Byla 2A-1741-622/2012
Dėl išlaikymo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Alona Romanovienė, Alvydas Žerlauskas, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos pakeitimo ir atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui G. S. dėl išlaikymo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas G. S. ieškiniu prašė pakeisti 2000-09-11 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo formą ir nustatyti išlaikymą konkrečia pinigų suma – 300 Lt kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad 2000-09-11 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo nepilnamečių vaikų G., gim. ( - ), ir E., gim ( - ), išlaikymui priteista po 1/3 dalį visų rūšių pajamų kas mėnesį iki G. pilnametystės, t.y. iki 2009-11-20, po to po ¼ visų rūšių pajamų iki sūnaus E. pilnametystės. Teigė, kad vaikus išlaiko deramai. Jis yra sudaręs santuoką su D. S., santuokoje vaikų nesusilaukė ir abu nusprendė įsivaikinti vaiką. Be to, po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams pasikeitė jo finansinė padėtis, t.y. darbo užmokestis sumažėjo nuo 1554,50 Lt iki 970,50 Lt sumos. Priteista išlaikymo forma suponuoja finansinį šeimos neapibrėžtumą, dėl ko užkertama galimybė tinkamai planuoti šeimos pajamas ir išlaidas.

4Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymą konkrečia pinigų suma, t.y. nustatyti, kad ieškovas privalo mokėti sūnui E. S., išlaikymą po 500 Lt kiekvieną mėnesį jam mokant periodinėmis išmokomis per laikotarpį nuo 2009-01-26 iki sūnui E. S. sueis 24 metai. Nurodė, kad jos pajamos yra apie 693,73 Lt, o ieškovo prašomas nustatyti išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis yra per mažas, kadangi vaikas yra paauglys ir tokia suma netenkintų jo poreikių.

5Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2000-09-11 sprendimu priteistą išlaikymo formą ir nustatė, kad nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas G. S. nepilnamečio sūnaus E. S., gim. ( - ), išlaikymui kas mėnesį moka po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Pavedė uzufrukto teise disponuoti išlaikymo lėšomis įstatyminei E. S. atstovei – motinai S. S.. Priteisė iš atsakovės S. S. ieškovui G. S. 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo G. S. atsakovei S. S. – 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, abiems šalims prašant nustatyti išlaikymą būtent tokia forma, teismas sprendė, kad reikalavimas pakeisti išlaikymo formą, jį priteisiant konkretaus dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas. Teismas vertino, jog šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesus užtikrins išlaikymas, mokant kas mėnesį 400 Lt. Kadangi 2000-09-11 teismo sprendimu išlaikymas E. S. priteistas iki šio pilnametystės, duomenų, kad yra CK 3.194 straipsnio 3 dalies sąlygos, byloje nėra, atsakovė jokių įrodymų, kuriais grindžia tokį reikalavimą teismui nepateikė ir aplinkybių nenurodė, todėl atsakovės reikalavimą priteisti sūnui išlaikymą iki 24 metų atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovės procesinis elgesys byloje nebuvo tinkamas, jos pateiktas priešieškinis identiškas pateiktam atsiliepimui į ieškinį, patikslinto priešieškinio turinys taip pat nelabai skiriasi, jokių įrodymų prie patikslinto priešieškinio nepateikta, todėl toks atsakovės reikalavimas galėjo būti pateiktas dar pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu. Tokiu būdu teismas turėjo rengti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, o šalis ruošti procesinį dokumentą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų ir advokatų padėjėjų paslaugų įkainius, įvertinęs bylos sudėtingumą, posėdžių, kurių metu šalys buvo atstovaujamos, trukmę, į tai, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisė - 1900 Lt, o atsakovei iš ieškovo 400 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

6Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo

72012 m. birželio 6 d. sprendimą ir nustatyti, kad nuo 2009-01-26 ieškovas nepilnamečio sūnaus E. S. išlaikymui kas mėnesį moka po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki sūnui E. S. sueis 24 metai. Ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, o jai priteisti iš ieškovo 2420 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, netinkamai nustatė vaiko išlaikymo prievolę ir terminą, be pagrindo atmetė priešieškinio reikalavimus. Prašoma 500 Lt suma nėra pernelyg didelė, tai įrodo ieškovo mokėjimai ankstesniais laikotarpiais, kai ieškovas mokėdavo daugiau kaip po 500 Lt. Teismas netinkamai aiškino CK 3.200 straipsnio nuostatas, be pagrindo išlaikymo formos pakeitimą ir vaiko išlaikymo lėšų dydžio mokėjimo pradžią nustatė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas neteisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, sprendimas yra neaiškus ir nekonkretus, neatitinka CPK 263 bei 270 straipsnių reikalavimų.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Palangos miesto apylinkės teismo

92012 m. birželio 6 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą.

12Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio E. S., gim ( - ), tėvai. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio, pakeisto išlaikymo teikimo momento ir iki kada ieškovas turi pareigą teikti išlaikymą.

13Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

14Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

16Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikiamas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Iš atsakovo priteista 400 Lt per mėnesį dydžio išlaikymo suma atitinka vaiko poreikių ir ieškovo turtinės padėties proporcingumo principą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo gaunamas pajamas ir jo turtinę padėtį, atsižvelgė į ieškovo ketinimą įsivaikinti bei į tai, kad šalių nepilnamečiui sūnui nėra reikalingos papildomos priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo formos pakeitimas, išlaikymą mokant konkrečia suma kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Be to, dėl šios sprendimo dalies (formos pakeitimo) tarp šalių ginčo nekilo. Pirmosios instancijos teismas byloje sprendė išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą, tinkamai nurodė, kad teisė į išlaikymą jau buvo realizuota ir padarė pagrįstą išvadą, kad pakeistos formos išlaikymas galioja tik ateičiai. CK 3.200 straipsnis nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai atsirado teisė jo reikalauti ir taikomas sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo. Išlaikymo dydžio sumažinimas galioja tik ateityje, t.y. mažesnis išlaikymas pradedamas išieškoti tik įsiteisėjus teismui sprendimui. Bylos duomenimis vidutinis išlaikymo dydis pagal ankstesnį teismo sprendimą buvo 546 Lt, taigi priteisdamas 400 Lt dydžio išlaikymą, teismas pagrįstai netaikė CK 200 straipsnio nuostatų.

17CK 3.194 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą iš tėvų teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus ir tuos atvejus, kai jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu yra pripažinta, kad ši norma ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi priteisti išlaikymą remiantis CK 3.194 straipsnio 3 dalimi galima tik esant joje nurodytomis sąlygomis. Šiuo metu taikyti minėtos normos nėra pagrindo jau vien dėl to, jog neaišku ar šalių nepilnametis sūnus mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Be to, sulaukus pilnametystės yra įgyjamas civilinis procesinis veiksnumas (CPK 38 straipsnis), todėl spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą galės tik šalių sūnus, o ne jo įstatyminė atstovė.

18Apeliantė nepaneigė teismo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl toks paskirstymas paliekamas galioti. Sprendimu buvo atsakyta į visus šalių pareikštus reikalavimus, nurodyti motyvai sprendimui pagrįsti. Tokiu būdu atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimas neatitinka CPK 263, 270 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tiek išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą, tiek įrodymų vertinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas G. S. ieškiniu prašė pakeisti 2000-09-11 Palangos miesto... 4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio... 5. Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį... 6. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo... 7. 2012 m. birželio 6 d. sprendimą ir nustatyti, kad nuo 2009-01-26 ieškovas... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Palangos miesto apylinkės teismo... 9. 2012 m. birželio 6 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio E. S., gim ( -... 13. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti... 14. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikiamas... 17. CK 3.194 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą iš tėvų teismas... 18. Apeliantė nepaneigė teismo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 20. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti...