Byla 2-122/2014
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Veeko“ restruktūrizavimo byloje Nr. 2-698-278/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Algos inspekcija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Veeko“ restruktūrizavimo byloje Nr. 2-698-278/2013, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtino RUAB „Veeko“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

4Pareiškėjas UAB „Algos inspekcija“ pateikė skundą dėl teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, reikalaudamas įtraukti jį į RUAB „Veeko“ kreditorių sąrašą su 27 079,96 Lt finansiniu reikalavimu. Kreditinį reikalavimą grindė 2012 m. vasario 20 d. tarp jo (UAB „Algos inspekcija“) ir R. R. pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. AI/RR/12/02/20. Teigė, kad šia sutartimi R. R. perleido pareiškėjui visus reikalavimus, kylančius iš 2005 m. rugpjūčio 11 d. Darbo sutarties Nr.287, į UAB „Veeko“. Nurodė, kad atsakovas pervedė pareiškėjui 4 000 Lt, todėl likusią skolą sudaro: 1 578,10 Lt dydžio neišmokėtas darbo užmokestis, 1 247,22 Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 24 254,64 Lt, apskaičiuoti pagal DK 141 straipsnio 3 dalį kaip vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. birželio 15 d. (R. R. atleidimo iš darbo dienos) iki nutarties iškelti UAB „Veeko“ restruktūrizavimą bylą įsiteisėjimo dienos (2013 m. liepos 1 d.).

5Atsakovas RUAB „Veeko“ su pareiškėjo reikalavimais nesutiko, nurodydamas, kad buvusiai bendrovės darbuotojai R. R. bendrovė nėra skolinga, nes jai priklausantis darbo užmokestis buvo pervestas antstoliui M. Ališauskui pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu atsakovo atstovai iš esmės neginčijo 2 645,59 Lt dydžio įsiskolinimo pradinei kreditorei R. R., tačiau nesutiko su pareiškėjo reikalavimu priteisti 24 254,64 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui UAB „Algos inspekcija“ praleistą terminą pareikšti finansinį reikalavimą RUAB „Veeko“ ir įtraukė jį į RUAB „Veeko“ kreditorių sąrašą su 4 245,59 Lt finansiniu reikalavimu.

8Išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad R. R. atleidimo iš darbo dieną (2009 m. birželio 15 d.) UAB „Veeko“ įskolinimas šiai darbuotojai sudarė: 817,47 Lt neišmokėtas darbo užmokestis, 1 828,12 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso skola - 2 645,59 Lt. Kadangi atsakovas neatsiskaitė su pradine kreditore, todėl teismas sprendė, kad nurodytai sumai yra pagrindas patvirtinti pareiškėjo UAB „Algos inspekcija“ finansinį reikalavimą į RUAB „Veeko“.

9Spręsdamas pareiškėjo UAB „Algos inspekcija“ reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio patvirtinimo už pradelstą atsiskaityti laiką (DK 141 str. 3 d.), teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Veeko“ teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, jog R. R. atleidimo iš darbo dieną įmonė šiai darbuotojai dėl svarbių priežasčių negalėjo išmokėti jai priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ar kad tarp šalių buvo susitarta dėl vėlesnio minėtų sumų išmokėjimo. Teismas taip pat nenustatė, kad minėtų lėšų įmonė negalėjo pervesti ir į darbuotojos atsiskaitomąją sąskaitą bei tai, jog deponavus lėšas apie tai pranešė R. R. ar kvietė ją atvykti atsiskaitymui. Sprendė, kad restruktūrizuojamos įmonės vadovo V. N. teiginiai, kad darbuotoja išvyko dirbti į užsienį, be to, nebuvo atsiskaičiusi už jai perduotas įmonei priklausančias materialines vertybes, nesudarė pagrindo uždelsti atsiskaitymą. Teismo vertinimu, darbdaviui UAB „Veeko“ padarius atskaitymus iš darbuotojos darbo užmokesčio pagal vykdomuosius raštus ir atleidus darbuotoją iš darbo, pakartotinai vykdyti atskaitymus iš deponuotų lėšų, nesant rašytinio R. R. sutikimo, nebuvo galima, o vykdomieji raštai privalėjo būti nedelsiant grąžinti antstoliui. Buvusiai darbuotojai R. R. priklausančios lėšos nėra pervestos iki šiol, t. y. daugiau nei keturis metus. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad teismui nepateikti jokie duomenys, kad iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2012 m. vasario 20 d.) R. R. kreipėsi į bendrovę, prašydama išmokėti ar pervesti į jos sąskaitą įmonės deponuotas lėšas, ar lėšas pervesti antstolio M. Alšausko kontorai, įmonė yra restruktūrizuojama, tai, kad pagal atlyginimų priskaitymo suvestinę R. R. 2009 m. gegužės mėn. nedirbo ir turėjo nedarbingumo pažymą, 2009 m. birželio mėn. dirbo vieną dieną, o pagal darbo sutarties nuostatas jos darbo užmokestis negalėjo būti mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali alga (2009 m. - 800 Lt), todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas už nesavalaikį atsiskaitymą su buvusia darbuotoja R. R. patvirtinti pareiškėjui dviejų mėnesių vidutinį darbo užmokestį, kurį sudaro 1 600 Lt, neatskaičius mokesčių. Pažymėjo, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki nutarties įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu.

10Įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą UAB „Veeko“, todėl teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Algos inspekcija“ praleistas terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą yra praleistas dėl svarbių priežasčių, o tai sudaro pagrindą jį atnaujinti (CPK 78 str., ĮRĮ 23 str. 3 d.). Atnaujinus terminą, pareiškėjas įtrauktinas į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą su 4 245,59 Lt finansiniu reikalavimu.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Algos inspekcija“ prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiškėjo 4 245,59 Lt finansinis reikalavimas RUAB „Veeko“, ir šioje dalyje jo pareiškimą tenkinti visiškai – įtraukti jį (pareiškėją) į RUAB „Veeko“ pirmos eilės kreditorių sąrašą su 27 079,96 Lt finansiniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas nepagrįstai sumažino pareiškėjo finansinį reikalavimą, nes, laiku neatsiskaičius su darbuotoja R. R. jos atleidimo iš darbo dieną, pagal DK 141 straipsnio 3 dalį darbdavys privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Veeko“ nesumokėjo pradinei kreditorei R. R. 1 578,10 Lt darbo užmokesčio ir 1 247,22 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, todėl už pradelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2013 m. liepos 1 d. (nutarties iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos) pareiškėjui priteistini 24 254,64 Lt. Kadangi UAB „Algos inspekcija“ reikalavimo teisės kyla iš darbo teisinių santykių, todėl remiantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi pareiškėjas įtrauktinas į RUAB „Veeko“ pirmos eilės kreditorių sąrašą.

142. Siųsdamas procesinius dokumentus, teismas nesilaikė CPK 117 straipsnio 1 dalies reikalavimo, nes pareiškėjas dokumentus gavo neregistruota pašto siunta. Teismas taip pat nustatė neprotingą terminą pareikšti skundą, t .y. 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos.

15Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Veeko“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultavimo biuras“, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

16Atsakovo nuomone, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomas įsiskolinimų sumas, nes apeliantas nenurodė, kokiais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais apskaičiavo prašomas priteisti skolas. Pagal UAB „Veeko“ archyvinius dokumentus R. R. darbo užmokesčio įsiskolinimas sudarė 817,47 Lt ir 1 828,12 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 2 645,59 Lt.

17Apelianto prašomi patvirtinti 24 254,64 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką daugiau kaip 29 kartus viršija buvusiai darbuotojai priklausančią atlyginimo skolą, todėl nurodytos sumos patvirtinimas pažeistų proporcingumo, teisingumo, protingumo principus, galėtų padaryti žalos kitų RUAB „Veeko“ darbuotojų interesams.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

20Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Algos inspekcija“ patvirtinto finansinio reikalavimo RUAB „Veeko“ restruktūrizavimo byloje. Apeliantas (pareiškėjas) UAB „Algos inspekcija“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo visa apimtimi tenkinti jo reikalavimus ir įtraukti jį į RUAB „Veeko“ pirmos eilės kreditorių sąrašą su 27 079,96 Lt finansiniu reikalavimu.

21Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu; teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010). Viešasis interesas neišnyksta ir iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą. Taigi išlieka ir teismo pareiga, tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, įvertinti jų pagrįstumą. Bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

22Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs teismui pateiktą bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo reikiamai aktyvus, nes nenustatinėjo bei netyrė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumu. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo UAB „Algos inspekcija“ reikalavimai RUAB „Veeko“ buvo kildinami iš 2012 m. vasario 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. AI/RR/12/02/20, tačiau teismas iš viso nevertino pastarosios sutarties, nenustatinėjo tokia sutartimi pareiškėjui perleistų reikalavimų pobūdžio ir masto. Teismas taip pat neanalizavo ir nevertino aplinkybių ar nebuvo pažeistos imperatyvios CK 6.101 ir 102 straipsnių nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galima perleisti tik galiojantį reikalavimą (reikalavimo teisę), tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu R. R. turėjo galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Veeko“, t. y. ar atsakovas RUAB „Veeko“ turėjo neįvykdytų įsipareigojimų buvusiai darbuotojai R. R. Jeigu tokių įsiskolinimų buvo, tai ar jie teisingai apskaičiuoti; dėl kokių priežasčių, jei tokie įsiskolinimai buvo, RUAB „Veeko“ neatsiskaitė su darbuotoja. Konstatuodamas, jog atleidimo iš darbo dieną (2009 m. birželio 16 d.) atsakovas UAB „Veeko“ buvo skolingas darbuotojai R. R. 817,47 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2009 m. kovo – gegužės mėnesius, teismas apsiribojo atsakovo RUAB „Veeko“ pateiktais duomenimis, tačiau išsamiai nenagrinėjo ar teisingai buvo apskaičiuotas įsiskolinimas, kokiu pagrindu ir ar pagrįstai nurodytu laikotarpiu darbdavys darė išskaitymus (bendra išskaičiuota suma – 1 902,86 Lt) iš darbuotojos darbo užmokesčio pagal vykdomuosius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu RUAB „Veeko“ administratorius Povilas Balčiūnas negalėjo patvirtinti, kad nurodytu laikotarpiu išskaičiuota suma buvo pervesta antstoliui (3 t., b.l. 202).

23Nors bendroji taisyklė yra tokia, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, tačiau ši taisyklė taikoma tik tuomet, jeigu DK, kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar tarp darbuotojos R. R. ir darbdavio UAB „Veeko“ nebuvo susitarimo dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Veeko“ atstovas V. N. nurodė, kad darbuotoja R. R. buvo pateikusi rašytinį prašymą dėl atsiskaitymo su ja grynaisiais pinigais, tačiau nurodyto prašymo byloje nėra, jo turinys taip pat nėra žinomas. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, į šios bylos nagrinėjimą dalyką įeina ir tokios faktinės aplinkybės, kokiu pagrindu antstolis Marius Alšauskas siuntė patvarkymus RUAB „Veeko“ daryti išskaitymus iš R. R. darbo užmokesčio, vykdant kitų kreditorių reikalavimus pagal vykdomuosius dokumentus, ar antstolio patvarkymai išieškoti iš R. R. darbo užmokesčio nebuvo pačios darbuotojas nurodymas ir valia. Pagrindą tokiai išvadai teikia informacija, nurodyta antstolio Mariaus Alšausko 2009 m. liepos 3 d. patvarkyme Nr. 0089/07/01024. Tik tinkamai išsprendus pastaruosius klausimus, teismas turėtų spręsti klausimą ar atsakovas RUAB „Veeko“, vykdydamas mokėjimus antstoliui Mariui Alšauskui pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus (viso pervesta 9 851,25 Lt), tokiu būdu nėra visiškai atsiskaitęs su reikalavimo teises perleidusia R. R.

24Remiantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pagal kasacinio teismo praktiką DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009). Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo aplinkybių ar darbuotojos R. R. atleidimo iš darbo dieną UAB „Veeko“ buvo skolingas šiai darbuotojai, jei buvo, kokią sumą, ar nebuvo šių šalių susitarimo dėl individualios atsiskaitymo tvarkos, nėra pagrindo spręsti dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytų sankcijų taikymo atsakovui RUAB „Veeko“.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).

26Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus motyvus ir atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos nustatyti visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, ištirti visus įrodymus ir tik tuomet spręsti pareiškėjo UAB „Algos inspekcija“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, o neatlikus visapusiško tyrimo, finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas gali būti išspręstas neteisingai, prieina prie išvados, kad yra neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl pareiškėjo UAB „Algos inspekcija“ 27 079,96 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

27Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

28Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo UAB „Algos inspekcija“ 27 079,96 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtino... 4. Pareiškėjas UAB „Algos inspekcija“ pateikė skundą dėl teismo 2013 m.... 5. Atsakovas RUAB „Veeko“ su pareiškėjo reikalavimais nesutiko, nurodydamas,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi atnaujino... 8. Išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad... 9. Spręsdamas pareiškėjo UAB „Algos inspekcija“ reikalavimą dėl vidutinio... 10. Įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Algos inspekcija“ prašo pakeisti... 13. 1. Teismas nepagrįstai sumažino pareiškėjo finansinį reikalavimą, nes,... 14. 2. Siųsdamas procesinius dokumentus, teismas nesilaikė CPK 117 straipsnio 1... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Veeko“, atstovaujamas... 16. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomas... 17. Apelianto prašomi patvirtinti 24 254,64 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 19. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Algos inspekcija“... 21. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad restruktūrizavimo bylos yra... 22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs teismui pateiktą bylos... 23. Nors bendroji taisyklė yra tokia, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti... 24. Remiantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė... 26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus... 27. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 28. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir...