Byla 2A-15-372/2015
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-107-476/2014 pagal pareiškėjo L. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Raseinių rajono savivaldybei, VĮ Registrų centro Tauragės filialui, A. G. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

3Teisėja, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Pareiškėjas L. J. prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis valdo: gyvenamąjį namą (bendras plotas 103,12 kv. m.), unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 1A1 m.; kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 211b; malūną, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 1i2ž; šulinį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą k, esančius ( - ). Nurodė, kad 2011-07-25 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko iš A. G. 6,82 ha žemės sklypą. Šioje sutartyje nebuvo įrašytas nupirktame žemės sklype esantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Pareiškėjas įsigytą turtą kaip ir kiti sąžiningi įgijėjai kartu teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdė, valdo ir naudoja kaip nuosavą be jokių kliūčių, trukdymų ar apribojimų daugiau kaip dešimt metų.

6Suinteresuotas asmuo A. G. su prašomu nustatyti faktą nesutiko ir prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad 2011-06-20 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, po savo tetos J. A. mirties, paveldėjo 6,8200 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Šį žemės sklypą 2011-07-25 pardavė L. J.. Sklype esančių pastatų jam nepardavė.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš pareiškėjo L. J. 40,56 Lt pašto išlaidų valstybei, suinteresuotam asmeniui A. G. 180,60 Lt kelionės išlaidų ir 300 Lt išlaidų už teisinę pagalbą.

9Teismas nustatė, kad nėra įgyjamajai senačiai nustatyti aplinkybių visumos – L. J. turto nepertraukiamai, atvirai nevaldė 10 metų, nebuvo pagrindo būti įsitikinusiam, kad jis sąžiningas turto gijėjas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11Apeliaciniu skundu pareiškėjas L. J. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinį faktą, kad L. J. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ); malūną, unikalus Nr. ( - ) bei šulinį, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), nuosavybėn įgijo įgyjamąja senatimi.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

131.Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK normą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Priėmęs sprendimą pareiškimo netenkinti, neturėjo teisės iš pareiškėjo priteisti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nenurodė motyvų, kodėl iš pareiškėjo priteisė suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

142.Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Neteisingai įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis pagrindžiančius įgyjamosios senaties instituto taikymo būtinybę. Priėmė nemotyvuotą sprendimą, nes nenurodė įrodymų, kurių pagrindu rėmėsi priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl pareiškime nurodytos įgyjamosios senaties termino tęstinumo, nenurodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių negalėjimą pripažinti nekilnojamojo turto įgijimo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. G. prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš L. J. bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodė, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. G. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, kadangi pareiškėjas siekė nuosavybės teises įgyti į turtą, kurio niekada realiai nevaldė, todėl pagrįstai iš pareiškėjo buvo priteistos suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos. Ginčo pastatų pirmasis savininkas buvo S. A. tėvas V. A., kuris nuosavybės teises į ginčo pastatus įgijo statybos būdu, o tai yra pagrindas įgyjamosios senaties instituto netaikymui šioje konkrečioje situacijoje. Po V. A. sodybą paveldėjo jo sūnus S. A..

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija nurodo, kad neprieštarauja pareiškėjo L. J. apeliaciniam skundui ir jame pateiktiems argumentams.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

18ir teisiniai argumentai

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

21Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo, dėl pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtoje byloje.

22Dėl įgyjamosios senaties.

23Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Antada“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Energetikas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-49/2012). Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011): 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą - sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 6,8200 ha žemės sklypą, esantį ( - ) įsigijo 2011-07-25 (6–14 b. l.). Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad šiame sklype yra gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai (15–28 b. l.). Suinteresuotas asmuo A. G. pareiškėjui pardavė tik žemės sklypą, o dėl jame esančių pastatų žada kreiptis į teismą. Nors pareiškėjas teigia, kad žemės sklypą ir jame esančius pastatus pradėjo valdyti nuo 1995-08-29, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į bylos duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad pastatus valdė nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų. Pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad jis yra sąžiningas šio turto įgijėjas, kadangi 2011-07-25 pirkimo–pardavimo sutartimi jis įgijo nuosavybės teisę tik į žemės sklypą. Negalėjo būti įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas turto nepertraukiamai, atvirai nevaldė dešimt metų, nebuvo pagrindo būti įsitikinusiam, kad jis sąžiningas turto įgijėjas, o tai reiškia, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatuoti negalima, nes nėra šių sąlygų visumos.

26Dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo motyvų.

27Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi pareiškėjas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

28Taip pat apeliantas teigia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. V. de H. v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste. Pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Jeigu nenustatoma kitų apeliacijos pagrindų, tai teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Sprendime nebūtina pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kai jie įvertinti, pasisakant dėl jų viseto, išdėstyto atskiromis grupėmis.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje.

30Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bendrosios taisyklės išimtis reiškia, kad teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba atmesti pareiškimą netraktuotinas pareiškėjo arba suinteresuoto asmens naudai priimtu sprendimu; taip pat kad esant joje nustatytoms sąlygoms teismas, atsižvelgdamas į jas, turi teisę, bet neprivalo paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Konkrečiu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. G. suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas – suinteresuotas asmuo turėjo aiškų interesą, jog pareiškimas nebūtų patenkintas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, vadovaudamasis LR CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostata, bei kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme klausimą.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

32Pagal LR CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės taikymo išimtis tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Konkrečiu atveju pareiškėjo - apelianto ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas, todėl suinteresuoto asmens – A. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš pareiškėjo pagrįstas. Suinteresuotas asmuo pareiškė prašymą priteisti 300,00 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.( 143–144 b. l.) Teismas atsižvelgia į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų į ruošto procesinio dokumento apimtį, turinį, klausimų sudėtingumą, įvertinus tai, kad apelianto skundas netenkintinas, ir daro išvadą, kad suinteresuotam asmeniui iš apelianto priteistina 300,00 Lt patirtų atstovavimo išlaidų apeliaciniame teisme. Šios išlaidos perskaičiuojamos ir priteisiamos eurais.

33Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto L. J. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinis skundas dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo atmestinas.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

35Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš pareiškėjo (apelianto) L. J. (asmens kodas ( - ) adresas: ( - )) suinteresuotam asmeniui A. G. (asmens kodas ( - ) adresas: ( - )) 86,89 EUR (aštuoniasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėja, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Pareiškėjas L. J. prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal... 6. Suinteresuotas asmuo A. G. su prašomu nustatyti faktą nesutiko ir prašė... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad nėra įgyjamajai senačiai nustatyti aplinkybių visumos... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 11. Apeliaciniu skundu pareiškėjas L. J. prašo panaikinti Raseinių rajono... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 13. 1.Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK normą dėl bylinėjimosi... 14. 2.Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Neteisingai įvertino... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. G. prašo... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Raseinių rajono... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 18. ir teisiniai argumentai... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo... 22. Dėl įgyjamosios senaties.... 23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 6,8200 ha žemės sklypą,... 26. Dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo motyvų.... 27. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje... 28. Taip pat apeliantas teigia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas.... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje.... 30. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.... 32. Pagal LR CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę... 33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 35. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti iš pareiškėjo (apelianto) L. J. (asmens kodas ( - ) adresas: ( -...