalėjo suteikti jai informaciją, kad tokio turto pardavimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka, atlikus privalomus vykdymo veiksmus.

28Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė jokiais savo veiksmais neišreiškė ketinimų sumokėti skolą už skolininką A. J.. Tai, kad ieškovė dėl turto pardavimo į antstolę kreipėsi praėjus beveik 5 mėnesiams po pinigų įmokėjimo į depozitinę sąskaitą ir tik po to, kai sužinojo apie kitų antstolių uždėtus areštus trečiojo asmens turtui, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovė siekė nusipirkti areštuotą turtą, o ne įvykdyti prievolę už skolininką. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp ieškovės ir skolininko A. J. būtų susitarimas, jog ieškovė įvykdys A. J. prievolę kreditoriui. Nesant išreikštos ieškovės valios sudaryti tokį susitarimą, nėra pagrindo konstatuoti jos ir skolininko prievolinių santykių egzistavimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė būtų turėjusi kokį nors interesą įvykdyti prievolę už skolininką.

29Apeliantės skundo argumentas, kad ieškovė nepatyrė jokios realios žalios, nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, ir kad nagrinėjamuoju atveju žala pasireiškia tuo, kad ieškovė dėl antstolės neteisėtų veiksmų prarado antstolei sumokėtą 10 715,36 Lt dydžio sumą, tačiau neįgijo areštuoto turto, kurį siekė įgyti, sumokėdama šiuos pinigus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant priežastinį ryšį tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, nes būtent atsakovės (antstolės) neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą.

30Aplinkybė, kad į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas BAB bankas „Snoras“, skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui jokios įtakos neturi, nes šiuo sprendimu teismas nenusprendė dėl BAB banko „Snoras“ materialiųjų teisių ir pareigų.

31Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

32Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.).

33CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal į bylą pateiktą pinigų priėmimo kvitą Nr. 469379, matyti, kad ieškovė savo atstovui advokatui sumokėjo 347,55 EUR (1 200,00 Lt) už atstovavimą ir dokumentų surašymą apeliacinėje instancijoje, todėl šiuo pagrindu ieškovei priteistina 347,55 EUR (1 200,00 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės (CPK 93, 98 str.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti ieškovės J. B. (a. k. 485070415525) naudai iš atsakovės antstolės I. B. (a. k. ( - ) 347,55 EUR (trys šimtai keturiasdešimt septyni eurai, 55 ct) (1 200,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 5. Nurodė, kad A. J., su kuriuo yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys... 6. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad 2012-09-29 pakartotinai patikrinus skolininko turtinę padėtį... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, „BTA... 9. Nurodė, kad ieškovė už 10 715,36 Lt ketino įsigyti gyvenamojo namo dalį,... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino visiškai:... 11. Teismas nurodė, kad antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 12. Atsakovė antstolė I. B. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti 2013-11-22... 13. Nurodo, kad:
  1. Antstolė I. B. vykdė skolos išieškojimą... 14. Ieškovė J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 15. Nurodo, kad:
    1. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo,... 16. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamas „BTA Insurance... 17. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 18. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 20. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 21. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 23. Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai... 24. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo... 25. Byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių iš... 26. Apeliantė apeliaciniame skunde prieštarauja pirmosios instancijos teismo... 27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, kad antstolė... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė,... 29. Apeliantės skundo argumentas, kad ieškovė nepatyrė jokios realios žalios,... 30. Aplinkybė, kad į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas BAB bankas... 31. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 32. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 33. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti ieškovės J. B. (a. k. 485070415525) naudai iš atsakovės...