Byla 2S-1141-781/2013
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,

Nustatė

2Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjai B. B., prašydamas: pripažinti, kad atsakovai Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėja B. B. pažeidė jo teisės ir nevykdė įsiteisėjusios teismo nutarties; priteisti iš atsakovo 10 392, 85 Lt padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškinyje atsakovais nurodyti Lietuvos Respublika, teismas ir teisėja. Pagal formuojamą teismų praktiką visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie veikia valstybės vardu, valstybė, o ne teisėjas ar teismas, gali būti traukiama civilinėn atsakomybėn pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Todėl ieškovui teismas išaiškino, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės ir pagal tokį ieškinį negali būti traukiami atsakovais, todėl Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėja B. B. turi būti pašalinti iš proceso, kaip imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys asmenys.

4Ieškinyje taip pat turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 ir 4 p.). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovui padarytą neturtinę žalą, kurią ieškovas vertina 10 000 Lt, įrodo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-961-598/2013, pagrindžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012 ir Kauno apygardos teismo 2013-01-31 nutartis. Jokių aplinkybių, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma, ieškovas nenurodė. Todėl teismas laikė, kad nėra pagrindo laikyti, jog atskleistas ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui. Todėl ieškovas turi pateikti prašomos priteisti neturtinės žalos paskaičiavimą (pagrindimą).

5Be to, ieškovas nurodo, jog teismas, priimdamas 2013-04-03 nutartį, padarė ieškovui žalą, nurodo, jog tokie teismo ir nutartį priėmusios teisėjos veiksmai yra neteisėti. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas 2013-04-03 nutarties neapskundė, nors turėjo tokią teisę ir ši teisė ieškovui buvo išaiškinta teismo nutartyje.

6Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus Jonavos rajono apylinkės teismą ir teisėją B. B. atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai padidėti. Tokį ieškovo prašymą teismas laikė neaiškiu, todėl ieškovą įpareigojo aiškiai suformuluoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kokius konkrečiai veiksmus teismas turėtų įpareigoti atlikti.

7Atskiruoju skundu ieškovas A. B. skundžia šią teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad tik bylos nagrinėjimo metu ir tik ieškovo sutikimu atsakovus teismas gali pakeisti. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jau ieškinio priėmimo stadijoje reikalauja pagrįsti ir įrodyti materialinio pobūdžio reikalavimą tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžio įrodytinumo prasme.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

10Pagal formuojamą teismų praktiką visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Jeigu ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės ir pagal tokį ieškinį negali būti traukiami atsakovais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Remiantis šia įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti tinkamą atsakovą (-us), kuriam (-iems) reiškia reikalavimus.

11Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

12CPK 135 straipsnyje yra įtvirtintas ieškinio turiniui keliamų reikalavimų baigtinis sąrašas. Pagal šį sąrašą, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, ieškinyje turi būti nurodyti bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus ir išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga, kurios ieškovui neįvykdžius, teismas taiko procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999).

13Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio trūkumu nurodė tai, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, nenurodė, kokio dydžio žalą jis patyrė dėl kiekvieno atsakovo veiksmų, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma, t. y. tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo, todėl nepašalinus šio trūkumo, nebūtų galima tinkamai apginti ieškovo teisės, jeigu jos buvo pažeistos.

14Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, skirtinas naujas ieškinio trūkumų šalinimo terminas – iki 2013 m. liepos 5 d.

15Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl keisti jos ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

16Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą.

18Nustatyti ieškovui A. B. naują terminą – iki 2013 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų šalinimui.

Proceso dalyviai
Ryšiai