Byla e2A-1916-273/2017
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-559-435/2017 pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovams A. Š. ir M. S. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovas A. M. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M. S. 8 688,60 Eur negrąžintos paskolos bei 5 procentų metines palūkanas nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo; priteisti iš atsakovų A. Š. ir M. S. 23 169,60 Eur paskolos bei 5 procentų metines palūkanas nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo; priteisti iš atsakovų A. Š. ir M. S. 7 592,01 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas atsakovei M. S. 2007-12-20 paskolino 200 000 Lt. Atsakovė ieškovui grąžino 2008-07-25 90 000 Lt, 2008-08-13 – 80 000Lt, pervesdama nurodytas pinigų sumas į ieškovo sąskaitą. Atsakovė liko negrąžinusi 30 000 Lt, kas sudaro 8688,60 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.
    3. Nurodė, kad ieškovas 2009-01-13 atsakovams A. Š. ir M. S., suteikė 90 000 Lt (26 065,80 Eur) paskolą, kurią atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2009-04-30. Paskola buvo įforminta neprotestuotinu vekseliu. Atsakovai nustatytu terminu paskolos negrąžino. Jie yra gražinę 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Viso atsakovai liko skolingi 80 000 Lt (23 169,60 Eur) sumą. Negrąžinta skola pagal 2009-01-13 vekselį iš atsakovų priteistina solidariai, sutinkamai su CK 6.6 str. 3 d., kadangi atsakovai kartu gyvena, kartu veda bendrą ūkį, t. y. vykdo jungtinę veiklą. Iš atsakovų turi būti priteistos 5 procentų palūkanos už termino pažeidimą nuo 2009-04-30 iki ieškinio padavimo - 2015-11-18 už 6 metus bei 202 dienas, kas sudaro 7 592,01 Eur ir 5 % dydžio procesinės palūkanos.
    4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    5. Atsakovai nurodė, kad šalis siejo draugiški ir pasitikėjimu grįsti santykiai. Ieškovui buvo žinoma, kad dar 2005-08-23 buvo sudaryta atsakovų vedybų sutartis ir 2006-10-26 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta jų santuoka. Siekiant išspręsti likusios atsakovės 30 000 Lt skolos grąžinimą, tarp ieškovo ir atsakovų buvo sutarta, kad prie tuo metu buvusios 60 000 Lt A. Š. skolos ieškovui, papildomai priskaičiuotina M. S. negrąžinta 30 000 Lt paskolos dalis ir būtent tuo pagrindu 2009-01-13 A. Š. pasirašė vekselį bendrai 90 000 Lt sumai, prisiimdamas asmeninę prievolę. Visa 200 000 Lt paskolos suma yra grąžinta ieškovui, kyla klausimas ar suėjo šios paskolos grąžinimo galutinis terminas, suteikiantis teisę ieškovui reikšti reikalavimą teisme, nes nėra jokių duomenų, kokiu terminu minėta paskola turi būti grąžinta. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad kada nors yra pateikęs atsakovei reikalavimą dėl šios paskolos sugrąžinimo. Atsakovų nuomone, nei ieškovo reikalavimas dėl 30 000 Lt paskolos dalies priteisimo, nei reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nuo šios sumos yra nepagrįsti.
    6. Dėl reikalaujamos priteisti 23 169,60 Eur (80 000 Lt) skolos, atsakovai nurodė, kad pats ieškovas ieškinyje pripažino, jog atsakovas A. Š. yra grąžinęs ieškovui 10 000 Lt sumą pagal raštišką pakvitavimą. Ieškovas nuslėpė, kad iki 2013 m. susitikimų su ieškovu metu jam buvo grąžinta 78 000 Lt skolos, o 2013-2015 metų laikotarpiu - bankiniais pavedimais – 2 000 Lt skolos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 7 592,01 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo visos 80 000 Lt sumos nuo 2009-04-30 dienos yra nepagrįstas. Atsakovai nesutiko, kad jie ieškovui yra atsakingi solidariai, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo suteikta paskola būtų panaudota atsakovų, kurie nei paskolos išdavimo metu, nei dabar nėra sutuoktiniai, bendrų poreikių tenkinimui. 90 000 Lt vekselį pasirašė tik A. Š.. Nei kaip bendraskolė, nei kaip laiduotoja vekselyje atsakovė nėra nurodyta.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą dalyje dėl 579,66 Eur palūkanų priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė; grąžino ieškovui 9,78 Eur žyminio mokesčio; ieškovo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės M. S. 8 688,60 Eur negrąžintos paskolos, 131 Eur žyminio mokesčio, 202,50 Eur advokato pagalbos išlaidoms ir 33,75 Eur kitoms išlaidoms apmokėti ir 5 procentų metines palūkanas nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovo A. Š. 23 169,60 Eur negrąžintos paskolos, 7 012,34 Eur palūkanų, 565 Eur žyminio mokesčio, 697,50 Eur advokato pagalbos išlaidoms ir 116,25 Eur kitoms pagrįstoms išlaidoms apmokėti ir 5 procentų metines palūkanas nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo; priteisė valstybės naudai iš atsakovės 64 Eur, o iš atsakovo 14 Eur ieškovo neprimokėto žyminio mokesčio.
    2. Teismas nustatė, kad ieškovas 2007-12-20 mokėjimu nurodymu Nr. 809298 paskolino atsakovei M. S. 200 000 Lt. Atsakovė grąžino ieškovui 2008-07-25 90 000 Lt, 2008-08-13 – 80 000 Lt. Ginčo, jog ieškovui iš nurodytos paskolos grąžinta 170 000 Lt, nėra. Atsakovas A. Š. 2009-01-13 pasirašė neprotestuotiną vekselį 90 000Lt sumai, kurį įsipareigojo padengti iki 2009-04-30. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) atsakovas grąžino. Nuo 2013-11-29 iki 2014-12-17 atsakovas A. Š. pervedė ieškovui 900 Lt, o laikotarpiu nuo 2015-01-30 iki 2015-11-22 -319 Eur.
    3. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 8688,60 Eur (30 000Lt) sumą iš atsakovės M. S.. Teismas nurodė, kad rašytinės formos paskolos sutarties šalys nebuvo sudariusios, ieškovas mokėjimo nurodyme, pervesdamas 200 000 Lt atsakovei, nurodė mokėjimo paskirtį – ieškovo paskola, todėl kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Atsakovė M. S., įrodinėdama likusios paskolos dalies – 30 000 Lt grąžinimą ieškovui, nepateikė tai patvirtinančio dokumento, o rėmėsi tik savo ir kito atsakovo A. Š. parodymais. Teismo vertinimu, vien tik atsakovų paaiškinimų nepakanka jų atsikirtimams įrodyti, nes jie yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai yra subjektyvūs. Byloje teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurioms esant šalims nebuvo galima sudaryti sandorio raštu ir atitinkamai raštu įforminti pinigų grąžinimą. Byloje nepateikta kitokių rašytinių įrodymų, kurie netiesiogiai patvirtintų likusios paskolos dalies ieškovui grąžinimą. Teismas įvertino ir tai, kad didžiąją dalį paskolos atsakovė grąžino mokėjimo pavedimais aiškiai įvardindama jų paskirtį – „skolos grąžinimas“, kas reiškia, jog ji suvokė paskolos grąžinimo būdo svarbą. Tai, kad atsakovė turėjo sąskaitoje ženkliai didesnę pinigų sumą ir buvo pajėgi padengti likusią paskolos dalį niekaip neįrodo, jog ji ją grąžino. Teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė leistinais įrodymais 30 000 Lt grąžinimo fakto. Dėl atsakovės paskolos grąžinimo termino teismas laikė, kad ieškovas reikalavimą dėl 30 000 Lt skolos priteisimo pareiškė atsakovei patikslintu ieškiniu 2015-12-31, todėl paskolos grąžinimo terminas baigėsi 2016-01-30. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl šios 30 000 Lt paskolos dalies priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas.
    4. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 23 169,60 Eur ( 80 000 Lt) paskolos solidariai iš atsakovų. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad 2009-01-13 A. Š. pasirašius neprotestuotiną vekselį jam buvo suteikta 90 000 Lt paskola, kurios dalis – 10 000 Lt buvo grąžinta 2010 metais. Atsakovas A. Š. šią paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2009-04-30. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas likusią paskolos dalį – 80 000 Lt ieškovui grąžino, ir ar nėra praleistas trijų metų senaties terminas tokiam reikalavimui reikšti, kurio pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas. Teismas laikė, kad vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakovui A. Š. apmokėti, todėl ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, dėl ko neteko ir teisės ieškoti skolą iš skolininko vykdomuoju įrašu, todėl pagrįstai ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą. Aplinkybę, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, teismas laikė pagrindu vekselį pripažinti paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokią savo išvadą teismas grindė teismų praktika. Teismas atmetė atsakovo teiginius apie tai, kad 80 000 Lt ieškovui buvo grąžinti betarpiškų susitikimų metu, kaip neįrodytus. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė leistinais įrodymais 80 000 Lt skolos grąžinimo ieškovui fakto, todėl reikalavimą dėl šios paskolos dalies priteisimo teismas pripažino pagrįstu.
    5. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi ieškovo šiuo atveju, aktualus senaties termino taikymo klausimas reikalavimui ne pagal vekselį, o pagal dokumentą, kuris nebėra vekselis, o paprastas skolos dokumentas, pareikšti. Tokiam reikalavimui pareikšti galioja bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, o ne trijų metų ieškinio senaties terminas.
    6. Dėl palūkanų priteisimo. Teismas nurodė, kad nustačius, jog 2009-04-30 nebuvo grąžinta 80 000 Lt paskolos dalis, yra pagrindas (CK 6.210 str.) tenkinti ieškovo prašymą priteisti palūkanas nuo negrąžintos 23 169,60 Eur (80 000 Lt) sumos. Atsakovui A. Š. pripažinus, kad 2014-2015 metais atlikti mokėjimai nebuvo paskolos grąžinimas, o kompensacija už naudojimąsi paskolintais pinigais, teismas laikė pagrįstu ieškovo 579,66 Eur sumos užskaitymą paskaičiuotoms įstatyminėms palūkanoms bei pagrindu šia suma sumažinti patikslinto ieškinio reikalavimus ir šioje dalyje bylą nutraukti. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti 7 012,34 Eur dydžio palūkanas yra pagrįstas.
    7. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovus po santuokos nutraukimo vedus bendrą ūkį ar vykdžius jungtinę veiklą (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimą taikyti solidariąją abiejų atsakovų pareigą 2009-01-13 prievolės atžvilgiu CK 6.6 straipsnio 3 dalies pagrindu, teismas atmetė kaip neįrodytą ir teisiškai nepagrįstą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniame skunde atsakovė M. S. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista iš atsakovės 8 688,60 Eur negrąžintos paskolos ir priimti naują sprendimą - ieškovo patikslintą ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovės atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
      1. Teismas netyrė ir nevertino visų į bylą pateiktų aktualių įrodymų, vadovavosi pavieniais įrodymais, o ne jų visetu, nepagrįstai kaip patikimus vertino išimtinai tik ieškovo paaiškinimus, kuriuos laikė absoliučiai patikimais ir jais vadovavosi, o atsakovų paaiškinimus vertino kaip subjektyvius jais visiškai nesivadovavo, dėl ko faktines aplinkybes išnagrinėjo neobjektyviai ir nevisapusiškai bei neteisingai išsprendė bylą;
      2. Teismas nevertino, kad atsakovų - A. Š. ir M. S. - interesai šioje byloje nesutampa, todėl A. Š. paaiškinimai apie M. S. skolos grąžinimo aplinkybes, yra objektyvūs;
      3. Teismas nevertino, kad ieškovas kelis kartus keitė ieškinio reikalavimus ir iš esmės pripažino, kad jo skolininkas dėl 30 000 Lt negrąžintos skolos yra atsakovas A. Š., o ne atsakovė, ir kad reikalavimą atsakovei jis reiškia tik todėl, kad ji turi finansines galimybes sumokėti pinigus, o A. Š. – neturi. Ieškovas niekada nėra aiškiai paneigęs aplinkybės, kad yra nurodęs M. S. perduoti atsakovui A. Š. 30 000 Lt; ieškovas tik deklaratyviai teigė, kad atsakovė jam nėra grąžinusi 30 000 Lt, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės niekada neginčijo;
      4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepateikė patvirtinančio dokumento apie pinigų grąžinimą. Atsakovės 30 000 Eur grąžinimas iš esmės buvo įformintas 2009-01-13 A. Š. pasirašytu vekseliu. Jei teismas būtų vertinęs šį dokumentą kartu su kitomis aplinkybėmis, kad po šio vekselio pasirašymo ieškovas pripažino niekada nereikalavęs iš atsakovės grąžinti skolos, kad ieškovas teigė visa laiką manęs, jog skola grąžinta, o apie negrąžintą skolą pareiškė prisiminė tik po to, kai pamatė, jog atsakovė neturi skolos grąžinimą įrodančio pavedimo, kad pinigai pagal vekselį buvo paskolinti ne pavedimu, o grynais, kad byloje nėra įrodymą, kad vekselio pasirašymo metu ieškovas asmeniškai perdavė atsakovui A. Š. visą vekselyje nurodytą skolinamą sumą, kad atsakovė turėjo žymiai daugiau pinigą sąskaitose nei menamos skolos dydis ir bet kuriuo momentu galėjo sumokėti 30 000 Lt, kad ieškovas net kelis kartus patvirtino, kad reikalavimą reiškia atsakovei kad „taip apsimoka“, būtų turėjęs pagrindą pripažinti, kad 2009-01-13 vekselį vertinant su kitais įrodymais pakanka duomenų padaryti išvadai, kad šiuo vekseliu iš esmės buvo įformintas skolos grąžinimas;
      5. Kaip teisingai nustatė teismas, atsakovė savo sąskaitose turėjo žymiai didesnę sumą pinigų, nei sudarė tariamo įsiskolinimo dydis. Atsakovė savo teiginį apie tai, kad ji tinkamai vykdė sutartinį įsipareigojimą grindė dar ir tuo, jog ieškovas beveik dešimt metų nesikreipė dėl skolos grąžinimo ir jokia forma nereikalavo grąžinti neva nepilnai grąžintos skolos, o turintis teisę į skolinį reikalavimą ieškovas atsiminė tik iškėlus bylą teisme ir tik po to, kai atsakovai į bylą pateikė įrodymus apie skolos grąžinimą, ir šių dokumentų tarpe nebuvo pavedimo, kuris raštiškai pagrįstų 30 000 Lt iš 200 000 Lt skolos grąžinimą;
      6. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas perdavė atsakovui A. Š. visus 90 000 Lt asmeniškai. Šiuo atveju pinigai A. Š. buvo paskolinti grynais. Aplinkybė, kad ieškovas negalėjo visų 90 000 Lt skolinti pavedimu, nes dalį šių pinigų pagal pasirašytą vekselį atsakovas A. Š. gavo iš M. S., papildomai pagrindžia atsakovų paaiškinimų apie 30 000 Lt skolos grąžinimą tikrumą. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuota įrodymų pakankamumo taisyklė, darytina išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė grąžino ieškovui visą jai suteiktą paskolą;
      7. Teismas neišsprendė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.
    2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti, 2017 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovui 480 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
      1. Teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, vertino įrodymus visumoje sutinkamai su CPK 185 straipsnio nuostatomis, nesuteikdamas nė vienam įrodymui viršenybės prieš kitą;
      2. Pareigą įrodyti, kad paskola yra grąžinta turi įrodyti atsakovė ir tai turi padaryti leistinais įrodymais;
      3. Ieškinio reikalavimų keitimas ar papildymas nerodo šalies nesąžiningumo, kadangi CPK 42 straipsnis suteikia teisę ieškovui didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus. Ieškovas po bylos užvedimo tik gavęs banko išrašus pamatė, kad atsakovė nėra grąžinusi paskolos ir pareiškė patikslintą ieškinį su papildomu reikalavimu;
      4. Apeliantės teiginys, kad ieškovas nėra aiškiai paneigęs aplinkybės, kad yra nurodęs M. S. perduoti atsakovui A. Š. 30 000 Lt, yra nepagrįstas. Ieškovas teismo posėdžio metu kategoriškai pareiškė, kad niekada nenurodė atsakovei perduoti 30 000 Lt atsakovui A. Š., visos bylos nagrinėjimo eigoje aiškino, kad atsakovė negrąžino 30 000 Lt, todėl apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovas nurodytų aplinkybių niekada neginčijo prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir teismo posėdžių garso įrašams;
      5. Apeliantė, teikdama, kad ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad yra nurodęs atsakovei M. S. perduoti atsakovui A. Š. 30 000 Lt, yra nepagrįsti, kadangi apeliantė nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą ieškovui. Paskolos grąžinimą turi įrodyti atsakovė leistinais įrodymais;
      6. Byloje esantys banko išrašai patvirtina, kad atsakovus sieja glaudūs santykiai, atsakovė M. S. daro pavedimus už atsakovą A. Š. tretiesiems asmenims, perveda atsakovui dideles sumas piniginių lėšų, atsakovė kalbėdama apie skolos grąžinimo būdus kartu su atsakovu, atsakovą įvardija kaip savo vyrą. Teismas pagrįstai nesivadovavo A. Š. parodymais, kad atsakovė 30 000 Lt grąžino perduodama juos ieškovo nurodymu ieškovui;
      7. Apeliantė savo teiginius, kad ieškovo nurodymu perdavė 30 000 Lt A. Š., turėjo įrodyti rašytiniais įrodymais. Atsakovė yra verslininkė užsiima laivų pirkimu - pardavimu, todėl jai žinoma, kad reikia gauti rašytinį nurodymą bei pakvitavimą apie skolos grąžinimą;
      8. Apeliantės teiginiai, kad nėra įrodymų apie ieškovo perduotus 90 000 Lt A. Š. yra nepagrįsti. Pinigai A. Š. buvo perduoti vekselio pasirašymo metu. Atsakovui A. Š. buvo žinoma, kad grąžinat pinigus reikia paimti pakvitavimą, ką patvirtina įrašas vekselio kitoje pusėje.
    3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. Š. prašė atsakovės apeliacinį skundą tenkinti; konstatavus apeliacinės instancijos teismo teisę peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.) - taikyti senatį ieškovo reikalavimams, kylantiems iš 2009 m. sausio 13 d. paprastojo neprotestuotino vekselio 90 000 Lt sumai, ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovo 23 169,60 Eur negrąžintos paskolos, 7 012,34 Eur palūkanų, 565 Eur žyminio mokesčio, 697,50 Eur išlaidoms advokato pagalbai ir 116,25 Eur kitoms pagrįstoms išlaidoms apmokėti ir 5 procentų metines palūkanas nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo. Atsiliepime iš esmės pritarė atsakovės apeliacinio skundo argumentams ir papildomai nurodė tokius argumentus:
      1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kada nors yra pateikęs atsakovei reikalavimą dėl šios paskolos sugrąžinimo, todėl nėra pradėtas skaičiuoti įstatymo nustatytas 30 dienų terminas tokio reikalavimo įvykdymui. Vadinasi, ieškovo reikalavimas dėl 30 000 Lt paskolos dalies priteisimo ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nuo šios sumos yra nepagrįsti;
      2. Atsakovas, vadovaudamasis CPK 320 str. 2 d., prašo patikrinti, ar teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties ieškovo reikalavimui dėl 80 000 Lt priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-12-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015 konstatavo būtinybę keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl reikalavimų pateikimo paprastojo neprotestuotino vekselio davėjui senaties termino, ir išaiškino, kad ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Ieškovo teisė reikšti reikalavimus, kylantiems iš 2009-01-13 paprastojo neprotestuotino vekselio dėl skolos apmokėjimo iki 2009-04-30 dienos, baigėsi 2012-04-30 dieną. Ieškovas ieškinį pareiškė tik 2015-11-20. Atsakovas prašė teismo taikyti senatį ieškovo reikalavimams, kylantiems iš 2009-01-13 paprastojo neprotestuotino vekselio, tačiau teismas nepagrįstai to netaikė.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl nesant apeliacinio skundo nėra pagrindo nagrinėti atsakovo A. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo reikalavimui dėl 80 000 Lt priteisimo.

7Dėl sutarties šalių teisinių santykių kvalifikavimo

    1. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.
    2. CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-5/2014). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo.
    3. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. M. atsakovei M. S. 2007 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 809298 paskolino 200 000 litų. Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra paskola iš M. A.. Rašytinės formos paskolos sutarties šalys nebuvo sudariusios. Atsakovė M. S. 2008-07-25 mokėjimo pavedimu Nr. 271 grąžino ieškovui 90 000 Lt ir 2008-08-13 – 80 000 Lt nurodydama, kad tai yra skolos grąžinimas. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

8Dėl atsakovės pareigos grąžinti likusią paskolos dalį

    1. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovui yra grąžinta 170 000 Lt paskolos. Byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar atsakovė yra grąžinusi ieškovui likusią 30 000 Lt ( 8688,60 Eur) paskolos dalį.
    2. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.).
    3. Byloje nustatyta, kad atsakovė didžiąją paskolos dalį grąžino ieškovui mokėjimo pavedimais, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra skolos grąžinimas. Ginčo paskolos dalies – 30 000 Lt grąžinimą atsakovė įrodinėja tik atsakovo A. Š. parodymais, bei nurodo, kad skolos grąžinimas iš esmės buvo įformintas 2009-01-13 A. Š. pasirašytu vekseliu bendrai 90 000 Lt sumai, iš kurių 30 000 Eur ieškovo nurodymu jam perdavė atsakovė. Jokių rašytinių įrodymų – skolos dokumento ar pakvitavimo, į bylą nepateikta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik atsakovų paaiškinimų nepakanka įrodyti, kad likusi paskolos dalis buvo grąžinta, o atsakovo A. Š. pasirašytas vekselis niekaip neįrodo ginčo paskolos dalies grąžinimo.
    4. Pirmosios instancijos teismas nurodė nuoseklią kasacinio teismą praktiką dėl įrodymų leistinumo kilus ginčui, kuomet sandorio šalys nesilaikė įstatymo reikalavimo sudaryti paskolos sutartį rašytine forma, t.y., kad sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo ar jo įvykdymo įrodinėti liudytojų parodymais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje vertindamas įrodymus, patvirtinančius paskolos grąžinimą nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir dėl to padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė 30000 Lt paskolos dalies grąžinimo ieškovui. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų bei procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, tinkamą pritaikymą.

9Dėl procesinės bylos baigties

    1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, tačiau neteisingai taikė procesinės teisės normas, paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Atsakovė 2017 m. balandžio 25 d. į bylą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad už atstovavimą teismo posėdyje advokato padėjėjos pagalbai apmokėti patyrė 120 Eur išlaidų, taip pat pateikė 2017 m. balandžio 24 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matosi, kad 120 Eur išlaidos yra apmokėtos. Teismo sprendime nurodoma, kad iš atsakovės M. S. priteistina suma sudaro apie 22,5 procentų, todėl yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti 93 Eur (77,5 proc.) jos turėtų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Dėl šios priežasties teismo sprendimas keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje, priteisiant iš ieškovo atsakovei 93 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

    1. A. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 480 Eur išlaidų. Su atsiliepimu pateikė 2017 m. birželio 15 d. sąskaitą bei 2017 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymą, iš kurių matosi, kad 480 Eur advokatei R. U. yra sumokėta. Kadangi apeliacinis skundas iš esmės netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje.

13Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį papildyti:

14Priteisti iš ieškovo A. M. a. k. ( - ) atsakovei M. S. a. k. ( - ) 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

15Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

16Priteisti iš atsakovės M. S. a. k. ( - ) ieškovui A. M. a. k. ( - ) 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai