Byla A6.-1813-963/2019
Dėl pareigos iškelti bankroto bylą nevykdymo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „( - )“ vadovui D. J., asmens kodas ( - ) gimusiam ( - ), gyvenančiam ( - ), iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

3Teismas

Nustatė

4Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos Rasos Stonkuvienės 2019 m. liepos 30 d. rezoliucija pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. liepos 24 d. gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI prie FM) pareiškimą (toliau-Pareiškimas), iškelta administracinio nusižengimo byla UAB „( - )“ vadovui D. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl pareigos iškelti bankroto bylą nevykdymo.

5Pareiškime nurodyta, kad D. J., būdamas UAB „( - )“ (toliau-Bendrovė) vadovu, nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriui VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau 2007 metais buvo nemoki, jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. D. J. Bendrovės vadovu dirbdamas nuo 2009 metų lapkričio mėnesio turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrovės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu. Pažymima, kad Bendrovės vadovas turėdamas pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir šio pareiškimo nepateikdamas, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

6D. J. į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdį buvo informuotas elektroninu paštu, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

7Teismas

konstatuoja:

8ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

9ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-617-115/2013, pažymėjo, kad pareiga Bendrovės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

11Nustatyta, kad Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. balandžio 26 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną) duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 37.473,65 Eur (b. l. 10-11). Pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-918-513/2019 iškėlė Bendrovei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 26 d. (b. l. 12-13). Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruoto mokesčio. Pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė už 2012 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius, 2013 metų sausio ir vasario mėnesius, 2013 metų balandžio – rugpjūčio mėnesius, 2013 metų spalio mėnesį, už 2014 metų balandžio mėnesį (b. l. 14-15). VMI prie FM, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, taikė priverstinio išieškojimo veiksmus: 2016 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-139481, mokestinė nepriemoka 39.813,74 eurų (b. l. 16-17); 2017 m. vasario 2 d. Sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto Nr. (23.31-08) 467-33712, mokestinė nepriemoka 9.958,47 eurų (b. l. 18-19); 2019 m. sausio 22 d. Sprendimu atnaujinti sprendimą (jo dalies) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą Nr. (23.31-08) 467-11571, mokestinė nepriemoka 6.934,38 eurų (b. l. 20-21). Anksčiau minėti sprendimai buvo perduoti vykdyti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei (toliau – Antstolė), tačiau antstolė išieškojo tik mažą dalį mokestinės nepriemokos. 2019 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. S19-75-742 (b. l. 22-23) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, antstolė grąžino 2017 m. vasario 2 d. sprendimą ir surašė 2019 m. vasario 6 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-19-75-744, kuriame nurodė, kad išieškoti likusios skolos nėra galimybių, kadangi skolininkė (Bendrovė) turto ir pajamų į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas neturi (b. l. 24-25). 2019 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. S19-75-740 (b. l. 26-27) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, antstolė grąžino VMI prie FM 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. sausio 22 d. sprendimus ir surašė 2019 m. vasario 6 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-19-75-742, kuriame taip pat nurodė, išieškoti likusios skolos nėra galimybių, kadangi skolininkė (Bendrovė) turto ir pajamų į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas neturi (b. l. 28). Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės, tačiau nesėkmingai. Paskutiniai Bendrovės Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra tik už 2007 metus (b. l. 29), iš kurių matyti, kad Bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 34.247 Eur t. y. viršijo pusę (68,46%) į jos balansą įrašyto turto vertės 50.025 Eur (b. l. 30). Bendrovė Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2008 – 2017 metus, nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad „ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija taikytina ne tik už esamų dokumentų ir turto neperdavimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), bet ir už tai, kad įmonės vadovas tinkamai nevykdė savo pareigų, kurias privalėjo vykdyti pagal įstatymų reikalavimus: organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą, vykdyti buhalterinių dokumentų apskaitą ir archyvavimą, teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, sudaryti kreditorių bei debitorių sąrašus ir t. t. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis)“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-186/2015). VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 31). VĮ „Regitra“ duomenis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 32).

12Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. būdamas UAB „( - )“ (toliau-Bendrovė) vadovu, nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriui VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau 2007 metais buvo nemoki, jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. D. J. Bendrovės vadovu dirbdamas nuo 2009 metų lapkričio mėnesio turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrovės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu. Pažymima, kad Bendrovės vadovas turėdamas pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir šio pareiškimo nepateikdamas, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi VMI prie FM, kadangi nevykdė savo finansinių įsipareigojimų nes jos mokestinė nepriemoka 2016 m. rugpjūčio 1 d. (VMI prie FM priimto sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dieną) (b. l. 16-17) buvo 39.813,74 Eur, 2019 m. vasario 6 d. (antstolės išieškojimo negalimumo aktų surašymo dieną) (b. l. 24-25, 28, 33-34) buvo 37.473,65 Eur, o 2019 m. vasario 13 d. (pareiškimo dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo dieną) (b. l. 33-34) buvo 37.473,65 Eur, beveik per dviejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka nors šiek tiek ir sumažėjo, tačiau Bendrovė susidariusio įsiskolinimo valstybės biudžetui nepajėgė padengti, todėl atsižvelgiant į tai, darytina visiškai pagrįsta išvada, kad Bendrovės finansinė būklė yra sunki, o tai, sutinkamai su ĮBĮ nuostatomis, reiškia, kad Bendrovė yra ir buvo nemoki. Todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir kreditoriaus VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios pareigos neįvykdė.

13Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės vadovas, Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditoriumi, ir Bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, kad UAB „( - )“ vadovas D. J., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

14D. J. kaltė įrodyta bylos medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-918-513/2019 Bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 26 d. (b. l. 12-13). Pažymėtina, kad bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą, kas taip pat įrodo, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. D. J. skirtina administracinė nuobauda.

15D. J. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą traukiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą - minimalią baudą.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Nutarė

18D. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

19Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-1813–963/2019 ir įmokos kodą 1001.

20Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą,... 3. Teismas... 4. Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos Rasos Stonkuvienės 2019 m. liepos 30 d.... 5. Pareiškime nurodyta, kad D. J., būdamas UAB „( - )“ (toliau-Bendrovė)... 6. D. J. į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdį buvo informuotas... 7. Teismas... 8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar... 9. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto byla iškeliama,... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.... 11. Nustatyta, kad Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių... 12. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant... 13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės... 14. D. J. kaltė įrodyta bylos medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismas 2019 m.... 15. D. J. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ar... 16. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 18. D. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos... 19. Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo... 20. Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos...