Byla A-822-169-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro atstovui Remigijui Senkui,

4apelianto atsakovo I. T. atstovui Ugniui Pėdnyčiai,

5atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Giedrei Misiūnienei,

6trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Eglei Izokaitytei,

7trečiojo suinteresuoto asmens Sartų regioninio parko direkcijos atstovui Sauliui Mažiuliui,

8viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų B. T., I. T. ir A. T. (B. T. teisių perėmėjai) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams B. T., Rokiškio rajono savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), Valstybės įmonės Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Sartų regioninio parko direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10I.

11Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas; prokuroras), gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais ir panaikinti: 1) Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkį Nr. 245 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo“; 2) Panevėžio apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001-07-05 išduotą statybos leidimą Nr. 12/1 B. T. statyti pirtį bei priklausinius; 3) pripažinimo statinius tinkamais naudoti aktą, išduotą 2002-03-20 Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2001-02-26 įsakymu patvirtintos komisijos 4) įpareigoti B. T. nugriauti statinius: pirtį, kurios unikalus Nr. 7390-3000-7012, malkinę, kurios unikalus Nr. 7390-3000-7020, kiemo statinius (šulinį, tvorą), kurių unikalus Nr. 7390-3000-7031, esančius Rokiškio raj., Bradesių kaime, įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialą panaikinti šių statinių teisinę registraciją B. T. vardu.

12Pareiškėjas nurodė, kad B. T. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo miško ūkio tikslinės paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-1329-5764, esantį Rokiškio raj. Bradesių kaime, Sartų regioninio parko teritorijoje, Sartų hidrografiniame draustinyje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šiame sklype yra pastatyti ir teisiškai B. T. vardu įregistruoti: pirtis, malkinė, kiti kiemo statiniai. Mano, kad Rokiškio raj. meras, nesant juridinio pagrindo bei viršydamas jam nustatytos kompetencijos ribas, 2000-08-23 priėmė potvarkį Nr. 245 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo“, pagal kurį atsakovui B. T. buvo patvirtinta nuosavybės teisė į jo sklype buvusius pirties pamatus, nors duomenų apie B. T. priklausančiame sklype kada nors buvusius statinius neturėjo.

13Panevėžio apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001-07-05 B. T. išduotas statybos leidimas Nr. 12/1 minėtame sklype statyti pirtį su priklausiniais ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsakymu patvirtintos komisijos 2002-03-20 išduotas pripažinimo tinkamais naudoti pirtį, malkinę, šulinį ir tvorą aktas yra neteisėti, prieštaraujantys norminių aktų reikalavimams. LR miškų įstatymas draudžia miškų ūkio paskirties žemėje statyti statinius, nesusijusius su mišku. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ regioninių parkų teritorijose draudžia vykdyti bet kokius statybos darbus be nustatyta tvarka parengto projekto, kuris be kitų institucijų turi būti suderintas su Aplinkos ministerija. Ginčo statinių projektas su Aplinkos ministerija nebuvo suderintas. Hidrografiniuose draustiniuose draudžiama statyti statinius ir įrenginius, nesusijusius su draustinio paskirtimi. Kadangi statyba buvo pradėta ir vykdoma nesilaikant ją reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, neteisėtai pastatyti statiniai turi būti nugriauti bei panaikinta B. T. nuosavybės teisių į juos teisinė registracija.

14Nurodė, kad terminas prašymui paduoti nėra praleistas, kadangi Panevėžio apygardos prokuratūra gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-05 priėmė nutartį, kuria buvo atmestas B. T. apeliacinis skundas dėl sprendimų, įsakymų ir žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo. Prokuroras 2007-12-10 kreipėsi su prašymu į Panevėžio apygardos teismą, 2008-01-31 specialiajai teisėjų kolegijai ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, nustačius, kad ginčas teismingas administraciniam teismui, 2008-03-19 pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui patikslintą prašymą.

15Atsakovas Rokiškio rajono savivaldybė su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad ginčijamas Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkis buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-01-22 nutarimu Nr. 85, galiojusiu iki 2002-07-17, kuriuo buvo patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Šių nuostatų 27.3 punkte buvo numatyta, kad savivaldybės taryba, meras arba jo įgalioti asmenys turi teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą ar teises į jį. Tų pačių nuostatų 28 ir 28.4 punktuose buvo nurodyta, kad juridinis pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį yra savivaldybės tarybų ir valdybų sprendimai bei merų potvarkiai. Todėl mano, kad 2000-08-23 Rokiškio rajono mero potvarkis Nr. 245 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo“ negali būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

16Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija su pareiškėjo prašymu sutiko. Nurodė, kad B. T. pastatai pastatyti miško ūkio paskirties žemėje, Sartų regioninio parko teritorijoje, Sartų hidrografiniame draustinyje, o tai prieštarauja galiojantiems įstatymams.

17Tretysis suinteresuotas asmuo LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Panevėžio RAAD) su pareiškėjo prašymu sutiko. Nurodė, kad B. T., pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, nesant patvirtintų teritorijos planavimo dokumentų, minėtoje vietovėje numatančių galimybę pakeisti miško ūkio paskirties žemę į kitą paskirtį, pasistatė pirtį, malkinę ir kitus statinius. Mano, kad statybos leidimas B. T. buvo išduotas neteisėtai, nes žemės sklypas buvo miško ūkio paskirties, Sartų regioninio parko teritorijoje, Sartų hidrografiniame draustinyje, todėl bet kokia statyba, nesusijusi su draustinio paskirtimi, draudžiama.

18Tretysis suinteresuotas asmuo Sartų regioninio parko direkcija su pareiškėjo skundu sutiko. Nurodė, kad Sartų regioninio parko direkcija jokių duomenų, kad B. T. priklausančiame miško ūkio paskirties sklype būtų buvę kokio nors statinio pamatai, neturi.

19Pareiškėjas B. T. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

20II.

21Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008-09-19 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkį Nr. 245 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo“. Panaikino Panevėžio apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos išduotą 2001-07-05 statybos leidimą Nr. 12/1 B. T. statyti pirtį bei priklausinius. Panaikino pripažinimo statinius tinkamais naudoti aktą, išduotą 2002-03-20 Panevėžio apskrities viršininko administracijos, 2001-02-26 įsakymu patvirtintos komisijos. Įpareigojo Valstybės įmonę Registrų centras panaikinti statinių: pirties, kurios unikalus Nr. 7390-3000-7012, malkinės, kurios unikalus Nr. 7390-3000-7020, kiemo statinių (šulinio, tvoros), kurių unikalus Nr.7390-3000-7031, esančių Rokiškio raj., Bradesių kaime, teisinę registraciją B. T. vardu. Įpareigojo statytoją B. T. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jam priklausančius statinius: pirtį, kurios unikalus Nr. 7390-3000-7012, malkinę, kurios unikalus Nr. 7390-3000-7020, kiemo statinius (šulinį, tvorą), kurių unikalus Nr. 7390-3000-7031, esančius Rokiškio raj., Bradesių kaime.

22Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad B. T. pagal 2000-07-10 pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo 2,17 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1329-5764, kadastrinis Nr. 7345/0006:214), esantį Bradesių k., Rokiškio raj. (administracinė byla Nr. I-786-279-2006, b. l. 24). B. T. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra Sartų regioniniame parke, Sartų hidrografiniame draustinyje. Rokiškio rajono meras 2000-08-23 priėmė potvarkį Nr. 245, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-01-22 nutarimu Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtino B. T. nuosavybės teisę į pirties pamatus (statinio indeksas pagal inventorizaciją 1Io/p), esančius Bradesių k., Kriaunų sen., Rokiškio raj. (t. 1, b. l. 7 - 8). Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2001-07-05 B. T. išdavė leidimą Nr. 12/1 vykdyti pirties ir jos priklausinio – malkinės statybos darbus, adresu Bradesių k., Kriaunų sen., Rokiškio raj. pagal suderintą V. Kundelio projektavimo įmonės „Namas“ parengtą projektą (t. 1, b. l. 9). Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2001-02-26 įsakymu paskirta komisija 2002-03-20 aktu pripažino tinkamais naudoti pirtį, malkinę, šulinį ir tvorą (b. l. 11). Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkio Nr. 245 ir statinio pripažinimo tinkamu naudotis 2002-03-20 akto pagrindu VĮ Registrų centras atliko pirties, unikalus Nr. 7390-3000-7012, malkinės, unikalus Nr. 7390-3000-7020 ir kitų kiemo statinių, unikalus Nr. 7390-3000-7031, esančių Bradesių k., Rokiškio raj. teisinę registraciją (b. l. 30 - 31).

23Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkio Nr. 245 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo“ priėmimo metu galiojusių Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-01-22 nutarimu Nr. 85, 28.4 punkte numatyta, kad vienas iš juridinių pagrindų įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį yra savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai bei merų potvarkiai. Tačiau nei šiame nutarime, nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnyje apibrėžtuose mero įgaliojimuose ir kompetencijoje nėra suteikta savivaldybės merui teisė patvirtinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir šiuo klausimu priimti potvarkius. Tuo metu galiojusio LR Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 272 str. 1 d. buvo įtvirtina nuostata, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. LR CPK 2 d. 6 p. numatė, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. LR CPK 273 str. numatė, kad teismas nustato turinčius juridinę reikšmę faktus tiktai tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų. Todėl teismas padarė išvadą, kad Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkis Nr. 245 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos B. T. nuosavybės teisės į pirties pamatus Bradesių k., Kriaunų sen., Rokiškio raj., priimtas nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams.

24Teismas nustatė, kad B. T. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi dvejopo pobūdžio teisinį statusą. Visų pirma, šis sklypas priskirtinas miško ūkio paskirties žemei, o antra, jis yra Sartų regioninio parko teritorijoje, Sartų hidrografiniame draustinyje. Statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – ir Miškų įstatymas) bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas). Be to, statybos draustiniuose santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas), LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „ Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

25Teismas nustatė, kad statybos leidimo statyti pirtį bei priklausinius B. T. išdavimo metu (2001-07-05) jam priklausančio žemės sklypo tikslinė paskirtis buvo miško ūkio. Panevėžio apskrities viršininko 2001-08-03 įsakymu buvo pakeista žemės sklypo tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš miškų ūkio į kitos paskirties (namų valdos) žemę. Tačiau šis įsakymas, kaip neatitinkantis galiojančių norminių aktų reikalavimų, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006-12-15 sprendimu buvo panaikintas.

26Miškų įstatymo 2 str. 3 d. numatyta, kad miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštelės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Miškų įstatyme nėra numatyta kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti ant miško ūkio paskirties žemės. Teismas priėjo išvadą, kad pagal Miškų įstatymą miško ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių, konkrečiu atveju – sodybų – statyba nėra leidžiama. Žemės įstatymo 40 str. (redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) taip pat nurodo, kad miško ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba. Teisė statyti sodybas miško ūkio paskirties žemėje pagal Žemės įstatymą nebuvo numatyta.

27Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi leidimo vykdyti statybos darbus metu) 7 str. 5 d. įtvirtino žemės savininkų ir naudotojų, kitų juridinių bei fizinių asmenų pareigą saugomose teritorijose laikytis veiklos apribojimų, nustatytų šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymuose, Žemės įstatyme, kituose įstatymuose ir Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose, kituose poįstatyminiuose norminiuose dokumentuose. Šio įstatymo 14 str. nuostatos numatė, kad gamtinių rezervatų teritorijose galima statyti tik įrenginius, reikalingus rezervato uždaviniams įgyvendinti.

28Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 343) 136 punkte nustatyta, kad pagal bendruosius apribojimus visose regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos darbus be nustatyta tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija. Ginčo statinių projektas nebuvo suderintas su Aplinkos ministerija. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 142.2 p. ir 159.4 p. nustatyta, kad hidrografiniuose draustiniuose draudžiama statyti vasarnamius ir kitus statinius bei įrenginius, nesusijusius su draustinio paskirtimi. Ginčo statiniai – pirtis, malkinė, kiemo statiniai, niekaip nėra susiję su Sartų draustinio paskirtimi, numatyta Sartų regioninio parko nuostatų 6 punkte. Šių teisės aktų nuostatų kontekste teismas kritiškai vertino liudytojo A. V. parodymus, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba teisėtai 2001-07-05 išdavė B. T. statybos leidimą.

29Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkis Nr. 245 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo“, Panevėžio apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos išduotas 2001-07-05 statybos leidimas Nr. 12/1 B. T. statyti pirtį bei priklausinius ir 2002-03-20 pripažinimo tinkamais naudoti aktas, išduotas Panevėžio apskrities viršininko administracijos, 2001-02-26 įsakymu patvirtintos komisijos yra priimti pažeidžiant galiojančių norminių aktų reikalavimus, todėl šiuos sprendimus, kaip neteisėtus, nusprendė panaikinti. Panaikinus minėtus sprendimus, nusprendė naikinti ir šių sprendimų pagrindu atliktą statinių – pirties, kurios unikalus Nr. 7390-3000-7012, malkinės, kurios unikalus Nr. 7390-3000-7020, kiemo statinių (šulinio, tvoros), kurių unikalus Nr.7390-3000-7031, esančių Bradesių k., Rokiškio raj. – teisinę registraciją.

30Teismas pažymėjo, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t.y., jei statybos procesas buvo teisėtas, ką yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (1999 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-417/2005; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-340/2007).

31Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ar pan.). Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Teismui konstatavus, kad ginčo žemės sklype, esančiame Bradesių k., Rokiškio raj., statiniai – pirtis, malkinė, kiemo statiniai (šulinys, tvora) – buvo pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl B. T. teismas įpareigojo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos statinius.

32Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 1 d. suteikia prokurorui teisę kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Visuomenė suinteresuota, kad gamtos objektai, ypač vertingos vietovės būtų tinkamai saugomos bei racionaliai naudojamos, nepažeidžiant įstatymų, priimant teisėtus aktus ir laikantis nustatytų procedūrų. Kadangi statybos leidimas ir pripažinimo tinkamais naudoti aktas buvo išduoti pastatų statybai miškų ūkio paskirties žemėje, todėl šių neteisėtų aktų panaikinimas, teismo manymu, laikytinas valstybės ir tuo pačiu viešuoju interesu, kurį ir gina pareiškėjas. Atsižvelgusi į LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, bei aplinkybę, kad pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad pažeistas viešasis interesas, buvo surinkta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2007-11-05 priėmus nutartį, o prokuroras su prašymu į Panevėžio apygardos teismą kreipėsi 2007-12-10, Specialiajai teisėjų kolegijai ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008-01-31 nutartimi nustačius, kad ginčas teismingas administraciniam teismui, 2008-03-19 pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui patikslintą prašymą, pirmosios instancijos teismo kolegija konstatavo, kad įstatymo nustatytas terminas paduoti prašymui ir patikslintam prašymui šioje byloje nėra praleistas.

33III.

34Atsakovas B. T. (jo procesines teises apeliaciniame procese parėmė našlė B. T. ir sūnūs I. T. ir A. T. (toliau – ir apeliantai)) pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-09-19 sprendimo panaikinimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

351. Teismas klaidingai išaiškino rajono mero teises ir neteisingai pasirėmė CPK taisyklėmis dėl turinčių juridinę reikšmę nekilnojamam turtui nustatymo. Mano, kad Rokiškio rajono meras teisingai suprato, kad 1992-01-22 Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28.4 punkte numatyta teisė įregistruoti nekilnojamąjį turtą apima 2000-08-23 potvarkio Nr. 245 turinį. Šios savivaldybės, jos įstaigų, pareigūnų teisės negalima priešinti CPK taisyklėms dėl juridinių faktų nustatymo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2004 metais išaiškino, jog savivaldybės dėl nekilnojamojo turto gali nustatinėti juridinius faktus. Pažymi, kad pirtis pastatyta buvusios pirties vietoje, kas 2000-2002 metais nebuvo draudžiama. Šio fakto niekas neginčija.

362. Teismas neatsižvelgė, jog ginčo sklypas buvo pirktas iš ankstesnių savininkų, kurie turėjo sodybą. Tai reiškia, kad ankstesnių savininkų žemė buvo ir dirbama žemė, ir miškas. Apie tai liudija teismui pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog toje žemės sklypo dalyje, kurioje statiniai pastatyti, dar nuo XIX a. miško nebuvo, buvo dirbama žemė. Jokiame istoriniame dokumente (išskyrus 1998-11-08 pažymą) 1,318 ha ginčo sklypo dalyje buvo dirbama (žemės ūkio paskirties), o ne miško, žemė. Be to, ginčo sklypo pirkimo metu (2000-07-10), pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokių duomenų apie tai, kad jo perkamas žemės sklypas yra draustinyje. Tokių duomenų nebuvo ir nekilnojamojo turto registro 2000-07-10 pažymoje. Atkreipia dėmesį, kad 2002-08-10 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 429 „Dėl Sartų regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ reglamento skyriaus „Regioninio parko funkcinio prioriteto zonos“ 22.4 p. numato: „ūkinio prioriteto Bradesių, Anapolio, Velikuškių, Dumblynės, Dusetų vienkiemio žemės ūkio“... Todėl apeliantai yra įsitikinę, jog ginčo sklypo dalis (kuri nėra miškas) yra žemės ūkio paskirties, ir joje galima statyti statinius, atitinkančius tokiai ūkinei veiklai. Pažymi, kad Žemės įstatymo 40 str. 4 d. nustatyta, kad „miškų ūkio paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos, kol nėra naudojamos pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, turi būti naudojamos žemės ūkio produkcijos gamybai“, todėl daro išvadą, kad ginčo sklypo dalis 1,318 ha dydžio, būdama žemės ūkio paskirties, neprieštarauja jokiam (net Saugomų teritorijų) įstatymui, nes Bradesių kaimas pagal nustatytą tvarką Sartų regioniniame parke priskirtas žemės ūkio veiklai.

373. Kadangi, apeliantų įsitikinimu, ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties, žemės ūkio veiklai reikalingi pastatai, kurių statyba net ir pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą ir parko reglamentą nėra uždrausta. Todėl visi išduoti leidimai buvo ir yra teisėti ir jų negalima panaikinti, kaip ir nugriauti statinių. Statinių statybos metu galiojo LR CK 4.103 str., kurio antroje dalyje nustatyta, kad nugriauti statinį galima tik tada, kada prokuroras savo laiku būtų leikęsis 2 dalies reikalavimų, o atsakovas nebūtų pašalinęs trūkumų, kurie numatyti 4.103 str. 1 d. Tokių aplinkybių bei faktų nenustatyta.

384. Teigia, kad nėra padaryta jokių teisės aktų pažeidimų, jokios žalos nei žmonėms, nei gamtai. Yra įsitikinę, kad nesant kaltės, pažeidimo fakto, žalos ir priežastinio ryšio tarp šių dalykų negali būti ir atsakomybės.

395. Prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą ir net neprašė jo atnaujinti. Joks įstatymas iki šios dienos nėra nustatęs išimčių prokurorui dėl terminų prašymams teismui pateikti.

406. B. T. buvo pateikęs pažymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau teismas, atsisakydamas atidėti bylos nagrinėjimą ne tik parodė nepagarbą, bet ir užkirto kelią pateikti įrodymus, kuriuos turėjo pats apeliantas (o jo atstovas). Pavyzdžiui, negalėjo pateikti Kriaunų seniūnijos pažymos Nr. 193, iš kurios matyti, kad apelianto sklypas ribojasi ne tik su mišku, pelkėtu alksnynu, bet ir su G. Ž. pasodybiniu sklypu. Tai įrodo, kad sklypo žemės dalis yra dirbama. Jis taip pat negalėjo pateikti Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2008-06-27 sprendimo Nr. TS-6.109 dėl Rokiškio rajono ir miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo kopijos su priedais, iš kurių matyti, kad savivaldybės taryba pagal savo išimtinę kompetenciją ir gindama viešąjį interesą patvirtino, jog jo sodyba Bradesių kaime yra kaimo turizmo taryba. Šis planas suderintas su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros vedėju, ir su Sartų regioninio parko direkcija ir t.t.

41Pareiškėjas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras su B. T. apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

421. Pareiškėjas nesutinka, kad rajono merui buvo suteikta teisė įregistruoti nekilnojamąjį turtą priimant potvarkį. Teismas teisingai išaiškino tuo metu galiojusių Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-01-22 nutarimu Nr. 85, 28.4 punkto turinį ir konstatavo, kad šiame nutarime merui nėra suteikta teisė patvirtinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir šiuo klausimu priimti atitinkamus potvarkius. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkis Nr. 245 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos B. T. nuosavybės teisės į pirties pamatus Bradesių k., Kriaunų sen., Rokiškio raj., priimtas nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams. Sartų regioninio parko direkcija nurodė, kad nėra duomenų, jog sklype, esančiame Bradesių k., Rokiškio r., priklausančiame B. T., buvo ar yra sodybvietė (gyvenamasis namas su priklausiniais).

432. Ginčo sklypas, B. T. įgytas pagal 2000-07-10 pirkimo – pardavimo sutartį (žemės sklypo unikalus Nr. 7345-00060023), yra Sartų regioniniame parke, Sartų hidrografiniame draustinyje. Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. 2006-12-15 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu buvo panaikinti Rokiškio rajono Valdybos 2001-06-29 sprendimas Nr. 113 „Dėl detalaus plano patvirtinimo“, Panevėžio apskrities viršininko 2001-08-03 įsakymas Nr. 1952Ž „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo“, Panevėžio apskrities viršininko 2003-05-06 įsakymas Nr. Ž-1535 „Dėl Miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypų žemėnaudų patvirtinimo Rokiškio rajone“ ir teismas buvo įpareigojęs VĮ Registrų centro Panevėžio filialą panaikinti žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. 7345-00060125 ir Nr. 7345-00060126, esančių Bradesių k., Rokiškio r. sav., teisinę registraciją. B. T. įgytas žemės sklypas adresu Bradesių k., Rokiškio r. sav., buvo ir yra miškų ūkio. Jis yra Sartų regioniniame parke, Sartų hidrografiniame draustinyje. Panevėžio apygardos teismas 2008-09-19 sprendime pagrįstai konstatavo, kad ginčo sklypas turi dvejopo pobūdžio teisinį statusą, o statybos santykius šiame sklype reguliuoja Miškų įstatymas, Žemės įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Statybos leidimas Nr. 12/1, 2002-03-20 pripažinimo tinkamais naudoti aktas pagrįstai pripažinti neteisėtas ir panaikinti, nes pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų įstatymo, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, nuostatas. Pažymi, kad ex iniuria ius non oritur (iš neteisės nekyla teisė). Ši nuostata išaiškinta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir atsispindi LR CK 1.136 straipsnyje, išvardijančiame civilinių teisių atsiradimo pagrindus. Neteisėta statyba yra pažeidžiamas LR CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, nustatantis, jog nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto. Pagal LR CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Civilinės teisės požiūriu neteisėtos statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (LR CK 4.103 str. 7 d.). LR CK 4.103 str. nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, nurodytu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo. Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d. 3 p. nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Ginčo žemės sklype, esančiame Bradesių k., Rokiškio rąj., esantys statiniai – pirtis, malkinė, kiemo statiniai (šulinys, tvora) – buvo pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl B. T. pagrįstai buvo įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos statinius, o Valstybės įmonė registrų centras įpareigota panaikinti teisinę registraciją.

446. Prokuroras nesutinka su apelianto teigimu, kad praleistas terminas kreiptis į teismą. 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje konstatuotas viešojo intereso pažeidimas B. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pažeidžiant saugomų teritorijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus (ABTĮ 58 str. 2 str.). Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-09-19 sprendime pasisakyta dėl termino kreiptis į teismą ir išsamiai išdėstytos aplinkybes, kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimas.

45Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

46Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

47Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

48Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime nurodo, kad jei bus panaikintas 2000-08-23 Rokiškio rajono mero potvarkis Nr. 245, kurio pagrindu atlikta pastatų, esančių ginčo sklype, teisinė registracija, bus pagrindas panaikinti minėtų statinių teisinę registraciją.

49Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

50Sartų regioninio parko direkcija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

54Kadangi apeliaciniame skunde teigiama, jog Panevėžio vyriausiasis prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo, tai yra, atsakovai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, būtina nustatyti minėtoje nuostatoje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momentą, kai į teismą kreipėsi prokuroras, gindamas viešąjį interesą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550/07). Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5–8/2006). Tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, psl. 205–230; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8–660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–283/2010). Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t. y. data, kai pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

55Procesiniuose sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. AS6–80/2007 ir A556–838/2010 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pabrėžusi, kad administracinis teismas net ir tuo atveju, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių. Konstatuota, kad įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, o net jei ir suteiktų, tai kiltų klausimas dėl tokių privilegijų, lengvatų ar išimčių atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Pats prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas.

56Panevėžio apygardos prokuratūra nurodo gavusi pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-05 priėmė nutartį, kuria buvo išspręstas klausimas dėl miškų ūkio paskirties žemės tikslinės paskirties keitimo į namų valdą, miškų ūkio paskirties žemės sklypo padalijimo į mažesnius sklypus teisėtumo, ir kuria buvo paliktas galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimas panaikinti Rokiškio rajono valdybos 2001 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 113 ,,Dėl detalaus plano patvirtinimo“, Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 1952 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo“, Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. Ž-1535 „Dėl miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypų žemėnaudų patvirtinimo Rokiškio rajone“ bei valstybės įmonė Registrų centro Panevėžio filialas buvo įpareigota panaikinti žemės sklypų (unikalus Nr. 7345-00060125 ir unikalus Nr. 7345-00060126 ), esančių Rokiškio raj., Bradesių k., teisinę registraciją. Teismui pripažinus, kad ginčo sklypo žemės tikslinė paskirtis buvo pakeista ir sklypas padalintas į mažesnius sklypus buvo neteisėtai, prokuroras, nuosekliai gindamas viešąjį interesą, įgijo pagrindą kreiptis į teismą, siekiant nuginčyti Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkį Nr. 245 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo“, Panevėžio apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001-07-05 išduotą statybos leidimą Nr. 12/1 B. T. statyti pirtį bei priklausinius, pripažinimo statinius tinkamais naudoti aktą, išduotą 2002-03-20 Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2001-02-26 įsakymu patvirtintos komisijos bei įpareigoti atsakovą nugriauti statinius. Prokuroras 2007-12-10 kreipėsi su prašymu į Panevėžio apygardos teismą, o 2008-01-31 specialiajai teisėjų kolegijai ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nustačius, kad ginčas teismingas administraciniam teismui (t. 1, b. l. 63 - 65), su patikslintu skundu kreipėsi į administracinį teismą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima teigti, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nagrinėjamu atveju buvo atidus ir rūpestingas, operatyviai ėmėsi ginti viešąjį interesą.

57Byloje ginčas kilo dėl Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkio Nr. 245 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo“, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-01-22 nutarimu Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, rajono meras B. T. patvirtino nuosavybės teisę į pirties pamatus, esančius Bradesių kaime, Kriaunų seniūnijoje, Rokiškio rajone (t. 1, b. l. 7 - 8). Nors ginčijamame akte nurodyta, kad meras, jį priimdamas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-01-22 nutarimu Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, kolegija mano, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas ir iš tiesų meras vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-01-22 nutarimu Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 1997, Nr. 98-2480) (toliau – ir Nuostatai). Šie nuostatai reglamentuoja žemės, statinių ir kito nekilnojamojo turto teisinį registravimą, Nekilnojamojo turto registro (toliau vadinama – registras) statusą, registro paskirtį ir jo objektus, taip pat registro tvarkymą, reorganizavimą bei likvidavimą (Nuostatų 1 p.). Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga yra Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, kuri organizaciniu ir metodiniu požiūriu vadovauja duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir teises į jį registravimui, koordinuoja šį darbą bei jos struktūriniai padaliniai (Nuostatų 11 ir 142 p.). Minėti nuostatai reglamentuoja savivaldybės mero teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį registruojant savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir teises į jį (Nuostatų 27 ir 27.3 p.), tačiau juose nėra numatyta mero teisė registruoti fizinio asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą. Vadinasi, konstatuodamas ginčijamo Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkio Nr. 243 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo“ neteisėtumą, pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą ir teisėtą išvadą.

58Byloje taip pat yra ginčijami Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-07-05 B. T. išduotas leidimas Nr. 12/1 vykdyti pirties ir jos priklausinio – malkinės – statybos darbus, adresu Bradesių k., Kriaunų sen., Rokiškio raj. pagal suderintą V. Kundelio projektavimo įmonės „Namas“ parengtą projektą (t. 1, b. l. 9) bei Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2002-03-20 statinio tinkamu pripažinimo aktas, kuriuo tinkamais naudoti pripažino pirtį, malkinę, šulinį ir tvorą (b. l. 11).

59Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad B. T. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi (ir ginčijamų aktų priėmimo metu turėjo) dvejopo pobūdžio teisinį statusą: šis sklypas priskirtinas miško ūkio paskirties žemei, be to, jis yra Sartų regioninio parko teritorijoje, Sartų hidrografiniame draustinyje. Statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – ir Miškų įstatymas) bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas). Be to, statybos draustiniuose santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas), LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „ Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

60Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija) nustatyta, kad miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Miškų įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti miško ūkio paskirties žemėje. Todėl darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą miško ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su miškų susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių, pavyzdžiui, sodybų statyba nėra leidžiama. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje (2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIII-1664 redakcija) įtvirtinta, kad miškų ūkio paskirties žemę sudaro: mišku apaugusi žemė, išskyrus rezervatų miškus (1); kita miško žemė (2); žemė, kurią užima miško keliai, medienos sandėliai ir kiti miškų ūkio poreikiams naudojami pastatai ir įrenginiai (3); žemė, skirta miškui įveisti (4); žvėrių pašarų aikštelės, miškuose įsiterpusios kitos žemės naudmenos (5). Žemės įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar kiti statiniai gali būti miško ūkio paskirties žemėje. Vadinasi, ir pagal šį teisės aktą miško ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Teisė statyti sodybas, jų dalis (pvz., pirtį) miško ūkio paskirties žemėje pagal Žemės įstatymą taip pat nebuvo numatyta.

61Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių, inter alia sodybų, statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl akivaizdu, jog teisė į statybą miško ūkio paskirties žemėje negali būti realizuota. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikėsi 2008 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-206/2008, 2009 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-579/2009, 2010 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822–218/2010.

62Iš Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo aišku, kad miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Dėl statybos teisės miško ūkio paskirties žemėje pažymėtina, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai, ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau, negu leidžia Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

63Nustatęs, kad statybos leidimo statyti pirtį bei priklausinius B. T. išdavimo metu (2001-07-05) jam priklausančio žemės sklypo tikslinė paskirtis buvo miško ūkio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos išduotas 2001-07-05 statybos leidimas Nr. 12/1 B. T. statyti pirtį bei priklausinius ir 2002-03-20 pripažinimo tinkamais naudoti aktas, išduotas Panevėžio apskrities viršininko administracijos, 2001-02-26 įsakymu patvirtintos komisijos yra priimti pažeidžiant galiojančių norminių aktų reikalavimus.

64Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

65Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

66atsakovų B. T., I. T. ir A. T. apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro atstovui... 4. apelianto atsakovo I. T. atstovui Ugniui Pėdnyčiai,... 5. atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 6. trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 7. trečiojo suinteresuoto asmens Sartų regioninio parko direkcijos atstovui... 8. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 9. Teisėjų kolegija... 10. I.... 11. Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras... 12. Pareiškėjas nurodė, kad B. T. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu... 13. Panevėžio apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų... 14. Nurodė, kad terminas prašymui paduoti nėra praleistas, kadangi Panevėžio... 15. Atsakovas Rokiškio rajono savivaldybė su pareiškėjo prašymu nesutiko.... 16. Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija su pareiškėjo... 17. Tretysis suinteresuotas asmuo LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo Sartų regioninio parko direkcija su pareiškėjo... 19. Pareiškėjas B. T. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 20. II.... 21. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008-09-19 sprendimu pareiškėjo... 22. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad B. T. pagal 2000-07-10... 23. Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkio Nr. 245 „Dėl nuosavybės teisės... 24. Teismas nustatė, kad B. T. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas... 25. Teismas nustatė, kad statybos leidimo statyti pirtį bei priklausinius B. T.... 26. Miškų įstatymo 2 str. 3 d. numatyta, kad miško žemė – apaugęs mišku... 27. Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi leidimo vykdyti statybos... 28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl... 29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs visus byloje esančius... 30. Teismas pažymėjo, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko... 31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 4.103 straipsnio 1... 32. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 33. III.... 34. Atsakovas B. T. (jo procesines teises apeliaciniame procese parėmė našlė B.... 35. 1. Teismas klaidingai išaiškino rajono mero teises ir neteisingai pasirėmė... 36. 2. Teismas neatsižvelgė, jog ginčo sklypas buvo pirktas iš ankstesnių... 37. 3. Kadangi, apeliantų įsitikinimu, ginčo sklypas yra žemės ūkio... 38. 4. Teigia, kad nėra padaryta jokių teisės aktų pažeidimų, jokios žalos... 39. 5. Prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą ir net neprašė jo... 40. 6. B. T. buvo pateikęs pažymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau... 41. Pareiškėjas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras su B. T.... 42. 1. Pareiškėjas nesutinka, kad rajono merui buvo suteikta teisė įregistruoti... 43. 2. Ginčo sklypas, B. T. įgytas pagal 2000-07-10 pirkimo – pardavimo... 44. 6. Prokuroras nesutinka su apelianto teigimu, kad praleistas terminas kreiptis... 45. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su... 46. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 47. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su atsakovų apeliaciniu skundu... 48. Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime nurodo, kad jei bus... 49. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos... 50. Sartų regioninio parko direkcija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 54. Kadangi apeliaciniame skunde teigiama, jog Panevėžio vyriausiasis prokuroras... 55. Procesiniuose sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr.... 56. Panevėžio apygardos prokuratūra nurodo gavusi pakankamai duomenų, kad... 57. Byloje ginčas kilo dėl Rokiškio rajono mero 2000-08-23 potvarkio Nr. 245... 58. Byloje taip pat yra ginčijami Panevėžio apskrities viršininko... 59. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad B. T. nuosavybės teise... 60. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį (2001 m. balandžio 10 d.... 61. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad statybos miško ūkio... 62. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo... 63. Nustatęs, kad statybos leidimo statyti pirtį bei priklausinius B. T.... 64. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į bylos medžiagą, nustatytas... 65. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 66. atsakovų B. T., I. T. ir A. T. apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio... 67. Nutartis neskundžiama....