Byla 2-15197-541/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 395,00 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir V. K. sudarė būsto draudimo liudijimą, kuriuo buvo apdraustas pastatas ( - ). 2011-06-20 d. Šiauliuose, Pelkių g. 17, įvykusio eismo įvykio metu automobilio Mazda Xedos 6, v/n ( - ), vairuotojas pažeidė KET ir atsitrenkė į ( - ), namo garažo vartus ir juos apgadino, todėl ieškovas išmokėjo draudėjui 2 395,00 Lt dydžio draudimo išmoką. Eismo įvykio metu transporto priemonės Mazda Xedos 6, v/n ( - ), civilinė atsakomybė buvo apdrausta sudarius sutartį su atsakovu, todėl jam kilo pareiga atlyginti žalą (b. l. 1-2).

3Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog, visų pirma, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jį ir V. K. siejo draudimo teisiniai santykiai, t. y. rašytinės draudimo sutarties, antra, ieškovas nesikreipė į atsakovą su pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo teisės buvo pažeistos ir ieškovui atsirado teisė kreiptis su ieškiniu į teismą, ir, trečia, ieškovas pretenziją atsakovui turėjo teisę pareikšti ne vėliau kaip iki 2012-07-22 d., t. y. per sutrumpintą vienerių metų terminą, tačiau to nepadarė, todėl praleidus šį terminą ieškovo teisė į draudimo išmoką yra pasibaigusi. Prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 18-19). Atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad byloje kilus neaiškumams dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, turi būti laikoma, kad, įvertinus tai, jog ieškovas praleido pretenzijos pateikimo terminą, ieškovo teisė reikalauti išmokos iš atsakovo yra pasibaigusi, o šiuo atveju termino atnaujinimui nėra pagrindo, nes pretenzija apskritai nebuvo pateikta, ir atsakovo pareiga atlyginti žalą yra pasibaigusi (b. l. 43-44).

4Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog šiuo atveju ieškovas iš viso nebuvo pateikęs pretenzijos atsakovui ir atitinkamai nėra gavęs atsakymo, kad išmoka nebus mokama, o atsakovo nurodomoje teismų praktikoje senaties terminas siejamas būtent su neigiamo atsakymo į pretenziją gavimu, taigi atsakovo argumentai dėl termino pretenzijai praleidimo yra nepagrįsti (b. l. 43, 48-49).

5Ieškinys atmestinas.

6Byloje nustatyta, kad 2012-11-15 d. AB „Lietuvos draudimas“ ir V. K. sudarė būsto draudimo liudijimą, kuriuo buvo apdraustas pastatas ( - ) (b. l. 46-47). 2011-06-20 d. ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Mazda Xedos 6, v/n ( - ), vairuotojas pažeidė KET ir atsitrenkė į ( - ), namo garažo vartus ir juos apgadino (b. l. 5-8). Remiantis UAB „Dextera“ 2011-07-05 d. PVM sąskaita-faktūra EXS Nr. 1102562 (b. l. 9), draudikas 2011-07-20 d. apskaičiavo (b. l. 10) ir išmokėjo draudėjui 2 395,00 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 11-12). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovui nurodytą sumą.

7Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

8Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai (būsto draudimo liudijimas, eismo įvykio deklaracija, AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo aktas su priedu, draudimo išmokos apskaičiavimas, pranešimas apie nuostolių atlyginimą bei mokėjimo pavedimas draudėjui, b. l. 5-12, 46-47) leidžia teismui konstatuoti, jog tarp ginčo šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai ir ieškovas įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka.

9Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, žalos dydžio ir atsakovo draudėjo civilinės atsakomybės, tačiau byloje kilo ieškinio senaties termino taikymo klausimas, grindžiamas aplinkybe, jog ieškovas per Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytą vienerių metų terminą nepateikė atsakovui pretenzijos atlyginti žalą.

10CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, jog draudikui perėmus nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą arba jį patenkinus iš dalies, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metu ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-01 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog atsakingo asmens draudiko prievolė gali būti pasibaigusi, jeigu draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, dėl savo kaltės pažeidė terminus pretenzijoms ir ieškiniams pareikšti, jeigu dėl jo kaltės pavėluotai nustatomas žalos dydis, įvykio kaltininkai, neišmokama laiku draudimo išmoka ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008).

11Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo asmens draudikas sumokėjo draudimo išmoką ir tokiu būdu įstojo į prievolinį teisinį santykį vietoje savo draudėjo (naudos gavėjo). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos.

12Nustatyta, kad ieškovas draudimo išmoką išmokėjo 2011 m. liepos 21 d. (b. l. 12), tačiau byloje nėra duomenų apie pareikštą pretenziją atsakovui. Ieškovas neneigia fakto, kad pretenzija atsakovui apskritai nebuvo pateikta, taigi laikytina, jog ieškovas praleido pretenzijų pareiškimo terminus, o subrogacinį reikalavimą pareiškė pasibaigus atsakovo prievolei (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). Ieškovo nurodomi argumentai, jog ieškinio senaties terminas išimtinai siejamas tik su neigiamo atsakymo į pretenziją gavimu, nepagrįsti, kadangi teismų praktika pripažįsta termino pretenzijoms pareikšti pažeidimą viena iš sąlygų, lemiančių atsakingo asmens draudiko prievolės pasibaigimą, taigi esant šiai aplinkybei nėra pagrindo konstatuoti atsakovo pareigos atlyginti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas prieina prie išvados, jog ieškovui, įgijusiam teisę reikšti subrogacinį reikalavimą, ši reikalavimo teisė į žalą padariusio asmens draudiką, atsiradusi po draudimo išmokos išmokėjimo, negali būti patenkinta, kadangi subrogacinį reikalavimą reiškiantis draudikas - ieškovas nepareiškė pretenzijos nustatytais terminais, juos praleido ir tokiu būdu baigėsi žalą padariusio asmens draudiko prievolė atsakyti pagal jų draudimo sutartis.

13Kadangi ieškovas įstatyme įtvirtinto reikalavimo per vienerių metų terminą pateikti pretenziją neįvykdė, draudimo išmoką sumokėjo 2011-07-21 d., o ieškinį teismui pateikė 2014-03-05 d., todėl konstatuotina, jog ieškovas atitinkamai praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovas nenurodė priežasčių, dėl ko šis terminas praleistas, neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, todėl šiuo pagrindu ieškovo ieškinys atmestinas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

14Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalimi). Ieškovo ieškinys yra atmestas, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo spręsti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

15Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistina 18,18 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

17ieškinį atmesti.

18Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buv. J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 18,18 Lt (aštuoniolika litų 18 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą, šias išlaidas sumokant į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

19Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai