Byla e2-1813-910/2015
Dėl žalos atlyginimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsakovo pusėje – UAB DB „PZU Lietuva“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovo BTA Insurance Company SE atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovo UAB „Inservis“ atstovui D. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BTA Insurance Company SE ieškinį atsakovui UAB „Inservis“ dėl žalos atlyginimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsakovo pusėje – UAB DB „PZU Lietuva“,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo subrogacijos tvarka 48 537,63 Lt nuostoliams, patirtiems išmokėjus draudimo išmoką dėl sugadinto turto, atlyginti, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje nurodyta, kad ieškovo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sudaryta Įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo sutartimi Nr. ĮT016463 (toliau – Draudimo sutartis) buvo apdraustos patalpos ( - ), ir jose esantis turtas 2012-07-22 apdraustos patalpos buvo užlietos, trūkus penkto aukšto patalpose sumontuotam vandens šildytuvui. Ieškinyje teigiama, kad dėl turto užliejimo atsakomybė tenka atsakovui UAB „Inservis“, kuris 2011-06-23 Administruojamų patalpų eksploatavimo sutarties Nr. (5.6)-57-62 (toliau – Eksploatavimo sutartis), sudarytos su VMI, pagrindu teikia pastato administravimo paslaugas ir privalėjo užtikrinti vandens šildytuvų patikrą, tačiau prievolės tinkamai neįvykdė ir dėl to įvyko vandens šildytuvo avarija. Ieškovas, ištyręs avarijos aplinkybes, įvykį pripažino draudžiamuoju ir, vadovaudamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 48 537,63 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškinyje nurodyta, kada atsakovui, kaip pastato administratoriui, kyla atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes atsakomybės subjektu yra ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Remdamasis CK 6.263, 6.266, 6.1015 straipsnių nuostatomis, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 48 537,63 Lt nuostoliams atlyginti.

4Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką, vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą; turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Atsiliepime teigiama, kad ieškovas, prieš išmokėdamas draudimo išmoką, privalėjo atidžiai ir rūpestingai nustatyti draudžiamojo įvykio buvimo faktą, objektyviai bei visapusiškai ištirti visas įvykio aplinkybes, tačiau to nepadarė, tik gavo Pastato eksploatavimo sutarties kopiją, išsiaiškino, kas yra Pastato administratorius, ir padarė formalią išvadą, jog dėl avarijos atsakingas Pastato administratorius. Ieškovas privalo įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Atsakovo teigimu, ieškovas nenurodo ir neįrodo, kokius atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie galėjo lemti vandens šaldytuvo avariją – jo vidinės talpos trūkimą. Vykdydamas Eksploatavimo sutarties sąlygas, atsakovas kiekvieną mėnesį tinkamai atliko vandens šildytuvų Pastate patikrą; tai patvirtina 2012 m. kiekvieną mėnesį atliktų darbų aktai. UAB „Inservis“ darbuotojai, apžiūrėję trūkusį vandens šildytuvą, 2012-07-24 defektiniame akte nustatė, kad, atlikus boilerio vidaus komponentų apžiūrą, užkalkėjimo požymių nenustatyta; galima boilerio trūkimo priežastis – hidrosmūgis. Pasak atsakovo, vandens šildytuvo vidinės talpos trūkimo priežastis buvo ne netinkamai prižiūrima vandentiekio sistemas ir (ar) jos išoriniai elementai, ne šildytuvo netinkamas prijungimas prie Pastato vandentiekio sistemos, bet hidrosmūgis. Nakties metu mieste vanduo beveik nevartojamas, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ siurblinės dirba budinčiu režimu. Tuo tarpu piko valandomis, kai suvartojama daugiausia vandens, siurblinės veikia visu pajėgumu. Dėl magistralinių tinklų ilgio atsiranda slėgio reguliavimo inertiškumas, slėgio svyravimai, kurie gali viršyti įprastas reikšmes, sukeldami hidrosmūgį. UAB „Vilniaus vandenys“ palaiko nuo 4 iki 6 bar slėgį. Vandens šildytuvams gamintojai komplektuoja apsauginius 6 bar vožtuvus, o korpusas turi išlaikyti iki 10 bar slėgį. Prie žemesnio nei 6 bar slėgio boileris gali sutrūkti tik dėl korozijos arba gamyklinio broko. Atsiliepime teigiama, kad ginčo atveju vandens šildytuvas buvo naujas, sumontuotas tinkamai (kai montavimas nekokybiškas, tai visi nesandarumai išaiškėja jį prijungus arba per kelias dienas po prijungimo, kai ima šlapiuoti sujungimo vietos); montavimui naudotos medžiagos, gamintojų duomenimis, išlaiko ne mažiau kaip 10 bar, be to, nekokybiškas montavimas niekada nesukelia staigių užpylimų. Nuolat vykdytų apžiūrų metu nebuvo pastebėta jokios vandens šildytuvo korozijos. Pasak atsakovo, vienintelė realiai įmanoma ginčo vandens šildytuvo vidinės talpos trūkimo priežastis – gamyklinis brokas. Atsakovo teigimu, vandens šildytuvo trūkimas niekaip nesusijęs su atsakovo pagal Administravimo sutartį atliekama Pastato priežiūra ir (ar) šio vandens šildytuvo patikra. Nei Pastato prižiūrėtojas, nei savininkas objektyviai neturėjo galimybių nustatyti (pastebėti) vandens šildytuvo gamyklinį broką ir (ar) objektyviai numatyti, jog šildytuvas gali neišlaikyti vandens slėgio bei trūkti. Dėl to nėra ne tik neteisėtų atsakovo veiksmų, bet ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir šildytuvo avarijos, dėl kurios atsirado žala. Be to, žala nepreziumuojama, todėl žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad patyrė žalą. Nagrinėjamu atveju patirtos žalos faktą ir dydį ieškovas grindžia UAB „Dangų centras“ 2012 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktu (akte nurodytų darbų ir medžiagų bendra suma – 45 972,28 Lt) ir UAB „Atea“ 2012-12-07 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0080934 (sąskaitos suma – 6537,63 Lt). Prie ieškinio pridėtame 2013-01-07 draudžiamojo įvykio tyrimo akte nurodyta, kad draudimo išmoka – 6537,63 Lt, regreso ir įvykio išklotinėse – kad VMI išmokėta: 2013-01-07 – 6537,63 Lt; 2013-03-01 – 42 000 Lt; taigi iš viso išmokėta 48 537,63 Lt dydžio draudimo išmoka. Atsiliepime pažymėta, kad 2013-03-01 išmokos dydis nesutampa su UAB „Dangų centras“ 2012 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte nurodyta suma. Be to, UAB „Dangų centras“ 2012 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktas, UAB „Altea“ 2012-12-07 PVM sąskaita-faktūra, regreso ir įvykių išklotinės apskritai nepatvirtina ir neįrodo nei žalos Patalpoms fakto, nei jos dydžio; atliktų darbų akte ir PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kiek gali kainuoti (kainavo) patalpų remonto darbai ir kompiuterinė technika, tačiau nėra jokių įrodymų, kodėl vienokie ar kitokie darbai, kompiuterinės technikos įsigijimas lemti neva neteisėtų atsakovo veiksmų ir (ar) susiję su neva neteisėtais atsakovo veiksmais. Atsakovo teigimu, nėra jokių įrodymų, kad atliktų darbų aktas parengtas kompetentingų asmenų, nėra sąmatos, pagrindžiančios atliktų darbų apimtis, sudėtį, kainą. Nepridėta nuotraukų ar kitokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie dėl avarijos padarytą žalą, Pastato patalpų būklę, jų pažeidimus. Be to, atliktų darbų aktas parengtas vienašališkai, atsakovas nedalyvavo nei nustatant Pastato savininkui padarytą žalą, nei sudarant reikalingų atlikti darbų sąmatą, nei atliekant kitus su žalos nustatymu ir (ar) kompensavimu susijusius veiksmus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Atsiliepime teigiama, kad ieškovo reikalaujami nuostoliai yra nepagrįsti, nenurodyta ir neįrodyta, kokio dydžio nuostoliai patirti būtent dėl atsakovo veiksmų. Be to, nėra jokių įrodymų, kokiomis medžiagomis buvo įrengtos patalpos iki užpylimo, kokia būtent kompiuterinė technika sugadinta avarijos metu. Kai nėra tokių duomenų, patenkinus ieškinį, ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Remdamasis tuo, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos dydžio, taip pat priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, atsakovas prašo ieškinį atmesti.

5Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų atsakovo veiksmų, lėmusių vandens šildytuvo avariją, tuo tarpu atsakovo pateikti 2012 m. atliktų inžinerinių sistemų patikrų aktai patvirtina, jog atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas pagal su VMI sudarytą Eksploatavimo sutartį. 2012-07-18 , t. y. likus keturioms dienoms iki ginčo įvykio, atsakovas taip pat atliko vandens šildytuvų patikrą, tačiau nenustatė jokių šildytuvo trūkumų. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su kompetentingų atsakovo specialistų padaryta išvada, kad vandens šildytuvo vidinės talpos trūkimo priežastis – gamyklinis brokas, dėl kurio atsakovas nėra atsakingas. Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškovas neįrodė ir kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovo vykdytos Pastato netinkamos priežiūros ir žalos atsiradimo. Nagrinėjamu atveju žalos atsiradimą lėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai, bet trūkusio vandens šildytuvo gamintojo (pardavėjo) veiksmai, todėl būtent šiems subjektams, o ne atsakovui ieškovas turėtų reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškovui neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsakovą pripažinti atsakingu už reikalaujamą atlyginti žalą. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovo prašomos atlyginti žalos dydis – nepagrįstas. Ginčo įvykio metu sugadintos patalpos buvo ne naujos, eksploatuojamos ilgą laiką; ieškovas nepateikė įrodymų, kad prieš įvykį patalpos buvo suremontuotos. Atsižvelgiant į tai, įvykio metu sugadintam nekilnojamajam turtui turi būti taikomas Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas 13 proc. fizinio nusidėvėjimo koeficientas. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovas nepateikė įvykio metu apgadintų kompiuterių įsigijimo dokumentų, iš kurių būtų matyti jų įsigijimo metai, atsižvelgiant į juos kompiuterių remontui naudotoms medžiagoms taip pat turėtų būti taikomas nusidėvėjimo procentas. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad ieškovo pateiktame UAB „Dangų centras“ atliktų darbų akte nurodytos darbų apimtys (medžiagų kiekis) nesutampa su ieškovo 2012-07-24 defektiniame akte nurodytais patalpų sugadinimais ir jų apimtimi: defektiniame akte, nurodant 504 ir 505 kabinetų sugadinimus, nenustatytas deformuotų grindų plotas, todėl kritiškai vertintini atliktų darbų akte nurodyti šių kabinetų remontui sunaudotų medžiagų kiekiai; atliktų darbų akte nurodyta, kad 407 kabinete gruntuotos ir dažytos sienos bei pakeista palangė (3 ir 5 eilutės), tačiau defektiniame akte apskritai neužfiksuoti šio kabineto sienų ir palangės sugadinimai, nurodyta, kad sugadintos tik pakabinamų lubų plokštės; defektiniame akte dėl 404 ir 405 kabinetų nurodyti tik lubų plokščių sugadinimai, tuo tarpu iš atliktų darbų akto matyti, jog šiuose kabinetuose remontuotos ir sienos, o 405 kabinete – dar ir grindys. Esant tokioms neatitiktims, kyla pagrįstų abejonių, ar UAB „Dangų centras“ atlikto patalpų remonto metu buvo pašalinti užliejimo dėl 2012-07-22 trūkusio vandens šildytuvo, padariniai. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad, išanalizavus trečiojo asmens ir atsakovo sudarytų dviejų Bendrosios civilinės atsakomybės sutarčių, galiojusių ginčo vandens šildytuvo trūkimo metu ir draudėjo pranešimo apie ginčo įvykį metu, nuostatas, draudėjo UAB „Inservis“ praneštas įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, nes: reikalavimas dėl žalos, kilusios Draudimo sutarties Nr. 1 galiojimo laikotarpiu, pareikštas praleidus terminą tokiam reikalavimui pareikšti; pagal Draudimo sutarties Nr. 2 nuostatas, įvykis taip pat pripažintas nedraudžiamuoju, nes žala patirta ne šios sutarties galiojimo metu, o retroaktyvus laikotarpis Sutartyje nenumatytas.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje neskundžiamas joks VMI veiksmas, VMI nepareikšta jokių materialiųjų teisinių reikalavimų, prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

7Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB DB „PZU Lietuva“ pateikė prašymus bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

8Teismo posėdyje ieškovo atstovas pareiškė, kad atsisako ieškinio dalies dėl 402,92 Eur priteisimo, o kitą ieškinio dalį prašo visiškai patenkinti, nes byloje esantys įrodymai pagrindžia prašomos priteisti žalos dydį.

9Teismo posėdyje atsakovo atstovas rėmėsi atsiliepime nurodytais argumentais, prašė ieškinį atmesti dėl to, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų ir priežastinio atsakovo veiksmų bei kilusios žalos ryšio. Be to, pasak atsakovo atstovo, ieškovas nepagrindė reikalaujamos priteisti žalos dydžio: dėl avarijos sugadinti daiktai nebuvo nauji, todėl jiems turėjo būti taikomas nusidėvėjimas, tačiau ieškovas nepateikė nurodytų daiktų įsigijimo dokumentų, todėl negalima nustatyti jų nusidėvėjimo procento.

10Bylos dalis dėl 402,92 Eur priteisimo nutrauktina

11Teismo posėdyje, vykusiame 2015-04-09, ieškovo atstovas nurodė, kad atsisako ieškinio dalies dėl 402,92 Eur priteisimo, nes sutinka, jog, reikalaujant nuostolių iš atsakingo už žalą asmens, turi būti įvertintas nekilnojamojo turto, kuriam padaryta žala, nusidėvėjimas. Ieškovo atstovas nurodė, kad jam žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės.

12CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako ieškinio dalies dėl 402,92 Eur nuostolių dalies priteisimo, toks ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl atsisakymas priimtinas ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

13Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

14Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovui grąžinama 75 proc. už atsisakytą ieškinio dalį (402,92 Eur) sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 6,8 Eur.

15Ieškinys tenkintinas iš dalies

16Byloje nustatyta, kad pagal UAB „Invalda Service“ (dabar – UAB „Inservis“) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-06-23 sudarytą Administracinių patalpų ( - ), eksploatavimo sutartį Nr. (5.6)-57-62 atsakovas UAB „Inservis“ įsipareigojo už užmokestį teikti Sutartyje aptartas pastato ( - ) (toliau – Pastatas), inžinerinių sistemų priežiūros ir gedimų šalinimo paslaugas (vandentiekio ir nuotekų sistemos, šildymo sistemos, žemos įtampos elektros sistemos, apšvietimo sistemos) (b. l. 39-45).

172012-07-22 pastate įvyko avarija – trūko vandens šildytuvo, esančio Pastato penktajame aukšte virtuvės patalpose, vidinė vandens talpa, dėl to vandeniu buvo užlietos antrame-penktame aukštuose esančios patalpos, sugadintas jose esantis turtas (b. l. 20).

18UAB „Inservis“ darbuotojai, apžiūrėję trūkusį vandens šildytuvą, 2012-07-24 defektiniame akte nurodė, kad, „demontavus boilerį ir atlikus boilerio vidaus komponentų apžiūrą, nustatyta, kad trūkusi boilerio vidinė talpa. Užkalkėjimo požymių nenustatyta. Galima boilerio trūkimo priežastis – hidrosmūgis“ (b. l. 75).

19Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir BTA draudimas sudaryta Įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo sutartimi, kuria patvirtinti 2012-02-01 išduotas draudimo liudijimas (polisas) Nr. ĮT016463, buvo apdraustos ( - ), esančios patalpos (Objektas Nr. 2) ir jose esantis kilnojamasis turtas (objektas Nr. 1) atstatomąja verte (b. l. 13).

20Atlikęs draudžiamojo įvykio tyrimą, draudikas (ieškovas) draudėjui (trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) išmokėjo 6537,63 Lt draudimo išmoką už sugadinto kilnojamojo turto (kompiuterių) remontą ir 42 000 Lt draudimo išmoką už sugadintų patalpų remontą (b. l. 12, 14-15, 18, 23).

21Remdamasis tuo, kad žala draudėjui turtui padaryta dėl atsakovo netinkamai vykdytos vandens šildytuvo priežiūros, draudikas, išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką, pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 14 057,47 Eur (48 537,63 Lt) nuostoliams atlyginti.

22Bylos nagrinėjimo metu ieškovui atsisakius ieškinio dalies dėl 402,92 Eur, iš atsakovo prašoma priteisti 13 654,55 Eur nuostoliams atlyginti.

23Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

24Ieškovas, reikalaudamas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, teigia, kad šiuo atveju atsakovui taikytina griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, nes atsakovas, vadovaujantis su VMI sudarytos 2011-06-23 Administruojamų patalpų eksploatavimo sutarties Nr. (5.6)-57-62 nuostatomis, laikytinas žalą sukėlusio įrenginio (vandens šildytuvo) valdytoju.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; kt.).

26Nagrinėjamu atveju 2011-06-23 Eksploatavimo sutarties pagrindu atsakovui, be kita ko, pavesta vykdyti pastato ( - ), inžinerinių sistemų priežiūrą, šalinti gedimus. Iš atsakovo pateiktų 2012 m. atliktų darbų aktų matyti, kad atsakovas kiekvieną mėnesį atlikdavo Pastate esančių vandens šildytuvų patikrą (b. l. 63-74). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas UAB „Inservis“ laikytinas Pastato inžinerinių sistemų valdytoju prievolinės teisės pagrindu, todėl turi atsakyti už žalą, kilusią dėl netinkamos inžinerinių sistemų priežiūros ir jos objektų trūkumų.

27Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, jeigu užliejimo vandeniu priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

28Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju suprantami kaip statinio ar įrenginių savininko (valdytojo) nesugebėjimas tvarkyti turtą taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo šaltinio. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo valdomo šaltinio, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad užpylimo židinys yra atsakovo valdomas šaltinis, o ne kiti šaltiniai. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš atsakovo valdomo šaltinio. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

29Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nagrinėjamu atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad Pastato patalpoms žala padaryta ne dėl trūkusio vandens šildytuvo konstrukcinių trūkumų, ne dėl netinkamai vykdytos šio objekto priežiūros, bet dėl kitų, nuo atsakovo, kaip ginčo įrenginio valdytojo, nepriklausančių priežasčių.

30Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas remiasi tuo, kad jis tinkamai vykdė vandens šildytuvų priežiūrą, atliktų darbų aktai patvirtina, jog šių įrenginių patikra buvo atliekama kas mėnesį, jokių korozijos, galimo vandens pratekėjimo požymių nebuvo nustatyta. Pasak atsakovo, vienintelė realiai įmanoma ginčo vandens šildytuvo vidinės talpos trūkimo priežastis yra gamyklinis brokas. Taip teigdamas, atsakovas turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo poziciją dėl trūkusio vandens šildytuvo gamyklinio broko (CPK 12, 178 straipsniai).

31Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad nėra galimybės atlikti ginčo vandens šildytuvo trūkimo priežasties nustatymo ekspertizę, nes šis šildytuvas netrukus po avarijos buvo utilizuotas atsakovo darbuotojų. Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad ginčo objektu esantis vandens šildytuvas nebuvo išsaugotas dėl darbuotojų neišmanymo. Teismas pažymi, kad atsakovas UAB „Inservis“ yra juridinis asmuo, kuris teikia profesionalias pastatų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, taigi jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovo techniniai darbuotojai, faktiškai išmontavę ginčo vandens šildytuvą, sprendimą jį utilizuoti priėmė neinformavę kompetentingų UAB „Inservis“ asmenų. Be to, atsakovas yra atsakingas už visų savo darbuotojų veiksmus (CK 6.264 straipsnis). Nagrinėjamu atveju buvo akivaizdu, kad dėl įvykusios vandens šildytuvo avarijos sugadintos patalpos, jose esantis turtas, taigi gali kilti žalos atlyginimo klausimas. Tokiomis aplinkybėmis atsakovas turėjo suprasti, kad trūkusį vandens šildytuvą reikėtų saugoti tol, kol bus tiriamos žalos atsiradimo aplinkybės. Utilizavęs įrenginį, dėl kurio gedimo padaryta žala eksploatuojamo Pastato patalpoms ir jose buvusiam turtui, atsakovas suvaržė savo galimybes įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, nesutikdamas su ieškiniu.

32Teigdamas, kad ginčo vandens šildytuvas trūko ne dėl netinkamos jo priežiūros, bet dėl gamyklinio broko, atsakovas remiasi UAB „Inservis“ darbuotojų, apžiūrėjusių trūkusį įrenginį, 2012-07-24 defektiniu aktu Nr. 12-177, kuriame nurodyta, jog užkalkėjimo požymių nenustatyta; galima vidinės vandens talpos trūkimo priežastis – hidrosmūgis (b. l. 75), taip pat papildomai pateiktu 2015-03-10 aiškinamuoju raštu dėl hidrosmūgio (b. l. 228-229).

33Pažymėtina, kad 2012-07-24 defektinis aktas parengtas atsakovo, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, darbuotojų, todėl jis negali būti laikomas pakankamu įrodymu atsakovo nurodomai vandens šildytuvo vidinės talpos trūkimo priežasčiai nustatyti. Be to, šiame akte įvardyta galima priežastis. Atsakovo pateiktas 2015-03-10 aiškinamasis raštas dėl hidraulinio smūgio mechanizmo nagrinėjamu atveju nėra pakankamas įrodymas atsakovo pozicijai dėl vandens šildytuvo trūkimo priežasties pagrįsti. Be atsakovo atstovų paaiškinimų, byloje nėra kitų įrodymų, įvertinęs kuriuos kartu su 2012-07-24 defektiniu aktu, 2015-03-10 aiškinamuoju raštu, teismas turėtų pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo vandens šildytuvo vidinė talpa trūko dėl gamyklinio broko.

34Atsikirsdamas į ieškinį, atsakovas teigia, kad į bylą pateikti 2012 m. kas mėnesį atliktų darbų aktai įrodo, jog atsakovas tinkamai vykdė sutartines pareigas prižiūrėti Pastato vandentiekio sistemas, taip pat atlikti vandens šildytuvų patikrą.

35Iš atsakovo pateiktų 2012 m. atliktų darbų aktų matyti, kad atsakovo darbuotojai kiekvieną mėnesį tikrindavo inžinerines sistemas, atlikdavo vandens šildytuvų patikrą (b. l. 63-74). Šių įrenginių patikra buvo atlikta ir 2012-07-18, t. y. likus keturioms dienoms iki 2012-07-22 ginčo vandens šildytuvo trūkimo (b. l. 69). Atliktų darbų akte nėra įrašų apie nustatytus inžinerinių sistemų ir įrenginių trūkumus. Kita vertus, pažymėtina tai, kad pateiktuose atliktų darbų aktuose detaliau nenurodyta, kaip buvo atliekamos patikros. Atsakovo atstovas teismo posėdyje negalėjo konkretizuoti patikros veiksmų turinio.

36Teismo vertinimu, 2012 m. atliktų darbų aktai, kuriais remiasi atsakovas, nėra tokie informatyvūs, kad teiktų pagrindą daryti išvadą, jog vienintelė ginčo vandens šildytuvo trūkimo priežastis – gamyklinis brokas.

37Bylos nagrinėjimo metu aiškinantis ginčo vandens šildytuvo įrengimo aplinkybes, 2014-11-05 teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas atsakovo darbuotojas A. A. nurodė, kad trūkęs vandens šildytuvas Pastate buvo sumontuotas prieš dieną iki jo trūkimo. Teismui nustačius terminą pateikti su vandens šildytuvo sumontavimu susijusius dokumentus, atsakovas 2014-11-19 raštu informavo, kad nepavyko rasti jokių ginčo vandens šildytuvo įsigijimo ir (ar) sumontavimo dokumentų; vandens šildytuvą pirko pats užsakovas, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija, o šio įrenginio įsigijimo ir garantiniai dokumentai buvo sunaikinti įvykio metu. Be to, atsakovas teismui pateiktame rašte nurodė, kad, papildomai apklaustas bendrovės darbuotojas A. A. paaiškino, jog trūkęs šildytuvas buvo sumontuotas ne dieną prieš įvykį, o 2012 m. sausio ar vasario mėn.

38Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlius pateikti papildomų įrodymų, trečiasis asmuo VMI pateikė duomenis, kad ginčo šildytuvas įsigytas 2011-12-28 (b. l. 204-205; 206-207).

39Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo vandens šildytuvas buvo sumontuotas Pastate esančios virtuvės, skirtos įstaigos darbuotojams, patalpose. Iš bylos duomenų neaišku, kodėl ginčo įrenginio įsigijimo ir sumontavimo dokumentai buvo virtuvės patalpose, o ne atsakovo, kaip Pastato ir jo inžinerinių sistemų, įrenginių administratoriaus, dispozicijoje ar trečiojo asmens VMI administracijos patalpose.

40Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčo vandens šildytuvas trūko garantiniu laikotarpiu. Tokiu atveju buvo svarbu išsaugoti ginčo įrenginį ir pasinaudoti garantiniu laikotarpiu suteikiamomis teisėmis, tuo tarpu jis buvo utilizuotas. Byloje nėra duomenų, kad ginčo įrenginys 2012-07-24 utilizuotas po to, kai buvo apsvarstyta galimybė pasinaudoti garantija, ir padaryta išvada, jog pasinaudoti garantija neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl užliejimo metu sunaikintų šio įrenginio įsigijimo bei garantinių dokumentų. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo įrenginio dokumentai dėl užliejimo buvo sunaikinti ar sugadinti taip, jog jais objektyviai nebuvo įmanoma pasinaudoti, siekiant garantinės apsaugos.

41Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo našta negali būti perkelta teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

42Išanalizavęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumą, teismas prieina prie išvados, kad yra pagrindas konstatuoti esant visas būtinas sąlygas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl jo valdyto įrenginio – vandens šildytuvo – trūkimo padarytos žalos atlyginimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis ).

43Vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovo neteisėtus veiksmus įrodo tai, kad jis, kaip Pastato inžinerinių sistemų ir ginčo vandens šildytuvo valdytojas, neužtikrino, jog valdomas objektas nesukeltų žalos. Trūkus atsakovo valdomam įrenginiui, buvo užlietos vandeniu ir sugadintos Pastato patalpos ir jose esantis turtas, t. y. padaryta žala, kurios faktą įrodo ieškovo 2014-10-07 pateiktos į bylą nuotraukos, taip pat patalpų apžiūros aktai, aktai dėl sugadinto turto (kompiuterių). Byloje yra pakankamai įrodymų, kad nurodyta žala Pastato patalpoms ir jose esančiam turtui atsirado dėl atsakovo valdomo įrenginio trūkimo, atsakovui neužtikrinus jo priežiūros taip, kad šis įrenginys nesukeltų žalos. Tai patvirtina priežastinio ryšio buvimą. Atsakovo pateiktų įrodymų nepakanka tam, jog būtų pagrindas daryti išvadą, kad aptariama žala padaryta ne dėl netinkamai vykdytos trūkusio vandens šildytuvo priežiūros, bet dėl kitų, nuo atsakovo, kaip šio įrenginio valdytojo, nepriklausančių priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas pagrįstai reikalauja taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

44Dėl žalos dydžio

45Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas subrogacinį reikalavimą, prašo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek sumokėjo draudimo išmokos draudėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal sudarytą Turto draudimo sutartį.

46Pažymėtina, kad išmokėta draudimo išmoka ne visais atvejais sutampa su žalos, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, dydžiu. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, turi teisę reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kokio būtų turėjęs teisę reikalauti žalą patyręs asmuo.

47Bylos duomenimis, ieškovas sumokėjo draudėjui 6537,63 Lt draudimo išmoką už kompiuterių remontą, remdamasis UAB „ATEA“ 2012-12-08 kompiuterinės įrangos remonto aktu Nr. (9.2)-91, ir 42 000 Lt draudimo išmoką už sugadintų patalpų remontą, remdamasis UAB „Dangų centras“ 2012 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktu.

48Atsakovas, kvestionuodamas ieškovo prašomos priteisti žalos dydį, be kita ko, teigia, kad nėra įrodymų, jog atliktų darbų aktas, pagal kurį ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, parengtas kompetentingų asmenų, nėra sąmatos, pagrindžiančios atliktų darbų apimtis, sudėtį, kainą; nepridėta nuotraukų ar kitokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie dėl avarijos padarytą žalą, t. y. Pastato patalpų būklę, jų pažeidimus. Be to, atliktų darbų aktas parengtas vienašališkai, atsakovas nedalyvavo nustatant Pastato savininkui padarytą žalą, atliekant kitus su žalos nustatymu ir (ar) kompensavimu susijusius veiksmus.

49Teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais tokių atsakovo argumentų.

50Duomenys apie darbų apimtis, sudėtį, kainą nurodyti pačiame akte. Bylos nagrinėjimo metu (2014-10-07) ieškovas pateikė 2012-07-24 darytas nuotraukas, kuriose užfiksuota patalpų būklė po ginčo įvykio, taip pat 2012-07-24 defektinį aktą, 2012-07-25 pranešimą apie įvykį, kuriame užfiksuoti tam tikri patalpų sugadinimai, 2012-08-14 papildomos apžiūros aktą. Atsakovas, būdamas Pastato, kuriame įvyko vandens šildytuvo avarija, administratorius, turėjo galimybę pats užfiksuoti patalpų būklę po avarijos, domėtis, kaip sugadintą turtą apdraudusi Bendrovė nustatinėja žalą.

51Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydį kvestionuoja, teigdami, kad skiriasi po ieškovo atliktos apžiūros parengtame 2012-07-24 defektiniame akte ir UAB „Dangų centras“ atliktų darbų akte nurodyti sugadinimai bei jų apimtys. Pasak atsakovo, ieškovas neįrodė UAB „Dangų centras“ atliktų darbų priežastinio ryšio su patalpų sugadinimais, atsiradusiais dėl vandens šildytuvo avarijos, būtent dėl ginčo avarijos padarytų sugadinimų apimties.

52Iš UAB „Dangų centras“ 2012 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akto matyti, kad 407 kabinete buvo sutvarkytos sienos (glaistant, šlifuojant, gruntuojant ir dažant 2 kartus), pakeistos lubų plokštės ir palangė; 406 kabinete taip pat sutvarkytos sienos (glaistant, šlifuojant, gruntuojant ir dažant 2 kartus), pakeistos lubų plokštės, palangė, nuardyta ir pakeista grindų danga; 405 kabinete sutvarkytos sienos (glaistant, šlifuojant, gruntuojant ir dažant 2 kartus), pakeistos lubų plokštės, nuardyta ir pakeista grindų danga; 404 kabinete buvo demontuotos ir iš naujo sumontuotos gipso kartono plokštės, atlikti lubų, aptaisytų gipso kartono plokštėmis, glaistymo ir dažymo darbai; sutvarkytos sienos (glaistant, šlifuojant, gruntuojant ir dažant 2 kartus); 403, 504 ir 505 kabinetuose buvo nuardyta ir pakeista grindų danga; koridoriuje nuardyta ir pakeista grindų danga; taip pat atlikta kitų darbų: išnešti ir vėl sunešti baldai, išvežtos šiukšlės (b. l. 30-31).

532012-07-24 ieškovo sudarytame defektiniame akte nurodyta, kad sugadinta: 4 aukšte – pakabinamų lubų plokštės (7 vnt.), 404 kabinete – gipso kartono lubos (17,46 kv. m), 405, 406 kabinetuose – pakabinamų lubų plokštės (apie 55 ir apie 27 vnt.); vandens nubėgimo žymės ant sienos (8,66x2,65 m), sukrypusios grindys, pradeda deformuotis (0,61x3,1 m); išsipūtusi palangė (0,29x1,37 m); 407 kabinete – pakabinamų lubų plokštės (23 vnt.); 5 aukšto virtuvėlės spintelė (0,55x0,84, 0,8x0,1 plokštės); 505, 504 kabinetuose deformuotos grindys (b. l. 27).

542012-07-25 pranešime apie įvykį nurodyta, kad, Pastato 5 aukšte trūkus vandens šildytuvui, vandeniu užpilti 504, 505, 403, 404, 405, 406, 407 kabinetai, dalis 4 aukšto koridoriaus; užpilti kabinetuose esantys baldai, 3 kompiuteriai, vienas spausdintuvas.

55Patalpų sugadinimai pažymėti ir pridėtuose patalpų planuose: dėl 404 kabineto pažymėti lubų ir stalo sugadinimai; dėl 405 kabineto – lubos, 2 spintos, 2 stalai; dėl 406, 407 kabinetų – lubos; koridoriaus – lubos; 504 kabinete – grindys; 505 kabinete – grindys (b. l. 21-22).

56Trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų parengtame 2012-07-23 patalpų apžiūros akte nurodyta, jog, 2012-07-22 trūkus vandens šildytuvui, esančiam penktame aukšte, užpilti 504 ir 505 kabinetai, ketvirtame aukšte – 403, 404, 405, 406, 407 kabinetai; užpylimo metu sugadinta lubų ir sienų apdaila, grindys, palangės; penktojo aukšto kabinetuose nuo drėgmės iškėlė grindis; taip pat užpilti 9 kompiuteriai, kabinetuose esantys dokumentai, baldai (b. l. 20).

572012-08-14 papildomos apžiūros akte nurodyta, kad 407 kabinete – vandens nubėgimo žymės ant sienų, išsipūtusi nuo drėgmės palangė; 403 kabinete – sugadintos grindys; 4 aukšto koridoriuje – sugadintos grindys (b. l. 227).

58Aptartuose dokumentuose sugadinimai nurodyti jų išsamiau nedetalizuojant, sugadinimų apimtys nurodytos apytiksliai. Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patalpų užliejimo atveju kai kurių sugadinimų ir jų apimties iš karto neįmanoma tiksliai nustatyti, nes jie paaiškėja po tam tikro laiko (pvz., sienų, grindų pažeidimai, jų apimtis išryškėja po tam tikro laiko, kai drėgmė įsiskverbia į medžiagas). Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad 2012-07-24 defektiniame akte, 2012-07-25 pranešime apie įvykį nurodyta mažiau sugadinimų, nei UAB „Dangų centro“ atliktų darbų akte, pati savaime nėra pagrindas teigti, jog ieškovo nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas. Sprendžiant dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, vertintina visų byloje surinktų duomenų visuma.

59Pažymėtina tai, kad draudiko atstovų 2012-07-24 sudarytas defektinis aktas parengtas praėjus dviem dienoms po patalpų užliejimo vandeniu. Po tam tikro laiko išryškėjus papildomų defektų, sudarytas papildomos apžiūros 2012-08-14 aktas (b. l. 226-227).

60Ieškovas yra turto draudimo srities profesionalas, taigi jam neabejotinai žinoma, kaip turi būti įforminami dėl draudžiamojo įvykio atsiradę turto sugadinimai, pagal kuriuos nustatomas turtui padarytos žalos dydis. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovui, reikalaujančiam iš atsakovo žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, tenka pareiga įrodyti dėl trūkusio vandens šildytuvo patalpoms padarytus sugadinimus. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad be 2012-07-24 defektiniame akte, 2014-08-14 papildomos apžiūros akte, kituose bylos dokumentuose užfiksuotų sugadinimų buvo nustatyta papildomų, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą už tuos UAB „Dangų centras“ 2012 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte nurodytus darbus, kurie atlikti dėl byloje esančiuose įrodymuose neužfiksuotų sugadinimų.

61Kartu pažymėtina, kad atsakovas, kvestionuodamas ieškovo prašomą priteisti žalos dydį, turi konkrečiai nurodyti, kokius darbus laiko nesusijusiais su ginčo įvykiu, kokia apimtimi tam tikri darbai nepagrįsti, ir pateikti įrodymus savo argumentams patvirtinti (CPK 12, 178 straipsniai).

62Nagrinėjamu atveju atsakovas, trečiasis asmuo rėmėsi tuo, kad pagal atliktų darbų aktą 407 kabinete gruntuotos bei dažytos sienos, pakeista palangė (2, 3, 5 eilutės), tačiau ieškovo sudarytame 2012-07-24 defektiniame akte nieko nenurodyta apie sienų ir palangės sugadinimus, pažymėta tik apie pakabinamų lubų plokščių sugadinimą; dėl 404, 405 kabinetų 2012-07-24 defektiniame akte nurodyta tik dėl lubų plokščių, tuo tarpu iš atliktų darbų akto matyti, kad buvo remontuotos ir sienos, o 405 kabinete – dar ir grindys.

63Jau pasisakyta, kad patalpų sugadinimo dėl užliejimo vandeniu defektai paprastai išryškėja praėjus tam tikram laikui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2012-08-14 buvo atlikta papildoma apžiūra, kurios metu, be kita ko, nustatyta, jog 407 kabinete yra vandens nubėgimo ant sienų žymės, išsipūtusi nuo drėgmės palangė (b. l. 227). Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus, kad 404 kabinete įrengtos pakabinamos gipso kartono lubos; tarp lubų ir sienų siūlės įrengtos be šešėlinės siūlės; vadovaujantis pakabinamų lubų įrengimo technologija, neįmanoma pakeisti lubų gipso kartono plokščių, nepažeidus sienų, todėl, vertinant patalpų remontą, įvertinti sienų remonto darbai (b. l. 217). Atsakovas, trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus, todėl jų argumentai dėl 407 kabineto sienų remonto ir palangės pakeitimo darbų, taip pat dėl 404 kabineto sienų remonto darbų nepagrįstumo atmestini (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau pripažintina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kuriuose būtų tam tikru būdu užfiksuoti 405 kabineto sienų, taip pat grindų sugadinimai. Pabrėžtina, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, buvo pasiūlyta pateikti papildomų įrodymų tiek ieškinio reikalavimams, tiek nesutikimui su ieškiniu pagrįsti. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kad 2012-09-18 buvo gautas turto draudėjo raštiškas pranešimas dėl papildomai pastebėtų defektų 405 kabinete, kurie apžiūros metu nebuvo pastebimi (b. l. 217). Tačiau ieškovas nepridėjo įvardyto 2012-09-18 rašytinio turto draudėjo pranešimo. Pagal byloje esančius įrodymus teismas neturi pakankamo pagrindo pripažinti įrodytais ieškovo paaiškinimus dėl 405 kabineto sienų ir grindų sugadinimų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). Minėta, ieškovas yra savo srities profesionalas, todėl privalo tinkamai užfiksuoti dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius sugadinimus. Be to, ieškovas turėjo galimybę pateikti teismui papildomų įrodymų, tačiau tokių įrodymų dėl 405 kabineto sugadinimų nepateikė. Dėl to ieškovui tenka neigiami neatidaus elgesio padariniai. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovas neįrodė 405 kabineto sienų, taip pat grindų sugadinimų dėl ginčo įvykio, todėl nurodytų darbų išlaidos pripažintinos neįrodytomis ir nepriteistinos iš atsakovo (CPK 12, 178 straipsniai).

64Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas prieina prie išvados, kad ieškovo prašoma priteisti patalpų remonto suma mažintina 405 kabineto sienų ir grindų remonto kaina, t. y. 3987 Lt (1154,71 Eur); bendra visų patalpų remonto kaina mažintina nuo 26 401,14 Lt iki 22 414,14 Lt (6491,58 Eur). Kitų darbų išlaidos mažintinos atitinkamai nuo 1110 Lt iki 942,37 Lt (272,93 Eur). Dėl to bendra tiesioginių išlaidų suma mažintina nuo 27 511,14 Lt iki 23 356,51 Lt (6764,51 Eur). Pridėtinės išlaidos ir socialinio draudimo išlaidos atitinkamai mažintinos nuo 6519 Lt sumos iki 5534,52 Lt (1602,91 Eur), pelnas – nuo 680,60 Lt iki 577,82 Lt (167,35 Eur). Pagrįsta ir įrodyta teismas pripažįsta 29 468,85 Lt (8534,77 Eur) išlaidų sumą, prie kurios pridėjus 21 proc. PVM (6188,46 Lt, t. y. 1792,30 Eur), konstatuotina, kad ieškovas iš jo nurodytos pagal atliktų darbų aktą 42 000 Lt remonto išlaidų sumos įrodė 35 657,31 Lt (10 327,07 Eur) išlaidų sumos pagrįstumą (b. l. 30-31).

65Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2012-07-24 defektiniame akte dėl 504, 505 kabinetų sugadinimų nenustatytas deformuotų grindų plotas, todėl kritiškai vertintini atliktų darbų akte nurodyti šių kabinetų remontui panaudotų medžiagų kiekiai.

66Dėl sugadinimų apimties neatitikties teismas neturi pagrindo mažinti nurodytų darbų kainos, nes, minėta, sudarant defektinį aktą, tikroji sugadinimų apimtis nebuvo aiški, ji nustatyta realiai vykdant remonto darbus. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju draudimo išmoka buvo mokama ne skaičiuojant būsimus sugadinto turto atkūrimo kaštus, bet remiantis realiai atliktų patalpų remonto darbų išlaidomis, patirtomis draudėjo, sumokant UAB „Dangų centras“ už 2012 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte nurodytus darbus, kurie buvo priimti VMI sudarytos komisijos.

67Išanalizavęs ir įvertinęs šioje byloje surinktų duomenų visumą, teismas prieina prie išvados, kad ieškovas iš esmės pagrindė 35 657,31 Lt, t. y. 10 327,07 Eur, dydžio remonto išlaidas.

68Nesutikdamas su ieškovo reikalaujamu priteisti žalos dydžiu, atsakovas, be kita ko, remiasi tuo, kad, nustatant Patalpų remonto išlaidas, turi būti atsižvelgta į Patalpų nusidėvėjimą žalos atsiradimo metu.

69Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir BTA draudimas sudarytą 2012-02-01 Įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo sutartį tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas buvo apdraustas atstatomąja verte.

70Pagal BTA Įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 4 (toliau – Taisyklės), kurių pagrindu sudaryta Draudimo sutartis, 4 skyriaus, reglamentuojančio draudimo sumą ir draudimo vertę, nuostatas, turtas gali būti apdraustas atstatomąja arba likutine verte. Taisyklių 4.4.1 punkte nustatyta, kad atstatomoji vertė – tai pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių, tokios pat rūšies objektui sukurti, pagaminti, įsigyti arba pastatyti (įrengti); tuo tarpu pagal 4.4.2 punktą likutinė vertė – tai pinigų suma, kuri gaunama iš atstatomosios turto vertės atėmus šio turto nusidėvėjimą.

71Konstatuotina, kad pagal Taisyklių, kurių pagrindu ieškovas ir VMI sudarė Draudimo sutartį, nuostatas, ieškovas pagrįstai išmokėjo draudėjui VMI draudimo išmoką, neatsižvelgdamas į sugadinto turto nusidėvėjimą, nes dėl tokios sąlygos šalys susitarė Draudimo sutartimi. Tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad ieškinys atsakovui, kaip atsakingam už žalą asmeniui, ieškovo pareikštas subrogacijos pagrindu, t. y. ieškovas iš atsakovo turi teisę reikalauti tokio dydžio žalos atlyginimo, kokio dydžio žalą turėtų atlyginti nukentėjusiam asmeniui žalą padaręs asmuo. Dėl to atsakovas turi teisėtą pagrindą reikalauti, kad, nustatant realiai padarytos žalos dydį, būtų atsižvelgta į sugadinto turto nusidėvėjimą žalos atsiradimo metu.

72Vertinant nekilnojamojo turto nusidėvėjimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintais Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais, pagal kuriuos taikytinas 0,80 proc. metinis koeficientas. Ieškovo teigimu, ginčo Patalpų remontui panaudotoms medžiagoms taikytinas 9,60 proc. nusidėvėjimas, t. y. 14 491,54 Lt x 9,60 proc. = 1391,19 Lt (402,92 Eur). Atsakovo teigimu, nusidėvėjimo procentas turi būti nustatomas pagal pastato nusidėvėjimą, ir nagrinėjamu atveju nekilnojamajam turtui turi būti taikomas 22,4 proc. dydžio nusidėvėjimas.

73Teismas pažymi, kad pastatas ( - ), pastatytas 1984 m., ginčo įvykis – šio Pastato patalpos sugadintos užliejus vandeniu dėl trūkusio vandens šildytuvo 2012-07-22. Taikant 0,80 proc. metinį nusidėvėjimo koeficientą, nagrinėjamu atveju dėl Pastato patalpų sugadinimo atsiradusiems nuostoliams įvertinti taikytinas 22,4 proc. nusidėvėjimo procentas (2012 m. – 1984 m.) x 0,80 proc.).

74Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš atsakingo už žalą asmens, t. y. atsakovo, turi teisę reikalauti tokio žalos atlyginimo, kiek išlaidų reikia siekiant grąžinti žalą patyrusį asmenį (VMI) į tokią padėtį, kokia buvo iki žalos padarymo, nustatant priteistiną iš atsakovo sugadintų patalpų remonto sumą ši mažintina, įvertinant Pastato nusidėvėjimą. Sutiktina su ieškovu, kad nusidėvėjimas skaičiuotinas Patalpų remontui panaudotoms medžiagoms, tuo tarpu darbų kainai nusidėvėjimas netaikytinas.

75Ieškovas, pripažinęs, kad iš atsakovo reikalaujamas žalos atlyginimas mažintinas, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sumažino ieškinio sumą 402,92 Eur. Teismui padarius išvadą, kad turi būti taikomas 22,4 proc. nusidėvėjimas, ieškovo reikalaujama priteisti už patalpų remontą suma mažintina didesne suma.

76Pagal atliktų darbų aktą, ginčo Patalpų remontui iš viso sunaudota medžiagų už 14 491,54 Lt sumą (b. l. 30). Teismui konstatavus, kad ieškovas neįrodė 405 kabineto sienų ir grindų sugadinimo fakto, nusidėvėjimas skaičiuotinas ne nuo 14 491,54 Lt, bet nuo 12 324,54 Lt patalpų remontui sunaudotų medžiagų sumos (neskaičiuojant 405 kabineto sienoms ir grindims nurodytų sunaudotų medžiagų sumos – 2167 Lt).

77Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į ginčo patalpų nusidėvėjimą, ieškovo reikalaujama atlyginti suma mažintina 2760 Lt, t. y. 799,55 Eur, o ne 402,92 Eur, kaip teigia ieškovas.

78Apibendrinant, ieškovas iš atsakovo už ginčo patalpų remontą turi pagrindą reikalauti atlyginti 9527,52 Eur (10 327,07 Eur – 799,55 Eur) įrodytų remonto išlaidų, įvertinus ir patalpų nusidėvėjimą (skaičiuojant litais – 32 896,61 Lt (35 657,31 Lt – 2760,70 Lt).

79Dėl kompiuterinės technikos sugadinimo yra pateiktas UAB „Atga“ 2012-08-08 defektinis aktas, kuriame konstatuota, kad dviem nešiojamiems kompiuteriams HP NC6320 reikia keisti pagrindines plokštes, kurių vienos kaina – 1914 Lt + PVM; personaliniam kompiuteriui HP DC7900SFF reikia keisti pagrindinę plokštę, kurios kaina – 950 Lt + PVM; kompiuterio HP FL472A SN monitorius CZK84200F2 – neremontuojamas, naujas analogiškas kainuoja 625 Lt + PVM.

80Iš UAB „ATEA“ 2012-12-08 kompiuterinės įrangos remonto akto Nr. (9.2)-91, kuriuo remdamasis ieškovas išmokėjo VMI draudimo išmoką, matyti, kad buvo pakeista kompiuterio HP DC7900SFF plokštė, kurios kaina – 950 Lt, dviejų kompiuterių HP NC6320 plokštės, kurių bendra kaina – 3828 Lt, taip pat monitorius CPQ LA2306X, kurio kaina – 625 Lt; iš viso remontui panaudotų dalių kaina su PVM – 6537,63 Lt.

81Atsižvelgiant į tai, kad dėl užliejimo sugadinti kompiuteriai buvo remontuojami, o ne vietoje jų įsigyti nauji, byloje nėra duomenų, jog kompiuteriams suremontuoti galėjo būti panaudotos nenaujos detalės, taip pat tai, kad jeigu kompiuteriai nebūtų sugadinti dėl užliejimo, trečiasis asmuo nebūtų patyręs išlaidų dėl naujų detalių įsigijimo, darytina išvada, jog šiuo atveju kompiuterių remontui panaudotoms naujoms detalėms neskaičiuotinas nusidėvėjimas.

82Dėl sugadintos kompiuterinės technikos remonto ieškovui iš atsakovo priteistina 1893,43 Eur.

83Apibendrinant, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina iš viso – 11 420,95 Eur nuostolių atlyginimo (9527,52 Eur + 1893,43 Eur).

84Dėl bylinėjimosi išlaidų

85Patenkinus ieškinio dalį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 256,97 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

86Nagrinėjant elektroninę bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija 3 Eur, todėl valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

87Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

88priimti ieškovo BTA Insurance Company SE (juridinio asmens kodas 40003159840), veikiančio Lietuvoje per filialą (juridinio asmens kodas 300665654) ieškinio atsakovui UAB „Inservis“ (juridinio asmens kodas 126180446) UAB „AJ Turtas“ (juridinio asmens kodas 301085679) dalies dėl 402,92 Eur nuostolių priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.

89Grąžinti ieškovui BTA Insurance Company SE (juridinio asmens kodas 40003159840), veikiančiam Lietuvoje per filialą (juridinio asmens kodas 300665654) 6,80 Eur (šešis eurus 80 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį.

90Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

91Patenkinti ieškinio dalį.

92Priteisti iš atsakovo UAB „Inservis“ (juridinio asmens kodas 126180446) ieškovo BTA Insurance Company SE (juridinio asmens kodas 40003159840), veikiančio Lietuvoje per filialą (juridinio asmens kodas 300665654) naudai 11 420,95 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt eurų 95 euro centus) žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 420,95 Eur (vienuolikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų 95 euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo 2014-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 256,97 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 97 euro centus) žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

93Kitą ieškinio dalį atmesti.

94Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 3. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl... 5. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo... 7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė... 8. Teismo posėdyje ieškovo atstovas pareiškė, kad atsisako ieškinio dalies... 9. Teismo posėdyje atsakovo atstovas rėmėsi atsiliepime nurodytais argumentais,... 10. Bylos dalis dėl 402,92 Eur priteisimo nutrauktina... 11. Teismo posėdyje, vykusiame 2015-04-09, ieškovo atstovas nurodė, kad atsisako... 12. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas bet kurioje proceso... 13. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių,... 14. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovui grąžinama 75 proc. už... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies ... 16. Byloje nustatyta, kad pagal UAB „Invalda Service“ (dabar – UAB... 17. 2012-07-22 pastate įvyko avarija – trūko vandens šildytuvo, esančio... 18. UAB „Inservis“ darbuotojai, apžiūrėję trūkusį vandens šildytuvą,... 19. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 20. Atlikęs draudžiamojo įvykio tyrimą, draudikas (ieškovas) draudėjui... 21. Remdamasis tuo, kad žala draudėjui turtui padaryta dėl atsakovo netinkamai... 22. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui atsisakius ieškinio dalies dėl 402,92 Eur,... 23. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų... 24. Ieškovas, reikalaudamas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, teigia, kad... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1... 26. Nagrinėjamu atveju 2011-06-23 Eksploatavimo sutarties pagrindu atsakovui, be... 27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, jeigu užliejimo... 28. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju suprantami kaip statinio ar... 29. Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nagrinėjamu atveju... 30. Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas remiasi tuo, kad jis tinkamai vykdė... 31. Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad nėra galimybės atlikti... 32. Teigdamas, kad ginčo vandens šildytuvas trūko ne dėl netinkamos jo... 33. Pažymėtina, kad 2012-07-24 defektinis aktas parengtas atsakovo, kuris... 34. Atsikirsdamas į ieškinį, atsakovas teigia, kad į bylą pateikti 2012 m. kas... 35. Iš atsakovo pateiktų 2012 m. atliktų darbų aktų matyti, kad atsakovo... 36. Teismo vertinimu, 2012 m. atliktų darbų aktai, kuriais remiasi atsakovas,... 37. Bylos nagrinėjimo metu aiškinantis ginčo vandens šildytuvo įrengimo... 38. Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlius pateikti... 39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo vandens šildytuvas buvo sumontuotas... 40. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčo vandens šildytuvas... 41. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad civiliniame procese galioja... 42. Išanalizavęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumą,... 43. Vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovo neteisėtus... 44. Dėl žalos dydžio... 45. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas subrogacinį reikalavimą, prašo... 46. Pažymėtina, kad išmokėta draudimo išmoka ne visais atvejais sutampa su... 47. Bylos duomenimis, ieškovas sumokėjo draudėjui 6537,63 Lt draudimo išmoką... 48. Atsakovas, kvestionuodamas ieškovo prašomos priteisti žalos dydį, be kita... 49. Teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais tokių atsakovo argumentų.... 50. Duomenys apie darbų apimtis, sudėtį, kainą nurodyti pačiame akte. Bylos... 51. Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo reikalaujamos... 52. Iš UAB „Dangų centras“ 2012 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akto... 53. 2012-07-24 ieškovo sudarytame defektiniame akte nurodyta, kad sugadinta: 4... 54. 2012-07-25 pranešime apie įvykį nurodyta, kad, Pastato 5 aukšte trūkus... 55. Patalpų sugadinimai pažymėti ir pridėtuose patalpų planuose: dėl 404... 56. Trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų parengtame... 57. 2012-08-14 papildomos apžiūros akte nurodyta, kad 407 kabinete – vandens... 58. Aptartuose dokumentuose sugadinimai nurodyti jų išsamiau nedetalizuojant,... 59. Pažymėtina tai, kad draudiko atstovų 2012-07-24 sudarytas defektinis aktas... 60. Ieškovas yra turto draudimo srities profesionalas, taigi jam neabejotinai... 61. Kartu pažymėtina, kad atsakovas, kvestionuodamas ieškovo prašomą priteisti... 62. Nagrinėjamu atveju atsakovas, trečiasis asmuo rėmėsi tuo, kad pagal... 63. Jau pasisakyta, kad patalpų sugadinimo dėl užliejimo vandeniu defektai... 64. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas prieina prie išvados, kad ieškovo... 65. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 66. Dėl sugadinimų apimties neatitikties teismas neturi pagrindo mažinti... 67. Išanalizavęs ir įvertinęs šioje byloje surinktų duomenų visumą, teismas... 68. Nesutikdamas su ieškovo reikalaujamu priteisti žalos dydžiu, atsakovas, be... 69. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 70. Pagal BTA Įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 4... 71. Konstatuotina, kad pagal Taisyklių, kurių pagrindu ieškovas ir VMI sudarė... 72. Vertinant nekilnojamojo turto nusidėvėjimą, vadovaujamasi Lietuvos... 73. Teismas pažymi, kad pastatas ( - ), pastatytas 1984 m., ginčo įvykis –... 74. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš atsakingo už žalą asmens, t. y.... 75. Ieškovas, pripažinęs, kad iš atsakovo reikalaujamas žalos atlyginimas... 76. Pagal atliktų darbų aktą, ginčo Patalpų remontui iš viso sunaudota... 77. Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į ginčo patalpų nusidėvėjimą,... 78. Apibendrinant, ieškovas iš atsakovo už ginčo patalpų remontą turi... 79. Dėl kompiuterinės technikos sugadinimo yra pateiktas UAB „Atga“... 80. Iš UAB „ATEA“ 2012-12-08 kompiuterinės įrangos remonto akto Nr.... 81. Atsižvelgiant į tai, kad dėl užliejimo sugadinti kompiuteriai buvo... 82. Dėl sugadintos kompiuterinės technikos remonto ieškovui iš atsakovo... 83. Apibendrinant, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina iš viso – 11 420,95... 84. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 85. Patenkinus ieškinio dalį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina žyminio... 86. Nagrinėjant elektroninę bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo... 87. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260,... 88. priimti ieškovo BTA Insurance Company SE (juridinio asmens kodas 40003159840),... 89. Grąžinti ieškovui BTA Insurance Company SE (juridinio asmens kodas... 90. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių... 91. Patenkinti ieškinio dalį.... 92. Priteisti iš atsakovo UAB „Inservis“ (juridinio asmens kodas 126180446)... 93. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 94. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...