Byla e3K-3-309-403/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl vadovo civilinės atsakomybės, išteisinamojo teismo nuosprendžio prejudicinės galios civilinėje byloje aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. Ž. 55 323,62 Eur (191 021,40 Lt) žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

93.

10Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. Ž. 2012 m. rugsėjo 26 d. vienintelio bendrovės akcininko sprendimu buvo paskirtas UAB „Emilė“ direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki 2014 m. balandžio 14 d., kai vienintelio akcininko sprendimu buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų. Tą pačią dieną akcininko sprendimu UAB „Emilė“ vadove buvo paskirta G. K. Naujai vadovei pradėjus eiti pareigas, bendrovėje buvo atliktas vidinis 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. balandžio 15 d. laikotarpio patikrinimas, jo metu nustatyta, kad atsakovas V. Ž., eidamas UAB „Emilė“ direktoriaus pareigas, iš bendrovės banko sąskaitos, esančios AB Šiaulių banke, grynaisiais pinigais paėmė: 2014 m. kovo 13 d. – 4749,77 Eur (16 400 Lt); 2014 m. kovo 17 d. –

112896,20 Eur (10 000 Lt); iš bendrovės banko sąskaitos, esančios „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, grynaisiais pinigais paėmė: 2014 m. vasario 14 d. – 14 191,38 Eur (49 000 Lt); 2014 m. kovo 18 d. – 14 770,62 Eur (51 000 Lt); iš bendrovės banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, grynaisiais pinigais 2014 m. vasario 14 d. paėmė 25 776,18 Eur (89 000 Lt). Vidinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2014 m. kovo 18 d. į bendrovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, atsakovas įnešė 7530,12 Eur (26 000 Lt), o likusi pinigų suma, t. y. 54 854,03 Eur (189 400 Lt), į bendrovės kasą ar į banko sąskaitas iki šiol nebuvo grąžinta. Be to, už atsakovo atliktas pinigų išgryninimo operacijas bendrovė privalėjo sumokėti komisinius mokesčius, kurių bendra suma sudaro 469,58 Eur (1621,40 Lt).

124.

13Ieškovė tvirtino, kad bendrovės apskaitoje nėra minėtas pinigų paėmimo operacijas pateisinančių dokumentų, taip pat nėra jokių dokumentų, kokiu pagrindu buvo imami pinigai ir kam šie pinigai buvo panaudoti. Ieškovės teigimu, 54 854,03 Eur pasisavinimas ir dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patirtos kitos išlaidos – 469,58 Eur (1621,40 Lt) komisiniai mokesčiai – vertintina kaip ieškovei padaryta žala, šią ir prašoma priteisti.

14II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

155.

16Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

176.

18Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-211/2018, kurioje atsakovas V. Ž. buvo kaltinamas pasisavinęs jam patikėtą didelės vertės UAB „Emilė“ turtą, t. y. 54 738 Eur (189 000 Lt), ir aplaidžiai tvarkęs bendrovės buhalterinę apskaitą, jis buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Minėtas nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad šioje civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė jai padarytos žalos.

197.

20Teismas kaip prejudiciniu faktu rėmėsi 2018 m. kovo 12 d. teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad V. Ž. buvo tik formalus bendrovės direktorius. Įvertinęs šios bylos ir minėtos baudžiamosios bylos duomenis, teismas sprendė, kad faktinis ieškovės vadovas buvo S. R.

218.

22Nors bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas S. R. neigė laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. kovo 18 d. nurodęs atsakovui išimti iš UAB „Emilė“ banko sąskaitų pinigų sumas, teismas tokius liudytojo parodymus vertino kaip melagingus ir informavo prokuratūrą apie tai, kad galbūt S. R. veiksmai turi nusikaltimo, nurodyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių.

239.

24Padaręs išvadą, kad atsakovo paskyrimas bendrovės vadovu buvo atliktas neįgalioto asmens ir kad atsakovas buvo tik formalus bendrovės vadovas, o faktinis vadovas buvo S. R., teismas kaip pagrįstus vertino atsakovo paaiškinimus, jog jis iš bendrovės sąskaitų paimtus pinigus perduodavo faktiniam bendrovės vadovui S. R. ir kitam su pastaruoju susijusiam asmeniui – R. B.

2510.

26Iš baudžiamosios bylos teismas nustatė, kad G. K., ėjusi bendrovės direktoriaus pareigas po V. Ž., 2014 m. gegužės 28 d. įnešė grynaisiais pinigais į bendrovės kasą 83 000 Lt (24 038,46 Eur). Apklausta kaip liudytoja G. K. baudžiamojoje byloje negalėjo paaiškinti, iš kur buvo gauti pinigai ir kokiu pagrindu ji juos įnešė į UAB „ Emilė“ kasą. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas darė išvadą, kad šią pinigų sumą G. K. galėjo gauti iš S. R. ar iš R. B., o šie asmenys minėtus pinigus galėjo būti gavę būtent iš atsakovo.

2711.

28Teismas kritiškai vertino ieškovės atstovo pateiktus įrodymus, neva patvirtinančius, kad 2014 m. vasario 14 d. S. R. atsakovas negalėjo perduoti išgrynintų pinigų sumų, kadangi S. R. buvo išvykęs į Italiją, nes iš turizmo agentūros PVM sąskaitos faktūros nustatė, jog apgyvendinimas viešbutyje „Best Vestern Grunen Baum“ nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. vasario 20 d. buvo užsakytas E. I. (E. I.) vardu. Nors pats viešbutis elektroniniu laišku patvirtino, kad būtent S. R. su žmona minėtu laikotarpiu buvo apsistoję viešbutyje, teismas rašytinio įrodymo, kuris nėra pasirašytas, nevertino kaip patikimo, nurodydamas, kad viešbutis galėjo pateikti tokią informaciją, kokią pageidavo gauti besikreipiantis asmuo.

2912.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Emilė“ apeliacinį skundą, 2019 m. vasario 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3113.

32Kolegija sprendė, jog baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad V. Ž. buvo tik formalus UAB „Emilė“ vadovas, kuris nedisponavo bendrovės turtu ir buhalteriniais dokumentais, ir kad jis iš bendrovės banko sąskaitų paimtus pinigus perduodavo tikrajam bendrovės vadovui S. R. ar jo aplinkos žmonėms, laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

3314.

34Pažymėta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. kovo 18 d. atsakovas V. Ž. iš UAB „Emilė“ banko sąskaitų išėmė 54 738 Eur (189 000 Lt). Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsakovo, kaip de jure (teisinis) bendrovės vadovo, elgesys, kai jis be priežasties iš bendrovės sąskaitų paimdavo dideles pinigų sumas, nors jų ir nepasisavindavo, kas konstatuota baudžiamojoje byloje, suponuoja išvadą apie netinkamai valdytą bendrovės turtą. Atsakovas, eidamas UAB „Emilė“ direktoriaus pareigas ir būdamas vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalėjo užtikrinti, kad bendrovės bankų sąskaitose esančios lėšos būtų naudojamos išimtinai bendrovės interesais, kontroliuoti bendrovės bankų sąskaitose atliekamas pinigines operacijas ir išsaugoti visus tokių operacijų pagrįstumą bei bendrovės lėšų panaudojimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

3515.

36Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašomą priteisti žalos atlyginimą kildina iš bendrovės pinigų pasisavinimo fakto, todėl pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę būtent ji turėjo įrodyti, kad jai buvo padaryta reali žala. Pažymėtina, kad žalos faktui ir dydžiui įrodyti nepakanka deklaratyvaus teiginio, jog žalą patvirtina byloje esantys buhalteriniai dokumentai.

3716.

38Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje konstatuota, kad, pradėjus eiti bendrovės vadovo pareigas, atsakovui nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai ir kad atsakovas savo žinioje bendrovės buhalterinių dokumentų niekada neturėjo, kolegijos nuomone, ieškovės teiginiai, kad šiuo atveju būtent atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, yra lengviau įrodyti, jog išgrynintos bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės naudai ar grąžintos bendrovei, negali būti vertinami kaip teisiškai pagrįsti.

3917.

40Kolegija sprendė, kad tiek baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, tiek ir šios civilinės bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas savarankiškų sprendimų dėl bendrovės lėšų panaudojimo nepriiminėjo ir bendrovės lėšomis nedisponavo, realiai bendrovei vadovavo kiti asmenys, kurie faktiškai ir buvo atsakingi už bendrovės turtą ir kurių nurodymais vadovaudamasis atsakovas pasirašinėdavo jam pateiktus dokumentus, iš bendrovės sąskaitų paimdavo grynuosius pinigus ir vėliau juos perduodavo faktiniam bendrovės vadovui

41S. R. ar jo aplinkos žmonėms.

4218.

43Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. išteisinamajame nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-211/2018, konstatuota, kad atsakovas 54 738 Eur (189 000 Lt) sumos nepasisavino, šiuos pinigus perdavė faktiniam įmonės vadovui, duomenų, kam pastarasis panaudojo minėtus pinigus, nėra. Tokių duomenų nebuvo pateikta ir į civilinę bylą. Nepateikus bendrovės buhalterinių dokumentų, kuriuose galėjo būti užfiksuotas iš bendrovės sąskaitų paimtų pinigų panaudojimas, nėra galimybės nustatyti, ar minėta pinigų suma buvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą ir kokiu tikslu ji buvo panaudota. Trūkstant dalies bendrovės buhalterinių dokumentų ir apskaitos registrų, negalima nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo įtraukti į bendrovės apskaitą, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. balandžio 15 d. laikotarpiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog iš UAB „Emilė“ banko sąskaitų paimti pinigai nebuvo panaudoti bendrovės naudai.

4419.

45Įvertinusi tai, kad baudžiamojoje byloje konstatuota, jog iš UAB „Emilė“ banko sąskaitų paimti pinigai buvo atiduoti su pačia bendrove susijusiems asmenims, t. y. faktiniam bendrovės vadovui ar jo aplinkos žmonėms, kad į bylą nebuvo pateikta buhalterinių bendrovės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar pinigai buvo panaudoti bendrovės naudai, o tokius dokumentus turėjo pateikti faktiškai įmonei vadovavę asmenys, apeliacinės instancijos teismo kolegija darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad šiuo atveju atsakovo neteisėtais veiksmais bendrovei nebuvo padaryta reali žala.

46III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4720.

48Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Emilė“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4920.1.

50Byloje nustatęs, jog ieškovę valdė ne tik jos de jure vadovas – atsakovas V. Ž., bet ir kiti asmenys, nesusiję teisiniais ryšiais su bendrove, teismas turėjo spręsti klausimą dėl tokio asmens įtraukimo į bylą kaip trečiojo asmens ar padarytos žalos dydžio sumažinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 2 dalis), bet ne konstatuoti, jog nėra civilinės teisinės atsakomybės sąlygų viseto. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad atsakovas išties buvo ieškovės vadovas, todėl jis privalėjo vykdyti prievoles, nustatytas įstatymuose. Nors nebuvo pateikta buhalterinių bendrovės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar pinigai buvo panaudoti bendrovės naudai, teismas vis tiek sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog iš ieškovės banko sąskaitų paimti pinigai nebuvo panaudoti bendrovės naudai. Privalomųjų bendrovės veiklos ir buhalterinių dokumentų nebuvimas savaime negali šalinti atsakovo atsakomybės už veiksmus, kuriais jis padarė žalą ieškovei. Jokie teisės aktai nenustato atsakomybę šalinančios aplinkybės įmonės vadovui už tai, jog šis neva tik formaliai vadovavo įmonei, nors faktinis jos vadovas buvo kitas asmuo.

5120.2.

52Teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodydami, kad ieškovės pareiga buvo paneigti atsakovo parodymus apie tai, kad jo išimti iš banko sąskaitų pinigai buvo perduoti S. R. ar R. B. ir kad dalis šių pinigų buvo įnešta į bendrovės banko sąskaitą. Pažymėta, kad atsakovas neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo vadovautis minimo S. R. nurodymais, nes šis asmuo nebuvo ir nėra niekaip susijęs nei su ieškove, nei su atsakovu. Byloje yra duomenų, jog S. R. rezervavo viešbutį bei buvo jame būtent tuo metu, kai atsakovas, kaip šis pats teigia, jam perdavė pinigus.

5320.3.

54Baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje teismas vertino, ar būtent atsakovas pasisavino jo žinioje buvusį ieškovės turtą, o civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, kad atsakovas netinkamai atliko savo, kaip įmonės vadovo pareigas – netinkamai vadovavo ieškovės veiklai ir valdė jos lėšas. Ieškovė baudžiamojoje byloje nedalyvavo jokiu procesiniu statusu – nebuvo pripažinta nei nukentėjusiąja, nei civiline ieškove, taigi niekaip negalėjo daryti įtakos baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigai, o juo labiau jos baigčiai. Byloje padarytos išvados, susijusios su baudžiamojoje byloje konstatuotomis aplinkybėmis, šioje byloje gali būti panaudotos ne kaip prejudiciniai faktai, o tik kaip kitiems byloje esantiems duomenims lygiaverčiai duomenys.

5520.4.

56Teismai neatsižvelgė į tai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis – banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog minimos 83 000 Lt (24 038,46 Eur) lėšos, kurias vėliau buvusi ieškovės vadovė G. K. įnešė į jos sąskaitą, buvo jos pačios iš ieškovės banko sąskaitų išgrynintos lėšos, o ne lėšos, kurias esą atsakovas perdavė S. R., o pastarasis – G. K. Tą patvirtina byloje esantys AB Šiaulių banko ir „Danske“ banko išrašai. Būtent šių G. K. išgrynintų lėšų sumą, minimą skundžiamame sprendime, pati G. K. vėliau grąžino ieškovei.

5721.

58Atsakovas V. Ž. atsiliepimu į ieškovės UAB „Emilė“ kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5921.1.

60Baudžiamojoje byloje atsakovas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, buvo išteisintas. Tai reiškia, kad buvo paneigtas pats pinigų pasisavinimo faktas. Šis paneigimas turi prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, kurioje žala kildinama būtent iš pasisavinimo fakto. Ieškovė turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir įgyti toje byloje visas procesines civilinio ieškovo teises, tačiau pasirinko kitą kelią ir pareiškė civilinį ieškinį atskirai. Dėl to nėra sąžininga argumentuoti, kad ji negalėjo daryti įtakos baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir neturėjo baudžiamojoje byloje procesinių teisių. Ieškovė tiesiog siekia kitos nei baudžiamojoje byloje nustatytų faktų interpretacijos.

6121.2.

62Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo neginčytinai nustatyta, kad V. Ž. niekada nedisponavo bendrovės buhalteriniais dokumentais ir jie jam jokiu būdu nebuvo perduoti. Taip pat buvo nustatyta, kad dingo ir pradinio laikotarpio, kurio metu direktorė jau buvo G. K., buhalteriniai dokumentai. Tai reiškia, kad buhalteriniai dokumentai dingo tada, kai direktorė jau buvo G. K. Manytina, kad UAB „Emilė“ atstovai sąmoningai paslėpė ar sunaikino trūkstamus buhalterinius dokumentus, nes būtent juose buvo užfiksuotas V. Ž. iš banko paimtų ir išgrynintų pinigų įnešimas į bendrovės kasą.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

65Dėl išteisinamojo teismo nuosprendžio prejudicinės galios civilinėje byloje

6622.

67Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-211/2018 atsakovui

68V. Ž. buvo pareikšti kaltinimai dėl jam patikėtos didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau galutiniu teismo nuosprendžiu atsakovas buvo išteisintas dėl inkriminuotų veikų, nenustačius šių nusikaltimų sudėties. Baudžiamojoje byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad V. Ž. nedisponavo bendrovės turtu ir buhalteriniais dokumentais, jis buvo tik formalus UAB „Emilė“ vadovas, kuris iš bendrovės banko sąskaitų paimtus pinigus perduodavo tikrajam bendrovės vadovui S. R.

6923.

70Kasaciniame skunde argumentuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės teismų buvo netinkamai vertinamos kaip prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje dėl atsakovo kaip bendrovės vadovo civilinės atsakomybės.

7124.

72Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.

7325.

74Tačiau tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017, 28 punktas).

7526.

76Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir nagrinėtoje baudžiamojoje byloje skiriasi, nes baudžiamojoje byloje teismas tyrė, ar atsakovas pasisavino jo žinioje esantį bendrovės turtą ir ar tinkamai tvarkė apskaitą, o civilinėje byloje yra nagrinėjamas klausimas, ar atsakovas tinkamai atliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, inter alia (be kita ko), ar atsakovo veiksmais bendrovei buvo padaryta žala. Tačiau nesutiktina su ieškovės argumentais, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamojoje byloje konstatuotų faktų prejudicinę galią ir netinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

7727.

78Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė, kad baudžiamojoje teisėje asmens išteisinimas ipso facto (savaime) neleidžia daryti išvados, jog asmuo nėra atsakingas deliktinės atsakomybės pagrindu, ir nurodė, kad vadovo civilinė atsakomybė gali kilti ir tuo atveju, kai jis nepadaro baudžiamosios veikos, tačiau atlieka veiksmus, kurie pažeidžia valdymo organų nariams įstatymuose įtvirtintas specialiąsias pareigas, tarp jų nurodytas CK 2.87 straipsnyje. Taigi priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai teisingai civilinio proceso tvarka vertino bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas ir baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nebuvo vertintos kaip vadovo civilinės atsakomybės sąlygų viseto prejudicija. Šiuo atveju teismas kaip prejudicinius faktus vertino tik atskiras baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo atmestini.

79Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo

8028.

81CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

8229.

83CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).

8430.

85Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 50 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8631.

87Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieš įmonės interesus, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; kt.).

8832.

89Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

9033.

91Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis.

9234.

93Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą iš bendrovės vadovo už jo fiduciarinių pareigų pažeidimą. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas, eidamas vadovo pareigas, netinkamai disponavo bendrovės turtu, t. y. iš banko sąskaitų grynaisiais pinigais paėmė ir iki šiol bendrovei negrąžino 54 854,03 Eur ir su šiuo paėmimu susijusių 469,58 Eur komisinių mokesčių.

9435.

95Baudžiamojoje byloje konstatuota, jog atsakovas buvo tik formalus vadovas, kuris nedisponavo bendrovės turtu ir iš bendrovės banko sąskaitų paimtus pinigus perduodavo tikrajam bendrovės vadovui S. R.

9636.

97Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog, be formalaus vadovo, bendrovėje veikia faktinis vadovas, nepašalina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymą, nes abu vadovai yra saistomi valdymo organų narių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 54 punktas). Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino atsakovo, pagal bendrovės dokumentus tuo metu ėjusio jos vadovo pareigas (de jure vadovo), veiksmų teisėtumą.

9837.

99Teisėjų kolegija pažymi, kad fiduciarinės pareigos reikalauja viso valdymo organo elgesio atitikties rūpestingumo ir lojalumo standartams. Lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 23–24 punktai).

10038.

101Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad įmonės vadovas iš jos banko sąskaitų išėmė dideles pinigų sumas, kurios, remiantis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, buvo perduodamos faktiniam įmonės vadovui. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad toks vadovo elgesys, kai be priežasties iš bendrovės sąskaitų yra paimamos didelės pinigų sumos ir nors nepasisavinamos, bet atiduodamos tretiesiems asmenims, laikytinas prieštaraujančiu įmonės interesams ir pažeidžiančiu vadovo lojalumo pareigą. Pažymėtina, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016, 33 punktas). Vadovas yra saistomas pareigos siekti bendrovei naudos, atsižvelgdamas į esamą ekonominę situaciją, jis turi pareigą saugoti įmonės turtą, valdyti jį tinkamai bei veikti geriausiais būtent bendrovės interesais. Taigi šiuo atveju atsakovo veiksmai taip pat vertintini kaip pažeidžiantys ir vadovo rūpestingumo pareigą. Atsakovas turėjo užtikrinti, kad bendrovės bankų sąskaitose esančios lėšos būtų naudojamos išimtinai bendrovės interesais, kontroliuoti bendrovės bankų sąskaitose atliekamas pinigines operacijas ir išsaugoti visus tokių operacijų pagrįstumą bei bendrovės lėšų panaudojimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, priešingai nei kasaciniame skunde argumentuoja ieškovė, bylą nagrinėję teismai šiuo atveju atsakovo neteisėtus veiksmus nustatė.

10239.

103Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog atsakovui kiltų civilinė atsakomybė, nepakanka įrodyti veiksmų neteisėtumą, tačiau būtina nustatyti ir kitas nutarties 32 punkte nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog bendrovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, todėl jam civilinė atsakomybė netaikyta.

10440.

105Kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir klaidingai įvertino aplinkybę, jog bendrovės veiklos dokumentų nebuvimas neįrodo atsakovo civilinės atsakomybės; taip pat netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodydami, kad ieškovės pareiga buvo paneigti atsakovo parodymus apie tai, kad jo išimti iš banko sąskaitų pinigai buvo perduoti S. R. ar R. B. ir kad dalis šių pinigų buvo įnešta į bendrovės banko sąskaitą.

10641.

107Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

10842.

109Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė netaikyti šios nutarties 32 ir 41 punktuose nurodytos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, tačiau įrodinėjimo naštos perkėlimas atsakovui civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo procese yra išimtis, todėl ji turėtų būti taikoma tik kai neabejotinai nustatomos sąlygos perkelti įrodinėjimo naštą. Tokios sąlygos pripažintinos nustatytomis, jei vadovas netinkamai organizavo finansinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti, kur yra turtas, ir nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad turtas prarastas dėl kitų asmenų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017, 21 punktas; 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-248/2017, 28 punktas).

11043.

111Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė ginčo laikotarpio bendrovės buhalterinių dokumentų, kuriuose galėjo būti užfiksuotas išimtų pinigų panaudojimas. Baudžiamojoje byloje konstatuota, jog, pradėjus eiti bendrovės vadovo pareigas, atsakovui nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai ir kad atsakovas savo žinioje bendrovės buhalterinių dokumentų niekada neturėjo. Šiuo metu atsakovas neina bendrovės vadovo pareigų. Dėl to nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad dabar jau buvusiam bendrovės vadovui yra paprasčiau įrodyti, jog lėšos grąžintos bendrovei, todėl jam turėtų būti perkelta ši įrodinėjimo našta. Ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat neįrodinėjo, kad trūkstami bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo prarasti dėl atsakovo veiksmų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje neįrodytos ir nenustatytos nutarties 42 punkte nurodytos sąlygos, kurios leistų atsakovui perkelti įrodinėjimo naštą dėl žalos ieškovei nepadarymo.

11244.

113Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 29 punktas).

11445.

115Nagrinėjamoje byloje iš bendrovės sąskaitų paimtų pinigų panaudojimas, kaip nurodo atsakovas, galėjo būti užfiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tačiau ieškovė jų nepateikė, taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių ginčo laikotarpio buhalterinių duomenų trūksta, tačiau atsakovo dėl dingusių dokumentų nekaltina, šie dokumentai dingo atsakovui jau neinant vadovo pareigų. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovas taip pat neteko galimybės įrodyti savo atsikirtimų į pareikštą ieškinį pagrindą (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino, jog ieškovei nepateikus buhalterinių dokumentų ir nepaaiškinus jų dingimo priežasties, yra pagrindas laikyti egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos tokie dokumentai būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016, 43 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 33 punktas).

11646.

117Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais duomenimis ir atsižvelgdama į ieškovų įrodinėjimo pareigos apimtį, baudžiamojoje byloje nustatytą aplinkybę, kad iš bendrovės sąskaitų paimti pinigai buvo atiduodami su bendrove susijusiems asmenims, t. y. faktiniam bendrovės vadovui ar jo aplinkos žmonėms, bei dėl to, kad ieškovė neišsaugojo ir nepateikė buhalterinių dokumentų, nesant galimybės byloje objektyviai nustatyti tokių dokumentų sudėties, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, jog neįrodyta, kad atsakovas padarė ieškovei žalos ir todėl jam civilinė atsakomybė, nenustačius visų būtinųjų sąlygų, negali būti taikoma. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

11847.

119Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

120Dėl bylinėjimosi išlaidų

12148.

122Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

12349.

124Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos. Atsakovas neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir kartu nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, kad jis kasaciniame teisme patyrė tokių išlaidų, todėl jų atlyginimas atsakovui nepriteistinas.

12550.

126Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,95 Eur tokių išlaidų. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

127Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

128Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

129Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Emilė“ (j. a. k. 302629571) 3,95 Eur (tris Eur 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

130Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl vadovo civilinės atsakomybės,... 7. 2.... 8. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. Ž. 55 323,62 Eur (191 021,40 Lt)... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. Ž. 2012 m. rugsėjo 26 d. vienintelio... 11. 2896,20 Eur (10 000 Lt); iš bendrovės banko sąskaitos, esančios „Danske... 12. 4.... 13. Ieškovė tvirtino, kad bendrovės apskaitoje nėra minėtas pinigų paėmimo... 14. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 17. 6.... 18. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d.... 19. 7.... 20. Teismas kaip prejudiciniu faktu rėmėsi 2018 m. kovo 12 d. teismo nuosprendyje... 21. 8.... 22. Nors bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas S. R. neigė... 23. 9.... 24. Padaręs išvadą, kad atsakovo paskyrimas bendrovės vadovu buvo atliktas... 25. 10.... 26. Iš baudžiamosios bylos teismas nustatė, kad G. K., ėjusi bendrovės... 27. 11.... 28. Teismas kritiškai vertino ieškovės atstovo pateiktus įrodymus, neva... 29. 12.... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. 13.... 32. Kolegija sprendė, jog baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad V. Ž.... 33. 14.... 34. Pažymėta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2014 m. vasario... 35. 15.... 36. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašomą priteisti žalos... 37. 16.... 38. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje konstatuota, kad, pradėjus... 39. 17.... 40. Kolegija sprendė, kad tiek baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, tiek... 41. S. R. ar jo aplinkos žmonėms.... 42. 18.... 43. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. išteisinamajame... 44. 19.... 45. Įvertinusi tai, kad baudžiamojoje byloje konstatuota, jog iš UAB... 46. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 47. 20.... 48. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Emilė“ prašo panaikinti Lietuvos... 49. 20.1.... 50. Byloje nustatęs, jog ieškovę valdė ne tik jos de jure vadovas – atsakovas... 51. 20.2.... 52. Teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodydami, kad... 53. 20.3.... 54. Baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą... 55. 20.4.... 56. Teismai neatsižvelgė į tai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė... 57. 21.... 58. Atsakovas V. Ž. atsiliepimu į ieškovės UAB „Emilė“ kasacinį skundą... 59. 21.1.... 60. Baudžiamojoje byloje atsakovas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo... 61. 21.2.... 62. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo neginčytinai nustatyta, kad V. Ž.... 63. Teisėjų kolegija... 64. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 65. Dėl išteisinamojo teismo nuosprendžio prejudicinės galios civilinėje... 66. 22.... 67. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-211/2018... 68. V. Ž. buvo pareikšti kaltinimai dėl jam patikėtos didelės vertės svetimo... 69. 23.... 70. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatytos... 71. 24.... 72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad... 73. 25.... 74. Tačiau tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse... 75. 26.... 76. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad įrodinėjimo... 77. 27.... 78. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė, kad baudžiamojoje... 79. Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo... 80. 28.... 81. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo... 82. 29.... 83. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys,... 84. 30.... 85. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje... 86. 31.... 87. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 88. 32.... 89. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo... 90. 33.... 91. Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui... 92. 34.... 93. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą iš... 94. 35.... 95. Baudžiamojoje byloje konstatuota, jog atsakovas buvo tik formalus vadovas,... 96. 36.... 97. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog, be formalaus vadovo,... 98. 37.... 99. Teisėjų kolegija pažymi, kad fiduciarinės pareigos reikalauja viso valdymo... 100. 38.... 101. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad įmonės vadovas iš jos... 102. 39.... 103. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog atsakovui kiltų civilinė... 104. 40.... 105. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė... 106. 41.... 107. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti... 108. 42.... 109. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama... 110. 43.... 111. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė ginčo laikotarpio bendrovės... 112. 44.... 113. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja... 114. 45.... 115. Nagrinėjamoje byloje iš bendrovės sąskaitų paimtų pinigų panaudojimas,... 116. 46.... 117. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais duomenimis ir atsižvelgdama į... 118. 47.... 119. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai... 120. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 121. 48.... 122. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 123. 49.... 124. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.... 125. 50.... 126. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 14 d. pažymą apie... 127. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 128. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019... 129. Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Emilė“ (j. a. k. 302629571) 3,95... 130. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...