Byla 3K-3-597/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams R. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo panaikinimo, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo; tretieji asmenys: Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Ukmergės rajono 1–ojo notarų biuro notarė R. S.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį priimtas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimas už akių, kuriuo pripažintas negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. P. į buvusio savininko I. A. nuosavybės teise valdytą 8,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,4 ha žemės sklypą namų valdai ir išmokant 17 860 Lt kompensaciją už 7,85 ha valstybės išperkamą žemę. Patenkinus kitus ieškinio reikalavimus, atsakovė, B. P. įpėdinė paveldint pagal testamentą, įpareigota grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą: 17 860 Lt į valstybės biudžetą ir 0,4 ha žemės – į valstybinį žemės fondą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis); teismas išsprendė klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad B. P. neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir ji neįgijo nuosavybės teisių į ją; bylos duomenimis, B. P. tėvas I. A. mirė 1925 m. gegužės 17 d., todėl jis negalėjo būti ir nebuvo žemės nacionalizavimo metu 1940 m. savininkas; po jo mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes B. P. nepateikė testamento, kaip ir įrodymų apie tai, kad po tėvo mirties pagal įstatymą paveldėjo žemę ir ją valdė nuosavybės teise nacionalizavimo metu. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ji argumentavo, kad į parengiamuosius teismo posėdžius 2007 m. gruodžio 13 d. ir 2008 m. sausio 28 d. neatvyko dėl ligos, teismui pateikė gydytojo pažymėjimą apie sveikatos būklę, tačiau nežinojo, jog kartu turėjo pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovė, negalėdama dėl ligos dalyvauti teismo posėdyje, neturėjo galimybių pozicijai dėl pareikšto ieškinio išdėstyti.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Ukmergės rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ne vieną kartą; parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovei buvo siūlyta kreiptis į advokatus ir sudaryti teisinės pagalbos sutartį, taip užtikrinti savo teisių tinkamą atstovavimą, tačiau ji nepasinaudojo advokatų pagalba, nepateikė su advokatu sudarytos atstovavimo sutarties. Atsakovė neatvyko į teismo posėdį 2008 m. sausio 28 d. ir iki jo pradžios nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl, ieškovui prašant, buvo pagrindas priimti sprendimą už akių. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės pareiškime nenurodyta įrodymų – tam tikrų įvykių, veiksmų, atsitikimų (faktinių aplinkybių), kurie reikšmingi, taikant CPK 288 straipsnio 4 dalį; pareiškimo argumentai dėl teisės normų netinkamo taikymo nelaikytini įrodymais; teismas taiko teisę ir aiškina teisės normas, nesaistomas proceso dalyvių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą, 2008 m. liepos 8 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą, atskirąjį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta, nepažeidžiant sprendimo už akių peržiūrėjimą nustatančių CPK normų (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Atsakovės neatvykimo į teismo posėdį pasekmės reglamentuojamos CPK 246 straipsnio 2 dalyje; kolegija pripažino nepagrįstais atsakovės atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbumą; kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK nuostatas, spręsdamas dėl atsakovės neatvykimo į teismo posėdį 2008 m. sausio 28 d. pasekmių; atsakovė neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, iki teismo posėdžio pradžios nepateikė įrodymų, pateisinančių jos neatvykimą, tuo tarpu teismo posėdžio metu teismui pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų nebuvo pagrindas laikyti atsakovės neatvykimą pateisinančiu ir pripažinti, kad išraše nurodyta atsakovės liga (pažymėta tam tikromis žymomis) gali būti pripažinta svarbia priežastimi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyto reglamentavimo požiūriu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei žinoma jos procesinė pareiga prašyti teismo atidėti bylos nagrinėjimą, tokius prašymus ji teikė ne vieną kartą ir teismas juos tenkino, taip dėl atsakovės ligos vilkindamas bylos nagrinėjimą; ji taip pat nereagavo į teismo siūlymą dėl tinkamo atstovavimo. Kolegija pripažino, kad atsakovės prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės netenkintinas ir dėl to, jog ji nepateikė teismui naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir jų nenurodė. Atsakovės argumentai dėl netinkamo teisės aiškinimo ir taikymo, kolegijos vertinimu, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio pagrįstumo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartį ir 2008 m. sausio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Dėl ieškinio senaties termino netinkamo taikymo. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad bylą nagrinėjęs ir sprendimą už akių priėmęs teismas pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį dėl šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų priimtų sprendimų nuosavybės teisių atkūrimo klausimais apskundimo sutrumpintų (trisdešimties dienų) terminų (įtvirtintų ir Administracinių bylų teisenos įstatymo normų); teismai taip pat turėjo įsitikinti, ar 2007 m. birželio 21 d. pareikštam ieškiniui dėl 2000 m. balandžio 10 d. administracinio akto pripažinimo negaliojančiu netaikytinas ieškinio senaties terminas ir ar reikalavimas apginti pažeistą teisę neatmestinas vien dėl to, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnis); taip teismai pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalį, nes neįsitikino, ar, taikant ieškinio senaties terminą, būtų pagrindas tokiam sprendimui priimti. Ieškinio senaties institutu siekiama užtikrinti civilinių santykių stabilumą, tuo tarpu šioje byloje ginčas keliamas, praėjus septyneriems metams nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises atsakovės dabar jau mirusiai motinai, kurios įpėdinė tapo atsakovė, priėmimo dienos.

112. Dėl netinkamo CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo.

122. 1. Sprendimas už akių gali būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, esant pirmiau nurodytoje CPK normoje nustatytoms sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu gali būti pripažintos svarbiomis, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė proceso metu buvo nerūpestinga – išrašas iš medicininių dokumentų pateiktas teismo posėdžio metu ir nebuvo atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą; atsakovė nepasinaudojo šia įstatymo nustatyta procesine teise, ir tai yra pagrindas pripažinti jos neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties. Teismo išvada neatitinka bylos faktinių aplinkybių, reikšmingų, taikant CPK 288 straipsnio 4 dalį; atsakovė serga plaučių liga, kuriai paūmėjus, negali būti patalpose, kuriose yra žmonių. Ji neatvyko į teismo posėdį 2008 m. sausio 28 d. dėl ligos paūmėjimo ir pateikė teismui rašytinius įrodymus apie tai; aplinkybė, kad atsakovė neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, laikytina klaida, tačiau prašymo atidėti bylos nagrinėjimą buvimas, atsakovės vertinimu, yra formalus reikalavimas; byla dėl jos ligos buvo atidėta ne vieną kartą, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad tokiu atveju privalo teismui pateikti įrodymų, kad ji serga. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovė neatvyko į teismo posėdį dėl svarbios priežasties (ligos), ir teismui pranešė apie tai; ši situacija patvirtina vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje išvardytų sąlygų sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti buvimą. Nėra atsakovės kaltės ir jai nežinoma, kodėl išrašas iš medicininių dokumentų pateiktas teismo posėdžio metu 9 val. 55 min., bet ne prieš posėdį, t. y. iki 9 val. 30 min.

132. 2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nenurodė įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir kad tokiu atveju konstatuotina CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga, paneigianti sprendimo už akių panaikinimą ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą. Kasatorė nurodo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui galinčių turėti įtakos įrodymų apie tai, kad: 1) atsakovės motinos tėvas ir motina mirė 1927 m.; po jų mirties likę trys vaikai, tarp jų ir atsakovės motina, naudojosi tėvų žeme, tačiau neįteisinę nuosavybės teisių į ją, taip visi paveldėjo žemę ir valdė ją nuosavybės teise iki nacionalizacijos; 2) atsakovės motina buvo vienintelė pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemę, nes jos brolis ir sesuo buvo mirę ir šie neturėjo įpėdinių; 3) atsakovės motina pateikė nuosavybės teisių atkūrimą tvarkančiai institucijai visus rašytinius įrodymus, kokių iš jos buvo prašoma. Šie įrodymai, kasatorės vertinimu, suponuoja pagrindą tvirtinti, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir pažeidžia atsakovės teises, nepaisant teismų išvados dėl jos neatvykimo į teismo posėdį priežasties vertinimo. Kasatorė nurodo, kad šie argumentai atitinka Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime byloje Nr. 35/03-11/06 padarytą išvadą dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui.

14Atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra reglamentuotos įstatymo (CPK 285 straipsnis); sprendimas už akių naikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės tik tada, kai yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje išvardytos abi sąlygos. Bylos duomenimis, teismo parengiamasis posėdis 2007 m. lapkričio 6 d. ir gruodžio 13 d. neįvyko dėl atsakovės ligos, apie kurią ji teismui pranešė ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Apie 2008 m. sausio 28 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovei pranešta CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau ji į posėdį neatvyko ir nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės ligą ir šios aplinkybės nelaikė svarbia priežastimi sprendimui už akių peržiūrėti; byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo raštinėje išrašas iš atsakovės medicininių dokumentų gautas 2008 m. sausio 28 d., 9 val. 55 min., nors teismo posėdis prasidėjo 9 val. 30 min.; dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino, kad atsakovė procese elgėsi nerūpestingai, jai buvo žinoma, kad privalo pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, iki teismo posėdžio pradžios apie ligą neinformavo; vadinasi, teismai pagrįstai laikė, kad atsakovė neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties. Kasatorės argumentai dėl įrodymų, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat atmestini. Prokurorai nedalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties dienų terminas nėra ieškinio senaties terminas; prokurorui kreipiantis į teismą, terminas skaičiuojamas ne nuo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurį prokuroras ginčija, priėmimo dienos, bet nuo to momento, kai yra surinkta duomenų, leidžiančių spręsti apie sprendimu pažeistą viešąjį interesą. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nėra nauji įrodymai, galintys turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; kasatorė pasisako dėl netinkamo teisės normų taikymo ir aiškinimo, tačiau tai nėra aplinkybės, laikytinos įrodymais. Pripažintini taip pat nepagrįstais skundo argumentai, kad atsakovės teisės liko neapgintos, priėmus sprendimą už akių; teismai siūlė atsakovei pasirinkti tinkamą atstovą, tačiau ji to nepadarė.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde keliami sprendimo už akių peržiūrėjimą reglamentuojančių CPK normų, taip pat ieškinio senatį nustatančių normų aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Dėl ieškinio senaties termino

18Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17, 19 straipsnių nuostatas dėl sprendimo apskundimo terminų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nesvarstė šio klausimo; tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas nėra ieškinio senaties terminas ir jis tiesiogiai taikomas tik piliečiams, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat asmenims, kurių teises ar įstatymo saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą, teisėms ir įstatymo saugomiems interesams apginti. Prokuroras nėra subjektas, dalyvaujantis nuosavybės teisių atkūrimo procese; į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jis gali kreiptis per trisdešimties dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo to momento, kai surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir kt., bylos Nr. 3K-3-677/2005). Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo

19CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, pripažintinų svarbiomis CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu, padarė išvadą, kad atsakovė buvo nerūpestinga proceso metu – išrašas iš medicininių dokumentų pateiktas, prasidėjus teismo posėdžiui, atsakovė nepasinaudojo įstatymo nustatyta procesine teise ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimo; teismai sprendė, kad pirmiau nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties ir iki teismo posėdžio pradžios apie jas nepranešė teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo išvada padaryta, tinkamai neįvertinus byloje esančių duomenų apie atsakovės ligą ir to, jog ji į teismo posėdį neatvyko, ligai paūmėjus, apie tai pateikė pažymą. Nors atsakovė ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, tačiau jos sunki liga laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios ji negalėjo atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimų. Tai konstatavus, pripažintinas nepagrįstu teismų vertinimas, kad teismo posėdžio metu gauta informacija apie atsakovės ligą paneigia CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos vienos iš sąlygų sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti buvimą.

20Minėta tai, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu taip pat konstatuojama, jog pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai laikė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, reikšmingų CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu; laikė, kad pareiškimo argumentai dėl teisės normų netinkamo taikymo nėra įrodymai, teismas taiko teisę ir aiškina teisės normas, nesaistomas proceso dalyvių nuomonės.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu siekiama bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teises, jeigu jos buvo pažeistos nacionalizavimo procese, pirmiausia – asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t. y. savininko, teises ir interesus. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu B. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. A. nuosavybės teise valdytą žemę, neišsiaiškinus, kas buvo žemės savininkas jos nacionalizavimo metu. Bylos duomenimis, B. P. 1991 m. rugsėjo 13 d. prašyme dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo nurodė, kad ji buvusi žemės sklypo, kurį paveldėjo, savininkė (b. l. 50,72); byloje taip pat yra duomenų, kad po I. A. mirties 1925 m. gegužės 17 d. liko jo sutuoktinė, kuri netrukus mirė, ir trys vaikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Vadinasi, aplinkybė, kas po I. A. mirties paveldėjo jo turtą, nustatytina, taikant galiojusio Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo nuostatas. Sąvado X tomo 1254-1255 straipsniuose nustatyta, kad paveldėjimo teisė įpėdiniui priklauso vien nuo palikėjo mirties fakto ir jokio patvirtinimo nereikalaujama, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti nuosavybės teise; 1127 straipsnyje nustatyta, kad artimiausia paveldėti po tėvo mirties priklauso jų teisėtiems vaikams, kurie paveldi lygiomis dalimis. Kasatorė skunde teigia, kad I. A. ir jo sutuoktinė mirė 1927 m.; po jų mirties likę trys vaikai, tarp jų ir kasatorės motina B. P., naudojosi tėvų žeme neįteisinę nuosavybės teisių į ją, taip visi paveldėjo žemę ir valdė ją nuosavybės teise iki nacionalizacijos; B. P. buvo vienintelė pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemę, nes jos brolis ir sesuo buvo mirę ir šie neturėjo įpėdinių. Esant tokiai situacijai, negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu sprendimo už akių, kuriuo visa apimtimi pripažintas negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko sprendimas atkurti B. P. nuosavybės teises; atsižvelgiant į galiojusį teisinį reglamentavimą, t. y. į Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo nuostatas, tam tikra B. P. grąžinto turto dalis gali būti teisėta. Bylą nagrinėję teismai pažymėjo atsakovės pateiktų įrodymų sprendimui už akių peržiūrėti teisinį aspektą, nurodė, kad teismo diskrecijai priklauso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, jog tam tikrų atsakovės pateiktų įrodymų dėl buvusio savininko I. A. įpėdinių ir galbūt jų įgytų nuosavybės teisių į žemę teisinio pagrįstumo įvertinimo nebuvimas reiškia CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos dėl įrodymų reikšmės sprendimui už akių peržiūrėti egzistavimą.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas už akių visų pirma yra proceso operatyvumą užtikrinanti priemonė; dėl to bylą nagrinėjantys teismai turi imtis įstatymo nustatytų priemonių, spartinančių bylos nagrinėjimą ir, esant nustatytiems pagrindams, taikyti sprendimo už akių institutą reglamentuojančias teisės normas. Šiuo atveju prašoma panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos, kurioje pripažinti negaliojančiais administracinis aktas atkurti nuosavybės teisės į žemę, taip pat paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimai ir nuspręsta dėl restitucijos taikymo, nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje Nr. 35/03-11/06 konstatavo, kad CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, jog tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, ir kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Vadinasi, iš Konstitucijos kylantys teisingumo ir protingumo imperatyvai, taip pat CK 1.5 straipsnio nuostata, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suponuoja būtinumą, nagrinėjant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumą, paisyti iš Konstitucijos išplaukančių nuostatų dėl asmens teisių apsaugos ypač tokiose bylose, kuriose sprendžiami su asmens teise į nuosavybę susiję klausimai. Proceso rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principai, kuriuos apima CPK įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, užtikrina šalims vienodas galimybes susipažinti ir ginčyti visus byloje pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad nė vienai šaliai nebūtų suteikta nepagrįsto pranašumo kitos šalies atžvilgiu.

23Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 6. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Dėl ieškinio senaties termino netinkamo taikymo. Atsakovė pareiškime... 11. 2. Dėl netinkamo CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo. ... 12. 2. 1. Sprendimas už akių gali būti panaikintas ir atnaujintas bylos... 13. 2. 2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad... 14. Atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo... 18. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės... 19. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą,... 20. Minėta tai, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas naikina sprendimą... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas už akių visų pirma yra proceso... 23. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...