Byla e2S-2242-259/2017
Dėl draudimo atlikti veiksmus ir sutarties modifikavimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalo namai” ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl draudimo atlikti veiksmus ir sutarties modifikavimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Metalo namai“ pateikė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį, kuriame prašoma: uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2002 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ); įpareigoti atsakovę pakeisti 2002 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ), įrašant į sutartį naują nuomininką – UAB „Metalo namai“; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atsakovei imtis veiksmų, susijusių su 2002 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) nutraukimu. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė 2017 m. gegužės 19 d. pranešimu įspėjo ieškovę, kad nutrauks nuomos sutartį, pavojus dėl sutarties nutraukimo yra realus, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo, tenkinus ieškinį, įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovės UAB „Metalo namai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir uždraudė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nutraukti 2002 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
  2. Teismas, įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
  3. Teismas nurodė, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2002 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ), atsakovė 2017 m. gegužės 19 d. pranešimu yra įspėjusi apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį. Ieškinyje nurodytos aplinkybės apie galimą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą teismui sudarė pagrindą spręsti, kad nesiėmus ieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsakovė gali nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), yra nukreiptos siekiant užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų netaikius, tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Atskirajame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė nėra priėmusi sprendimo nutraukti 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) (2011-08-24 susitarimas Nr. ( - )) (toliau - Sutartis), o tiesiog informaciniu raštu pranešė ieškovei apie tai, kad toks sprendimas galimai bus priimtas ateityje. Atsakovės nuomone, ieškovės skundžiamas minėtas atsakovės raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nenustato jokių teisių ar pareigų, nesukelia ieškovei teisinių pasekmių, todėl neturėtų būti skundžiamas nei teismine, nei išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ieškovė galėtų ginčyti administracinius aktus dėl Sutarties pakeitimo ar nutraukimo, jeigu tokie būtų.
    2. Ieškovės reikalavimai ir su jais siejamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali paneigti ar sumenkinti viešojo intereso, nes grėsmė valstybės turtui yra svarbiau negu ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos.
    3. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Svarbu tai, kad Sutartis neatitinka valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, apie ką ir buvo pateikiama informacija skundžiamame rašte. Be to, teismas nemotyvavo ir neargumentavo, kokiu būdu ir kuo gali pasireikšti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba jo neįmanomas įvykdymas. Atsakovė pažymi, kad ji privalės įvykdyti bet kokį teisėtą teismo sprendimą. Taigi, nutraukus Sutartį ieškovė nepatirs jokių nuostolių ar neigiamų pasekmių, nes žemės sklypu nesinaudoja, negauna iš to jokios naudos ar pajamų.
    4. Be to, skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės reiškia, kad iš esmės išsprendžiamas ginčas net nepriėmus galutinio teismo sprendimo ir apribojama atsakovės teisė ir pareiga vykdyti jai teisės aktų pavestas funkcijas.
    5. Teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, nevertino atsakovės, kaip subjekto, teisinio statuso, kurio teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek ir patikėjimo teise valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos. Ši aplinkybė sprendžiant dėl tikslingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti vertinama kaip aplinkybė, mažinanti grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Metalo namai“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovės atskirojo skundo motyvai leidžia teigti, jog ji visiškai neįsigilino į ieškovės pateikto ieškinio esmę. Vien susipažinus su ieškovės ieškiniu akivaizdu, kad ieškovė neskundžia 2017 m. gegužės 19 d. atsakovės pranešimo ir neprašo jo panaikinti. Ieškovė šioje byloje reiškia prevencinį ieškinį ir prašo ne panaikinti informacinio pobūdžio atsakovės pranešimą, o uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vienašališkai nutraukti 2002 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ). Todėl visi atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų apskundimo tvarkos, taikomos nagrinėjant ne civilines, o administracines bylas, yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla.
    2. Nors atskirajame skunde teigiama, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neva tai paneigiami valstybinės žemės patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos, teisėti interesai tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotų žemę bei ja disponuoti, tačiau tokie apeliantės teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, visiškai nesusieti su šioje konkrečioje byloje nagrinėjama situacija ir aplinkybėmis.
    3. Atskirojo skundo argumentai suteikia pagrindą prielaidoms, kad atsakovė siekia nelaukdama galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje ne tik nutraukti žemės nuomos sutartį dėl sklypo, kuriuo naudojasi ieškovė, ir kuriame yra nuosavybės teise ieškovei priklausantys pastatai, bei per kurį eina vien tik ieškovės naudojami geležinkelio bėgiai (dar vieniems geležinkelio bėgiams tame pat žemės sklype nustatytas servitutas ir jais ieškovė nesinaudoja), bet ir šį žemės sklypą išnuomoti kitam ūkio subjektui. Taigi, pripažintina, kad atsakovės pateikto atskirojo skundo prieštaringi argumentai tik patvirtina būtinybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir tuo pačiu - skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  4. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra, galbūt, nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-625/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363/2013; 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-79-196/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016; kt.).
  5. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Metalo namai“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vienašališkai nutraukti 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) ir įpareigoti atsakovę pakeisti šią sutartį, įrašant į ją naują nuomininką – UAB „Metalo namai“. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei imtis veiksmų, susijusių su minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, konstatavęs, jog egzistuoja abi įstatyme numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsakovė pateikė atskirąjį skundą.
  6. Apeliantės teigimu, ieškovės pateiktas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškinio reikalavimu prašoma panaikinti tik informacinio pobūdžio atsakovės 2017 m. gegužės 19 d. raštą, kuriame buvo pateikta informacija apie tai, kad Sutartis neatitinka valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nes, kaip minėta šios nutarties 12 punkte, ieškinio pagrįstumo klausimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra analizuojamas, kadangi taikant laikinąsias pasaugos priemones yra sprendžiami procesinio pobūdžio teisės klausimai. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
  7. Pažymėtina, kad kaip patvirtina ieškinio turinys, šiuo atveju ieškovė neskundžia atsakovės 2017 m. gegužės 19 d. pranešimo ir neprašo jo panaikinti. Ieškovė šioje byloje reiškia prevencinį ieškinį ir prašo ne panaikinti šį informacinio pobūdžio atsakovės pranešimą, o uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2002 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ). Kita vertus, ir pati atsakovė neginčija fakto, kad 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. ( - ) „Dėl informacijos pateikimo“ ieškovei buvo pranešta apie numatomą minėtos žemės nuomos sutarties vienašališką nutraukimą suėjus dviem mėnesiams po šio rašto gavimo. Kaip teigiama ieškinyje, žemės sklype, esančiame adresu ( - ), yra ne tik ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, bet ir geležinkelio bėgiai, kuriais ieškovė nuolat naudojasi savo veikloje, transportuodama metalą. Nutraukus šio žemės sklypo nuomos sutartį, ieškovė neteks valdymo teisės žemės sklypu, praras neatlygintino naudojimosi geležinkelio bėgiais galimybę, kas įtakos didelius nuostolius, o nuosavybės teise valdomų pastatų ir įrenginių, esančių šiame žemės sklype, eksploatacija, priežiūra ir remontas būtų apsunkinta. Ieškovės teigimu, ji sutartiniu pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį žemės sklype ( - ), dėl ko, jos nuomone, vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalies, 4.165 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įgijo ir teisę į šio žemės sklypo nuomą 2002 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. ( - ) apibrėžtomis sąlygomis. Taigi, ieškovė siekia apginti savo tariamai pažeistas teises ir reiškia prevencinį ieškinį, prašydama teismo uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti šią valstybinės žemės nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas.
  8. Nors šiuo atveju skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas preliminariai įvertino pareikšto ieškinio pagrįstumą, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks vertinimas nebuvo atliktas. Ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nes ji pateiktame procesiniame dokumente aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, ir juos pateikė. Apeliantės atskirajame skunde keliami klausimai dėl ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties atitikties valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir neanalizuotini laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, kad šiuo pagrindu laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai.
  9. Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad ieškinio reikalavimai iš esmės atitinka pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kas, apeliantės nuomone, reiškia, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės yra išsprendžiamas ginčas net nepriėmus galutinio teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju ieškovė į teismą kreipėsi su prevenciniu ieškiniu, kuriuo siekiama uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-2011; kt.). Prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 straipsnis). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima, nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
  10. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir neargumentavo, kokiu būdu ir kuo gali pasireikšti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba jo neįmanomas įvykdymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė atskirajame skunde neneigia aplinkybės, kad yra siekiama nutraukti 2002 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. ( - ) ar ją pakeisti. Priešingai, tiek prie ieškinio, tiek prie atskirojo skundo pateikti priedai patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. ( - ) „Dėl informacijos pateikimo“ ieškovei buvo pranešta apie numatomą minėtos žemės nuomos sutarties vienašališką nutraukimą suėjus dviem mėnesiams po šio rašto gavimo. Apeliacinio teismo vertinimu, būtent tai sudaro pagrindą manyti esant grėsmę dėl būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo, įvykdymo. Leidus atsakovei tęsti veiksmus, susijusius su minėta žemės nuomos sutarties nutraukimu, kol įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra patvirtintas ar paneigtas ieškovės reikalavimų pagrįstumas, ir atsakovei atitinkamai modifikavus valstybinės žemės nuomos sutartį ar ją nutraukus, ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas uždrausti vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, nebetektų teisinės prasmės. Todėl ieškovės prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai. Kitoks aiškinimas galėtų neatitikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikius, tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.
  11. Apeliantė, teigdama, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamas viešasis interesas, šio savo argumento niekaip nepagrindžia, t. y. nenurodo, kuo šioje situacijoje pasireiškia viešojo intereso pažeidimas, nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti apie konkrečią žalą visuomenei ar valstybei, kuri bus padaryta pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriam teismo nutartimi taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, nereiškia viešojo intereso pažeidimo, kadangi valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis su kitais asmenimis. Deklaratyvūs atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo negali būti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.
  12. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu dėl neįvertinto atsakovės teisinio statuso. Nagrinėjamos bylos atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės, kaip valstybės institucijos, teisinis statusas, kaip yra akcentuojama atskirajame skunde, taip pat nesuponuoja vertinimo, jog neegzistuoja reali grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Minėtas skundo argumentas negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, siekiant užtikrinti ieškovės reikalavimus, nagrinėjamu atveju nustatytos (CPK 185 straipsnis). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo konkrečioje byloje tikslu; jis negali būti priemone kitiems tarp šalių kilusiems ginčams spręsti ar paveikti priešingos šalies elgesį kituose šalių ginčuose.
  13. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
  14. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų pasaugos priemonių taikymo institutą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovė UAB „Metalo namai“ atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti iš apeliantės 160 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą, kartu pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-777-186/2016; ir kt.), todėl ieškovės turėtų šiame apeliaciniame procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteisiamas.

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai