Byla 1A-296-744/2017

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, nuteistojo S. B. gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 62 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 6 d. 21.46 val. iki 2017 m. kovo 7 d. 13.42 val. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

5

  1. S. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 6 d. apie 21 val. namuose, esančiuose ( - ), žodinio konflikto metu tyčia tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kumščiu smogė į veidą patėviui L. B., ko rezultate pastarasis nuo smūgių nugriuvo ant grindų, ir gulinčiam L. B. tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kumščiu smogė į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam L. B. sukėlė fizinį skausmą.

6II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

7

  1. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
    1. Nurodo, kad neginčija nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei išvadų dėl nusikalstamos veikos buvimo ir savo kaltės ją padarant, tačiau mano, kad nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta, neadekvati jo padarytai veikai ir neatitinka įstatymo leidėjo deklaruotų jos tikslų. Mano, kad teismas netinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir dėl to padarė klaidingas bei nepagrįstas išvadas dėl bausmės, o nuosprendis keistinas paskiriant jam švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmę.
    2. Pažymi, kad skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę teismas nuosprendyje motyvavo, jog nusikaltimą jis padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnį nuosprendį ir, tai įvertinęs, teismas pripažino, kad už šio nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu. Pažymi, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis L. B. teismo prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo ir tai, kad šiuo metu gyvena viename bute su nukentėjusiuoju, vienas kitam nejaučia pykčio, nemano, kad jo ir jo patėvio L. B. santykiai bus geresni jei jis 2 mėnesius praleis laisvės atėmimo vietoje.
    3. Nurodo, kad po šio nusikaltimo padarymo jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jis nėra baustas už administracinius nusižengimus, yra registruotas darbo biržoje, pragyvenimui užsidirba dirbdamas padienius darbus. Tvirtina, kad tikrai nėra užkietėjęs nusikaltėlis ir teismas neturėjo pagrindo laikyti jo padidintai pavojingu visuomenei ir skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad byloje yra pagrindai ir sąlygos taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir tokia bausmė tikrai atitiktų jos tikslus.

83. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. B. gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras Laurynas Butvidas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11

  1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau nesutikdamas su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo ją švelninti – taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį būtent šiuo bausmės individualizavimo aspektu.
  2. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. B. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.
  3. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę S. B., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), stadiją (nusikaltimas baigtas) ir kaltės formą (nusikalstama veika padaryta tyčia). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. B. praeityje ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir už smurtinius, o jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, jis ne kartą baustas ir administracine tvarka. Spręsdamas S. B. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas nuteistajam buvo atidedamas, tačiau S. B. probacijos metu netinkamai vykdydavo jam teismo skirtus įpareigojimus, darė administracinius pažeidimus, dėl ko jo elgesys buvo ne kartą svarstytas teisme. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
  4. Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas S. B. skyrė griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nesutikti su šiuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kas rodo, jog S. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors S. B. buvo skirta griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jam buvo paskirtas minimalus įstatymo numatytas šios bausmės rūšies dydis – 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), kuris, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažintas vienu trečdaliu.
  5. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
  6. BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai traktuoja nuteistasis, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo taikytos pagrįstai. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu, nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-457-677/2015, 2K-449-942/2016).
  7. Aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus tiek S. B. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus, baustumus administracine tvarka, teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisinio pagrindo nėra. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau įvertinus tai, kad praeityje S. B. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymai jau buvo atidėti 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiais, tačiau, kaip matyti, naujas nusikalstamas veikas jis darydavo ir laivės atėmimo bausmių atidėjimu laiku. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Iš aukščiau aptarto nusikalstamo nuteistojo elgesio akivaizdu, kad šio reikalavimo S. B. nevykdo. Tokiu būdu, nepaisant to, jog pakartotinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra draudžiamas, tačiau įvertinus tai, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu S. B. galima būtų atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pakartotinai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, neabejotina, jog pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatų S. B. netaikė pagrįstai.
  8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas S. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

13nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai