Byla 2-430-157/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Divytis“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-578-538/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Divytis“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-578-538/2017.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Divytis“ (toliau – RUAB ,,Divytis“) iškelta restruktūrizavimo byla, administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Stinkoma“ (toliau – UAB ,,Stinkoma“), ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 27 d.
  2. Ieškovės bankroto administratorius 2016 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl kreditorių 213 423,28 Eur finansinių reikalavimų patvirtinimo, be kita ko, taip pat prašė patvirtinti kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) 75 175,81 Eur (70 694,76 Eur – skola; 4 471,05 Eur – netesybos) kreditorinį reikalavimą ir pateikė, jų sąrašą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi administratoriaus prašymą patenkino ir pagal pateiktą sąrašą patvirtinto septynis pirmosios eilės kreditorius ir jų 41 875,81 Eur finansinius reikalavimus, dešimt antrosios eilės kreditorių su 200 1432,21 Eur reikalavimais, iš kurių 74 683,73 Eur sudarė kreditorės VSDFV reikalavimai, bei du trečiosios eilės kreditorius su 13 208,07 Eur reikalavimais.
  2. Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos ir prašyme nurodytų aplinkybių matyti, jog administratorius sudarė įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, juos pagrindžiančius dokumentus, jie atitinka įmonės apskaitos dokumentuose užfiksuotus duomenis, todėl nutarė patvirtinti nurodytų kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnio 5 dalis, CPK 185 straipsnis).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Kreditorė VSDFV prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria jos 74 683,73 Eur reikalavimas patvirtintas kaip tenkintinas antrąją eile ir patvirtinti 75 175,81 Eur reikalavimą, tenkintiną pirmąją eile.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalies bei 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai 74 683,73 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris užtikrintas ieškovės turto priverstine hipoteka, įtraukė ne į pirmąją, o antrąją eile tenkintinų kreditorinių reikalavimų sąrašą.
    2. Teismas ignoravo aplinkybę, kad 492,08 Eur reikalavimas nėra užtikrintas ieškovės turto priverstine hipoteka. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1250-196/2015, pateiktus išaiškinimus, jog valstybinės socialinio draudimo įmokos dalis, kurią sumokėti prievolę turi darbdavys, taip pat yra mokestis į valstybės biudžetą, darbuotojo naudai, todėl ji negali būti prilyginam kitiems ne su darbo santykiais susijusiems mokesčiams, nes kitu atveju būtų pažeistos asmens teisės į valstybės garantuojamas socialines garantijas, jis taip pat tvirtintinas pirmąją eile.
    3. Skundžiamoje teismo nutartyje padaryta aritmetinė klaida, nes kreditorės finansinis reikalavimas sudaro ne 74 683,73 Eur, o 75 175,81 Eur (70 694,76 Eur – pagrindinė skola, 4 481,05 Eur – netesybos).
  1. Ieškovės restruktūrizavimo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad sutinka su apeliantės argumentais, jog jos finansinis reikalavimas yra 75 175,81 Eur, tačiau prašo atmesti argumentus, susijusius su priverstine hipoteka, nes toks suvaržymas prieštarauja ĮRĮ 8 straipsnio 1 daliai ir gali trukdyti restruktūrizavimo plano tinkamam įvykdymui.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi šios bylos faktines aplinkybes ir aktualias įstatymo normas bei kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų suformuluotus nurodymus dėl jų aiškinimo, taikymo.
  3. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovės UAB ,,Divytis“ direktorius G. T. 2016 m. birželio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareikšimu dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo (t. 1, b. l. 2-5). Teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, administratoriumi paskirta UAB ,,Stinkoma“ bei, be kita ko, nustatytas 45 dienų terminas nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti, ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 26 d. (t. 1, b. l. 118-122).
  4. Ieškovės restruktūrizavimo administratorius 2016 m. spalio 17 d. pateikė teismui prašymą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Nurodė, kad per teismo nustatytą terminą finansinius reikalavimus pareiškė devyniolika kreditorių, kurių reikalavimai sudaro 213 423,28 Eur, iš jų VSDFV – 75 175,81 Eur (70 694,76 Eur – skola, 4 481,05 Eur delspinigiai) (t. 2, b. l. 30-32).
  5. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o aiškindamas bei taikydamas įstatymą, privalo tai daryti remdamasis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu; teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-122/2014).
  6. Kaip žinoma, pagal ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalį kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, ne vėliau kaip per 15 kalendorių dienų nuo reikalavimų patenkinimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui (3 dalis). Nutartį dėl kreditorių reikalavimo tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Restruktūrizavimo administratorius ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs restruktūrizavimo administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (5 dalis).
  7. Kasacinės bei apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamos kategorijos bylose taip pat ne kartą yra nurodę, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka restuktūrizuojamos įmonės administratorius pagal paties kreditoriaus bei įmonės pateiktus dokumentus, ir arba tokius reikalavimus teikia teismui tvirtinti, arba juos ginčija; kad nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos jo pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo, nes teismas nėra įpareigotas tvirtinti visų be išimties jo pripažintų reikalavimų; kad tik tokiu būdu sudaromos realios galimybės šioje restruktūrizavimo proceso stadijoje taikyti rungimosi principą; kad teismas, įvykdęs viešojo intereso suponuojamą pareigą tokiose bylose būti aktyviu, tokį reikalavimą tvirtina tik tuomet, kai iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog šis pagrįstas įrodymais (pvz., sudaryti sandoriai, dokumentai, liudijantys ūkines finansines operacijas, jų apskaitą, etc.), kurių nepaneigia kiti įrodymai, ar jų visuma leidžia konstatuoti įrodymų pakankamumą; kad tuo atveju, kai įvertinami ne visi įrodymai, konstatuojamas principinių pirmiau paminėtų taisyklių pažeidimas, galintis turėti įtakos priimant sprendimą; kad ši procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl tokią teismo nutartį peržiūrint apeliacine tvarka turi būti patikrinama, ar buvo atskleista bylos esmė, nes teismui netyrus įrodymų, neįsitikinus reikalavimo pagrįstumu, galėjo būti neišsamiai ištirta byla (CPK 176, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-369/2009; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-106/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 2-1949-241/2015 etc.).
  8. Kaip minėta anksčiau, apeliantė nesutinka su teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties dalimi, kuria jos 75 175,81 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas kaip tenkintinas antrąją eile, teigia, kad teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, o būtent to, jog dalies kreditorinio reikalavimo – 74 683,73 Eur, įvykdymas užtikrintas hipoteka, todėl jis kartu su likusia reikalavimo dalimi – 492,08 Eur, kurį sudaro darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio valstybinio socialinio draudimo įmokos, tenkintinas pirmąja eile. Ieškovės restruktūrizavimo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad sutinka su apeliantės prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo dydžiu, tačiau nesutinka, jog jis tenkintinas pirmąją eile, nes tokiu būdu būtų sutrikdytas restruktūrizavimo plano vykdymas, pažeistas ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorinio reikalavimo dydžio nėra, šalys nesutaria dėl tokio reikalavimo tenkinimo eilės (ĮRĮ 13 straipsnis).

    13

  9. Motyvuodamas savo sprendimą dėl minimo finansinio reikalavimo patvirtinimo, teismas be ĮRĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostatų nurodė, kad ginčo dėl teismui pateikto RUAB ,,Divytis“ pareikšto VSDFV finansinio reikalavimo neiškilo, restruktūrizavimo administratorius šį reikalavimą pripažįsta, ir tuo remdamasis sprendė, kad yra pagrindas tokį prašymą patenkinti.
  10. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi tai, kad kaip matyti iš bylos medžiagos RUAB ,,Divytis“ restruktūrizavimo administratorius, teikdamas teismui prašymą dėl įmonės kreditorių reikalavimo patvirtinimo, įrodymų, patvirtinančių kreditorės VSDFV finansinio reikalavimo pagrindą nepateikė, byloje taip pat nėra įrodymų, kad teismas pats ėmėsi priemonių juos išreikalauti (t. 2, b. l. 30-32) (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, neišanalizavęs tvirtinamo kreditorinio reikalavimo turinio (jo atsiradimo pagrindo, iš ko susideda kreditoriniai reikalavimai: ar tai yra nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios yra priskaitomos nuo darbuotojui priklausomo darbo užmokesčio, ar nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurias privalo mokėti darbdavys, ar netesybos etc.) bei skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su turtui taikytina priverstine hipoteka, – minėtos kreditorės finansinio reikalavimo tenkinimo eilę bei tvarką nustatė neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, ir nesiėmė priemonių joms nustatyti, todėl yra pagrindas spręsti, kad minėta bylos dalis galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 185 straipsnio, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  11. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai savo skunde nurodo apeliantė, teismas, patvirtinęs jos kreditorinį reikalavimą, neteisingai nustatė jo dydį. Be to, skundžiamos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta neteisinga patvirtintų kreditorinių reikalavimų valiuta – vietoj eurų nurodyti litai.
  12. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos VSDFV 75 175,81 Eur kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, – spręsdamas dėl jo dydžio ir eilės, kuria šis tenkintinas, nenustatė ir neišnagrinėjo esminių aplinkybių ginčui išspręsti, t. y. neatskleidė šios bylos dalies esmės, ir šių pažeidimų nėra galimybės pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes tokiu būdu būtų paneigta tiek apeliacijos esmė, tiek jos paskirtis, nes neteisėtai būtų apribota konstitucinė šalių teisė į vieną teisminę instanciją – apeliaciją (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis).
  13. Dėl to skundžiama teismo nutarties dalis naikinama ir ši bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nenagrinėjant kitų tiek kreditorė atskirajame skunde, tiek administratorės atsiliepime į jį pateiktų motyvų, kaip neturinčių reikšmės teisingai išspręsti bylą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip žinoma, tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Nutarė

14Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 74 683,73 Eur kreditorinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Divytis“ restruktūrizavimo byloje, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai