Byla eA2-10102-454/2018
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „REST TURAS“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Sekmė“, ieškinį atsakovei R. B. dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Erikai Mosteikaitei, dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „REST TURAS“ atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „REST TURAS“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Sekmė“, ieškinį atsakovei R. B. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja prašymu prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2679-717/2018. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2679-717/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

5Prašyme nurodo, kad teismas prieš priimdamas sprendimą už akių neįvykdė pareigos visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, juos tyrė paviršutiniškai, į juos nesigilino ir jų nevertino pagal įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovė jokios piniginės prievolės ieškovei neturėjo. Prievolė atsirado tik teismui priėmus neskundžiamą sprendimą už akių, kai teismas atsisakė priimti atsakovės atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nes laikė jį nepaduotu, net nepaaiškinęs teisės į valstybės apmokamą teisinę pagalbą. Tuo atveju, jei teismas būtų pasiūlęs pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, pareiškėja būtų ištaisiusi atsiliepimo trūkumus ir nebūtų buvę pagrindo priimti sprendimo už akių. Tuo pačiu būtų buvusi užtikrinta teisė į teisingą teismo procesą. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad atsakovė kaip UAB „REST TURAS“ vadovė veikė nesąžiningai ir neprotingai, buvo nelojali šiam juridiniam asmeniui ir nesilaikė konfidencialumo, sukūrė situaciją, kai jos asmeniniai interesai prieštaravo šio juridinio asmens interesams, yra painiojusi šio juridinio asmens turtą su savo turtu arba jį naudojo asmeninei naudai be šio juridinio asmens dalyvių sutikimo, pasipelnė šio juridinio asmens sąskaita. Dėl to, nepagrįsta teismo išvada, kad būdama įmonės vadovė privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau savo veiksmais netinkamai atliko vadovo funkcijas, t. y. laiku ir tinkamai nesumokėjus įmokų fondui padarė žalą įmonei, nevykdė savo, kaip įmonės vadovės, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vien dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditorinio reikalavimo 695,70 Eur sumai jai kaip įmonės vadovei nebuvo kilusi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bendrovė nebuvo nemoki. Kadangi žalos bendrovei nėra padariusi ir byloje nėra duomenų, kad kaip bendrovės vadovė nevykdė ar netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nurodytas pareigas, jai kaip bendrovės vadovei, nepažeidusiai pirmiau išvardintų jos veiklą reglamentuojančių taisyklių ir dėl to nepadarius bendrovei žalos, negalimas civilinės atsakomybės taikymas, o ieškinys privalėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Byloje nustatytinas teismo padarytas CK 2.87 straipsnio pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos (šiuo atveju – materialinės) taikymo klaida.

6Pareiškėja posėdžio metu paaiškino, kad priimtas teismo sprendimas jai nedalyvaujant, nes nebuvo laiku informuota apie teismo posėdžius ir negalėjo pateikti savo kaltę paneigiančius įrodymus. Ieškovė pateikė neteisingą informaciją apie įmonės turtą ir finansinius įsipareigojimus. Pareiškėja gavo nutartį dėl trūkumų atsiliepimui šalinimo. Buvo per mažai laiko pašalinti trūkumus, dingo internetas. Šitoj byloj neprašė teismo pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Bandė su organizatoriais suderinti likučius. Yra siekama ją ir jos įmonę sunaikinti. Neturi dokumento, kad įrodytų, kad ji neskolinga. Įmonę galima buvo sėkmingai parduoti ir nebūtų jokių nuostolių, buvo turto, prekės ženklas, reklaminės iškabos, investicijos į organizatorius. Įsiskolinimų suma neatitinka realybės. Per pora mėnesių galėtų suskaičiuoti balansą. 2015 metais klientai dar keliavo, todėl teigti, kad įmonė nedirbo neteisinga. Pareiškėja norėjo laikinai sustabdyti veiklą arba bankrutuoti išpardavus turtą. 2014 metais apie 1000,00 Lt buvo skola. Buvo skola vieno mėnesio nuomos ir komunalinių, todėl turėjo išsikraustyti iš patalpų. Bankrotas iškeltas, nutartis įsiteisėjusi. Pareiškėjai yra žinoma apie vadovo asmeninę atsakomybę. Jei kreditoriniai įsiskolinimai viršija balansą, tada turėtų bankrutuoti puse Lietuvos įmonių. Girdėjo kažkur, kad reiktų kelti bankroto bylą ir kad gali būti keliama vadovui atsakomybė už tyčinį bankrotą. Negalėjo kreiptis, nes viską areštavo, nesusigaudė dokumentuose, dingo internetas, turėjo užsidirbti lėšų, iki šiol neturi interneto. Įrodymų nepateikė, nes laiku negaudavo dokumentų, rašė prašymus bankroto byloje ir žinojo, kad yra tokia byla. Finansinių dokumentų nepateikė, nes neturėjo galimybių, nes negavo jokių pajamų. Pinigai nebuvo grąžinti, nes priverstinai nusirašė valstybės institucijos. 2015 metais investavo asmenines lėšas, nes tikėjo, kad įmonė gali veikti. 2013-2014 metais įmonė normaliai veikė, turėjo daug klientų. Įmonė būtų atsiskaičiusi. Skundai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atmesti. Š. įmokėjo pinigus 2015 metais gegužės mėnesį. Yra dar keli organizatoriai, kurie yra nukentėję, bet nėra bankrote, todėl bankroto administratorius nori, kad būtų sumokėta už tai, ko jis neatliko.

7Pareiškėjos atstovė advokatė Juzefa Brinevičienė posėdžio metu paaiškino, kad sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Teismas vertino įrodymus ir visą bylos medžiagą tik formaliai, neįsigilindamas, ar ieškinys yra pagrįstas ar ne. Pareiškėja nelabai suvokė pasekmes, jei neįvykdys teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo. Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus teismas pasiūlo ieškoti atstovo. Šiuo atveju to nebuvo pasiūlyta. Šioje stadijoje neturi įrodymų dėl žalos, bet mano, kad pareiškėja turėtų turėti. Prašo patenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.

8Suinteresuotas asmuo BUAB „REST TURAS“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad prievolę nedidinti ieškovės įsipareigojimų kreditoriams savalaikiai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė turėjo dar iki iškeliant bankroto bylą. Kad atsakovė turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą negali būti pagrindu atnaujinti procesą, ar traktuoti tai esminiu civilinio proceso teisių pažeidimu, nes šia teise atsakovė pasinaudojo ne gavusi ieškinį, bet jau pradėjus išieškojimo procesą. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinamas kaip įmonės vadovo padaryta žala. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonė nebuvo nemoki vien dėl to, kad SODRAI buvo 695,70 Eur skola. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi iškelti UAB „REST TURAS“ bankroto bylą konstatavo 2014 m. duomenimis atsakovė turi 4944 Eur vertės turto, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudaro 28582,12 Eur (22720 + 5166,42 + 695,70). Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija įmonės turto vertę, ji yra faktiškai nemoki ir negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, ūkinės komercinės veiklos faktiškai nevykdo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai, patirtinantys, kad nuo 2013 metų galo UAB „REST TURAS“ buvo nemoki ir įmonės vadovė turėjo pareigą kelti bankroto bylą, o ne didinti įmonės skolas kreditoriams.

9Suinteresuoto asmens atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė posėdžio metu paaiškino, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka. Pareiškėja buvo įmonės direktorė, sudarinėjo sutartis, įmonės vadovui taikomi didesni rūpestingumo, atidumo standartai. Pareiškėja rašė įvairius raštus bankroto byloje ir šioje byloje, ji dalyvavo procese. Ieškinį pareiškėja gavo, ji turėjo suprasti ko prašoma ir imtis atitinkamų veiksmų. Atsiliepimo trūkumų šalinimo nutartis yra aiški. Kad atsakovė turi teisė į valstybės apmokamą teisinę pagalbą, negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Atsakovė šia teise pasinaudojo jau vykdant išieškojimą. Šioje byloje nėra pateikti įrodymai, kad atsakovė tinkamai atliko pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnyje. Byla ir prievolė ieškovei nėra grindžiama skolos išieškojimu, tačiau grindžiama žalos atlyginimu kreditoriams, atsakovei kaip įmonės direktorei laiku neiškėlus bankroto bylos. Jei atsakovė būtų laiku iškėlusi bankroto bylą, kaip nustatė Kauno apygardos teismas nutartyje, bankrotinė situacija buvo nuo 2013 m. gruodžio 31 d., tai ir Š. nebūtų pirkusi bilietų tokioje įmonėje, kurioje jau buvo bankrotinė situacija. Yra padaryta žala. Priimta Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, kurioje yra konstatuoti faktai dėl nemokumo. Yra nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Šie sprendimai yra neginčyti, įsiteisėję ir turi prejudicinę galią. Įmonės vadovo pareiga yra esant bankrotinei situacijai kelti bankroto bylą ir už šios pareigos neįvykdymą nustatytas žalos atlyginimas. Žalos dydis yra grindžiamas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Ginčijamas sprendimas už akių aiškios teisės aiškinimo klaidos neturi, nes pagal galiojančią LAT teismų praktiką tokie ieškiniai yra tenkinami. Iki šios dienos bankroto byloje nėra pateikti jokie finansiniai dokumentai, nei teisme, nei antstolių kontoroje, nei bankroto administratoriui nei turtas nei dokumentai nėra perduoti. Pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje nėra. Žala kildinama iš Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d., 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. gegužės 22 d. nutarčių pagrindu priteisto bendro 3997,93 Eur kreditorinių finansinių reikalavimų sumos ir patvirtintos 1900,00 Eur bendros administravimo išlaidų sąmatos. Bendra žala yra 5897,93 Eur. Nėra proceso atnaujinimo pagrindų. Atsakovės padaryti neteisėti veiksmai – savalaikiai neiškelta bankroto byla, bankroto administratorei neperduoti dokumentai, turtas. Jeigu pareiškėja laiku ir sąžiningai būtų kėlusi bankroto bylą, tai Š. net nebūtų sudariusi sutarties. Bankroto esmė yra išeliminuoti nemokias įmones iš rinkos. Kauno apygardos teismas nutartyje nustatė aplinkybes, kad įmonė nemoki. Pareiškėjos pareiga rūpintis dokumentų pateikimu. Prašo pareiškėjos prašymo netenkinti. Šiai dienai nėra pateikti jokie įrodymai, kurie leistų teismui spręsti, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas. Pareiškėja nurodė, kad jai žinoma įmonės direktorės atsakomybė, tai parodo, kad pareiškėjai teisinės pasekmės ir direktorės atsakomybė yra iš esmės žinoma.

10Teismas

konstatuoja:

11Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2679-717/2018 2017 m. lapkričio 13 d. priimtas ieškovės BUAB „REST TURAS“, atstovaujamos bankroto administratorės MB „Sekmė“, ieškinys atsakovei R. B. dėl žalos atlyginimo. Atsakovei nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti. Nutarties kopija atsakovei įteikta asmeniškai. Atsakovei nustatytu terminu nepašalinus trūkumų Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė atsakovės atsiliepimą laikyti nepaduotu, nepašalinus trūkumų, ir grąžinti jį atsakovei. Ši nutartis atsakovei taip pat įteikta asmeniškai. Atsakovė minėtų nutarčių neskundė. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovei 5897,93 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5897,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti valstybei iš atsakovės 133 Eur žyminio mokesčio. Sprendimas už akių atsakovei įteiktas asmeniškai. Atsakovė nepateikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2018 m. vasario 20 d. Pagal įsiteisėjusį sprendimą už akių yra išduotas vykdomasis raštas.

12Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2010). Proceso atnaujinimas galimas bylose, kuriose priimtas sprendimas už akių. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. įstatyme nustatyta ypatinga sprendimo peržiūrėjimo procedūra, nes neatvykusi šalis neturi teisės skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Nesant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per įstatymo nustatytą terminą, toks sprendimas įsiteisėja ir pagal bendrąją taisyklę gali būti peržiūrėtas tik atnaujinus procesą įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

132018 m. kovo 13 d. pareiškėja (atsakovė) pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindą procesui atnaujinti, t. y. kad padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Pareiškėja nurodo savo prašymo motyvus, jog teismas vertino įrodymus paviršutiniškai; ji neturėjo jokios piniginės prievolės ieškovei; teismas nepriėmė jos atsiliepimo; neišaiškino teisės kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; nėra pateikti įrodymai, kad ji veikė nesąžiningai; ji neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto iškėlimo įmonei.

14Nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino nustatyto CPK 368 straipsnyje (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

15Teismas vertina, ar pareiškėjos prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, o konkrečiai CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kurį nurodo pareiškėja kaip pagrindą procesui atnaujinti. Pareiškėja nurodo, kad padaryti CPK 285 straipsnio 2 dalies ir CK 2.87 straipsnio pažeidimai.

16Pareiškėja nurodo, kad teismas prieš priimdamas sprendimą už akių neįvykdė pareigos visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, juos tyrė paviršutiniškai, į juos nesigilino ir jų nevertino pagal įrodymų vertinimo taisykles.

17Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovė nei byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių nei šioje byloje dėl proceso atnaujinimo nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas priimdamas sprendimą už akių tinkamai atliko ieškovės rašytinių įrodymų vertinimą, todėl minėtas pareiškėjos argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

18Pareiškėja nurodo, kad ji neturėjo jokios piniginės prievolės ieškovei.

19Pažymėtina, kad prievolę nedidinti ieškovės įsipareigojimų kreditoriams savalaikiai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė turėjo dar iki iškeliant bankroto bylą. Civilinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas už akių, buvo nagrinėjamas ne skolos priteisimas, ar kitos įmonės vadovės prievolės įmonei, o žalos, atsiradusios ieškovei – BUAB „REST TURAS“ dėl to, kad atsakovė, eidama įmonės direktorės pareigas nesilaikė pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendime už akių nustatė, kad atsakovė, būdama įmonės vadove privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau savo veiksmais netinkamai atliko vadovo funkcijas. Nevykdė savo, kaip įmonės vadovės, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovės kaltė buvo įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteista 5897,93 Eur žalos atlyginimo.

20Pareiškėja nurodo, kad teismas atsisakė priimti jos atsiliepimą į ieškinį.

21Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu, kadangi atsakovės atsiliepimas laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovei, ir laikyta, kad atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 285 straipsnio 6 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-580-881/2014; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1351-264/2014). Šiuo konkrečiu atveju sprendimo už akių priežastimi buvo ne šalies neatvykimas į posėdį, bet atsiliepimo į ieškinį nepateikimas, bet pagal procesinį reglamentavimą tas sukelia tokias pat procesines pasekmes. Nustatyta, kad teismas turėjo teisę nustatyti trūkumus atsiliepimui, nes jis neatitiko įstatyme numatytų reikalavimų. Atsakovei nustatytu terminu nepašalinus trūkumų teismas nutarė atsakovės atsiliepimą laikyti nepaduotu, nepašalinus trūkumų, ir grąžinti jį atsakovei. Šios pasekmės buvo išaiškintos nutartyje dėl trūkumų šalinimo. Visi procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti asmeniškai, teismo priimtų nutarčių atsakovė neskundė, neprašė pratęsti termino trūkumų pašalinimui.

22Pareiškėja pateikia argumentą, jog teismas, nustatydamas trūkumus jos pateiktam atsiliepimui neišaiškino teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

23CPK 161 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Kaip matyti, teismas gali, bet neprivalo pasiūlyti pasirūpinti, kad būtų atstovaujama procese.

24Dauguma civilinio proceso tvarka nagrinėjamų ginčų kyla iš privatinės teisės reguliuojamų teisinių santykių, o jiems būdingas šalių autonomijos principas, leidžiantis šalims pačioms, nepažeidžiant įstatymų, pasirinkti elgesio modelį. Pagal CPK 51 straipsnį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006). Gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, kurį gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje, ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, dėl ko teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

25Nustatyta, kad šiuo atveju atsakovė buvo UAB „REST TURAS“ direktorė ir akcininkė. Yra raštinga, sudarinėjo su įmonės veikla susijusias įvairias sutartis, reikalaujančias atitinkamo teisinio išmanymo. Įmonės vadovui yra keliami didesnio atidumo, rūpestingumo vykdant savo pareigas civiliniuose santykiuose reikalavimai. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis dėl trūkumų pašalinimo yra aiški, paprasta, ir teigti, kad gavęs tokią nutartį žmogus nesuprastų, kas joje rašoma, negalima, todėl manytina, kad pareiškėja sugebėjo tinkamai ginti savo teises. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, jog tai, kad atsakovė turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą negali būti pagrindu atnaujinti procesą, ar traktuoti tai esminiu civilinio proceso teisių pažeidimu. Pareiškėjos teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos, todėl pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

26Pareiškėja motyvuoja, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kad atsakovė kaip UAB „REST TURAS“ vadovė veikė nesąžiningai ir neprotingai, buvo nelojali šiam juridiniam asmeniui ir nesilaikė konfidencialumo, sukūrė situaciją, kai jos asmeniniai interesai prieštaravo šio juridinio asmens interesams, yra painiojusi šio juridinio asmens turtą su savo turtu arba jį naudojo asmeninei naudai be šio juridinio asmens dalyvių sutikimo, pasipelnė šio juridinio asmens sąskaita. Dėl to, nepagrįsta teismo išvada, kad būdama įmonės vadovė privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau savo veiksmais netinkamai atliko vadovo funkcijas, t. y. laiku ir tinkamai nesumokėjus įmokų fondui padarė žalą įmonei, nevykdė savo, kaip įmonės vadovės, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vien dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditorinio reikalavimo 695,70 Eur sumai jai kaip įmonės vadovei nebuvo kilusi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bendrovė nebuvo nemoki. Žalos bendrovei nėra padariusi ir byloje nėra duomenų, kad kaip bendrovės vadovė nevykdė ar netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje nurodytas pareigas.

27Pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimą už akių nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1492-254/2017 iškėlė UAB „REST TURAS“ įmonei bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė MB „Sekmė“, įpareigojo UAB „REST TURAS“ įmonės organus per 10 dienų įsiteisėjus teismo nutarčiai, perduoti paskirtam bankroto administratoriui visą bendrovės turtą pagal balansą ir visus dokumentus. Įmonės vadovo pareigas nuo 2005 m. gegužės 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo R. B., Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtinti UAB „REST TURAS“ įmonės kreditoriai ir finansinių reikalavimų sąrašas – V. Š. 2667 Eur, LR Žemės ūkio rūmai 560,09 Eur, UAB „FCR media Lietuva“ 75,14 Eur, 2017 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditorinis reikalavimas 695,70 Eur sumai, 2017 m. gegužės 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi parvirtinta administravimo išlaidų sąmata bendrai 1900 Eur sumai.

28Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinamas kaip įmonės vadovo padaryta žala. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonė nebuvo nemoki vien dėl to, kad SODRAI buvo 695,70 Eur skola. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi iškelti UAB „REST TURAS“ bankroto bylą konstatavo 2014 m. duomenimis atsakovė turi 4944 Eur vertės turto, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudaro 28582,12 Eur (22720 + 5166,42 + 695,70). Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu buvo galima daryti išvadą, kad atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija įmonės turto vertę, ji yra faktiškai nemoki ir negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, ūkinės komercinės veiklos faktiškai nevykdo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai, patirtinantys, kad nuo 2013 metų galo UAB „REST TURAS“ buvo nemoki ir įmonės vadovė turėjo pareigą kelti bankroto bylą, o ne didinti įmonės skolas kreditoriams. Posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė pažymėjo, kad iki šios dienos bankroto byloje nėra pateikti jokie finansiniai dokumentai, nei teisme, nei antstolių kontoroje, nei bankroto administratoriui nei turtas nei dokumentai nėra perduoti. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kurie leistų teismui spręsti, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas. Pareiškėjos atstovė posėdžio metu nurodė, kad neturi įrodymų dėl žalos. Pareiškėja posėdžio metu taip pat nurodė, kad neturi įodymų, kurie įrodytų, kad ji neskolinga.

29Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

30Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jokia proceso šalis neturi teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-2224-264/2017).

31Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.

32Tačiau tokių aplinkybių nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nebuvo nustatyta. Vien ta aplinkybė, kad byloje dalyvavęs asmuo, ar asmenys, nesutinka su teismo argumentacija priimtame sprendime, negali būti pagrindu atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1003-390/2012).

33Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertintinas prašymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje byloje, nes priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima neatnaujinus proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

34Kaip jau minėta CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Klaida gali būti padaryta teismui netinkamai taikius tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Ši klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-2171-657/2016).

35Teismas yra tos nuomonės, kad pareiškėja netinkamai vertino galimybę kreiptis į teismą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Aiški teisės normos taikymo klaida yra tuomet, kai netaikoma ar netinkamai taikoma konkrečioje teisės normoje esanti aiški nuostata, kurią reikia byloje taikyti (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1559-794/2018). Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus. Teismas sprendimu už akių nustatė, kad yra visos atsakomybės sąlygos, atsakovės kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 5897,93 Eur žalos atlyginimo. Teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, vadovavosi tinkamomis teisės normomis ir aktualia teismų praktika, todėl teigti, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą nėra pagrindo. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog Kauno apylinkės teismui 2018 m. sausio 29 d. priimant sprendimą už akių buvo padaryta materialinės ar procesinės teisės taikymo klaida, turėjusi esminės reikšmės sprendimo priėmimui, todėl atmestinas pareiškėjos prašymas ir atsisakytina atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Suinteresuotas asmuo BUAB „REST TURAS“ nagrinėjant bylą dėl proceso atnaujinimo patyrė 500,00 Eur išlaidas advokatės Vytautės Linaburgienės pagalbai apmokėti bei pateikė išlaidų detalizaciją ir sąskaitą už teisines paslaugas.

38CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39Atmetus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo iš jos suinteresuotam asmeniui priteistina 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

40Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

41pareiškėjos prašymą atmesti.

42atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2679-717/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „REST TURAS“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Sekmė“, ieškinį atsakovei R. B. dėl žalos atlyginimo.

43Iš pareiškėjos R. B., a. k. ( - ) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „REST TURAS“, į. k. 302341569, priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

44Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos... 3. Teismas... 4. pareiškėja prašymu prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo... 5. Prašyme nurodo, kad teismas prieš priimdamas sprendimą už akių neįvykdė... 6. Pareiškėja posėdžio metu paaiškino, kad priimtas teismo sprendimas jai... 7. Pareiškėjos atstovė advokatė Juzefa Brinevičienė posėdžio metu... 8. Suinteresuotas asmuo BUAB „REST TURAS“ pateikė rašytinius paaiškinimus,... 9. Suinteresuoto asmens atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė posėdžio metu... 10. Teismas... 11. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2679-717/2018 2017 m.... 12. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog proceso atnaujinimo... 13. 2018 m. kovo 13 d. pareiškėja (atsakovė) pateikė prašymą dėl proceso... 14. Nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino... 15. Teismas vertina, ar pareiškėjos prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje... 16. Pareiškėja nurodo, kad teismas prieš priimdamas sprendimą už akių... 17. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų... 18. Pareiškėja nurodo, kad ji neturėjo jokios piniginės prievolės ieškovei.... 19. Pažymėtina, kad prievolę nedidinti ieškovės įsipareigojimų kreditoriams... 20. Pareiškėja nurodo, kad teismas atsisakė priimti jos atsiliepimą į... 21. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje... 22. Pareiškėja pateikia argumentą, jog teismas, nustatydamas trūkumus jos... 23. CPK 161 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai teismo posėdžio... 24. Dauguma civilinio proceso tvarka nagrinėjamų ginčų kyla iš privatinės... 25. Nustatyta, kad šiuo atveju atsakovė buvo UAB „REST TURAS“ direktorė ir... 26. Pareiškėja motyvuoja, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kad atsakovė kaip... 27. Pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimą už akių nustatė, kad Kauno... 28. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių)... 29. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip,... 30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga... 31. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti... 32. Tačiau tokių aplinkybių nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl proceso... 33. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertintinas prašymo dėl proceso... 34. Kaip jau minėta CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu procesas gali... 35. Teismas yra tos nuomonės, kad pareiškėja netinkamai vertino galimybę... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Suinteresuotas asmuo BUAB „REST TURAS“ nagrinėjant bylą dėl proceso... 38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 39. Atmetus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo iš jos suinteresuotam... 40. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290... 41. pareiškėjos prašymą atmesti.... 42. atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2679-717/2018 pagal... 43. Iš pareiškėjos R. B., a. k. ( - ) bankrutavusiai uždarajai akcinei... 44. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti...