Byla 2A-295-267/2015
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo į žemės sklype esančius pastatus, statinius

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovo L. J. atstovui advokatui P. L.,

2viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-400-674/2014 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui A. G., tretieji asmenys Raseinių rajono savivaldybės administracija ir VĮ Registrų centras Tauragės filialas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į žemės sklype esančius pastatus, statinius.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas L. J. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), malūną su priestatu, unikalus Nr. ( - ), ir šulinį, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su atsakovu 2011 m. liepos 25 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo. Pirkimo–pardavimo sandoris įvykdytas visa apimtimi – pardavėjas žemės sklypą pardavė, o pirkėjas už nupirktą turtą sumokėjo. Perkamame sklype buvo to sklypo priklausiniai: gyvenamas namas, malūnas, kiemo rūsys ir šulinys, kurie nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti. Įsigytame sklype esantys nekilnojamieji daiktai yra ieškovo kaip žemės sklypo savininko nuosavybė, tačiau jis negali įgyvendinti savininko teisių. Ieškovas nurodė, kad nusipirkęs žemę, kreipėsi į VĮ Registrų centras Tauragės filialą dėl statinių kadastrinių matavimų bylos sukūrimo bei statinių įtraukimo į Nekilnojamojo turto registrą. Kadastrinių matavimų byla buvo padaryta, tačiau statiniai į registrą nebuvo įtraukti, nes statiniai neturėjo privalomų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir adreso. Dėl adreso suteikimo ieškovas nurodė kreipęsis į Raseinių rajono savivaldybės administraciją ir 2013-07-08 įsakymu Nr. (5.3)A1-539 „Dėl adreso numerių suteikimo“ gyvenamajam namui buvo suteiktas adreso numeris – ( - ). Neįregistravus nekilnojamojo turto objektų Nekilnojamojo turto registre ieškovas teigė negalintis nei jų nugriauti, nei rekonstruoti, nes tam būtinas statybos leidimas.

6Atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad statiniai buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jiems suteikti unikalūs numeriai. Be to, nurodė, kad statybų momentu pastatai buvo pastatyti žemės sklype, kuris S. A. nepriklausė. Teigė, kad tiek ginčo statiniai buvo pastatyti, tiek ieškovo iš atsakovo įsigytas žemės sklypas buvo suformuotas iki Civilinio kodekso (2001 m. liepos 1 d.) įsigaliojimo, pastatai ir žemės sklypas nepriklausė tam pačiam savininkui, todėl ieškovo nurodyta CK 4.40 straipsnio 1 dalies norma ginčo teisiniams santykiams netaikytina. Nurodė, kad ginčo pastatai nėra ieškovui priklausančio žemės sklypo priklausiniai, jie yra atskiri nekilnojamojo turto objektai.

7VĮ Registrų centras Tauragės filialo gautame atsiliepime nurodoma, kad neprieštaraujama ieškovo reikalavimams, dėl reikalavimų pagrįstumo paliekama spręsti teismui.

8Raseinių rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodo, kad dėl pareikštų ieškovo L. J. reikalavimų civilinėje byloje spręsti paliekama teismo nuožiūra.

9Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį dėl sutartinės piniginės prievolės įvykdymo. Nurodė, kad 2011 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, ieškovui L. J. pardavė du žemės sklypus, esančius ( - ). Sutarties 3.1 nurodyta bendra kaina yra 40000 Lt. Tačiau su ieškovo tėvu A. J. buvo susitarę, kad bendra parduodamų žemės sklypų kaina yra 56000 Lt, (po septynis tūkstančius už vieną hektarą). Sutartyje nebuvo nurodyta visa 56000 Lt kaina nes ieškovui bankas sutiko suteikti tik 40000 Lt paskolą. Su ieškovu jis jokių derybų nevedė, suprato, kad faktiškas žemės pirkėjas yra jo tėvas A. J.. Dar prieš sutarties pasirašymą pas notarą ieškovo tėvai A. J. ir D. J., pervedė į jo sąskaitą kiekvienas po 2000 Lt. Taip pat dar 2000 Lt buvo sumokėjęs A. J. jo tetai J. A.. Derybos dėl žemės sklypų pirkimo – pardavimo prasidėjo dar jai gyvai esant. Tikėjo, kad ieškovo tėvas jo neapgaus ir likusius 10000 Lt sumokės. Dėl to pas notarą parašė pareiškimą, kad su juo pilnai atsiskaityta. Nurodė, kad ieškovo tėvas neneigė savo prievolės sumokėti likusius 10000 Lt už žemės sklypus, tik vis prašydavo palaukti, aiškindavo, kad jo sunki finansinė padėtis.

10Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas jokiais juridiniais faktais, o visos piniginės prievolės įvykdytos pagal 2011-07-25 pirkimo – pardavimo sutartį visa apimtimi ir patvirtintos notaro.

11II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

12Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o priešieškinį paliko nenagrinėtą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino L. J. nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), malūną su priestatu, unikalus Nr. ( - ), ir šulinį, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).

13Teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad CK 6.395 str. 1 d. nustatyta, jog parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Iš byloje pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu nebuvo aptartas klausimas dėl žemės sklype esančių pastatų ir kitų statinių nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pirkėjui, t. y. ieškovui, pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pereina nuosavybės teisės ir į pastatus ir kitus statinius, esančius perkamoje žemėje. Be to, teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 4.40 str. 1 d., žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Kadangi po pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo ieškovas L. J. tapo žemės sklypo savininku ir įgijo į jį nuosavybės teisę, teismas preziumavo, kad ant šio žemės sklypo esantys pastatai ir kiti statiniai priklauso ieškovui nuosavybės teise, nes kitaip nėra aptariama sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.

14Palikdamas atsakovo priešieškinį nenagrinėtą, teismas nustatė, kad A. G. teisme paaiškino, jog likusius 10000,00 Lt žadėjo sumokėti ieškovo tėvas A. J., tačiau priešieškiniu reikalavimą pareiškė ieškovui L. J.. Todėl teismas darė išvadą, kad priešieškinis pareikštas ne tam asmeniui (asmenims), dėl to neatitinka priešieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

16Apeliantas (atsakovas) A. G. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą, kuriuo pripažinta L. J. nuosavybės teisė į žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausinius: gyvenamąjį namą, kadastrinis Nr. ( - ), kiemo rūsį, kadastrinis Nr. ( - ), malūną su priestatu, kadastrinis Nr. ( - ) ir šulinį, kadastrinis Nr. ( - ), esančius ( - ), ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. J. ieškinį atmesti visiškai, priteisti iš ieškovo L. J. atsakovui A. G. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo, vadovavosi išimtinai ta aplinkybe, kad ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo įsigijo žemės sklypą, tačiau visiškai ignoravo tą faktą, kad nekilnojamasis turtas, esantis ant ieškovo įsigyto žemės sklypo, nebuvo pirkimo–pardavimo sutarties sandorio dalykas.
  2. Atsakovo manymu, tiek žemės sklypas, tiek jame esantys pastatai buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, be to, viešame registre minėti statiniai nėra įregistruoti, o S. A. nuosavybės teise priklausę pastatai buvo pastatyti žemės sklype, kuris statybų momentu jam nepriklausė. Visas šias aplinkybes atsakovas teigia nurodęs savo atsiliepimuose, pateikęs tai patvirtinančius dokumentus, šios pozicijos laikęsis ir nagrinėjant civilinę bylą teisme, tačiau skundžiamame teismo sprendime visiškai nėra aprašoma atsakovo pozicija dėl paties ieškinio, todėl teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Apelianto manymu, teismo sprendimo turinys atskleidžia, kad teismas ignoravo atsakovą kaip proceso dalyvį ir tokia teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta.
  3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek ginčo statiniai buvo pastatyti, tiek ieškovo iš atsakovo įsigytas žemės sklypas suformuotas buvo iki Civilinio kodekso (2001 m. liepos 1 d.) įsigaliojimo, pastatai ir žemės sklypas nepriklausė tam pačiam savininkui, todėl ieškovo nurodyta CK 4.40 straipsnio 1 dalies norma ginčo teisiniams santykiams netaikytina. Kadangi 1964 m. Civiliniame kodekse nebuvo įstatymo normos, kurioje būtų nustatyta, kad kartu su žemės sklypu nuosavybėn pereina ir ant jo esantys pastatai, todėl ieškovo reikalavimai pripažinti ginčo pastatus jo nuosavybe yra atmestini kaip nepagrįsti.
  4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas prieštarauja teismų praktikai, suformuotai tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011 nurodė, kad priklausiniai gali būti savarankiški teisinių santykių objektai ir priklausomai nuo įstatymo ar susitarimo konkrečiomis aplinkybėmis gali tapti pagrindiniais daiktais.

17Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas L. J. prašo atsakovo A. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas iki ieškovo ieškinio pareiškimo dėl pastatų nuosavybės niekuomet nereiškė pretenzijų (nes jų neturėjo), todėl yra visos teisinės ir faktinės prielaidos konstatuoti, jog pagal sutartį ir CK 6.395 str. 1 d. nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui, šiuo atveju – ieškovui. Ieškovui nesuprantama, kodėl atsakovas šiame ginče bando remtis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 str. 1 d. dėl CK 4.40 str. 1 d. taikymo, numatančia, kad „iki LR CK įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita“, jei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pastatai buvo pastatyti ant tų pačių asmenų valdomo žemės sklypo. Kadangi žemės sklypas su pastatais perleistas 2011 m., sutarties sudarymo metu buvo taikomas dabar galiojantis CK, konkrečiai CK 6.395 str. 1 d., kurioje numatyta, kad „parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui“.

18Atsiliepime į apeliacinį skundą Raseinių rajono savivaldybės administracija sutinka su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimu ir jame nurodytais argumentais, o jų pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui.

19Apeliantas (atsakovas) A. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo.

20Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo L. J. atstovas advokatas P. L. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

21Trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtini, todėl prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas atmestinas

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

25Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo klausimas, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti L. J. nuosavybės teisę į žemės sklypo priklausinius: gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, malūną su priestatu ir šulinį. Atsakovas nei su ieškovo reikalavimais, nei su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad nekilnojamasis turtas, esantis ant ieškovo įsigyto žemės sklypo, nebuvo pirkimo–pardavimo sutarties sandorio dalykas, be to, tiek žemės sklypas, tiek jame esantys pastatai buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

26Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes tik apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl tos sprendimo dalies, kuria ieškovo ieškinys patenkintas, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, tačiau privalo pasisakyti dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.

27Byloje nustatyta, kad 2011-07-25 tarp ieškovo L. J. ir atsakovo A. G. buvo sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartis. Iš VĮ Registrų centro Tauragės filialo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad sklype unikaliu Nr. ( - ) yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsys, unikalus Nr. ( - ), malūnas, unikalus Nr. ( - ), šulinys, unikalus Nr. ( - ).

28CK 4.40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

29Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pagal 2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, iki CK įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo priklausiniais, jeigu įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita, tačiau tuo pačiu pažymi, kad byloje nenustatyta, jog ginčo pastatai jų statybos metu buvo pastatyti ant kito savininko žemės sklypo, pats atsakovas tik deklaratyviai teigė apie žemės sklypo priklausymą kitam savininkui, tačiau konkrečiai nenurodė, kam, pasak jo, tuo metu priklausė ginčui aktualus žemės sklypas. Kaip matyti iš pridėtos Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-15-372/2015 duomenų, ginčo pastatai priklausė A. (A.) šeimai, ginčo pastatai vienuose archyviniuose dokumentuose nurodomi kaip priklausantys J. A. (A.), kituose, jos vyrui S. A. (A.), juo labiau kad pats atsakovas, teikdamas atsiliepimą minėtoje byloje, nurodė, kad ginčo pastatai buvo pastatyti S. A. tėvų, po to priklausė S. A., o po jo mirties – J. A. (Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-15-372/2015 34–44, 70–72, 101–102 b. l.). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pagrindo taikyti atsakovo nurodomą 2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatą šiuo konkrečiu atveju nėra.

302000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad jeigu tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai iki naujojo CK įsigaliojimo buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais tai statiniai laikomi žemės sklypo priklausiniais tik tuomet, kai savininko prašymu padaromi specialūs pakeitimai šiame registre. Žemės sklypas, išskirtas pagal žemėtvarkos reikalavimus ir įformintas įstatymo nustatyta tvarka, yra pagrindinis nekilnojamasis daiktas. Kiti nekilnojamieji daiktai, t. y. pastatai, statiniai, miškas, medžiai, yra žemės sklypo priklausiniai. Pastatai gali būti savarankiškais nekilnojamaisiais daiktais, jei jie įstatymų nustatyta tvarka atskirti nuo nuosavybės teisės į žemę. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad žemes sklype esantys statiniai iki naujojo CK įsigaliojimo nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, t. y. jie iš viso nebuvo įregistruoti kaip tokie, šie pastatai nebuvo įregistruoti ir atskirti nuo žemės sklypo ir po naujojo CK įsigaliojimo, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad ginčo statiniai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamo turto objektai. Ta aplinkybė, kad pastatams buvo suteikti preliminarūs unikalūs numeriai, dėl kurių suteikimo kreipėsi ieškovas, niekaip nepagrindžia apelianto siekiamo įrodyti fakto, kad ginčo pastatai suformuoti ne kaip priklausiniai, bet kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktai. Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013). Darytina išvada, kad apelianto argumentai, jog ginčo statiniai yra atskiri nekilnojamojo turto objektai prieštarauja ne tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatoms, bet ir teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015).

31CK 6.395 str. 1 d. numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta galiojant šiai nuostatai, klausimas kieno nuosavybėn pereina žemės sklype esatys statiniai sutartyje nebuvo aptartas, todėl akivaizdu, kad ieškovo nuosavybės teisėn perėjo ginčo pastatai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsys, unikalus Nr. ( - ), malūnas, unikalus Nr. ( - ), šulinys, unikalus Nr. ( - ), esantys žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ką pagrįstai ir teisėtai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

32Pripažinus, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl nuosavybės teisės į statinius ir pastatus pripažinimo, yra pagrįstas ir teisėtas, atsakovo apeliacinio skundai argumentai dėl sprendimo neatitikimo CPK 270 straipsnio nuostatoms tampa teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau jų nevertina.

33Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, pripažindamas ieškovui nuosavybės teisę į pastatus ir statinius, todėl atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir priimti priešingą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas L. J. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam nuosavybės... 6. Atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad statiniai buvo suformuoti... 7. VĮ Registrų centras Tauragės filialo gautame atsiliepime nurodoma, kad... 8. Raseinių rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodo,... 9. Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį dėl sutartinės piniginės prievolės... 10. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu... 11. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o priešieškinį paliko... 13. Teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad CK 6.395 str. 1 d. nustatyta, jog... 14. Palikdamas atsakovo priešieškinį nenagrinėtą, teismas nustatė, kad A. G.... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 16. Apeliantas (atsakovas) A. G. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 17. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas L. J. prašo atsakovo A.... 18. Atsiliepime į apeliacinį skundą Raseinių rajono savivaldybės... 19. Apeliantas (atsakovas) A. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje... 20. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo L. J. atstovas advokatas P.... 21. Trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija prašė bylą... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Apeliacinis skundas atmestinas... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo... 26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde... 27. Byloje nustatyta, kad 2011-07-25 tarp ieškovo L. J. ir atsakovo A. G. buvo... 28. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės... 29. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pagal 2000 m. liepos 18... 30. 2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo... 31. CK 6.395 str. 1 d. numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra... 32. Pripažinus, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo... 33. Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą palikti...