Byla e2A-866-459/2018
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, D. M., J. P. dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 20 d. ieškovės L. K. su banku ,,Swedbank“, akcine bendrove (toliau – AB) (buvusi AB bankas ,,Hansabankas“), 2016 m. gruodžio 20 d. pasirašytą laidavimo sutartį Nr. ( - ) (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis, jog 2006 m. gruodžio 20 d. atsakovai ,,Swedbank“, AB, ir D. M. sudarė būsto kreditavimo sutartį, kuria atsakovui suteiktas 92 375,84 Eur kreditas būstui įsigyti. Įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) įvykdymui užtikrinti 2006 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis su ieškove. Ieškovė laidavimo sutartį sudarė dėl panaudotos apgaulės bei ekonominio spaudimo. Paaiškino, jog 2006 m. dirbo nekilnojamojo turto agentūroje agente (tarpininke perkant–parduodant nekilnojamąjį turtą). Tuo metu vadybininkų grupės vadove dirbo atsakovė J. P., o bendrovės direktore buvo J. K. (yra mirusi). 2006 m. gruodžio mėn. į nekilnojamojo turto agentūrą dėl nekilnojamojo turto kreipėsi atsakovas D. M., kuris, kaip jai nurodė atsakovė J. P., yra geras jos pažįstamas. Tam, kad D. M. gautų paskolą ir tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai galėtų įsigyti turtą, bendrovės direktorė, atsakovei J. P. girdint, nurodė ieškovei, kad ji privalo tapti D. M. laiduotoja, priešingu atveju ji (ieškovė) praras darbą, nes dėl jos, kaip bendrovės darbuotojos, kaltės įmonė praras potencialų klientą ir negaus už turto suradimą tarpininkavimo mokesčio. Atsakovė J. P., pritardama direktorei, užtikrino, jog niekas kitas iš bendrovės to padaryti negali, D. M. neturi kito asmens, kuris už jį laiduotų, taip pat nurodė, jog ateityje ieškovė bus pakeista kitu laiduotoju. Tai, kad ieškovė gali būti pakeista kitu laiduotoju, patvirtino ir banko darbuotoja, pas kurią buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Taigi dėl atsakovų jai daryto ekonominio, psichologinio spaudimo, vengdama netekti darbo, kuris buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, apgaulės, ieškovė buvo priversta pasirašyti laidavimo sutartį.

93.

10Atsakovė AB ,,Swedbank“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškinyje nėra nurodoma jokių atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama suklaidinti ieškovę ar nuslėpti kokias nors su laidavimo sandorio sudarymu susijusias aplinkybes, nenurodoma jokių atsakovės veiksmų, kuriais pasireiškė ekonominis spaudimas ieškovei, todėl ieškinys turi būti atmestas. Nurodė, kad asmenys, kurių galbūt nesąžiningus veiksmus įrodinėja ieškovė, nėra ginčijamos laidavimo sutarties šalys, todėl jų veiksmai neturi ir negali turėti įtakos laidavimo sandorio galiojimui.

114.

12Atsakovas D. M. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovas ar kiti asmenys naudotų prieš ieškovę apgaulę ar ekonominį spaudimą ar kokiais nors kitokiais veiksmais prisidėtų prie to, kad ieškovė prieš savo valią sudarytų ginčijamą laidavimo sutartį. Nurodė, jog ieškovė įrodymų, patvirtinančių, jog į J. P. kreipėsi dėl laiduotojo pakeitimo, nepateikė, nenurodo, kada ir kiek kartu ji kreipėsi. Ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu ieškovė dirbo nekilnojamojo turto agentūroje agente, todėl neabejotinai turėjo žinių ir gyvenimiškos patirties, kad suvoktų sudaromo sandorio prasmę ir tokios sutarties teisines pasekmes. Mano, jog ieškovė neįrodė jokių atsakovo tyčinių nesąžiningų veiksmų, kurie turėtų įtakos susiformuoti ieškovės valiai sudaryti ginčijamą sandorį, todėl ši sutartis laikytina teisėtai sudaryta, galiojančia ir ieškovei privaloma.

135.

14Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Būsto paskolų draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas pareikštas ,,Swedbank“, AB, kaip laidavimo sutarties šaliai. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovei reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistos visos reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu pagal laidavimo sutartį, bendrovė yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, kadangi nuo teismo sprendimo priklauso įsiskolinimo atgavimo galimybė. Nurodė, jog ieškovė teigia, kad ji sutarties apsirašyti nenorėjo, tai suponuoja prielaidą, kad ji suprato laidavimo sutarties esmę ir iš jos kylančias teises ir atsakomybę, todėl ir nenorėjo sudaryti sutarties. Vadinasi, nuo laidavimo sutarties pasirašymo momento ieškovė suprato, jog pagrindiniam skolininkui nevykdant sutarties, ji turės atsakyti visu savo turtu už jo prievolę bankui, o tai pažeidžia jos teises, nes tokią prievolę prisiimti, pasak ieškovės, ji buvo verčiama. Atsižvelgiant į tai, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė žinojo jau laidavimo sutarties pasirašymo momentu, t. y. 2006 m. gruodžio 20 d., dešimties metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2016 m. gruodžio 20 d., todėl ieškinys atmestinas pasibaigus ieškinio senaties terminui. Pabrėžė, jog vietoje to, kad ieškovė būtų ėmusis priemonių laidavimo sutarčiai nutraukti, 2008 m. kovo 3 d. ji pasirašė susitarimą dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo.

15II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

166.

17Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės L. K. ieškinys atmestas. Teismo motyvai:

186.1.

19Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė buvo apgauta dėl sandorio esmės bei pasekmių, esminių laidavimo sutarties sąlygų. Priešingai, byloje pateiktų įrodymų visetas, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl prieš ją panaudotos apgaulės.

206.2.

21Nurodė, jog aplinkybės, kad po laidavimo sutarties sudarymo pagrindinis skolininkas atsakovas D. M. nevykdė kredito sutarties, bankrutavo, neturi įtakos sudaryto laidavimo sandorio galiojimui, byloje nėra pateikti įrodymai, jog atsakovas prisiimdamas skolinius įsipareigojimus turėjo tikslą išvengti prievolės vykdymo, neketino grąžinti kredito.

226.3.

23Nurodė, jog ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, dirbo nekilnojamojo turto agentūroje agente (tarpininke perkant–parduodant nekilnojamąjį turtą), ieškovė paaiškino, jog nekilnojamojo turto srityje dirbo apie ketverius metus, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė pagal savo asmenines savybes (išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, profesinę veiklą) galėjo ir turėjo suvokti ginčijamo sandorio esmę bei juo sukuriamas teisines pasekmes.

246.4.

25Nurodė, kad nėra nustatytos aplinkybės, jog atsakovai D. M. ar J. P. atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, kurie turėjo įtakos ieškovės ginčijamo sandorio sudarymui, ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

266.5.

27Nurodė, kad ieškovės elgesys po ginčijamo sandorio sudarymo patvirtina, jog ieškovė ginčijamo sandorio esmę bei sąlygas suprato. Po 2006 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutarties sudarymo 2008 m. kovo 3 d. ieškovė su AB ,,Swedbank“ sudarė susitarimą dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, teismo posėdyje paaiškinti, ar susitarimą pasirašyti buvo priversta, negalėjo.

286.6.

29Nurodė, kad ieškovė aplinkybių, jog ginčo sandorį sudarė dėl kitos sandorio šalies AB ,,Swedbank“ nesąžiningų veiksmų, nepateikė, šia aplinkybe nesiremia, duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, jog ieškovė ginčo sandorį sudarė dėl galbūt prieš ieškovę panaudotos apgaulės ar ekonominio spaudimo, nepateikė.

306.7.

31Pažymėjo, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas, byloje esant prašymui taikyti ieškinio senatį, sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės L. K. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kadangi ieškinį dėl 2006 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutarties panaikinimo teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 2 d., o ieškovei apie galimą jos teisių pažeidimą sudarant ginčo sandorį buvo žinoma nuo laidavimo sutarties sudarymo momento, t. y. 2006 m. gruodžio 20 d., taigi praleistas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

337.

34Ieškovė L. K. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

357.1.

36Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada bei sprendimo motyvai praktiškai neatspindi svarbių aplinkybių, paaiškinančių ieškovės tikrąjį valios turinį, todėl apeliantė priversta pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kurių būtinumas atsirado po teismo sprendimo priėmimo, ir patikslinti faktines aplinkybes, paaiškinti pateiktus į bylą rašytinius įrodymus. Pateikti nauji įrodymai – santuokos liudijimas su vertimu, mirties liudijimas, išrašas iš Juridinių asmenų registro, Gyventojų registro išrašas, 2008-10-11 dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnis, „Sodros“ pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą.

377.2.

38Apeliantė nurodo naujas aplinkybes, kad laidavimo sutarties tekstas surašytas lietuvių kalba ir nėra žymų, kad šis tekstas buvo ieškovei išverstas į rusų kalbą, kad ji suprato šio sandorio tekstą bei esmę, nes ieškovė laisvai nekalba lietuvių kalba; kad laidavimo sutarties pasirašymo metu ieškovė buvo susituokusi su V. K. (V. K.), o laidavimas buvo sudaromas ne ieškovės šeimos poreikiams tenkinti ir faktiškai neatitiko šeimos interesų; kad apeliantė pradėjo dirbti UAB „( - )“ (nekilnojamojo turto agentūroje) nuo 2006-06-12. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, nuo 2003-04-01 šios bendrovės vienintele akcininke buvo J. V. (a. k. ( - ) o direktoriumi buvo išrinktas N. V. (a. k. ( - ) Šiame išraše grafoje „17. Fizinių asmenų istorija“ nurodyta, kad iki 2007-05-09 N. V. turėjo kitą vardą ir pavardę – Ž. K., o J. V. iki 2007-03-02 turėjo kitą pavardę –K. Nurodo, kad 2007-05-02 mirė apeliantės sutuoktinis, 2007 m. birželio mėnesį J. V. dingo be žinios, o 2008-03-03 ieškovė su AB „Swedbank“ sudarė susitarimą dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, nes bijojo, kad dėl pinigų su ja irgi gali susidoroti.

397.3.

40Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika, neatskleidė ieškovės vidinės valios, todėl neatskleidė ir ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015), nes teismo posėdžio metu, kuriame ieškovė davė savo paaiškinimus, galima buvo pastebėti, kad ieškovė nemoka gerai lietuvių kalbos, jai pritrūksta žodžių, kad laisvai išdėstytų savo paaiškinimus.

417.4.

42Nurodo, kad apeliantei pasirašyti buvo pateikta tipinė fizinių asmenų laidavimo sutartis, kurios forma naudojama banke nuo 2005-07-04 (įrašas viršutiniame dešiniame lapo kampe), kuri užpildyta kompiuteriu ir jau atspausdinta, t. y. apeliantė nederino šios sutarties teksto.

437.5.

44Nurodo, kad niekas nenuneigė apeliantės teiginio, kad prieš ją buvo naudotas realus spaudimas, grasinimai ir apgaulė.

457.6.

46Nurodo, kad apeliantei duodant darbdaviui sutikimą būti laiduotoja, nebuvo pagrindo manyti, kad jos teisės bus pažeistos, nes, kaip teismo posėdžio metu apklausta atsakovė J. P. patvirtino, būtent banko darbuotoja L. Č. L. K. patvirtino galimybę pakeisti laiduotoją po metų.

477.7.

48Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo D. M. priteista 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, nes skolininkui, kuris dėl savo sutartinių įsipareigojimo nevykdymo nepagristai jos sąskaita gavo turtinį pranašumą, ji dar turi atlyginti išlaidas advokato paslaugoms, kuris taip pat nedėjo pastangų atskleisti ginčo esmę.

497.8.

50Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai padarė išvadą savo sprendime, jog ieškovė pagal savo asmenines savybes (išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, profesinę veiklą) galėjo ir turėjo suvokti ginčijamo sandorio esmę bei juo sukuriamas teisines pasekmes.

517.9.

52Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantė buvo gavusi AB „Swedbank“ pranešimus. Byloje yra pateiktos lentelės bendrai siųstos korespondencijos, bet nėra nė vieno įrodymo, kad nors vienas dokumentas buvo įteiktas apeliantei.

537.10.

54Nurodo, kad tik atsiradus UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškiniui atėjo suvokimas, kad apeliantė buvo apgauta, t. y. kai pažadėtu laikotarpiu (po metų) nebuvo pakeistas laiduotojas nei iš skolininko pusės, nei iš buvusio darbdavio pusės, nuo to momento ir turėjo būti pradėtas skaičiuoti senaties terminas, t. y. nuo 2017-03-21, kai jai buvo įteiktas teismo pranešimas apie ieškinį.

557.11.

56Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų galima duoti išsamius paaiškinimus.

578.

58Atsakovas D. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

598.1.

60Nurodo, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme viso proceso metu turėjo atstovę advokatę, kuri užtikrino tinkamą procesinį atstovavimą, todėl teiginys, kad ieškovei trūko žodžių išdėstyti savo paaiškinimus, yra visiškai nesuprantamas.

618.2.

62Nurodo, kad didžiąja dalimi apeliacinio skundo argumentų nebuvo remiamasi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šie argumentai laikytini naujomis aplinkybėmis, o toks apeliacinio skundo turinys prieštarauja CPK 306 str. 2 d. reikalavimams.

638.3.

64Mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus ir aplinkybes, kadangi nauji įrodymai nebuvo teikiami, o naujais argumentais nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniame skunde nepateikiama jokių svarbių argumentų, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

658.4.

66Nurodo, kad pasibaigus ieškinio senaties terminui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės L. K. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.131 str. 1 d.). O apeliantės teiginys, kad ji neva suvokė, jog buvo apgauta, tik gavusi UAB „Paskolų draudimas“ ieškinį, parodo jos siekį išvengti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.

679.

68Atsakovė AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

699.1.

70Nurodo, kad apeliacinio skundo turinys prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

719.2.

72Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus, nes jie nebuvo teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nepateikiama argumentų, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

739.3.

74Pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodinėjama, kad AB „Swedbank“ kaip kita laidavimo sandorio šalis žinojo apie galbūt prieš apeliantę naudojamą apgaulę ar ekonominį spaudimą ar kad atsakovė AB „Swedbank“ kitais veiksmais būtų prisidėjusi prie to, kad apeliantė prieš savo valią sudarytų ginčijamą sandorį.

759.4.

76Nurodo, kad ieškovė procesinį dokumentą teismui pateikė praleidusi bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

7710.

78Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

7910.1.

80Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu faktines bylos aplinkybes nustatė ir teisės normas taikė tinkamai ir teisėtai, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas visa apimtimi.

8110.2.

82Nurodo, kad trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjus atsakovei AB „Swedbank“ draudimo išmoką, 2015-02-09 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria AB „Swedbank“ perleido trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“, o trečiasis asmuo perėmė iš AB „Swedbank“ visas reikalavimo teises į D. M., kylančias pagal kredito sutartį, ir visas reikalavimo teises į L. K., kylančias pagal laidavimo sutartį. 2017-03-16 trečiasis asmuo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 32 885,60 Eur įsiskolinimo priteisimo iš laiduotojos. 2017-04-25 laiduotoja atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais iš dalies sutiko, prieštaravimus teikė tik dėl prašomų priteisti palūkanų. 2017-06-16 gautas laiduotojos siūlymas dėl taikos sutarties sudarymo.

8310.3.

84Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio senatis yra praleista ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

8510.4.

86Nurodo, kad apeliantė 2008-03-03 su AB „Swedbank“ sudarė susitarimą dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo savo laisva valia, niekieno neverčiama.

8710.5.

88Nurodo, kad ieškovei, kaip nekilnojamojo turto agentei, turėjo būti žinoma turto pirkimo–pardavimo, laidavimo ir kt. susijusių sutarčių esmė bei jomis prisiimamos pareigos, kadangi bendraujant su klientais visuomet yra aptariamos ir turto įsigijimo sąlygos, o nekilnojamojo turto agentai paprastai dar ir tarpininkauja sudarant tokias sutartis.

8910.6.

90Nurodo, kad ieškovė buvo tinkamai informuota atsakovės AB „Swedbank“ apie atsakovo D. M. įsiskolinimą ir raginimą vykdyti laidavimo sutartį.

9110.7.

92Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, o tokį įrodinėjimą apeliacine tvarka, remiantis naujomis aplinkybėmis, draudžia CPK 306 str. 2 d.

9310.8.

94Nurodo, kad ieškovė dėl sandorio esmės nebuvo apgauta, jai buvo leista susipažinti su sutarties turiniu, būdama nekilnojamojo turto agente ji neabejotinai suprato, kokie įsipareigojimai laidavimo sutartimi yra prisiimami, bet kuriam asmeniui nėra sudėtinga suprasti atsakomybės visu asmeniniu turtu už kito asmens prievolę prasmę.

9510.9.

96Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

97Teisėjų kolegija

konstatuoja:

98IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

99Apeliacinis skundas netenkintinas.

10011.

101Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

102Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10312.

104Apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

10513.

106Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

10714.

108Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantė L. K. nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

109Dėl naujų įrodymų pridėjimo ir apeliacinio skundo pagrindimo naujomis aplinkybėmis

11015.

111Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – santuokos liudijimą su vertimu, mirties liudijimą, išrašą iš Juridinių asmenų registro, Gyventojų registro išrašą, 2008-10-11 dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnį, „Sodros“ pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Nurodė, kad būtinumas pateikti šiuos įrodymus atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes teismo išvada bei sprendimo motyvai praktiškai neatspindi svarbių aplinkybių, paaiškinančių ieškovės tikrąjį valios turinį. Apeliaciniame skunde apeliantė tikslina ieškinio faktines aplinkybes bei paaiškina pateiktus naujus rašytinius įrodymus, remiasi iš esmės naujomis aplinkybėmis – laidavimo sutarties tekstas surašytas lietuvių kalba ir nėra žymų, kad šis tekstas buvo ieškovei išverstas į rusų kalbą, ji nesuprato šio sandorio teksto bei esmės, nes ieškovė laisvai nekalba lietuvių kalba; laidavimo sutarties pasirašymo metu ieškovė buvo susituokusi su V. K., o laidavimas buvo forminamas ne ieškovės šeimos poreikiams tenkinti bei faktiškai neatitiko šeimos interesų; apeliantė pradėjo dirbti UAB „( - )“ (nekilnojamojo turto agentūroje) nuo 2006-06-12. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, nuo 2003-04-01 šios bendrovės vienintele akcininke buvo J. V. (a. k. ( - ) o direktoriumi buvo išrinktas N. V. (a. k. ( - ) Šiame išraše, grafoje „17. Fizinių asmenų istorija“ nurodyta, kad iki 2007-05-09 N. V. turėjo kitą vardą ir pavardę – Ž. K., o J. V. iki 2007-03-02 turėjo kitą pavardę –K. Nurodo, kad 2007-05-02 mirė apeliantės sutuoktinis, 2007 m. birželio mėnesį J. V. dingo be žinios, o 2008-03-03 ieškovė su AB „Swedbank“ sudarė susitarimą dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, nes bijojo, kad dėl pinigų su ja irgi gali susidoroti.

11216.

113Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikiamo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

11417.

115CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11618.

117Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.).

11819.

119Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

12020.

121Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją, kas reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti; į tai, kad iš esmės visas ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kuriais nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; į tai, kad pridėti naujus įrodymus prašoma bei apeliacinis skundas iš esmės naujomis aplinkybėmis grindžiamas tik po nepalankaus apeliantei teismo sprendimo priėmimo, kas kelia abejonių dėl apeliantės sąžiningumo ir rungtyniškumo principo pažeidimo; į tai, kad nauji įrodymai ir naujos aplinkybės ieškovei buvo žinomos ir jau egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo motyvų, kodėl negalėjo jų pateikti anksčiau ar kas jai trukdė tai padaryti; siekiant panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, teisėjų kolegijos nuomone, atsisakytina pridėti naujus įrodymus ir juos vertinti, apeliacinį skundą grindžiančios naujos aplinkybės prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimams, todėl dėl apeliaciniame skunde naujai suformuluoto ieškinio faktinio pagrindo nepasisako.

122Dėl apeliacinio skundo dalyko

12321.

124Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 29 d. atsakovas D. M. išdavė įgaliojimą J. P., kurį patvirtino Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notaras, kuriuo atsakovas įgaliojo J. P. jo vardu, be kita ko, su AB ,,Swedbank“ sudaryti kredito sutartį, skolintis jo vardu lėšas įgaliojime nurodytomis sąlygomis ir tvarka, jo vardu įgyti ir įregistruoti nekilnojamąjį turtą, įkeisti turtą (I t., b. l. 14–16). 2006 m. gruodžio 20 d. ,,Swedbank“, AB, ir D. M., atstovaujamas J. P., sudarė kredito sutartį Nr. ( - ), kuria atsakovui suteiktas 320 000 Lt (92 678,40 Eur) kreditas būstui įsigyti. Prievolės įvykdymui užtikrinti numatytos priemonės: įsigyto turto hipoteka, ieškovės L. K. laidavimas, kredito draudimas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. Kredito grąžinimo terminas – 2045 m. gruodžio 20 d. 2008 m kovo 3 d. kredito sutarties šalys pasirašė susitarimą dėl kredito sutarties pakeitimo, kuriuo negrąžinto kredito likutis (318 284,94 Lt) konvertuotas į eurus (92 375,84 Eur), pakeistos kitos sutarties sąlygos (I t., b. l. 17–23). 2006 m. gruodžio 20 d. ieškovė ir ,,Swedbank“, AB, sudarė laidavimo sutartį Nr. ( - ), kuria ieškovė įsipareigojo laiduoti už kredito gavėją D. M. ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jei kredito gavėjas D. M. tinkamai nevykdys prievolės pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį (laidavimo sutarties 2 punktas) (I t., b. l. 24–26). 2008 m. kovo 3 d. tarp ieškovės ir ,,Swedbank“, AB, buvo sudarytas susitarimas dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo pagal atliktą kredito sutarties pakeitimą (I t., b. l. 27). Atsakovui D. M. buvo išduotas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ draudimo liudijimas, patvirtinantis, jog buvo apdrausta atsakovo prievolė grąžinti bankui kreditą pagal kredito sutartį, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka (I t., b. l. 28). 2010 m. spalio 15 d. ,,Swedbank“, AB, raštu (pretenzija) ieškovė informuota, jog kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimo grąžinti kreditą, nurodoma, jog ieškovei kaip laiduotojai neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį nuo 2010 m. lapkričio 17 d. (I t., b. l. 67). 2010 m. gruodžio 13 d. su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti ,,Swedbank“, AB, kreipėsi į UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo (I t., b. l. 70). 2011 m. sausio 26 d. UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką (I t., b. l. 71). 2013 m. sausio 21 d. UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ raštu dėl 2006 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutarties Nr. ( - ) įvykdymo informavo ieškovę apie prievolę įvykdyti laidavimo sutartį ir grąžinti kreditą, prašė susisiekti su bendrove dėl skolos grąžinimo (I t., b. l. 72). 2015 m. sausio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas D. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, įkeistas prievolės pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį įvykdymui užtikrinti (I t., b. l. 77). 2015 m. vasario 9 d. tarp ,,Swedbank“, AB, ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ perleista reikalavimo teisė į D. M., kylanti iš 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutarties su visais jos pakeitimais ir papildymais dėl 32 657,97 Eur skolos, kurios įvykdymas nėra užtikrintas hipoteka, taip pat teisės į palūkanas bei teisės pagal 2006 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutartį, pasirašytą banko ir L. K. ir kitos įstatymų nustatytos teisės (I t., b. l. 31–34). UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu L. K. dėl 32 885,60 Eur skolos priteisimo (I t., b. l. 78–84). 2017-06-15 L. K. siūlė UAB „Būsto paskolos draudimas“ sudaryti taikos sutartį (I t., b. l. 90–91).

12522.

126Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagrįstumo ir teisėtumo.

12723.

128Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika, neatskleidė ieškovės vidinės valios, todėl neatskleidė ir ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015), nes teismo posėdžio metu, kuriame ieškovė davė savo paaiškinimus, galima buvo pastebėti, kad ieškovė nemoka gerai lietuvių kalbos, jai pritrūksta žodžių, kad nevaržomai išdėstytų savo paaiškinimus.

12924.

130Tokius apeliantės argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teisme viso proceso metu ieškovė turėjo atstovę advokatę, kuri užtikrino tinkamą procesinį atstovavimą, civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nedalyvaujant vertėjui, jo dalyvavimo pati apeliantė neprašė, teismo posėdyje kalbėjo lietuviškai, suprato visus pateiktus klausimus ir į juos atsakė. Taigi teigti, kad apeliantei savo mintis dėstyti trukdė kalbos barjeras ir dėl to ji liko pirmosios instancijos teismo netinkamai suprasta, visiškai nėra pagrindo.

13125.

132Apeliantė nurodo, kad jai pasirašyti buvo pateikta tipinė fizinių asmenų laidavimo sutartis, kurios forma naudojama banke nuo 2005-07-04, kuri užpildyta kompiuteriu ir jau atspausdinta, t. y. sutarties sąlygos nebuvo derintos, paaiškintos ir perskaitytos.

13326.

134Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės teiginiais, kadangi laidavimo sutartys nėra specifinės, tik su bankais sudaromos; tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys, kurių esmei suprasti nereikia specialių finansinių, investavimo ar panašių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo, kokia konkreti informacija, galėjusi lemti tyčinį ieškovės suklaidinimą sudarant laidavimo sutartį, nebuvo suteikta, nuslėpta ar buvo išaiškinta ne pagal tikrąją jos prasmę. Pažymėtina, kad protingas, apdairus ir atidus asmuo, pasirašydamas sutartį, turėtų ją perskaityti, kilus klausimų dėl sąlygų, sudarymo padarinių, kreiptis į kitą sutarties šalį su prašymu paaiškinti neaiškumus. Atsižvelgiant į apeliantės profesines žinias, darbo patirtį, išsilavinimą, ji privalėjo įvertinti laidavimo esmę ir rizikingumą, kaip jau anksčiau aptarta kasacinio teismo išaiškinime, suprasti laidavimo sutarties esmę ir kylančias pasekmes nereikia nei specialių žinių, nei papildomų konsultacijų, todėl apeliantė prisiimamą prievolę pagal laidavimo sutartį privalėjo suprasti. Apeliacinio skundo teiginys, jog kompiuteriu parengta sutartis patvirtina, kad apeliantė negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų ar neturėjo galimybės su ja susipažinti, yra visiškai nepagrįstas, kadangi tai yra tik dokumento parengimo būdas ir priemonė, bet ne įrodymas, liudijantis ribotą galimybę susipažinti su pasirašomo dokumento turiniu.

13527.

136Apeliantė nurodo, kad niekas nenuneigė jos teiginio, kad prieš ją buvo naudotas realus spaudimais, grasinimai ir apgaulė.

13728.

138Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi pati apeliantė reikšdama ieškinį, privalo įrodyti jį pagrindžiančias aplinkybes, o ne vien deklaratyviai teigti savo reikalavimus ir tikėtis, kad kita šalis negalės jų paneigti. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, plačiau nekartodama, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir išvadomis, jog remiantis byloje pateiktų įrodymų visetu, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais yra paneigtos apeliantės nurodytas aplinkybes dėl prieš ją panaudotos apgaulės ar ekonominio spaudimo. Byloje pateikti įrodymai, jog po ginčo sandorio sudarymo apeliantė su kredito įstaiga sudarė susitarimą dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, pačios apeliantės elgesys po sandorio sudarymo, apeliantės asmeninės savybės ginčo sandorio sudarymo metu patvirtina, jog ji suprato, kokį sandorį sutiko sudaryti, suprato, jog įsipareigojo laiduoti už atsakovo D. M. prievolę bankui, galėjo ir turėjo suprasti sudaromo sandorio teisines pasekmes, visos reikšmingos sandoriui sudaryti aplinkybės apeliantei buvo atskleistos ir žinomos. Apeliantė turėjo galimybę susipažinti su ginčijamo sandorio sąlygomis, įvertinti laidavimo sutartimi prisiimamas teises bei pareigas. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog asmens klaidingas savo teisių ir pareigų suvokimas, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies nerūpestingumo ar nepakankamo apdairumo, negali būti vertinamas kaip suklydimas ar apgaulė dėl sandorio esmės ir pasekmių.

13929.

140Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai padarė išvadą savo sprendime, jog ieškovė pagal savo asmenines savybes (išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, profesinę veiklą) galėjo ir turėjo suvokti ginčijamo sandorio esmę bei juo sukuriamas teisines pasekmes. Kaip jau minėta anksčiau, protingas, apdairus ir atidus asmuo, pasirašydamas sutartį, turėtų ją perskaityti, o kilus klausimų dėl sąlygų, sudarymo padarinių, kreiptis į kitą sutarties šalį su prašymu paaiškinti neaiškumus. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad apeliantei, kaip nekilnojamojo turto agentei, turėjo būti žinoma turto pirkimo–pardavimo, laidavimo ir kt. susijusių sutarčių esmė bei jomis prisiimamos pareigos, kadangi bendraujant su klientais yra aptariamos ir turto įsigijimo sąlygos, o nekilnojamojo turto agentai paprastai dar ir tarpininkauja sudarant tokias sutartis. Taigi, tai įrodo, kad apeliantė pasirašydama laidavimo sutartį suprato, kokią sutartį pasirašo ir kokias teises ir pareigas ji jai sukelia, kartu ji suprato ar turėjo suprasti ir savo teisių pažeidimą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė įmonėje dirbo tik 5 mėn., tačiau teismo posėdžio metu pati apeliantė nurodė, jog ji turi 4 metų analogiško darbo patirtį, taigi anksčiau aptartos nekilnojamojo turto agento funkcijos ir veiklos pobūdis apeliantei buvo gerai žinomas, todėl teiginiai apie patirties stoką ar laidavimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų nesupratimą laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais faktinėms aplinkybėms.

14130.

142Apeliantė nurodo, kad tik atsiradus UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškiniui atėjo suvokimas, kad apeliantė buvo apgauta, t. y. kai pažadėtu laikotarpiu (po metų) nebuvo pakeistas laiduotojas nei iš skolininko pusės, nei iš buvusio darbdavio pusės, todėl nuo to momento ir turėjo būti pradėtas skaičiuoti senaties terminas, t. y. nuo 2017-03-21, kai jai buvo įteiktas teismo pranešimas apie ieškinį.

14331.

144„Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 str.). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). „Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014). Dar daugiau „tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363- 469/2015).

14532.

146„CK nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 2 d.). Ieškiniui dėl laidavimo sutarties nuginčijimo taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 447/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).

14733.

148Apeliantė tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškinyje nurodo, kad ji laidavimo sutartį sudarė ne savo laisva valia, bet dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo. Ieškovė nurodo, kad nenorėjo sudaryti laidavimo sutarties ir sutiko ją pasirašyti per prievartą, kadangi „priešingu atveju ji praras darbą“, tai suponuoja prielaidą, kad ji suprato laidavimo sutarties esmę ir iš jos kylančias pareigas bei atsakomybę, todėl nenorėjo sudaryti sutarties. Vadinasi, jau nuo laidavimo sutarties pasirašymo momento apeliantė suprato, kad pagrindiniam skolininkui D. M. nevykdant kredito sutarties sąlygų, ji turės atsakyti visu savo turtu už jo prievolę bankui, o tai apeliantė laikė savo teisių pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kad apie savo teisių pažeidimą apeliantė žinojo jau laidavimo sutarties pasirašymo momentu, t. y. 2006-12-20, dešimties metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2016-12-20, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio senatis yra praleista ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį. Todėl apeliantės argumentas, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo 2017-03-21, atmestinas kaip nepagrįstas.

14934.

150Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo D. M. priteista 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, nes skolininkui, kuris dėl savo sutartinių įsipareigojimo nevykdymo nepagristai jos sąskaita gavo turtinį pranašumą, ji dar turi atlyginti advokato paslaugas, kuris taip pat nedėjo pastangų atskleisti ginčo esmę.

15135.

152CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis 1 dalis). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

15336.

154Nurodytų proceso įstatymo nuostatų esmė yra ta, kad bylinėjimosi išlaidas padengti įpareigojama ta šalis, dėl kurios veiksmų susidarė pagrindas šioms išlaidoms atsirasti, kartu ginant sąžiningosios teisinio santykio šalies teises ir teisėtus interesus. Toks teisinis reglamentavimas yra visiškai įprastas ir kitų kontinentinės teisės tradicijos valstybių teisinėms sistemoms, kuriose pagal bendrąją taisyklę galioja principas, kad visas bylinėjimosi išlaidas privalo padengti bylą pralaimėjusi šalis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį keliems atsakovams, vienas iš atsakovų D. M. kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą A. P. (A. P.). Taigi atsakovo D. M. išlaidos advokato pagalbai apmokėti susidarė dėl ieškovės veiksmų. Atsakovas pateikė 2017-08-24 teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ), 2017-08-24 sąskaitą faktūrą, serija ADKP, Nr. ( - ), už teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį, prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo su išlaidų apskaičiavimu bei pagrindimu, 2017-08-29 ir 2017-08-30 mokėjimo nurodymus, taigi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės buvo pateikti visi privalomi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų pagrindimas, todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, pagrįstai priteisė iš pralaimėjusios šalies – ieškovės 1 500 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti laimėjusiai šaliai atsakovui D. M..

15537.

156Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

157Dėl bylos procesinės baigties

15838.

159Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

160Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

16139.

162Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas D. M. pateikė 2018-03-19 sąskaitą faktūrą, serija ADKP, Nr. ( - ), už teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį, 2018-03-21 mokėjimo nurodymą, prašymą priteisti 1 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Prašyme detalizuotos išlaidų sumos: už susipažinimą su ieškovės paduotu apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismo sprendimu bei kita bylos medžiaga (3 valandos) – 210 Eur, už atsakovo konsultavimą (2 valandos) – 140 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą – 1 150 Eur.

16340.

164Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1 106,04 Eur (1,3 x 850,80 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017 m. III ketvirtis – 850,80 Eur). Pagal šių Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas 0,1 dydžio koeficientas. Pagal šių Rekomendacijų 8.20 punktą už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1. Taigi už susipažinimą su ieškovės paduotu apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismo sprendimu bei kita bylos medžiaga (3 valandos) maksimalus užmokestis gali būti 255,24 Eur (0,1 x 3 x 850,80 Eur) ir už atsakovo konsultavimą (2 valandos) maksimalus užmokestis gali būti 170,16 Eur (0,1 x 2 x 850,80 Eur). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos atsakovo turėtos 1 456,04 Eur (1 106,04 Eur + 210 Eur + 140 Eur) bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių, ir jos priteistinos atsakovui D. M. iš ieškovės.

16541.

166Duomenų apie kitų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

167Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

168Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

169Priteisti iš ieškovės L. K., a. k. ( - ) adresas ( - ), atsakovui D. M., a. k. ( - ) adresas ( - ), 1 456,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti... 7. 2.... 8. Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis, jog 2006 m. gruodžio 20 d. atsakovai... 9. 3.... 10. Atsakovė AB ,,Swedbank“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti,... 11. 4.... 12. Atsakovas D. M. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji... 15. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d.... 18. 6.1.... 19. Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog... 20. 6.2.... 21. Nurodė, jog aplinkybės, kad po laidavimo sutarties sudarymo pagrindinis... 22. 6.3.... 23. Nurodė, jog ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, dirbo nekilnojamojo... 24. 6.4.... 25. Nurodė, kad nėra nustatytos aplinkybės, jog atsakovai D. M. ar J. P. atliko... 26. 6.5.... 27. Nurodė, kad ieškovės elgesys po ginčijamo sandorio sudarymo patvirtina, jog... 28. 6.6.... 29. Nurodė, kad ieškovė aplinkybių, jog ginčo sandorį sudarė dėl kitos... 30. 6.7.... 31. Pažymėjo, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas, byloje esant prašymui... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 33. 7.... 34. Ieškovė L. K. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 35. 7.1.... 36. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada bei sprendimo motyvai... 37. 7.2.... 38. Apeliantė nurodo naujas aplinkybes, kad laidavimo sutarties tekstas surašytas... 39. 7.3.... 40. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota kasacinio... 41. 7.4.... 42. Nurodo, kad apeliantei pasirašyti buvo pateikta tipinė fizinių asmenų... 43. 7.5.... 44. Nurodo, kad niekas nenuneigė apeliantės teiginio, kad prieš ją buvo... 45. 7.6.... 46. Nurodo, kad apeliantei duodant darbdaviui sutikimą būti laiduotoja, nebuvo... 47. 7.7.... 48. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo D. M. priteista 1 500 Eur... 49. 7.8.... 50. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai padarė išvadą savo... 51. 7.9.... 52. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantė buvo gavusi AB... 53. 7.10.... 54. Nurodo, kad tik atsiradus UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškiniui atėjo... 55. 7.11.... 56. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų... 57. 8.... 58. Atsakovas D. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo... 59. 8.1.... 60. Nurodo, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme viso proceso metu turėjo... 61. 8.2.... 62. Nurodo, kad didžiąja dalimi apeliacinio skundo argumentų nebuvo remiamasi... 63. 8.3.... 64. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti... 65. 8.4.... 66. Nurodo, kad pasibaigus ieškinio senaties terminui, pirmosios instancijos... 67. 9.... 68. Atsakovė AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį... 69. 9.1.... 70. Nurodo, kad apeliacinio skundo turinys prieštarauja CPK 306 straipsnio 2... 71. 9.2.... 72. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti... 73. 9.3.... 74. Pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodinėjama, kad AB „Swedbank“ kaip kita... 75. 9.4.... 76. Nurodo, kad ieškovė procesinį dokumentą teismui pateikė praleidusi... 77. 10.... 78. Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į... 79. 10.1.... 80. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu faktines bylos... 81. 10.2.... 82. Nurodo, kad trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjus... 83. 10.3.... 84. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė... 85. 10.4.... 86. Nurodo, kad apeliantė 2008-03-03 su AB „Swedbank“ sudarė susitarimą dėl... 87. 10.5.... 88. Nurodo, kad ieškovei, kaip nekilnojamojo turto agentei, turėjo būti žinoma... 89. 10.6.... 90. Nurodo, kad ieškovė buvo tinkamai informuota atsakovės AB „Swedbank“... 91. 10.7.... 92. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, o tokį... 93. 10.8.... 94. Nurodo, kad ieškovė dėl sandorio esmės nebuvo apgauta, jai buvo leista... 95. 10.9.... 96. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.... 97. Teisėjų kolegija... 98. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 99. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 100. 11.... 101. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 102. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 103. 12.... 104. Apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio... 105. 13.... 106. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo... 107. 14.... 108. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį... 109. Dėl naujų įrodymų pridėjimo ir apeliacinio skundo pagrindimo naujomis... 110. 15.... 111. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius... 112. 16.... 113. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog... 114. 17.... 115. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka... 116. 18.... 117. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos... 118. 19.... 119. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 120. 20.... 121. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, kasacinio... 122. Dėl apeliacinio skundo dalyko... 123. 21.... 124. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 29 d. atsakovas D. M.... 125. 22.... 126. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 127. 23.... 128. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota... 129. 24.... 130. Tokius apeliantės argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus,... 131. 25.... 132. Apeliantė nurodo, kad jai pasirašyti buvo pateikta tipinė fizinių asmenų... 133. 26.... 134. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės teiginiais, kadangi... 135. 27.... 136. Apeliantė nurodo, kad niekas nenuneigė jos teiginio, kad prieš ją buvo... 137. 28.... 138. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 139. 29.... 140. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apeliantės teiginiu, kad... 141. 30.... 142. Apeliantė nurodo, kad tik atsiradus UAB „Būsto paskolų draudimas“... 143. 31.... 144. „Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai –... 145. 32.... 146. „CK nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125... 147. 33.... 148. Apeliantė tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškinyje nurodo, kad ji laidavimo... 149. 34.... 150. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo D. M.... 151. 35.... 152. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 153. 36.... 154. Nurodytų proceso įstatymo nuostatų esmė yra ta, kad bylinėjimosi išlaidas... 155. 37.... 156. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 157. Dėl bylos procesinės baigties... 158. 38.... 159. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 160. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 161. 39.... 162. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas... 163. 40.... 164. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu... 165. 41.... 166. Duomenų apie kitų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta,... 167. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 168. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d.... 169. Priteisti iš ieškovės L. K., a. k. ( - ) adresas ( - ), atsakovui D. M., a....