Byla 3K-3-211/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. L. ir D. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams A. L. ir D. L. dėl termino pratęsimo ir prievolių įvykdymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos interesais pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pratęsti terminą kreditorių reikalavimams pareikšti D. E. L. palikimą priėmusiems įpėdiniams – atsakovams A. L. ir D. L., priteisti solidariai iš atsakovų Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 320 533,96 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. birželio 15 d. atliko mokestinį patikrinimą dėl D. E. L. priskaičiavo 315 114 Lt gyventojų pajamų mokesčių ir 5419,96 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Atsakovai yra 2006 m. kovo 10 d. mirusios D. E. L. turto, taip pat ir 360 350 JAV dolerių, arba 1 043 970 Lt, paveldėtojai, priėmę palikimą. D. E. L. 360 350 JAV dolerių, arba 1 043 970 Lt, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nebuvo deklaravusi, todėl apie D. E. L. gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimą ieškovams nebuvo žinoma dėl jos kaltės, ši aplinkybė pripažintina svarbia pratęsti terminą reikalavimams pareikšti jo palikimą priėmusiems įpėdiniams. Apie D. E. L. nesumokėtus mokesčius tapo žinoma tik Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus mokestinį patikrinimą. Ieškovas nurodė, kad D. E. L. nesumokėti mokesčiai susiję su valstybės biudžeto lėšų praradimu, todėl yra viešasis interesas, kurį gina prokuroras.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) pratęsė terminą Panevėžio apygardos vyriausiajam prokurorui ir Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai kreditorių reikalavimams pareikšti D. E. L. palikimą priėmusiems įpėdiniams A. L. ir D. L.; 2) priteisė iš A. L. 160 266,98 Lt Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 3602,50 Lt žyminio mokesčio ir 14 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą; 3) priteisė iš D. L. 160 266,98 Lt Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai , 3602,50 Lt žyminio mokesčio ir 14 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą; 4) priteisė iš D. L. 249 Lt procesinių dokumentų, įteikiant viešo paskelbimo būdu, išlaidų Panevėžio apygardos prokuratūrai.

8Teismas nustatė, kad Panevėžio 3-iojo notarų biuro 2006 m. lapkričio 26 d. išduotame papildomame Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, jog D. E. L. turtą lygiomis dalimis paveldėjo sūnūs A. L. ir D. L., o paveldimas turtas, kuriam išduotas šis liudijimas, yra pinigai, esantys AB ,,Šiaulių bankas“ seife Nr. 406; remdamasis 2006 m. lapkričio 17 d. antstolio A. B. sudarytu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0025/06/00022, nustatė, kad AB ,,Šiaulių bankas“ seife Nr. 406 rasta 360 350 JAV dolerių; kad Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarė 2006 m. lapkričio 20 d. informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie po D. E. L. mirties jai priklausančiame individualiame seife vertybėms saugoti rastus 360 350 JAV dolerių; kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyrius 2006 m. lapkričio 21 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl A. L. priklausančiame AB ,,Šiaulių bankas“ seife Nr. 406 rastų 360 350 JAV dolerių pinigų kilmės; kad baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-04070-06 apklaustas kaip liudytojas A. L. 2007 m. sausio 9 d. patvirtino, kad AB ,,Šiaulių bankas“ Panevėžio filialo seife Nr. 406 antstolio surastus ir aprašytus 360 350 JAV dolerių jis pasiėmė, nes šie yra jo ir brolio D. L. iš motinos paveldėti pinigai. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimą dėl D. E. L., nustatė, kad ji laikotarpiu iki 2003 m. gruodžio 31 d. nėra deklaravusi 360 350 JAV dolerių, laikytų seife, ir nėra dokumentų ir duomenų, pagrindžiančių lėšų šaltinį. Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į patikrinimo metu surinktą informaciją, padarė išvadą, kad nėra dokumentų ir duomenų, pagrindžiančių 954 890,51 Lt (1 043 970 Lt - 16 000 Lt - 15 000,38 Lt - 59 079,11 Lt + 1000 Lt) lėšų šaltinį, todėl, vadovaujantis 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 1 ir 3 dalimis, taikė 33 procentų dydžio pajamų mokesčio tarifą ir nuo šios sumos priskaičiavo 315 114 Lt nesumokėto pajamų mokesčio. Vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalimi (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1913 redakcija), 7 dalimi, 36 straipsnio 2 dalimi, 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi, patikrinimo metu nustatytai nesumokėtai mokesčių sumai priskaičiavo 5419,96 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių.

9Teismas padarė išvadą, kad niekuo nepatvirtintas, neįrodytas atsakovo A. L. atstovo teiginys, kad dalis banko seife rastų pinigų priklausė D. E. L. motinai A. V.

10Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas ieškovams–kreditoriams reikalavimus D. E. L. palikimą priėmusiems atsakovams pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – reikėjo surinkti informaciją apie velionės D. E. L. turtą ir pajamas, jos pateiktas deklaracijas, turimą turtą, visą tai susisteminti ir mokesčių administratoriui atlikti patikrinimą. Teismas nurodytas priežastis pripažino svarbiomis ir būtinomis.

11Teismas, remdamasis CK 5.1 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad mirusios D. E. L. turtą lygiomis dalimis paveldėję atsakovai, kurie priėmė palikimą, paveldėjo ir jos turtines prievoles. Atsakovai už palikėjos D. E. L. skolas atsako visu savo turtu, nes priėmė palikimą, padavę pareiškimą notarui (CK 5.52 straipsnis). Atsakovai velionės palikimą priėmė lygiomis dalimis, taigi už palikėjos skolas ieškovui kiekvienas iš atsakovų turi atsakyti individualiai.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš A. L. Panevėžio apygardos prokuratūrai 106,2 Lt procesinių dokumentų, įteikiant viešo paskelbimo būdu, išlaidų ir 23,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

13Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, bylą iš esmės išsprendė teisingai. Teisėjų kolegija, be kitų argumentų, nurodė, kad nors apeliantas teigia, jog turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad nėra tinkamas atsakovas byloje, tačiau neišnaudojo visų gynybos priemonių: neskundė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 6 d. rašto, nenuginčijo patikrinimo akto ir pažymos pagrįstumo ir teisėtumo; kad AB ,,Šiaulių bankas“ Panevėžio filialo direktoriaus apklausa nepadėtų nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių; kad tik atlikus išsamų dokumentų tyrimą ir turint ieškinį pagrindžiančius įrodymus, atsirado pagrindas ieškovams kreiptis į teismą; kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas apie notaro pareigos neatskleisti informacijos apie jo atliktus notarinius veiksmus pažeidimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2008 m. gruodžio 1 d. teisme buvo gautas D. L. prašymas, kuriame jis nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, tačiau atsakovo D. L. pasirašytuose 2006 m. kovo 14 d. ir liepos 17 d. įgaliojimuose, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, taip pat A. L. atsiliepime į ieškinį nurodyta gyvenamoji vieta yra Palangoje. Aplinkybę, kad D. L. gyvena Ispanijoje, A. L. nurodė tik apeliaciniame skunde. Teismas, turėdamas duomenų, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, pagrįstai įteikė jam procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu.

14III. Kasacinio skundo argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovai prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų ieškinį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

161. Palikimo atsiradimo momentu atsakovai nieko nežinojo apie jų motinos banko seife laikomus pinigus. Kyla klausimas, ar įpėdiniai, žinodami situaciją, būtų priėmę palikimą. Be to, dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos netinkamai atlikto patikrinimo atsakovas A. L. padavė skundą. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymo tapo aišku, kad atsakovai nėra mokesčių mokėtojai, dėl kurių buvo surašytas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. birželio 14 d. patikrinimo aktas Nr. 32-28 ir pažyma Nr. 32-28, todėl darytina išvada, kad D. E. L. įpėdiniai A. L. ir D. L. nėra ir negalėjo būti tinkami atsakovai šioje civilinėje byloje.

172. Mokestinę prievolę turėjo įrodinėti Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nes ieškovas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras nebuvo įgaliotas ar susitaręs atstovauti bendraieškiui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

183. Teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad apie mirusios D. E. L. nesumokėtus mokesčius tapo žinoma tik 2007 m. birželio 15 d., kai Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinį patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. 32-28 ir patikrinimo pažymą Nr. 32-28. Apie D. E. L. priklausiusio seifo turinį jos įpėdiniams tapo žinoma 2006 m. lapkričio 17 d., prokurorui – 2006 m. lapkričio 21 d., pradėjus ikiteisminį tyrimą. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. sausio 25 d. gavo Panevėžio apygardos prokuratūros raštą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Mokestinis patikrinimas buvo pradėtas tik 2007 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Taigi prokuroras ne laiku kreipėsi į bendraieškį dėl mokestinio patikrinimo atlikimo, nemotyvavo tokio delsimo priežasčių, o Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija vilkino mokestinio patikrinimo atlikimą, todėl bendraieškių reikalavimas dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo turėjo būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 5.63 straipsnio 4 dalį, be svarbių priežasčių pratęsdamas terminą kreditorių reikalavimams pareikšti.

194. Teismai neištyrė visų bylos aplinkybių. Teismai turėjo įvertinti faktą, kad AB ,,Šiaulių bankas“ Panevėžio filialas 2006 m. lapkričio 22 d. gavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2006 m. lapkričio 21 d. nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises į D. E. L. individualiame seife Nr. 406 saugomą turtą ir piniginius indėlius. Teismai nepagrįstai atmetė prašymą apklausti AB ,,Šiaulių bankas“ Panevėžio filialo direktorių, kuris galėtų patvirtinti, kokie asmenys su atsakovų motina lankydavosi banke ir kad seife buvusi pinigų dalis priklausė ir atsakovų seneliai A. V. Taigi teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą. Neaišku, kokiais teisės aktais rėmėsi teismai, darydami išvadas.

205. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. gavo D. L. prašymą atidėti apeliacinio skundo nagrinėjimą, nes jam nebuvo pranešta apie civilinės bylos pagal A. L. apeliacinį skundą nagrinėjimą. Atsakovas negyvena Lietuvoje, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Panevėžio apskrities tyrėjai žinojo jo gyvenamosios vietos adresą Ispanijoje. Teismas, neatidėdamas apeliacinio skundo nagrinėjimą, pažeidė procesinės teisės normas: neužtikrino atsakovo teisės į tinkamą procesą principo, pažeidė rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir procesinio šalių lygiateisiškumo principus. Teisės į tinkamą procesą principo, įtvirtinto Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turinį sudaro nuostatos, įpareigojančios, kad procese turi būti užtikrintas procesinis šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis); kiekviena šalis turi būti tinkamai ir laiku informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (CPK 117-131 straipsniai); šalims turi būti sudaryta galimybė vesti bylą per atstovą (CPK 51 straipsnis); šalims privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su visa bylos medžiaga (CPK 42 straipsnis); nepalankaus sprendimo priėmimas asmeniui, tinkamai neinformuotam apie teismo posėdžių vietą ir laiką, yra besąlygiškas pagrindas naikinti jį apeliacine tvarka (CPK 329 straipsnis).

216. Notarė, informuodama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą apie po D. E. L. mirties jai priklausančiame individualiame seife rastus 360 350 JAV dolerių, pažeidė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsnio ir Notarų garbės kodekso 15 straipsnio nuostatas.

22IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

23Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

241. Apie D. E. L. nesumokėtus mokesčius tapo žinoma tik Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus mokestinį patikrinimą. Teismai pakankamai motyvuotai nurodė, kodėl priežastys, dėl kurių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, pripažintinos svarbiomis ir būtinomis. Teismas nepažeidė CK 5.63 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

252. Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas ginant viešąjį interesą, taigi nereikalingas įgaliojimas ar susitarimas su bendraieškiu. CPK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui apginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį, prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų, arba bendraieškiais. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, atstovaujantis viešajam interesui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006).

263. Jokių įrodymų, kad D. L. gyvena Ispanijos Karalystėje, byloje ir su kasaciniu skundu nebuvo pateikta. Civilinėje byloje yra duomenų, kad D. L. gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl pagrįstai procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu.

274. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notarai privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Notarė įvykdė įstatyme jai nustatytą pareigą.

28Ieškovo Panevėžio apskrities VMI pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl prašymo atidėti apeliacinio skundo nagrinėjimą nepagrįsto atmetimo

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnis). Mokestinių prievolių vykdymas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, o tai, kad šios turtinės prievolės įpėdiniams kyla paveldėjimo teisinių santykių, reglamentuojamų privatinės, o ne viešosios teisės pagrindu ir dėl to pats kreditorių reikalavimas įgyja civilinį teisinį pobūdį, nepaneigia tokio kreditorių reikalavimo tenkinimo viešojo intereso.

33CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat nurodyta, kad žodinio proceso atveju dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą. CPK 133 straipsnio 1 dalyje, taikytinoje ir apeliaciniame procese (CPK 302 straipsnis), nustatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį privalo nedelsdamas informuoti teismą ir kitus dalyvaujančius byloje asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Pastarojo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismo žinomu adresu ir laikomi įteiktais. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomi ir šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

34Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas yra saistomas remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, patvirtina, kad atsakovui D. L. procesiniai dokumentai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Šis faktas patvirtina, kad taikydami procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu taisyklę teismai laikėsi nuostatos, jog adresato tikroji gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomi. Pažymėdamas, kad toks procesinių dokumentų įteikimo būdas, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, gali būti pripažįstamas nesuderinamu su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tikslu užtikrinti asmenų realias ir efektyvias, o ne teorines ar iliuzines teises (žr., be kitų, Multiplex prieš Kroatiją, Nr. 58112/00, § 44, 2003 liepos 10 d.), kasacinis teismas įvertins, ar bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka nedalyvaujant D. L., kai atsakovas D. L. likus dienai iki posėdžio raštu pranešė gyvenantis užsienyje, apie posėdį sužinojęs atsitiktinai, prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes nori pasirengti bylos nagrinėjimui, atvykti į Lietuvą, sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, nepažeidė šalių lygiateisiškumo ir teismo proceso rungtyniškumo principų (CPK 12, 17 straipsniai).

35Šalių lygiateisiškumo ir teismo proceso rungtyniškumo procesinių principų turinys atskleistinas remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, nes šiomis nacionalinėmis procesinėmis priemonėmis įgyvendintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kai yra sprendžiamas asmens ar asmenų civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas.

36EŽTT yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress prieš Prancūziją [GC], Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). Iš principo, jis įtvirtina ir šalių galimybę susipažinti ir pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ar paaiškinimų, turint tikslą paveikti jo sprendimą (žr. Fretté prieš Prancūziją, Nr. 36515/97, § 47, ECHR 2002‑I).

37Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. Švenčionienė prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 25 punktas, 2008 m. lapkričio 25 d.).

38Šios bylos kontekste yra svarbūs ir kai kurie kiti EŽTT sprendime Švenčionienė prieš Lietuvą nurodyti Konvencijoje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektai, ypač išdėstyti sprendimo 28 ir 29 punktuose. Remiantis juose nurodytomis Konvencijos taikymo taisyklėmis, konstatuotina, kad, siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalis tinkamai informuoti apie apeliacinį procesą ir suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr. sprendimo 28 punktą). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr. sprendimo 29 punktą, taip pat Nideröst-Huber prieš Šveicariją, 1997 vasario 18 sprendimas, Reports of judgments and decisions 1997-I, § 29).

39Nurodytų argumentų pagrindu kasacinis teismas daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir turėjo išsamią informaciją apie tai, kad nuo pat pirmojo procesinio veiksmo pirmosios instancijos teisme dėl dokumentų įteikimo D. L. buvo taikomas tik dokumentų įteikimo viešuoju paskelbimu būdas, atmesdamas atsakovo prašymą, pateiktą likus dienai iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų įgyvendinti teisę dalyvauti bylos nagrinėjimo procese pats ar per atstovą, kuriuo raštu paaiškino tokio prašymo argumentus: jog jis gyvena užsienyje ir dėl to apie bylos nagrinėjimą apeliaciniame teisme jam iš anksto nebuvo žinoma, - bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, pažeidė atsakovo teisę į bylos šalių lygiateisiškumą ir teismo proceso rungtyniškumą (CPK 12, 17 straipsniai). Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenustatė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas konstatuoti, jog atsakovas jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr. EŽTT sprendimas byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, 1997 vasario 18 sprendimas, Reports of judgments and decisions 1997-I, § 30).

40Dėl šių procesinės teisės normų pažeidimų, turinčių esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

41Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

42Atsižvelgdamas į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme pažeidė bylos šalių lygiateisiškumo ir teismo proceso rungtyniškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai), o tai, minėta, be kita ko reiškia, kad suvaržyta galimybė dalyvauti teismo posėdyje. Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, tačiau šie argumentai neperduoti kitai šaliai ir jis negali į juos atsakyti. Poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėję priešingos šalies pateiktos pastabos, negali būti įvertintas (žr. Švenčionienė prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 29 punktas, 2008 m. lapkričio 25 d.). Tai suponuoja, kad kasacinis teismas, naikindamas apeliacinės instancijos teismo nutartį šiais pagrindais, negali vertinti tokio procesinio sprendimo teisėtumo kitais pagrindais, nurodytais kasaciniame skunde, nes, pašalinus procesinės teisės normų pažeidimus ir bylą apeliacine tvarka išnagrinėjus iš naujo, priimtame procesiniame sprendime bus įvertinti atsakovo, dėl kurio teisių pažeidimo naikinama apeliacinės instancijos teismo nutartis, argumentai dėl bylos esmės, o tai gali turėti įtakos kitokiam ginčo išsprendimui.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą,... 5. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 7. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad Panevėžio 3-iojo notarų biuro 2006 m. lapkričio 26 d.... 9. Teismas padarė išvadą, kad niekuo nepatvirtintas, neįrodytas atsakovo A. L.... 10. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63... 11. Teismas, remdamasis CK 5.1 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad mirusios D. E.... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 14. III. Kasacinio skundo argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovai prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 16. 1. Palikimo atsiradimo momentu atsakovai nieko nežinojo apie jų motinos banko... 17. 2. Mokestinę prievolę turėjo įrodinėti Panevėžio apskrities valstybinė... 18. 3. Teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad apie mirusios D. E. L.... 19. 4. Teismai neištyrė visų bylos aplinkybių. Teismai turėjo įvertinti... 20. 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. gavo D. L. prašymą... 21. 6. Notarė, informuodama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą apie po D. E.... 22. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros... 24. 1. Apie D. E. L. nesumokėtus mokesčius tapo žinoma tik Panevėžio... 25. 2. Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas ginant viešąjį interesą, taigi... 26. 3. Jokių įrodymų, kad D. L. gyvena Ispanijos Karalystėje, byloje ir su... 27. 4. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos... 28. Ieškovo Panevėžio apskrities VMI pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl prašymo atidėti apeliacinio skundo nagrinėjimą nepagrįsto atmetimo... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga... 34. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas yra... 35. Šalių lygiateisiškumo ir teismo proceso rungtyniškumo procesinių principų... 36. EŽTT yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė... 37. Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų... 38. Šios bylos kontekste yra svarbūs ir kai kurie kiti EŽTT sprendime... 39. Nurodytų argumentų pagrindu kasacinis teismas daro išvadą, kad apeliacinės... 40. Dėl šių procesinės teisės normų pažeidimų, turinčių esminės... 41. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ... 42. Atsižvelgdamas į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme pažeidė... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...