Byla 2A-375/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-811-460/2013 pagal ieškovo I. I. (I. I.) ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas I. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A. J. priteisti 109 000 JAV dolerių skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad jis atsakovui paskolino 106 000 JAV dolerių, skirtų projektui, susijusiam su krovos paslaugų teikimu per Rusijos uostą Ist Luga, vystyti. Atsakovas 2009 m. birželio 24 d. parašė ir pasirašė paskolos raštelį, kuriuo įsipareigojo iki 2009 m. rugpjūčio 2 d. grąžinti paskolintus pinigus. Atsakovas paskolintų pinigų laiku negrąžino, o negalėjimą laiku sumokėti skolos patvirtino surašydamas ir pasirašydamas 2009 m. rugpjūčio 2 d. raštą, kuriame pripažino, kad neįvykdė pareigos grąžinti skolą ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2009 m. lapkričio 1 d. papildomai sumokėdamas 3 000 JAV dolerių. Iš viso iki 2009 m. lapkričio 1 d. atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui 109 000 JAV dolerių sumą, bet jos negrąžino.

5Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu šį ieškinį patenkino visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteisė 109 000 JAV dolerių skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui I. I. iš atsakovo A. J. 109 000 JAV dolerių skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (109 000 JAV dolerių) nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Teismas, įvertinęs atsakovo parašytų ir pasirašytų 2009 m. birželio 24 d. bei 2009 m. rugpjūčio 2 d. paskolos raštelių turinį, juose įtvirtintus šalių tikruosius ketinimus, taip pat, kad 2009 m. rugpjūčio 2 d. rašte atsakovas apie akcijas, kurias minėjo 2009 m. birželio 24 d. rašto 2 punkte, nieko nepasisakė, konstatavo, jog klausimų ar ginčų dėl akcijų grąžinimo byloje nėra, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, nes 2009 m. birželio 24 d. rašte nurodyta frazė „grąžina pinigų sumą (vieną šimtą šešis tūkstančius JAV dolerių)“ suponuoja išvadą, jog šią sumą atsakovas buvo gavęs ir įsipareigojęs grąžinti paskolos rašteliuose nurodyta tvarka. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad paskolos rašteliuose nurodytas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas ir šie rašteliai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. surašyti atsakovo valia. Teismas pažymėjo, kad faktą, jog atsakovas gavo pinigus, patvirtina ir tai, kad atsakovas, pasirašydamas 2009 m. rugpjūčio 2 d. raštelį, patvirtino, jog neįvykdė nustatytais terminais savo įsipareigojimo grąžinti ieškovui 106 000 JAV dolerių ir pakartotinai įsipareigojo grąžinti minėtą sumą nauju terminu, t. y. iki 2009 m. lapkričio 1 d., už termino pratęsimą įsipareigodamas sumokėti papildomai 3 000 JAV dolerių. Remdamasis kasacinio teismo praktika, pagal kurią, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui; atsakovas aplinkybės, kad jis paskolos raštelius pasirašė savo valia, neneigė bei byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių paskolos raštelių turinį arba patvirtinančių, jog paskolos rašteliai buvo išgauti iš atsakovo apgaulės būdu, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straipsnis), jis yra ieškovui skolingas ir turi pareigą grąžinti jam 109 000 JAV dolerių skolą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas A. J. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kartu išnagrinėjant ir priešieškinį, paduotą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 143 straipsnio nustatyta tvarka.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neobjektyvus, priimtas pažeidžiant lygiateisiškumo, rungimosi, dispozityvumo, lygybės įstatymui principus, proceso ir materialiosios teisės normas, neatskleidus bylos esmės. Teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, nors jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, apie teismo posėdį nežinojo, negalėjo teikti įrodymų, atsikirsti į nepagrįstą ieškinį ir reikalauti atkurti jo pažeistas teises bei teisėtus interesus. Teismas šiurkščiai pažeidė CPK teisės normas ir tuo pačiu atsakovo teises bei teisėtus interesus. Teismas turėjo priimti sprendimą už akių. Teismas neteisingai iš naujo išnagrinėjo bylą, nes prie bylos nebuvo pridėta jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimus. Atsakovas 2011 m. gegužės 23 d. teismui padavė priešieškinį, bet teismas šią aplinkybę ignoravo. Neišsprendęs priešieškinio, teismas pažeidė proceso teisės normas.
  2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje. Atsakovas nesiskolino pinigų iš ieškovo. Ieškovas neįrodė, kad jis perdavė paskolos sutartyje nurodytą sumą atsakovui. Raštas, pagal kurį jis įsipareigoja mokėti 3 000 JAV dolerių, surašytas jį suklaidinus ir apgaunant, pasinaudojant susidariusia situacija bendrame versle ir jam būnant Rusijoje. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6.875 straipsnio 3 dalį bei nukrypo nuo šių teisės normų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

13Ieškovas I. I. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir remdamasis kasacinio teismo praktika, padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas pinigus gavo ir juos jis turi grąžinti ieškovui. Atsakovas neįrodė, kad pinigų negavo, o paskolos raštelius pasirašė ne savo valia. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo 2009 m. rugpjūčio 2 d. paskolos raštelyje akcijos neminimos.
  2. Teismas nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovas apie teismo posėdį buvo tinkamai informuotas ir apie vyksiantį teismo posėdį žinojo, nes teismo šaukimas jam buvo įteiktas per antstolį. Atsakovas nuolatos piktnaudžiauja procesu ir siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi 2010 m. spalio 28 d., priešieškiniui pateikti atsakovas turėjo daugiau nei pusę metų, jį pateikė tik 2011 m. gegužės 23 d., t. y. jau po nutarties skirti nagrinėti teismo posėdyje priėmimo bei likus kelioms valandoms iki teismo posėdžio. Teismas pagrįstai priešieškinį atsisakė priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodė, kad tikslinga priimti atsakovo priešieškinį, tačiau atsakovas jokio priešieškinio ar naujų įrodymų nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas.

17Pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 22 d. teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjo ieškovo I. I. ieškinį, kuriame buvo prašoma priteisti iš atsakovo A. J. 109 000 JAV dolerių skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas atsakovui paskolino 106 000 JAV dolerių ir tai patvirtina 2009 m. birželio 24 d. atsakovo surašytas paskolos raštelis. Taip pat ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 2 d. rašte patvirtino savo negalėjimą sumokėti pasiskolintos pinigų sumos ir įsipareigojo ieškovui grąžinti iki 2009 m. lapkričio 1 d. 106 000 JAV dolerių bei papildomai sumokėti 3 000 Lt, tačiau skolos nesumokėjo. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškinį. Iš 2013 m. sausio 22 d teismo posėdžio protokolo matyti, kad byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui. Ieškovas neprašė priimti sprendimo už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis), todėl teisiškai nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą už akių.

18Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam netinkamai įteikė procesinius dokumentus, jam nebuvo žinoma apie posėdį, dėl to jis negalėjo atsikirsti į nepagrįstą ieškinį. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo nutartyse ne kartą konstatuota, jog teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2007; 2009 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2009; kt.). CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam netinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Be to, vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas atsakovui siuntė pranešimą apie teismo posėdį, įvyksiantį 2013 m. sausio 22 d. atsakovo byloje nurodytu adresu ( - ). Atsakovas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad buvo informavęs pirmosios instancijos teismą apie pasikeitusį adresą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui atsakovui siųstas pranešimas apie posėdį buvo grąžintas su atžyma „Neatsiėmė“ (b. l. 115). Taip pat būtina pabrėžti, kad ši civilinė byla pagal ieškovo ieškinį yra nagrinėjama nuo 2011 m. sausio 11 d. (b. l. 9-10), atsakovui 2011 m. balandžio 8 d. buvo įteiktas šaukimas apie parengiamąjį posėdį (b. l. 24). CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Pranešimai apie teismo posėdį tokiais atvejais adresatams įteikiami nepasirašytinai (CPK 124 straipsnio 1 dalis). Šių teisės normų esmė, kad byloje dalyvaujantys byloje asmenys apie prasidėjusį procesą yra informuoti ir todėl atsiranda šių asmenų pareiga rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taigi – domėtis proceso eiga. Informuojant apie teismo posėdį pranešimais, skirtingai nei siunčiant šaukimus, nereikalaujama nustatytos formos pažymos su asmens parašu apie įteikimą ir nurodyta įteikimo data grąžinimo teismui. Pranešimo išsiuntimas šiuo atveju yra prilyginamas teismo šaukimo įteikimui ir laikoma, kad asmeniui pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

20Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas buvo tinkamai buvo informuotas apie teismo posėdį, o neatsiimdamas jam siunčiamų pranešimų apie 2013 m. sausio 22 d. teismo posėdį bei 2013 m. sausio 7 d. teismo posėdį (b. l. 113), žinodamas viešai paskelbtą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria buvo patenkintas jo apeliacinis skundas ir byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nevykdė pareigos domėtis proceso eiga, rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo, kai nebuvo atsakovo, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį.

21Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atsakovo šioje byloje pateikto priešieškinio priėmimu ir jo išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesprendė atsakovo byloje paduoto priešieškinio priėmimo klausimo. Pagal bylos duomenis 2011 m. gegužės 23 d. pirmosios instancijos teismui buvo paduotas atsakovo priešieškinis, kuriuo atsakovas prašė pripažinti, kad jo 2009 m. birželio 24 d. ir 2009 m. rugpjūčio 2 d. pasirašyti raštai yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento (b. l. 37-40, 58-61). Pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi nepriėmė priešieškinio (b. l. 46). Pažymėtina, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis), o motyvai dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas motyvus dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo įtraukė į apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėję atsakovo apeliacinio skundo faktines ir teisines aplinkybes, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikino minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Iš šios nutarties motyvų akivaizdu, kad buvo nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepriimti priešieškinio buvo pripažinta nepagrįsta ir neteisėta. Nutartyje nurodyta, jog „pilnam bylos esmės atskleidimui tikslinga priimti atsakovo priešieškinį ir jį nagrinėti kartu su ieškiniu“.

22Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad priešinis ieškinys – tai toje pačioje byloje jau vykstant ginčui pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, siekiant apsiginti nuo ieškinio reikalavimo. Pažymėtina, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiniams teisiniams santykiams, subjektus sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui. Taigi priešieškiniu atsakovas reiškia savarankišką reikalavimą ieškovui, kurį priešpastato ieškovo reikalavimui. Priešieškinis turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 135 straipsnis). Taigi teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009; kt.). Taigi minėta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo nustatyta, kad nėra įstatyme nurodytų pagrindų, kuriems esant nagrinėjamu atveju negali būti priimamas atsakovo priešieškinis, o atsakovo priešieškinį patenkinus, bus nebegalima patenkinti pradinio ieškinio (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

23Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, nesprendė klausimo dėl atsakovo priešieškinio priėmimo, t. y. ar atsakovo paduotas priešieškinis atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus ir ar jis turi būti priimtas, todėl priimtas sprendimas, kuriuo buvo išspręstas tik ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, neišsprendus priešieškinio priėmimo klausimo, nepripažintinas pagrįstu ir teisėtu. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti jo paduotą priešieškinį, tačiau su tokia pozicija nesutiktina, nes tam, kad būtų išnagrinėtas priešieškinis, pirmiausia turi būti išspręstas jo priėmimo klausimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už priešieškinį ir yra padavęs prašymą atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 57), o šis prašymas nėra išspręstas.

24Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 143 straipsnio nuostatas, o dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

26Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas I. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A.... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu šį ieškinį... 6. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas, įvertinęs atsakovo parašytų ir pasirašytų 2009 m. birželio 24... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas A. J. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m.... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 13. Ieškovas I. I. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo... 14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 17. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 22 d. teismo posėdyje iš esmės... 18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam... 19. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas atsakovui siuntė... 20. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, susijusius... 22. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad priešinis ieškinys – tai... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 24. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja,... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir...