Byla 2-351-154/2013
Dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. L. priešieškinį A. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

2sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,

3dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovėms advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei, advokatei Danguolei Bajorinienei, atsakovams A. Š. ir R. Š., jų atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovui A. L., jo atstovui advokatui A. B., atsakovei V. L.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. ieškinį atsakovams A. Š., R. Š., A. L., V. L. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. L. priešieškinį A. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

6Ieškovė A. S. patikslintu ieškiniu prašo teismo iš atsakovų A. Š., R. Š., A. L.,V. L. solidariai priteisti 500 000,00 Lt skolą, 43497,50 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 2, b. l. 107-109).

7Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2008 m. spalio 1d. atsakovams A. L. ir A. Š. pasiskolino 500 000 Lt ir pastarieji skolą pažadėjo grąžinti iki 2009 m. spalio 1 dienos. Artėjant skolos grąžinimo terminui, atėjo A. Š. ir pasakė, kad 2009 m. spalio 9 d. dėl skolos ateis kartu su A. L.. Manydama, kad bus gražinta skola, ji pasikvietė seserį O. P. ir kaimynę S. Š.. 2009-10-09 atėjo A. L. ir A. Š., A. Š. nurodė, kad pinigų neturi ir prašė pratęsti skolos grąžinimo terminą vieneriems metams. Ieškovei sutikus, A. Š. paprašė atnešti paskolos raštelį ir išvirti kavos. Ieškovei atnešus raštelį ir nuėjus išvirti kavos, A. Š. suplėšė paskolos raštelį ir liepė A. L. surašyti naują paskolos raštą. Paskolos raštą diktavo A. Š., o rašė A. L.. Ieškovei atnešus kavą, A. L. ir A. Š. skubiai pasirašė naują paskolos raštą, jį pastūmė ieškovei ir iš karto išėjo. Ieškovė, perskaičiusi paskolos raštą, iš karto pastebėjusi, kad A. Š. paskolos rašte įrašytas kaip „liudininkas“. Tada ieškovė paskambino A. L. ir pagrąsino, kad kreipsis į policiją. A. L. skubiai atvažiavo ir parašė „Paaiškinimą“, kuriame paaiškino, kaip įrašas „liudininkas“ atsirado paskolos rašte, be to, A. L. paskambino A. Š., kad šis atvažiuotų ir perrašytų paskolos raštą, tačiau A. Š. tik atsiuntė SMS žinutę į ieškovės telefoną, kad perrašys sutartį, kad tikisi parduoti traktorių ir dalį skolos grąžinti. SMS žinutės siuntimo faktą yra konstatavęs antstolis.

8A. L. ir A. Š., imdami paskolą aiškino, kad pinigai yra reikalingi jų verslui, t.y. gyvenamųjų namų statybai, kad tai yra jų pajamos, iš kurių pragyvena jų šeimos, todėl ieškovė teigia, kad šių atsakovų sutuoktinėms R. Š. bei V. L. buvo žinoma apie iš ieškovės gautą paskolą, nes iš statybų verslo pragyveno jų šeimos, todėl skolos turi būti priteistos iš visų keturių atsakovų solidariai. Kadangi paskola turėjo būti grąžinta 2010 m. spalio 1 dieną, tačiau iki šiol nėra grąžinta, tai, vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 dalimi, atsakovams turi būti skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos nuo 2010-10-01 iki 2012-07-03 (patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos), kurios tai dienai yra 43 497,50 Lt, nes vienos dienos palūkanos yra 68,50 Lt.

9Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas A. Š. nurodė (t. 2, b. l. 122-124), kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad ieškovė A. S. reiškia jam visiškai nepagrįstą reikalavimą vadovaudamasi suklastotu (subraukytu) paskolos rašteliu. Paskolos rašte jis (A. Š.) yra įrašytas tik kaip „liudininkas“, taip pat melagingai yra surašytas A. L. pasiaiškinimas, kuriuo byloje vadovaujasi ieškovė. Nurodė, kad nei 2008-10-01, nei 2009-10-01 pinigų iš A. S. jis nesiskolino, paskolos raštelio nesuplėšė, raštelio teksto A. L. nediktavo, paskolos grąžinti nežadėjo, SMS žinutės A. S. nesiuntė, traktorių parduoti nežadėjo, nes jo neturi. Su ieškove A. S. buvo sudaręs statybų techninės priežiūros sutartį, todėl pas ją keletą kartų yra buvęs. A. L. pasakius, kad A. S. norinti su juo pasikalbėti, atvyko pas A. S. ir A. S. bei A. L. paprašytas, pasirašė paskolos rašte kaip liudininkas apie jų sutartinius santykius dėl žemės sklypų įkeitimo bei statybų juose. Kai jis (A. Š.) kaip liudininkas pasirašė paskolos raštą, pastarasis buvo nesubraukytas, be to, jam atvykus pas A. S., šis paskolos raštas jau buvo surašytas. Už nesąžiningai pareikštą jam ir jo sutuoktinei ieškinį prašo A. S. paskirti 20 000 Lt baudą ir pusę šios baudos priteisti jam ir jo sutuoktinei. Iš A. S. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė R. Š. nurodė (t. 2, b. l. 134-135), kad su A. S. ieškiniu nesutinka. Ji (R. Š.) iš A. S. jokių pinigų nesiskolino. Jos sutuoktinis A. Š. jai yra nurodęs, kad jis taip pat nesiskolino iš A. S. 500000 litų. Prašo priteisti iš A. S. bylinėjimosi išlaidas.

12Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas A. L. nurodė (t. 2, b. l. 136-137), kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad paskolos sutartis yra realinė, tačiau paskolos raštas neįrodo, kad pinigai, t.y. 500 000 litų, jam (A. L.) buvo perduoti. Ieškovė teismui nepateikė nė vieno įrodymo, kad jos reikalaujami pinigai jam buvo realiai kaip nors perduoti. Teigia, kad iš A. S. 500 000 litų paskolos nėra gavęs. Ieškovė taip pat nėra pateikusi įrodymų, kad apskritai turėjo tokią didelę sumą ir dar grynais pinigais. Paskolos raštelyje įrašytas žodis „pasiskolinau“ nereiškia, kad pinigai buvo tikrai perduoti. Vadovaujantis teismų praktika, kad paskolos davėjas perdavė pinigus paskolos gavėjui, turi įrodyti paskolos davėjas.

13Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė V. L. nurodė (t. 2, b. l. 126-128), kad su ieškiniu nesutinka, kad iš A. S. pagal jos pateiktą paskolos raštą pinigų negavo, jokios sutarties sudaryme nedalyvavo, savo sutuoktiniui A. L. skolintis pinigus iš A. S. sutikimo nedavė, A. L. apie 500 000 Lt paskolos gavimą niekada nekalbėjo.

14Teismui pateiktame dublike ieškovė A. S. nurodė (t. 2, b. l. 166-168), kad savo ieškinį palaiko.

15Ieškovė papildomai nurodė, kad pasklidus kalboms, jog litas gali būti keičiamas į eurą, 2009 m. balandžio 1 d. atvyko A. Š. ir A. L., ir A. L. savo ranka surašė „Paskolos raštą“, kuriame nurodė, kokiu lito ir euro santykiu 2009 m. spalio 1 d. jai bus grąžinti 500000 litų, kuriuos pasiskolino A. Š. ir A. L.. Be to, A. L. nurodė, kad 500 000 litų (atitinkamai 144 800 eurų) A. S. padavė A. Š., kad jis (A. L.) į rankas pinigų negavo, kad paskolos raštą gaudamas pinigus A. Š. parašė savo ranka. Ieškovė dublike teigia, kad A. Š., dar nesuėjus 500 000 litų paskolos grąžinimo terminui, 2009 m. rugsėjo viduryje buvo atėjęs pas A. S. ir prašė papildomai paskolinti 100 000 litų. Šį jo prašymą girdėjo kaimynė S. Š., tačiau A. S. atsisakė A. Š. paskolinti 100 000 Lt ir paprašė grąžinti jau paskolintus 500 000 Lt. Tada A. Š. paprašė S. Š. paskolinti jam 100 000 Lt, tačiau ji irgi atsisakė, o A. Š. pažadėjo, kad dėl 500 000 Lt skolos grąžinimo pas A. S. ateis kartu su A. L.. Su A. L. A. Š. atėjo 2009 m. spalio 9d., pasakė, kad šiuo metu pinigų grąžinti neturi ir paprašė paskolą pratęsti dar vieneriems metams. Visos kitos aplinkybės dėl paskolos raštelio surašymo yra nurodytos patikslintame ieškinyje.

16Ieškovė nurodė, kad atsiliepime į ieškinį A. Š. melavo teigdamas, kad pas A. S. yra buvęs atvykęs tik pasirašyti sutarties dėl techninės priežiūros, nes minėtas sutartis buvo įgaliotas ir pasirašinėjo A. L.. Teigia, kad atsakovų A. L. ir A. Š. sutuoktinės negalėjo nežinoti apie tokią didelę paskolą, nes jų vyrai iš tų pinigų statė namus ant A. S. ir jos seseriai O. P. priklausančių žemės sklypų ir iš to šeimos pragyveno. Be to, A. L. kitoje civilinėje byloje Nr. 2-686-154/2010 teismo posėdyje 2010 m. gegužės 12 d. patvirtino, jog skolinosi pinigus iš A. S..

17Ieškovė su dubliku pateikė 2009-04-01 „Paskolos rašto“ kopiją (t. 2, b. l. 169). Šio paskolos rašto originalą atsakovo A. Š. prašymu A. S. į bylą pateikė 2012-10-29 (t. 3, b. l. 80).

18Triplike atsakovas A. Š. nurodė (t. 3, b. l. 1-3), kad su ieškiniu nesutinka, prašė skirti ieškovei A. S. 20 000 Lt baudą už jam ir jo sutuoktinei nesąžiningai pareikštą ieškinį, pusę šios sumos paskiriant jam ir jo sutuoktinei, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19Nurodė, kad nors ieškovė A. S. ankstesniuose procesiniuose dokumentuose teigė, kad paskolos raštas buvo surašytas 2009-10-01, tačiau jau dublike nurodė, kad jis buvo surašytas 2009-10-09, taip bandydama jį susieti su 2009-10-09 gauta SMS žinute, tačiau atsakovas teigia, kad pagal pateiktą UAB „Omnitel“ 2012-07-16 raštą Nr. 530413, abonentas Nr. ( - ), iš kurio, neva, buvo siųsta žinutė, nėra registruotas atsakovo (A. Š.) vardu. Nurodė, kad iš ieškovės nesiskolino pinigų nei 2009-10-01, nei 2010-10-09, ir apskritai nebuvo ir nėra skolingas ieškovei.

20Triplike atsakovas A. L. nurodė (t. 3, b. l. 5-6), kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad jam (A. L.) kokiu nors būdu buvo perduoti paskolos pinigai, nes paskoliniai santykiai gali atsirasti tik nuo pinigų perdavimo momento.Kiti ieškovės reikalavimai yra išvestiniai iš šio reikalavimo, todėl taip pat turi būti atmesti.

21Triplike atsakovė V. L. nurodė (t. 3, b. l. 7-9), kad su ieškiniu nesutinka. Pagal ieškovės pateiktą paskolos raštą pinigų nesiskolino, sutarties nesudarė, ant paskolos raštelio nėra užrašyta, kad jos sutuoktinis A. L. ar A. Š. skolinasi pinigus iš A. S., apie A. L. kokius nors susitarimus su ieškove nieko nežinojo, pagal CK 3.109 str. 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutikimo ima paskolą, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams.

22Triplike atsakovė R. Š. nurodė (t. 3, b. 10), kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23Atsakovas A. L. 2012 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apygardos teisme pareiškė ieškinį (priimtas 2013-01-21 teisėjo E.Mockevičiaus rezoliucija) atsakovei A. S., tretiesiems asmenims V. L., A. Š., R. Š., kuriuo prašė pripažinti nesudaryta ir negaliojančia A. L. paskolos sutartį, sudarytą su atsakove A. S., laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-10-01, įformintą 2009-10-01 paskolos raštu 500 000 Lt sumai, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 2-5).

24A. L. nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme A. S. jam ir šiame ieškinyje nurodytiems tretiesiems asmenims yra pareiškusi ieškinį dėl 500 000 Lt skolos, 43497,50 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame A. S. yra nurodžiusi, kad pagal 2009-10-01 paskolos raštą ieškovui (A. L.) ir A. Š. paskolino 500 000 Lt. nuo 2009-10-01 iki 2010-10-01, o pinigai buvo perduoti anksčiau, t.y. nuo 2008-10-01 iki 2009-10-01. Ieškiniui įrodyti A. S. pateikė ieškovo (A. L.) ranka surašytą raštelį, kuriame nurodyta, kad iš A. S. pasiskolino 500 000 Lt. Teismui atsisakius priimti priešieškinį, reiškia šį savarankišką ieškinį, nes paskolos rašte minimų pinigų negavo, t.y. paskolos sutartis nebuvo sudaryta, paskoliniai santykiai nebuvo susiklostę. Jis, įagaliotas A. S., įkeitė jai priklausančius 4 žemės sklypus, esančius ( - ), tikslu gauti banko kreditą A. S. vardu statomo namo, esančio ( - ) statybos finansavimui. A. S., norėdama būti tikra, kad jo (A. L.) gauto banko kredito lėšos bus panaudotos šio namo statybos finansavimui, jo (A. L.) prašė ir jis parašė A. S. patikslintame ieškinyje nurodytą paskolos raštą bei su tuo susijusius kitus raštus. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad A. S. paskolos rašte dėl 500 000 Lt skolos nurodomas būtasis laikas „pasiskolinau“, t.y. kalbama apie praėjusį laiką, nėra įrašyta apie pinigų - 500 000 Lt kaip paskolos perdavimą, A. S. savo pirminiame ieškinyje keturių sklypų įkeitimą buvo nurodžiusi kaip paskolą, tik vėliau šio reikalavimo atsisakė ir teismas jį priėmė. Mano, kad A. S. realiai neturėjo 500000 Lt, nes jų nebuvo deklaravusi VMI kaip suteiktos paskolos, kad tokios didelės pinigų sumos nelaikė kredito įstaigoje ir, nebūdama tikra dėl skolos grąžinimo, tokią didelę sumą paskolino kitiems asmenims, negaudama palūkanų; su A. S. jie nebuvo nei seni draugai, nei giminės, kad būtų pagrindas paskolinti tokią didelę pinigų sumą; paskolos rašte nurodytos pinigų sumos įsisavinimo ir grąžinimo terminai yra nerealūs; darbams atlikti pinigų užteko, nes jis (A. L.) iš banko buvo gavęs kreditą, taip pat dalį pinigų buvo pasiskolinęs iš A. S. sesers; nelogiška, kad ant A. S. žemės sklypo už gautą kreditą pastatęs namą jos pačios vardu, dar turi grąžinti A. S. paskolą; jis yra sąžiningas, nes yra skolinęs pinigų iš A. S. sesers, tačiau juos grąžino arba yra įsipareigojęs grąžinti ir skolos neneigia.

25Atsiliepime į A. L. ieškinį, tretieji asmenys A. Š. ir R. Š., nurodė (t. 4, b. l. 84-86), kad pritaria ieškovo A. L. ieškinio argumentams ir jo reikalavimui. Nurodė, kad A. Š. pasirašant ant paskolos rašto dėl 500 000 Lt paskolinimo, A. S. nurodė, kad jie su A. L. tiek įvertina žemės sklypus, ir nori, kad A. Š. būtų jų sandorio „liudininku“, todėl A. Š. ginčijamame paskolos rašte pasirašė kaip „liudininkas“. Prašė šią bylą sujungti su civiline byla, nagrinėjama pagal A. S. ieškinį.

26Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. vasario 7 d. nutartimi, civilinė byla Nr. 2-351-154/2013, iškelta pagal A. S. ieškinį, sujungta su civiline byla Nr. 2-544-368/2013, iškelta pagal A. L. ieškinį (t.4, b.l. 89 - 90).

27Atsiliepime į A. L. ieškinį, kuris sujungtoje byloje laikytinas priešieškiniu, ieškovė A. S., nurodė (t. 4, b. l. 94-97), kad su priešieškiniu nesutinka.

28Nurodė, kad pinigus - 500 000 litų, A. L. ir A. Š. perdavė 2008-10-01 ir pagal 2009-10-01 naujai surašytą paskolos raštą šią skolą A. L. ir A. Š. turėjo grąžinti 2010-10-01. Paskolos rašte yra aiškiai pažymėta apie pinigų perdavimą, o paties paskolos rašto buvimas pas kreditorių, t.y. A. S., yra pagrindas preziumuoti, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui nuginčyti šią prezumpciją ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.). Mano, kad būtent paskolos gavėjai A. L. ir A. Š. turi įrodyti, kad pinigų negavo.

29Nurodo, kad visus į bylą pateiktus paskolos raštelius rašė A. L. savo ranka ir nepriklausomai nuo juose įrašyto paskolos laikotarpio: nuo 2008-10-01 iki 2010-06-01 (t.1, b.l. 35), nuo 2009-10-01 iki 2010-06-01 (t. 3, b.l. 25). Paskolos rašteliuose, rašytuose 2009-04-01 bei 2009-10-01, nurodoma, kad A.L. ir A. Š. A. S. „pasiskolinom“ 500 000 litų. Pažymėjo, kad A. L. ir A. Š. nebuvo pašaliniai asmenys, kuriems A. S. paskolino didelę 500 000 litų pinigų sumą, nes jau 2006 metais tarp A. S., A. L. ir A. Š. buvo atsiradę teisiniai santykiai, kurių pagrindu ant A. S. ir jos seseriai O. P. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių ( - ), buvo sutarta statyti namus, juos parduoti ir pasidalinti gautą pelną. Tuo tikslu A. L. 2007 m. kovo 28d. ir kovo 30 d. A. S. ir O. P. davė notarinius įgaliojimus, kurių pagrindu A. L. turėjo teisę atlikti juridinius veiksmus, susijusius su namų statyba ant žemės sklypų, esančių ( - ).

30Nesutiko su A. L. teiginiu, kad ji (A. S.) negalėjo turėti 500 000 litų, nes teismui yra pateiktos 10 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų 2004-2008 metais, kuriose nors ir nurodytos mažesnės sklypų pardavimo kainos, tačiau šie sklypai buvo parduoti ženkliai didesnėmis kainomis. Iš 2006-2008 m. A. S. pajamų deklaracijų matyti, kad tuo laikotarpiu A. S. deklaravo 407 620 Lt.

31Nurodė, kas A. L. savo priešieškinyje klaidina teismą 500 000 paskolos raštelį susiedamas su skolos rašteliu dėl 4 žemės sklypų, esančių ( - ), įkeitimo, nes raštelis dėl sklypų įkeitimo buvo surašytas 2007-10-30, sklypus A. L. pagal įgaliojimą įkeitė bankui 2007-11-19 kredito sutarties Nr. ( - ) užtikrinimui. Šiuo paskolos rašteliu tarp A. S., A. L. ir A. Š. pagal tuo metų galiojusias rinkos kainas (560 000 Lt) buvo įvertinti 4 įkeisti žemės sklypai tam atvejui, jei A. L. negrąžins iš Banko jo vardu paimtos paskolos ir už skolą teks realizuoti įkeistus sklypus. Juolab, kad A. L. priešieškinyje nurodytas namas ( - ), buvo pastatytas 2007 m. lapkričio mėnesį ir tai buvo patvirtinta civilinėje byloje Nr. 2-249-154/2011, kad pagal Statybos žurnalo, kurį kaip vykdantis statybos priežiūrą pildė A. Š., pagrindiniai statybos darbai buvo baigti 2007 m. spalio mėnesį, tuo tarpu atsakovams A. L. ir A. Š. 500 000 Lt paskola buvo suteikta 2008 m. spalio 1 d., t.y. po metų.

32Bylą nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

33Ieškovė A. S. nurodė, kad palaiko savo patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti (t. 4, b. l. 126-135).

34Paaiškino, kad 2006 metais ji ir sesuo O. P. įdėjo skelbimą, kad prekiauja sklypais. A. Š. ir A. L. nupirko kelis sklypus, už kuriuos atsiskaitė iš karto. A. Š. vadovavo pirkimui, statė namus, domėjosi, ar turi daug sklypų, todėl ji nutraukė prekybą sklypais, nes jie pradėjo dažnai lankytis, klausė, ar negalėtų įkeisti sklypų, kad gauti paskolą, paskui prašė paskolinti pinigų. Pradžioje A. L. ir A. Š. skolindavosi po truputį, bet grąžindavo, visada daugiau kalbėdavo A. Š., sakė yra įmonės direktorius, o A. L. dažniausiai tylėdavo. Sakydavo, kad būtų bendras verslas: A. Š., A. L. ir ieškovės, kad pelną pasidalintų. Pirmiausia prašė įkeisti sklypus. Už gautus pinigus sakė nupirks iš A. S. sklypus, o namų statymui A. S. pinigų paskolinsianti. 2008 metais ji paskolino 500 000 litų. Raštelį rašė A. Š.. Namų nepastatė. Po metų atėjo ir paprašė atnešti raštelį, kurį A. Š. paėmė ir sudraskė. 500 000 Lt buvo paskolinti namų statymui. Pinigų perdavimo metu buvo O. P., S. Š., A. L., A. Š., sėdėjo valgomajame prie stalo. Ji (A. S.) atnešė grynuosius pinigus, visi pinigai buvo 200 Lt kupiūromis sudėti po 10 tūkstančių. Tada A. Š. perskaičiavo pinigus ir įsidėjo į savo rankinę. Didžiąją dalį pinigų ji saugojo jai žinomoje vietoje, ne banke. 150 000 Lt buvo pasiėmusi iš sąskaitos banke, nes skolindavo A. Š. įvairiomis sumomis nuo 50 litų iki 10 tūkstančių. Pinigus perdavė namų statymui ant jai priklausančių sklypų, o jeigu būtų neužtekę jos sklypų, A. L. ir A. Š. būtų statę namus ant sesers O. P. sklypų. Atsakovai turėjo statyti namus ant bankui neįkeistų sklypų. Iš gauto pelno ieškovei būtų sumokėję už sklypus. Įkeitus 4 sklypus buvo gauta 219 tūkstančių litų banko paskola. Jau 2007 metais buvo kalbama apie namų statymą. 219 000 Lt kreditas buvo per mažas, todėl A. Š. ir A. L. prašė paskolinti dar 500 000 litų.

352007-10-25 ji (ieškovė) parašė A. L. įgaliojimą paskolai gauti. Nusprendė, kad bus bendri verslininkai: ieškovė skolins pinigus, atsakovai A. Š. ir A. L. statys namus, o pelną pasidalins kartu, kai ieškovei sumokės po 120 000 Lt už sklypą, nes tokia buvo sklypų rinkos kainą. Ieškovė buvusi garantuota, kad atsakovai skolą atiduos, kai pastatys namus ir pasidalins pelną. Nors buvo kalbama apie bendrą verslą, tačiau ieškovė suprato, kad pinigus atsakovams paskolina. Kai ieškovė nuvažiavo pažiūrėti, paaiškėjo, kad atsakovai nieko nestato, nes praėjus metams, nepastatė nė vieno namo. Atsakovai sakė, kad neturi laiko, kad medžiagos nekokybiškos. Namai turėjo būti statomi ieškovės vardu. Pagal susitarimą su atsakovais, iki 2009 metų spalio 1 d. turėjo būti atsiskaityta už 500 000 litų skolą.

36Nurodė, kad 2008 metais, kai pasibaigė 500 000 Lt paskolos grąžinimo terminas, atėjo A. Š. ir paprašė dar 100 000 litų investuoti, sakė, kad pirko kažkokią plovyklą Vilniuje. Ieškovė pasakiusi, kad pinigų neturiu. Kitą dieną vėl atėjo A. Š., sakė, kad pinigų labai reikia, siūlė būti akcininke, rodė įmonės balansą. Pas ieškovę buvo S. Š., klausė jos, gal ji turi paskolinti pinigų, bet ji neturėjo. A. Š. žadėjo atvažiuoti 2009 m. spalio 9 d. dėl paskolos grąžinimo. 2009 m. spalio 9 d. A. Š. atėję su A. L. ir pasakė, kad pinigų neturi, prašė pratęsti terminą dar metams. Prašė atnešti 2008 metų A. Š. rašytą paskolos raštelį. Kai ieškovė atnešė raštelį, jį padavė A. Š., o jis suplėšė ir įsidėjo į kišenę, o ieškovei liepė išvirti kavos. Kai ieškovė nuėjusi išvirti kavos, A. L. surašė naują raštelį, parašė, kad pratęsia skolos grąžinimo terminą dar metams. Kai A. L. parašė raštelį, paruoštos kavos jie nebegėrė, pasirašė ir išėjo. Tada ji pamatė, kad raštelyje parašyta jog A. Š. įrašytas kaip „liudininkas“. Skubiai skambino A. L., kuris atvažiavo ir parašė pasiaiškinimą. 2008 metais pinigus atsakovai buvo pasiskolinę spalio 1 dieną, todėl naujame raštelyje vėl parašė grąžinti iki spalio 1 dienos, t.y. metams. Apie birželio 1 d. buvo kalbama apie pinigų pasikeitimą, todėl A. L. parašė apie lito ir euro santykį. Negali pasakyti, kokią piniginę dalį į namų statybą turėjo įdėti atsakovai, atsakovai nesakė, kiek kainuos vieno namo pastatymas, tarėsi, kad statybinės medžiagos ir darbas yra atsakovų, o ji būtų pasitikėjusi jų pasakymu, nebūtų reikėję jokių ekspertų namo įvertinimui. Sklypo kaina buvo 120 000 Lt. Būtų pardavusi tokia kaina, jeigu A. Š. ir A. L. nebūtų pasirodę. A. Š. ir A. L. tik sakė, kad pajamos bus nemažos. Kadangi nebuvo pastatytas nė vienas namas, mano, kad pinigus atsakovai panaudojo savo reikmėms. A. Š. buvo minėjęs, kad pirko sklypą Palangoje, pirko kirpyklą, tik nežino kieno vardu. Nori, kad grąžintų 500 000 litų, nors atsakovai yra skolingi virš milijono. Įkeisti sklypai kitu rašteliu buvo įvertinti 560 000 Lt. Įkeistais sklypais negali naudotis, jų kaina pasikeitusi. Domėjosi, kiek kainuoja nebaigtas įrenti namas, tai tuo metu buvo apie 500 000 litų. A. L. yra sakęs, kad vieną namą yra pastatę net už 80 000 Lt. Tuo laiku namo statyba kainavo nuo 80 iki 120 tsk. be žemės sklypo. Už įdėtus pinigus atsakovai turėjo atsiskaityti iš pastatytų namų pelno. Sakė, kad pelną dalinsis pusiau, nesakė, kad dalinsis į 3 dalis. 500 000 Lt paskolos sumą nurodė A. Š..

37Prašo priteisti 500 000 litų skolą. Palūkanų gauti negalvojo. 42 000 litų palūkanų ieškinyje priskaičiuoti, todėl, kad atsakovai buvo kalbėję, kad kai skolinasi iš kitų, moka po 2 procentus palūkanų. Iš pradžių ir ieškovei atsakovai siūlė procentus, tačiau ji neketino imtis tokio verslo. Dėl palūkanų buvo tik žodinis susitarimas, niekur neparašyta. Kai atsakovai prašė paskolinti pinigus, dar nebuvo kalbos apie bendrą verslą. Kai kalbėjo apie verslą, kalbų apie palūkanas nebebuvo.

38Ieškovė tvirtino, kad paskolos raštas dėl 4 sklypų įkeitimo buvo surašytas ieškovės namuose. Dalyvavo O. P. ir S. Š., rašė A. L.. Atsakovai patys rašė, patys braukė ir taisė. Savo akimis mačiusi, kad paskolos raštą dėl sklypų įkeitimo pasirašė A. Š., o prie išbraukto teksto pasirašė A. L., antruoju parašu pasirašė A. Š.. Išbrauktas žodis „liudytojas“, nes norėjo išvengti žodžio „skolininkas“. Patys suklydo. A. L. sakė, kad nežino, kodėl parašė „liudytojas“. Dėl 2009-10-01 paskolos rašto (t.1, 35 b. l.) ieškovė nurodė, kad surašant dalyvavo O. P., S. Š., A. L., A. Š. ir ieškovė, rašė A. L.. Jis išbraukė žodį „liudytojas“. Išbraukimas ties A. Š. pavarde atsirado, kai A. Š. paprašė kavos. Nematė, kada atsakovai pasirašė. Kai atnešė kavą, atsakovai pastūmė jai pasirašytą raštelį ir išėjo, nebesivaišino. Nurodė, kad skolos raštelyje spalio 1 diena parašyta todėl, kad rašė pagal tą datą, iki kada buvo sutarta grąžinti paskolą. Atsakovai negalėjo ateiti spalio 1 dieną, todėl atėjo spalio 9 dieną, todėl parašyta pagal seną raštelį. Ji nėra teisininkė, todėl nežinojo, kokią tai turi reikšmę. A. L. skambino spalio 9 d., A. Š. parašė žinutę tą pačią dieną, rašė, kad atvažiuos rytoj. Laukė. Kai pradėjo skambinėti ieškodama A. Š., šis nebeatsiliepė. Po savaitės kreipėsi į teismą. Į policiją nesikreipė, nes pinigai paskolinti, manė, kad turi kreiptis į teismą. Yra baigusi vidurinę mokyklą, dirbo verslininke, niekas nebuvo apgavęs, todėl tikėjo žmonėmis ir padavė A. Š. buvusį raštelį.

39Nurodė, kad pasiaiškinimą A. L. rašė tą pačią dieną už kokių 15 minučių. Pasiaiškinime A. L. parašė spalio 1 d., nors buvo spalio 9 d., nes vadovavosi ta data, kuri parašyta paskolos raštelyje. Ji turėjo 500 000 litų, nes buvo pardavusi apie 15 sklypų. Kai kuriems pirkėjams pageidaujant , sutartyse buvo nurodytos mažesnės sumos. Jei tiek pinigų nebūtų turėjusi, nebūtų jų skolinusi. Ne visus pinigus deklaravo VMĮ, negali įrodyti dokumentais, kad pinigų turėjo. O. P., S. Š., A. L., A. Š. matė pinigų perdavimą. Jei būtų pagalvojusi, kad reikės įrodinėti pinigų perdavimą, be užstato nebūtų skolinusi. Kvietėsi liudytojas todėl, kad buvo didelė pinigų suma, jautėsi nejaukiai. Pinigus laikė saugioje vietoje ne namuose, bankais nepasitikėjo, turėjo saugesnę vietą, kurios įvardinti nenori.

40Nurodė, kad įkeisti 4 sklypai nesietini su šia paskola. Sklypai įkeisti 2007 metais. Jei sklypai nebus „išpirkti“ iš banko, turėtų jai grąžinti dar 560 000 Lt. Šiuo metu negali susigrąžinti sklypų, jie perduoti antstoliams. Įkeistų sklypų paskolas išpirkti ir sklypus grąžinti jai turėjo po to, kai pastatys namus. „Išpirkti“ - reiškia sumokėti bankui 219 000 Lt paskolą. Pastačius namą, pajamas būtų pasidalinę po to, kai atiduos ieškovės išlaidas. Turėjo būti statomi 4-5 namai, konkrečiai atsakovai jai namų skaičiaus nepasakė. Viskam vadovavo A. Š.. Banko paskolą paėmė A. L.. Nurodė, kad 150 000 Lt pagal sąskaitos išrašą išėmė iš banko ir naudojo ten, kur jai reikėjo. Tie pinigai nebuvo paimti specialiai 500 000 Lt paskolai suteikti. 150 000 Lt dar nebuvo išleidusi paskolos davimo metu. A. Š. pasitikėjo, nes jei neebūtų pasitikėjusi, nebūtų skolinusi. Kai paskolos raštelyje atsakovai parašė, kad A. Š. yra „liudytojas“, suprato, kad raštelis klastojamas, nes vieną raštelį A. Š. jau sudraskė.

41Ieškovė A. S. 2013-05-23 vykusiame teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pinigus pasiskolino 2008-10-01. 2009-10-09 atsakovai atėjo pas ją, suklastojo dokumentus, į telefono skambučius neatsiliepė, todėl tais pačiais metais kreipėsi į teismą. Pinigus paėmė A. Š., A. L. surašė paskolos raštelį. Raštelis buvo surašytas 2009-10-09. Mano, kad ikiteisminio tyrimo byloje apklausos protokole dėl metų, kuriais skolino pinigus, yra padarytas rašymo apsirikimas. Atsakovai pinigus skolindavosi nuolat. 2007 metais paskolas dar grąžindavo, o vėliau - ne. Nurodė, kad turi visus paskolos raštelius ir žino, kada paskolino savo pinigus. Atsakovai 2009-10-01 parašė paskolos raštelį kaip pratęsimą 2008-10-01 paskolos raštelio, kadangi neturėjo pinigų skolai grąžinti. Atsakovai parašė tokią datą (spalio 1 d.), kokia buvo nurodyta ant 2008 m. paskolos raštelio. 2008 metų paskolos raštelį sudraskė A. Š..

42Ieškovės atstovės advokato padėjėja D. Sitnikienė ir advokatė D.Bajorinienė prašė A. S. ieškinį patenkinti, o A. L. priešieškinį atmesti.

43Nurodė, kad Paskolos raštelis buvo rašytinės formos, kaip ir numato įstatymai. Byloje yra tiktai vienas paskolos raštelis, kurio data 2009-10-01, tačiau pirmasis paskolos raštelis buvo parašytas 2008-10-01 ir tai patvirtina ieškovės A. S., liudytojų parodymai, atsakovo A. L. pasiaškinimas. Minėtas A. L. pasiaškinimas nebuvo išgautas nei prievarta, nei apgaule, A. L. jokių pinigų už tą pasiaiškinimą negavo. Apklaustos liudytojos patvirtino, kad ant ieškovės ir jos sesers sklypų atsakovai statė namus, pinigai buvo skolinami abiems atsakovams. A. Š. pirmąjį paskolos raštelį suplėšė, taip norėdamas išvengti skolos grąžinimo. Tai patvirtino ir atsakovas A. L.. 2009-10-01 paskolos raštelis patvirtina paskolinių santykių tęstinumą. Šiame raštelyje buvo įrašyta spalio 1 dienos data, nes tokia data buvo surašytas 2008 m. paskolos raštelis. 2009-10-01 paskolos rašte surašyti visi A. L. ir A. Š. asmens duomenys. 500 000 Lt ieškovė paskolino abiems atsakovams. Paskolos sutartis yra realinis sandoris. 219 000 Lt paskola iš banko buvo paimta daug anksčiau, t.y. iki paskolos raštelio surašymo. Tai, kad paskolos raštelyje buvo įrašytas žodis „liudininkas“, ieškovė iš karto nepastebėjo. Dėl šio įrašo A. L. parašė pasiaiškinimą, kurio šiandien bando išsiginti. A. Š. siuntė SMS žinutę, šiandien jis teigia, kad tokiu telefono numeriu nesinaudojo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Paskolos raštelis buvo pasirašytas 2009-10-09. Nors šalys tęsė 2008 m. atsiradusį prievolinį santykį, visi dokumentai toliau buvo pildomi spalio 1 dienos data. Įstatymas numato 10 metų senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl paskolinių santykių, todėl ieškovė galėjo pareikšti savo ieškinį ir 2012 metais. Atsakovas A. L. pateikė priešieškinį tik įpusėjus bylos nagrinėjimui. Jis neįrodė, kad negavo 500 000 Lt paskolos. 2007-10-30 buvo pasirašytas paskolos raštas dėl 4 žemės sklypų paskolinimo. 2009-10-01 paskolos raštas nebuvo minėto paskolos rašto tęsinys, nes 2009 m. paskolos rašte kalbama apie konkrečią pinigų sumą. 2009 metais teisme A. L. patvirtino, kad pinigus gavo, kad visus sandorius sudarė jis. Ekspertizės akte, kuriuo remiasi atsakovai, yra nurodyta, jog tik tikėtina, kad rašte dėl sklypų įkeitimo parašas yra ne A. Š., todėl prašo šiuo įrodymu nesivadovauti. Atsakovas ir jo atstovas nenurodė A. L. priešieškinio teisinio pagrindo, tiesiog buvo surašyti visi sandorių negaliojimo pagrindai. Taip ir liko neaišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas remiasi prašydamas panaikinti paskolos sutartį. 500 000 Lt prašo priteisti solidariai iš visų atsakovų, kadangi A. L. ir A. Š. sutuoktinės 500 000 Lt paskolos neginčijo, neįrodinėjo, kad jos negavo ir kad ta paskola nebuvo panaudota šeimos labui. Abi sutuoktinės žinojo, kuo verčiasi jų vyrai. Be to, A. L. sutuoktinė nereiškė priešieškinio. Taip pat prašo priteisti priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

44Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutinko (t. 4, b.l. 126-135).

45Nurodė, kad jokių pinigų iš A. S. negavo, bendru verslu su ja nesivertė. Žino, kad A. L. pirko kažkokius sklypus, sklypą yra pirkęs ir jo sūnus. A. L. su A. S. vykdė bendrą verslą. A. L. yra klausęs, kaip išimti statybos leidimus. Jis pasakęs, kad gali atstovauti už tam tikrą atlygį, nes Šiauliuose nėra daug atestuotų žmonių, galinčių vykdyti techninę priežiūrą. Sutiko dalyvauti kaip techninis prižiūrėtojas statybose ( - ), pasirašė kelias sutartis su A. S.. Neatsimena tiksliai kiek ir kada, nes per metus iš viso pasirašo apie 80 tokių sutarčių. A. L. turėjo A. S. įgaliojimą, todėl su juo pasirašė sutartį dėl techninės priežiūros. A. S. turėjo milijonus planų: statyti senelių namus, bažnyčią. Statyba užsiiminėjo A. L.. Jis (A. Š.) su A. S. bendravo tik kaip profesionalus statybininkas. A. S. matė jo dokumentus, todėl klausinėdavo, kas kiek kainuotų, laikė jį autoritetu. Daugiausia jis dirbo Vilniuje.

462009 m. rudenį A. L. pasakė, kad A. S. nori pasikalbėti, sakė, kad turi bendrą verslą, kad sklypai įkeisti bankui, todėl, kad A. S. viena nebūtų atsakinga už sklypus, A. S. su A. L. yra susirašę skolos raštelį 500 000 litų sumai, nes taip įvertino įkeistus sklypus pinigine išraiška. Sakė, kad yra taip susitarę, kad galėtų pasirodyti prieš A. S. seserį, kad viskas yra gerai. Jis (A. Š.) raštelyje pasirašė kaip liudytojas ir išvažiavo. A. S. su A. L. susirašė raštelį dėl sklypų, jiems tiko, todėl jis ir parašė, kad paliudija, jog jie pasirašė tokį raštą, taip įsivertino savo santykius. Jam (A. Š.) jų santykiai nerūpėjo, jis niekur nedalyvavo. Kai atvažiavo, A. S. buvo viena ir kiek kartų yra pas ją buvęs (3 ar 4 kartus), jokių kitų moterų nebuvo. A. L. yra jo žmonos brolio sūnus. Apie ieškovės nurodytą SMS žinutę nieko negali pasakyti, nes neturėjo tokio telefono numerio, nesinaudojo, tokios žinutės nesiuntė. Negali nieko pasakyti apie 4 įkeistus sklypus, kodėl pasikeitė jų kaina.

47Nurodė, kad A. S. raštelių turėjo kokį 10. Nieko negali pasakyti, ar matė 2007 m. Paskolos raštą dėl 4 įkeistų žemės sklypų, to rašto nepasirašė, neturėjo jokio reikalo. Jei ir pasirašinėtų, jokios atsakomybės „neneša“. Kodėl rašte įrašyta jo pavardė, reikia klausti A. L.. Gyvena ( - ), tačiau neturi jokio ryšio su rašteliu dėl sklypų įkeitimo, nežino, kokie buvo A. L. santykiai su A. S., jis tuo verslu neužsiiminėjo, neturėjau nei laiko, nei galimybių. Sudarinėdavo milijoninius sandorius, kam jam būtų reikėję tai užsikrauti. Prašo ieškinį atmesti, o dėl priešieškinio tegu sprendžia tas, kas jį padavė. Jam pinigai nebuvo perduoti, 2008 metais A. S. nerašė jokio raštelio, niekas rašyti neprašė. Ant 2009 metų paskolos rašto A. L. ir A. S. prašė pasirašyti dėl sesers. Jam niekas jokių pretenzijų nereiškė, kol neiškilo šitos bylos teisme. Pas A. S. su A. L. buvo 2009 metų pabaigoje, prieš Naujuosius metus. Tai prisimena, nes buvo jo gimtadienis. Kai pasakė apie gimtadienį, A. S. padovanojo jam 100 litų. Jis sakęs, kad skuba. A. S. paprašė įvertinti jos su A. L. pasirašytą raštelį. Jis dar A. L. paklausė, ar čia viskas gerai. A. S. jau parašytą raštelį atnešė iš kito kambario, rašysena buvo A. L.. Nežino, kodėl jiems reikėjo sklypus įvertinti 500 tūkstančių sumai, jei jų vertė buvo 560 tūkstančių, nežino, kodėl reikėjo jo kaip liudytojo parašo. Jis negali išbraukti to, ko nerašė. Jo (A. Š.) pavardė jau buvo įrašyta raštelyje, kai atnešė parašytą raštelį. Jis pas A. S. buvo ne 2009-01-01 kaip parašyta raštelyje, o 2009 m. gruodžio pabaigoje, prieš jo gimtadienį. Jis A. S. klausė, kodėl raštelyje įrašyta jo pavardė, sakė, kad jis yra kaip jų veiklos autoritetas, statybininkas, techninis prižiūrėtojas.

48Nurodė, kad vykdyti statomo namo ( - ) techninę priežiūrą jo prašė A. L., buvo atvažiavęs į statybas, yra jo parašai žurnale, statybą vykdė A. L.. Nežino kiek sklypų turėjo A. S.. Sūnaus sandėryje su A. S. dalyvavo tik važiuojant pas notarą. Žinojo, kad A. S. su A. L. stato namus. Su A. L. neturi nei piniginių, nei verslo santykių. A. L. nedaug aiškino apie savo santykius su A. S.. Apie paskolinius santykius nei iš vieno, nei iš kito negirdėjo. A. S. nerodė UAB „Artemsta“ įmonės balanso.

49Atsakovas A. Š. 2013 m. gegužės 23 d. vykusiame teismo posėdyje papildomai nurodė, kad parašas paskolos raštelyje dėl 4 sklypų įkeitimo yra ne jo, ekspertai tą aplinkybę jau patvirtino. Tiksliai atsimenu, kad pas ieškovę su A. L. atvažiavo gruodžio mėnesį, ieškovė buvo viena. Jis (A. Š.) paskaitė raštelį, jo paprašė, kad paliudytų A. L. ir ieškovės sandorį, tačiau to raštelio data yra sumaišyta, turėjo būti 2008 metai, nes 2009 metais A. S. jau kreipėsi į teismą. 2009 m. spalio mėnesį jis negalėjęs atvykti pas ieškovę, kadangi tuo metu Vilniuje jau nebedirbo.

50Atsakovų A. Š. ir R. Š. atstovas advokatas D. Narmontas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

51Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, pinigai nebuvo perduoti, o paskolos sutartis yra realinė, kuri įsigalioja tik nuo pinigų perdavimo momento. Jeigu tai buvo paskoliniai santykiai, ieškovė turėjo įrodyti pinigų perdavimą A. Š. ir R. Š.. Paskolos dokumente neatsispindi pinigų perdavimo faktas. Byloje nėra jokio rašytinio dokumento, kuriame būtų užfiksuotas pinigų perdavimas. Byloje yra 2009-10-01 paskolos sutartis, o reikalavimas kildinamas iš 2008-10-01 paskolos raštelio, kurio byloje nėra. Pinigų perdavimo faktą turi įrodyti ieškovė. 2009-10-01 paskolos rašte įvardinta, kad pinigus skolinosi A. L., o A. Š. jį pasirašė tik kaip liudytojas. Jokių kitų paskolos raštelių A. Š. ir R. Š. nepasirašė. Įrodinėti liudytojų parodymais šioje byloje negalima. Ieškovė 2008 m. paskolos raštelio originalo teismui nepateikė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. Š. parašas yra suklastotas. A. Š. yra pasirašęs tik ant vieno paskolos rašto. Ikiteisminio tyrimo byloje apklausos protokoluose ieškovės parodymai yra skirtingi, jie prieštarauja šioje byloje pateiktiems parodymams. Ieškovė pateikė SMS žinutę, tačiau, neįrodė, kad tas numeris, iš kurio buvo siųsta žinutė, priklausė A. Š.. R. Š. iš ieškovės jokių sklypų nepirko, tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovė sąmoningai pateikia neteisingas aplinkybės. Kyla klausimas, kodėl liudytojos nepasirašė ant paskolos raštelio? Iš to galima daryti išvadą, kad jokių liudytojų iš tiesų nebuvo. Liudytojų parodymai taip pat prieštaringi. Ieškovė neatskleidžia tikrųjų santykių, nesąžiningai siekia prisiteisti pusės milijono litų. Paskolinių santykių nebuvo, buvo plėtojamas verslas, kuris pasibaigė. Ieškovė neįrodė, kad pinigai buvo panaudoti atsakovų A.ir R. Š. šeimos poreikiams, vadinasi, ieškinys R. Š. pareikštas visai be pagrindo. Rašytinių įrodymų, kad ieškovė 2008-10-01 turėjo 500 000 Lt sumą, ieškovė nepateikė. A. Š. pasirašė paskolos raštelį kaip liudininkas, todėl jam nebuvo reikšmingi santykiai, kurie susiklostė tarp A. L. ir A. S.. Ieškovė protinga moteris, verslininkė, kuri, neva, atiduoda 500 000 Lt ir tris metus nieko nedaro, žinodama kas prieš ją buvo sukčiauta. Paskolos grąžinimo terminas pasibaigė 2010 m. birželio mėnesį, tačiau ieškovė vis tiek į teismą nesikreipė, todėl tikėtina, kad ieškovės istorijos yra sukurtos.

52Atsakovas A. L. nesutiko su ieškiniu, prašė tenkinti jo priešieškinį, nurodęs, kad jokių pinigų iš A. S. negavo ( t. 4, b. l. 126-135).

53Paaiškino, kad 2006 metais jis nupirko sklypą iš O. P., pastaroji klausė, gal dar kam reikia. Buvo aukštos šių sklypų kainos, nors ten nebuvo nei kelių, nei elektros. Tada susipažino su A. S., susitarė, kad jis ant A. S. sklypų statys namus, gavo įgaliojimus leidimams išimti, keliams tiesti, elektrai įvesti. Buvo tariamasi viską daryti per pusę. Iš pradžių buvo jos (A. S.) sklypai, jo (A. L.) pinigai, bet pinigų namo ( - ) statybai pritrūko. Buvo sutarę pelną su A. S. dalintis, bet pastatytą namą A. S. pardavė pigiau, negu jis kainavo. Tarėsi, kad ( - ) sklypai namų statymui yra A. S., o pinigai yra jo (A. L.) ir brolio D. L., nes jis buvo paėmęs banko paskolą, reikėjo pinigų pradėti statybai. A. S. nežinojo apie D.. Susitarimas dėl namų statybos buvo tarp jo (A. L.) ir A. S., A. Š. tame susitarime nedalyvavo. Vėliau trūko pinigų, todėl įkeitė A. S. 4 žemės sklypus, kurie buvo įvertinti 560 000 litų. Sutartį pasirašė dėl 4 sklypų vertės pagal tai, kiek sklypai buvo verti tai dienai. Tokią sutartį su A. S. pasirašė „dėl šventos ramybės“. 2009 m. spalio mėnesį raštelį su A. S. pasirašė bendru susitarimu, gal dėl sesers, kad A. S. būtų ramiau, kad apsidraustų. Jie, t. y. A. S. ir jis, A. Š. įrašė kaip liudytoją, bet kai raštelis keitėsi į 500 000 Lt, ankstesnis susitarimas dėl įkeistų sklypų turėjo būti sunaikintas, turėjo jį pasiimti sau, nes jis parašė kitą raštelį dėl 500 000 Lt, bet nepasiėmė. A. Š. pasirašė vėliau, gal po savaitės, kaip liudytojas. A. S. žinojo A. Š. duomenis, nes buvo su juo pasirašiusi sutartis. Jo Pasiaiškinimas, esantis byloje, buvo surašytas todėl, kad jam reikėjo 20 000 Lt darbininkų algoms. Visus raštelius diktavo A. S.. Ką diktavo, tą jis ir surašė. Raštelį dėl 500 000 Lt surašė 2009 spalio 1 dieną, nes įsivertino tarpusavyje su A. S. 4 įkeistus sklypus ir pasirašė tokį skolos raštą. Nežino, kodėl jį reikėjo surašyti, gal A. S. pasitarė su kuo nors, kad negalima sklypų skolinti. Iniciatyva buvo A. S.. Nutarė ankstesnį raštelį dėl sklypų sunaikinti, o palikti tik šitą, kad nerašyti, kad pasiskolino 4 sklypus. Pasirašė tik tarpusavyje, nemanė, kad kada nors tai išeis į viešumą, nes tai buvo jo su A. S. bendras verslas. Visi rašteliai buvo pas A. S.. Su A. S. buvo sutarta, kad ką uždirbs, dalinsis per pusę. Bendras verslas reiškė: A. S. sklypai, A. L. pinigai. Pinigų buvo pasiskolinęs iš brolio, kuris buvo pasiėmęs paskolą ir jis (A. L.) buvo paėmęs paskolą, dar iki tol, kai buvo įkeisti sklypai. Bendras verslas su A. S. prasidėjo nuo 2006 metų, kai buvo pradėtos statybos ( - ) gatvėje. Jis savo pinigais tiesė kelią, vedė elektrą, darė drenažą. Buvo susitarta, kad abu su A. S. atsiims, ką įdėjo: A. S. bus sumokėta už sklypus, jis pasiims, ką įdėjo, o pelną pasidalins per pusę. Į namo ( - ) statybą buvo įdėta apie 430 000 Lt su sklypu. Jis (A. L.) neturėjo tiek pinigų, kad viskam užtektų. Kurių pinigų trūko, buvo paimti pinigai iš banko - 219 tūkstančių, dėl kurių ir buvo įkeisti 4 sklypai. Viskas įdėta į namo ( - ) statybą, dalis pinigų įdėta į ( - ) statybą, o namo ( - ) buvo tik išlieti pamatai ir išimti leidimai. ( - ) namo su sklypu savikaina buvo 440 000 litų, pradžioje pardavinėjo už 560 000 Lt, bet prasidėjo krizė ir A. S. namą liepė parduoti už 250 000 Lt, todėl buvo patirtas nuostolis.

54Paskolos bankui, už kurią buvo įkeisti 4 A. S. žemės sklypai, jis nepadengė, tik mokėjo „procentus“. Pigiai pardavus namą ( - ), nebeturėjo iš ko atiduoti bankui paskolos. Namo ( - ) buvo išlieti pamatai už 50 000 litų, tačiau A. S. šį sklypą su padarytais pamatais pardavė tik už 50 000 Lt. Šiuo metu už paimtą banko paskolą neturi iš ko atsiskaityti. Jei būtų turėjęs pinigų, būtų A. S. sklypus išpirkęs ir seniai atsiskaitęs. Savo turto įkeisti neturėjo. Turėjo sklypą, bet jį antstoliai areštavo ir pardavė iš varžytinių.

55Nurodė, kad A. Š. dalyvavo tik vienintelio raštelio dėl 500 000 Lt pasirašyme, kur ir pasirašė. A. S. norėjo jį įtraukti antru asmeniu, kad būtų atsakingas. Už Pasiaiškinimą, ištaisymus rašteliuose, raštelį dėl skolos pakeitimo į eurus, gavo iš A. S. 20 tūkstančių litų, viskas buvo rašoma tą pačią dieną, kai buvo rašomas Pasiaiškinimas. Paaiškinime rašė tai, ką diktavo A. S. ir tai turėjo likti tarp jų. Jei būtų nerašęs, nebūtų gavęs 20 000 Lt.

56Nurodė, kad iš A. S. 500 000 Lt negavo, tai yra A. S. noru pakeistas įkeistų 4 sklypų įvertinimas iš 560 000 Lt vertės į 500 000 Lt vertę. Surašant raštelius niekas nedalyvavo. Iš kur yra A. Š. parašas, nežino. Visi taisymai buvo padaryti tą pačią dieną, kai buvo rašomas Pasiaiškinimas. Su A. Š. reikalų turėjo tik dėl techninės priežiūros atestato.

57Teigė, kad O. P. pati paskolino 260 000 litų. Du namai buvo statomi iš 219 000 Lt banko paskolos ir jo (A. L.) pinigų. Nevedė jokios buhalterijos.

58Priešieškinį reiškia dėl to, kad pinigų iš A. S. negavo. Raštelis dėl sklypų paskolinimo buvo pakeistas į 500 000 Lt. Matė 2009 metais tą raštelį. Neprašė jį panaikinti, nes jis ramiai buvo pas A. S.. Ko iš jo reikalaujama suprato, kai gavo pirmą laišką iš teismo. Kiti jo rašteliai parašyti O. P., kad pinigus gavo ir jų neginčija. Negali atsakyti, kiek yra skolingas A. S.. Ką A. S. diktavo, tą jis surašė, tai buvo tarpusavio susitarimas.

59Atsakovas A. L. 2013-05-23 posėdyje papildomai nurodė, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1226-124/2009 posėdyje, vykusiame 2009-11-12, jis (A. L.), pasakydamas „grynuosius pinigus gavau aš“, turėjo galvoje, kad iš ieškovės pinigų buvo gavęs, tačiau ne tuos 500000 Lt. Ieškovė tame posėdyje nedalyvavo. Jis tiesiog tada pasakęs, kad iš A. S. buvo gavęs grynųjų pinigų, tačiau kalbėjau ne apie 500 000 Lt. Tame posėdyje nebuvo kalbama apie kokią nors konkrečią pinigų sumą. Toje byloje dar vyko kalba ir apie kitą moterį, kurios pavardės neatsimena, bei jos pinigus. Jo teisėja klausė, ar iš A. S. yra gavęs grynųjų pinigų, todėl atsakęs „taip“. Neatsimena, ar žinojau apie A. Š. atskirąjį skundą, nes jam teisėja rodė, kad byloje yra atšviesti paskolos rašteliai. Tuos raštelius matė, kalbėjo būtent apie tų raštelių pataisymus. Kalbėdamas apie sandorius, turėjęs galvoje įgaliojimus, banko sutartis, o ne paskolos raštelius. Su A. S. visus sandorius sudarė jis. Ji buvo sakiusi, kad su A. Š. jokių sandorių nebuvo sudariusi. Priešieškiniu prašo panaikinti sudarytą sutartį dėl 500 000 Lt, todėl, kad tų pinigų negavo, o 500 000 Lt įeina į 4 sklypų kainą. Paaiškino, kad jo žmona V. L. apie jokius paskolos raštelius nežinojo, ji žinojo, kad yra statomi namai.

60Atsakovo A. L. atstovas advokatas A. B. prašė priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti. Neprašė priteisti atstovavimo išlaidų.

61Nurodė, kad A. S. ieškinyje neįrodytas, nenurodyta, kokia buvo paskola. Paskolų buvo daug, tačiau iš reikalavimo neaišku, kokią paskolą prašoma priteisti. Jokių dokumentų apie 2008-10-01 paskolą byloje nėra. 2009-10-01 paskola yra ginčo dalykas, neaišku, kaip ją vertinti – ar kaip naują sutartį, ar kaip 2008 m. sutarties tęsinį. Atsakovas A. Š. kaip paskolos gavėjas 2009 m. paskolos sutarties nėra pasirašęs. 2009 m. sutartis sudaryta netinkamai, todėl reikalavimai, kylantys iš jos, negali būti tenkinami. Kad tarp šalių buvo verslo santykiai, nurodė pati ieškovė, ji tikėjosi gauti pelną, todėl tai buvo įnašas į bendrą verslą, vadinasi, jokių paskolinių santykių nebuvo. Buvusį susitarimą šalys suprato kaip bendrą veiklą, o ne paskolą. A. L. jokių pinigų iš ieškovės negavo. Pasirašius 2009 m. paskolos raštelį, nesuėjus skolos terminui, už kelių mėnesių buvo kreiptasi į teismą. Ieškovė neįrodė, kad disponavo tokio dydžio pinigų suma. Keista, kad ji nepažįstamam žmogui galėjo patikėti tokią didelę pinigų sumą. Ieškovės parodymai prieštaringi. A. L. nereikėjo tokių pinigų, nes buvo paimta paskola iš banko. 500 000 Lt jis tiesiog nebūtų panaudojęs. Abejotina, ar ieškovė būtų atidavusi savo paskutines lėšas, kai buvo galima padėti pinigus į banką ir gauti nemažas palūkanas. Ieškovė negalėjo paaiškinti, kokią pelno dalį ji turėjo gauti iš paskolintų pinigų. Savo reikalavimą ieškovė sieja su paskolos rašteliu, prašo grąžinti žemės sklypus, vadinasi paskolos raštelis su žemės sklypais yra susijęs. Mano, kad dėl teisinio priešieškinio pagrindo pasisakys teismas. Faktinės aplinkybės įrodo, kad ieškovė pinigų A. L. neperdavė, jis jokio turto neįgijo.

62Atsakovė V. L. nurodė (t. 4, b. l. 126-135), kad nesupranta, kodėl ji įtraukta į bylą. Apie paskolas, kurios yra byloje, sužinojo tik gavusi iš teismo dokumentus. Pagal 2007 metų kredito sutartį pas notarą pasirašė kaip A. L. sutuoktinė, nes taip jai paaiškino notaras. Ką pasirašė, neskaitė. Tuo metu su vyru nesikalbėjo, buvo susipykę. Pasirašė, nes reikėjo vyrui. Vyras A. L. vertėsi statybų ir remonto verslu, ji su statybomis nesusijusi. Žinojo, kad vyras turi daug visokių objektų, bet apie konkrečius objektus nekalbėdavo. Banko paskolos pinigai buvo panaudoti toms statyboms. Neklausinėjo, kam vyrui reikalinga paskola, juo pasitikėjo. Pasirašė, kur parodė notarė. Nežinojo apie A. S. įgaliojimą, išduotą jos vyrui A. L.. Nežinojo apie A. S. santykius su A. L.. Negyveno iš vyro uždirbtų pinigų, ją išlaikė tėvai, ji dar mokėsi.

63V. L. papildomai paaiškino (t. 4, b. l. 204-211), kad su A. S. jokiuose sandoriuose nedalyvavo, apie A. S. sužinojo tik tada, kai buvo pareikštas ieškinys teisme. Vyras A. L. yra statybininkas, dirba įvairiuose objektuose, kiek jis uždirba – nesidomėjo.

64Atsakovė R. Š. prašė ieškinį atmesti ir nurodė (t. 4, b. l. 204-211), kad A. Š. yra jos vyras. Jokiuose A. L. piniginiuose sandoriuose nedalyvavo, apie A. S. sužinojo tik pareiškus ieškinį teisme, vyras verčiasi techninės priežiūros verslu. Iš A. S. žemės sklypų nepirko, yra gavę banko paskolą savo namo remontui. Iš A. S. sklypą pirko jos sūnus.

65Liudytoja S. Š. nurodė (t. 4, b. l. 206-207), kad yra A. S. kaimynė. A. S. sakydavo, kad ant jos žemės sklypų du žmonės stato namus. Tie du žmonės – A. L. ir A. Š., sakė, kad toms statyboms jiems buvo reikalingi pinigai ir A. S. nori jiems duoti didelę pinigų sumą. Paskui, 2008 m. spalio mėnesį, ji paprašė dalyvauti skolinant pinigus. A. S. paskambino ir ji atėjo, paskui atėjo ieškovės sesuo O. P., A. L. ir A. Š.. A. S. kalbėjosi su A. L. ir A. Š., A. Š. pradėjo rašyti paskolos raštą. Jie kalbėjosi apie tai, kad reikalingi pinigai statyboms. Tuo momentu apie pinigų sumą niekas nekalbėjo, ji tokios kalbos negirdėjau. A. S. jai anksčiau buvo sakiusi, kad ketina paskolinti 500 000 Lt. A. Š. rašė paskolos raštelį, o ji sėdėjau kitoje pusėje stalo. Vėliau A. S. atnešė pinigus, kuriuos A. Š. ir A. L. suskaičiavo, kas ir kur tuos pinigus įsidėjo, ji nematė, tik matė, kad A. Š. turėjo rankinę. Po to A. L. ir A. Š. išėjo. Pinigų buvo daug. Jie buvo supakuoti ir perrišti po 200 Lt. Kupiūros buvo po 200 Lt, taip ji sprendžia dėl mėlynos pinigų spalvos. Vėliau A. S. sakė, kad tuos pinigus paskolino metams. Žino, kad paskolos A. S. jie negrąžino. Ji (S. Š.) 2009 m. rugpjūčio 1 d. A. L. paskolino 30 000 Lt, tada jis tų 500 000 Lt dar nebuvo grąžinęs. A. L. sakė, kad jam reikia pinigų statyboms, pasirašė raštelį. Tą sumą yra prisiteisusi, tačiau ji dar nėra sumokėta. Pinigus A. L. paskolino dėl procentų, nes jai reikėjo pinigų. A. Š. pinigų neskolino. Nesidomėjo, kokiomis sąlygomis A. S. paskolino savo pinigus. A. S. pinigus paskolino 2008 m. spalio mėnesį, o ji A. L. paskolino 2009 m. rugpjūčio mėnesį. Dar dalyvavo tada, kai A. L. ir A. Š. buvo atėję pinigų grąžinti. A. S. jai paskambino ir ji atėjo, atėjo ir O. P.. Pinigai nebuvo grąžinti. A. L. ir A. Š. pinigų neturėjo, prašė, kad būtų pratęstas paskolos terminas ir A. S. parodytų paskolos raštelį. Girdėjo sakant, kad reikia naujo raštelio. A. L. parašė naują raštelį. Senąjį paskolos raštelį kažkuris iš jų kažkur įsidėjo ar suplėšė, dabar tiksliai neatsimena. Sandoryje dėl sklypų įkeitimo ji nedalyvavusi.

66Liudytoja E. T. paaiškino (t. 4, b. l. 207-208), kad A. S. yra jos pusseserė. Pažįsta A. Š. ir A. L.. A. S. jai pasiūlė, kad jos ir jos sesers I. R. žemę gali pirkti A. Š. ir A. L.. A. Š. prisistatė kaip verslininkas, sutiko pirkti jos 96 arų žemės sklypą. Sesuo kažkodėl jais nepasitikėjo ir paprašė dokumentų apie A. Š. firmą, nes jis prisistatė kaip verslininkas, turintis savo firmą. A. Š. supyko ir išėjo. Po to vėl susitiko, sutarė kainą, kuri siekė 7000 Lt už arą. Po pusės metų ji pasiskambino A. Š., pastarasis pasakė laukti, nes dar neturi pinigų. Vėliau A. Š. paskambino jai, pasiūlė 30 000 Lt avansą už tai, kad ji tos žemės niekam neparduos, ji nesutiko, bet I. R. tais žmonėmis nepasitikėjo. Vėliau sužinojo, kad A. Š. nesąžiningas žmogus, todėl ryšiai nutrūko. A. Š. jai minėjo, kad stato namus, juos pardavinėja ir taip uždirba pinigus.

67Liudytoja O. P. nurodė (t.4, b.l. 208-210), kad yra A. S. sesuo, pažįsta A. Š. ir A. L.. A. Š. ir A. L. buvo atvykę į namus kalbėtis dėl žemės sklypo. A. Š. prisistatė kaip verslininkas. Jos sklypai buvo ( - ) (sklypai ( - )). Parašė įgaliojimą A. L., kad jis galėtų vykdyti statybos darbus, tarėsi, kad jie per 3 mėnesius pastatys namą ir atsiskaitys. Ji su seserimi A. S. yra visų sklypų savininkės, tik yra susitarusios: jos neporiniai sklypai, o A. S. - poriniai. A. S. sakė, kad skolins 500 000 Lt, „darys“ su A. L. ir A. Š. bendrą verslą – statys namus, juos parduos ir dalinsis pelną. A. S. faktiškai tame versle niekur nedalyvavo, A. L. buvo parašytas įgaliojimas. Pinigai buvo skolinti statyboms. Namai turėjo būti parduoti ir su S. turėjo būti atsiskaityta. Kai 2008 metais atvažiavo A. Š. ir A. L., ji buvo pas A. S., buvo ir S. Š.. Susėdo prie valgomojo stalo. A. Š. sėdo rašyti raštelio, kurį pasirašė A. L.. A. S. atnešė pinigus, kuriuos A. Š. su A. L. suskaičiavo. Buvo kalba apie tai, kad tie pinigai skirti statyboms. Pinigų maišelis buvo nemažas, pinigų buvo daug, kupiūros po 200 Lt supakuotos ir perrištos. Maišelis buvo juodos spalvos. A. Š. susidėjo suskaičiuotus pinigus į rankinę. Rankinė buvo su viena rankena, juodos spalvos, nemaža, panašaus dydžio kaip byla. Visa tai vyko 2008 m. spalio 1 d. Tą datą ji atsimena, nes nuolat su seserimi apie tai kalbėjo. Paskolos rašte buvo nurodyta 500 000 Lt suma, kuri turėjo būti grąžinta 2009 metais. 2009 m. jie vėl turėjo atvažiuoti ir atvežti pinigus. Ji nuėjo pas A. S., ten buvo ir S. Š.. Atvažiavo A. L. su A. Š. ir pasakė, kad pinigų neturi, paprašė pratęsti pinigų grąžinimo terminą iki 2010 metų. A. L. sėdo rašyti paskolos raštelio, o A. Š. paprašė atnešti senąjį paskolos raštelį. Girdėjo, kaip A. Š. prašė iš naujo paskolos raštelio kažką išbraukti ir A. L. išbraukė. S. S. nuėjo išvirti kavos, tada ji mačiusi, kaip A. Š. senąjį paskolos raštelį sudraskė. A. S. atnešė kavą, tačiau jos jau niekas nebegėrė. Tik jiems išėjus pamatė, kad A. Š. pasirašė kaip liudininkas. A. S. iš karto paskambino A. L., kad sugrįžtų. Jis sugrįžo, paskambino A. Š.. Vėliau A. Š. parašė A. S. žinutę, kad perrašyti raštelio atvažiuos kitą dieną, kad parduos traktorių ir atsiskaitys. A. L. parašė pasiaiškinimą apie tai, kodėl taip įvyko. Žino, kad A. S. pinigai nebuvo grąžinti. A. S. pinigų namuose nelaikė, laikė pas žmogų, kurį liudytoja pažįsta. A. S. turėjo pinigų ir banko sąskaitoje. A. L. 4 sklypus buvo užstatęs bankui, nes 2007 m. paėmė iš banko paskolą. Nežino, kur tie pinigai buvo panaudoti. Po 500 000 Lt paskolos davimo niekas jokių statybų nebetęsė. ( - ) buvo padaryti pamatai dar tada, kai ant gretimų sklypų buvo statomi namai. Statybos leidimai buvo išduotas ( - ) esantiems sklypams. Visais leidimais rūpinosi A. L., o statybos priežiūrą vykdė A. Š.. Kai jie pasiėmė pinigus, išsikraustė iš visų sklypų. ( - ) buvo tiktai pamatai, o ( - ) nieko nebuvo, buvo tik išstumdytas juodžemis. ( - ) buvo pastatyti namai. ( - ) namas buvo parduotas 2009 metais, ( - ) namas taip pat buvo parduotas. ( - ) sklypas parduotas, o ( - ) neparduotas. Kai A. L. rašė pasiaiškinimą, ji (O. P.) dalyvavo. A. S. iškėlė klausimą, kodėl A. Š. ant paskolos raštelio pasirašė kaip liudininkas. Už tą pasiaiškinimo raštelį A. L. nieko neprašė, A. S. taip pat nieko nesiūlė, niekas niekam negrasino. Kai A. L. rašė paaiškinimą, dar dalyvavo S. Š., bet tiksliai neatsimena. 500 000 Lt suma buvo paskolinta 2008-10-01, raštelis buvo suplėšytas 2009 m., dienos neatsimena, gal spalio 8, 9 ar10. Grįžęs A. L. rašė tik pasiaiškinimo raštelį, daugiau nieko nerašė, nebraukė ir netaisė. Ji (liudytoja) dar dalyvavusi, kai bankui buvo įkeisti 4 sklypai, tai vyko prieš šių pinigų paskolinimą. Tada matė, kaip raštelį dėl sklypų įkainavimo pasirašė A. L., o dėl A. Š., tiksliai neatsimena. Pastatytus namus pardavinėjo A. L.. Jis surado pirkėjus. Jai buvo pervesti pinigai už sklypą ( - ), o pinigus už namą gavo A. L.. Ji gavo pinigus tik už sklypą. Pinigai už namą jai nebuvo pervesti. Už sklypą ( - ) pervedė pinigus į A. S. sąskaitą, namą pardavinėjo A. L.. 2008-10-01 surašant paskolos raštelį M. nebuvo, 2009 m. taip pat nebuvo. Nežino, kodėl A. S. apklausoje ikiteisminio tyrimo byloje nurodė kitaip.

68Liudytoja N. K. nurodė (t. 4, b. l. 210-211), kad yra A. S. draugė, pažįsta ir A. Š. ir A. L., yra mačiusi R. Š., buvo jų namuose, V. L. nepažįsta. A. S. yra sakiusi, kad A. Š. ir A. L. jai yra skolingi pinigų, tačiau detalių nežino. A. Š. ir A. L. pažįsta nuo 2008 metų, kai jie prašė parduoti 1 ha žemės prie Vilniaus, tačiau jos (N. K.) brolis ir sesuo tą žemę parduoti atsisakė, nes A. Š. negalėjo sumokėti iš karto visos sumos. Pas A. Š. į namus buvo nuvažiavusios kartu su A. S., nes A. Š. iš jos yra pasiskolinęs 23 000 Lt be skolos dokumento. Namie buvo jo žmona R. Š., ji pasakė, kad apie jokias skolas nieko nežino. 23000 litų A. Š. ji paskolino, kai A. S. paklausė, ar ji galiti paskolinti pinigų, davė A. Š. jos telefono numerį. 2009-03-01 paskambino A. S. ir pasakė, kad atvažiuos žmogus pasiskolinti pinigų. A. Š. atvažiavo adresu ( - ), sakė, kad yra statomi namai, reikalingi pinigai, o garantas bus A. S.. Ji (N.K.) patikėjusi A. S. ir atidavusi savo pinigus be jokio paskolos dokumento. Dar yra paskolinusi 20 000 Lt A. L., tai vyko prieš paskolinant pinigus A. Š.. A. Š. pasitikėjusi daugiau, nes A. S. buvo jo garantas, todėl nepareikalavusi pasirašyti jokio paskolos raštelio. R. Š. į savo namus neįsileido, pas A. Š. buvo nuvažiavusios adresu ( - ).

69Ieškinys tenkintinas iš dalies.

70

71Dėl paskolos teisinių santykių.

72Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad šioje byloje tarp ieškovės A. S. bei atsakovų A. L. ir A. Š. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai (LR CK 6.870 str.).

73Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 dalis).

74CK 6.870 str. 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011, 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012 ir kt.). Nustačius, kad paskolos dalykas paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).

75Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai matytis pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).

76Kasacinis teismas taip pat yra konstatvęs, kad tam, jog paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas. Žodžio ,,pasiskolino“, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliąja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente) aiškiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą (sąvoka ,,perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo – paskolos gavėjo – gavimas ir priėmimas paskolos dalyko). Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine ar nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012).

77Šioje byloje ieškovė A. S. reiškia pagrindinį reikalavimą - priteisti iš atsakovų A. L., V. L., A. Š. ir R. Š. 500 000 Lt negrąžintą paskolą.

78Byloje pateiktame „Paskolos rašte“ (t.1, b.l. 35, 82), kurio data nurodyta 2009 m. spalio 1 d., pasirašytame atsakovo A. L. ir kaip „liudininko“ pasirašytame atsakovo A. Š., nėra specialiai aptartas ir neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjams momentas. „Paskolos rašto“ teksto formuluotė ,,Vardas A. L. ( - ) tapatybės kortelės Nr., gyvenantis ( - ) (išbraukta) “prie liudininko“ (parašas) vardas A. Š. a.k. ( - ) gyv. ( - ) pasiskolin (galūnė ištaisyta neperskaitomai) A. S. gyvenanti ( - ) (500000 Lt) penkis šimtus tūkstančių litų (išbraukta) „avanso“. Nuo 2009 spalio 1 d. iki (išbraukta) „200102002010 birželio 1 d. Grąžinti lito ir euro santikiu (144810 eur) šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai dešimt eurų. 2009 spalio 1 diena. A. L. (parašas), Liudininkas A. Š. (parašas)“ paskolos dalyko perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina.

79Atsakovai, atsikirsdami į šį ieškovės reikalavimą, be kita ko, teigia, kad iš ieškovės A. S. pinigų nesiskolino ir jų negavo. Dėl to būtent ieškovei, reikalaujančiai priteisti skolą, tenka pareiga įrodyti paskolos dalyko – pinigų – perdavimo atsakovams faktą, o tuo pačiu ir paskolos sutarties sudarymo faktą (CPK 12, 178 straipsniai).

80Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimuose ar atsikirtimuose, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009).

81Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl įrodymų leistinumo taisyklių paskolų bylose nurodė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančiu, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėjė byloje Nr. 3k-3-235/2009; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006).

82Kartu pažymėtina, kad LR CK 1.93 str. 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sąlyga – ,,jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams“; įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą įrodinėjimo taisyklę, sąrašas: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartyje (civ. byloje Nr. 3K-3-187/2008) pažymėjo, kad LR CK 1.93 str. 6 dalies ir CK 6.875 str. 2 dalies normos suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teismui absoliučią sprendimo laisvę.

83Šiaulių apygardos teismas, ištyręs ir vertintinęs šiuos faktinius bylos duomenis, jų pagrindu daro išvadą, kad paskolos dalykas – 500 000 litų grynųjų pinigų - atsakovams A. L. ir A. Š. buvo perduotas 2008 m. spalio 1 dieną ieškovės A. S. namuose, adresu ( - ). 2008 m. spalio 1 dienos paskolos raštas, patvirtinantis šį faktą, nėra išlikęs, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad toks dokumentas buvo. 2009 m. spalio 1 dienos data surašytas „Paskolos raštas“ yra tik 2008 m. spalio 1 d. tarp šalių atsiradusių paskolos teisinių santykių įforminimas iš naujo, šių santykių galiojimo ir pratęsimo patvirtinimas. Pagal bylos duomenis 2009 m. spalio 1 dienos data pažymėtas „Paskolos raštas“, faktiškai buvo surašytas ir atsakovų A. L. ir A. Š. pasirašytas 2009 m. spalio 9 dieną ieškovės A. S. namuose, adresu ( - ), o jo surašymo data (2009-10-01) šalių buvo suderinta su 2008 m. spalio 1 d. tarp šalių atsiradusiais paskolos teisiniais santykiais, nes 2008-10-01 paskola (500 000 Lt) buvo suteikta vieneriems metams, t.y. iki 2009-10-01, ir paskolos teisiniai santykiai šiuo „Paskolos raštu“ buvo pratęsti iki 2010 m. birželio 1 dienos, o žodžiu buvo pratęsti dar vieneriems metams, t.y. iki 2010 m. spalio 1 dienos.

84Kad ieškovė A. S. 2008 m. spalio 1 d. atsakovams A. L. ir A. Š. iki 2009 m. spalio 1 d. paskolino ir perdavė 500 000 litų, patvirtina šie byloje esantys rašytiniai įrodymai.

85Byloje yra pateiktas atsakovo A. L. surašytas ir pasirašytas „Pasiaiškinimas“ (t.1, b.l. 36, 82), kuriame nurodoma (tekstas netaisytas): „A. L. ( - ) ir A. Š. A. S. kvietimu Atvykome pranešė kad baigesi paskolos raštelis, kuris buvo surašytas nuo 2008 spalio pirmos dienos (500000) tūkstančių litu iki 2009 spalio 1 dienos Kadangi mes pasakėme kad neturime parašėme kad pratęstų dar A. S. sutiko pratęsti nuo 2009 m. spalio 1 iki 2010 spalio 1. A. Š. paprašė A. S. paduoti paskolos raštelį kuris buvo parašytas 2008 spalio 1 diena ir buvo (500000) litų paskola A. Š. perskaite ir suplėšė ir liepė man parašyti naują skolos rašta man pradėjus rašyti A. Š. paprašė A. S. kad išvirtu jam kavos. A. Š. liepė rašyti A. L. kad A. Š. pasakė žodi Liudytojas paskolai (500000) kažkaip nesureagavau ir liudytojas tai yra padariau klaidą ir aš išbraukiau ir pasirašiau kaip parašiau visą paskolos raštą padaviau pasirašyti A. Š. ir A. Š. prieš parašą parašė žodi liudytojas kodėl jis taip parašė nežinau ir palikome raštą ir išėjome bet tuoj pat buvo skambutis iš a. S. ir pasakė kad tuoj pat atvažiuotume kad A. Š. pridėjo žodi liudytojas jei neatvažiuosit praneš policijai tai aš tuoj pat buvau pas A. S. ir pranešiau A. Š. kad parašė kaip liudytojes. tada gavo žinute su tekstu (A.) aš busiu ryt ir pasirašysiu raštelį tikslei nežinau gal parduosiu traktoriu spalio 9 d. 16:53:26 val. A. Š..Tai buvo A. Š. klaida kuria žadėjo atvažiuot ir perašyti. A. L. 2009 spalio 1d. (parašas)“.

86Šio „Pasiaiškinimo“ turinys visiškai atitinka tas aplinkybes, kurias byloje nurodė ieškovė A. S., t.y., kad 2008 m. spalio 1 d. A. S. atsakovams A. L. ir A. Š. suteikė 500000 Lt paskolą iki 2009 m. spalio 1 d.; kad A. Š. ir A. L. pinigus gavo, nes nurodė, kad jie neturėjo galimybės grąžinti būtent 500 000 Lt paskolos; kad 2009 m. spalio 1 dienos data 2009 m. spalio 9 dieną buvo surašytas naujas „Paskolos raštas“ dėl tos pačios sumos (500000 Lt) grąžinimo; kad minėtame „Paskolos rašte“ atsakovas A. Š. neteisingai buvo įrašytas „liudininku“; kad 2009 m. spalio 1 dienos data surašytas „Paskolos raštas“ ir A. L. „Pasiaiškinimas“ iš tikrųjų buvo surašytas 2009 m. spalio 9 dieną, nes „Pasiaiškinime“ nurodoma, kad A. L. atvyko iš karto po „Paskolos rašto“ surašymo ir nurodė apie šio „Pasiaiškinimo“ surašymo metu, t.y. 2009 m. spalio 9 d., 16:53:26 val., gautą A. Š. SMS žinutę.

87A. L. byloje neginčijo 2009 m. spalio mėnesį surašęs ir pasirašęs šį „Pasiaiškinimą“, tik nurodė, kad „Pasiaiškinimas“ buvo surašytas visai kitomis aplinkybėmis ir kitu tikslu, t.y. atvykus pas A. S. jo paties iniciatyva ir siekiant iš A. S. gauti 20 000 Lt, kurie jam, neva, buvo reikalingi sumokėti algas darbuotojams; kad visą „Pasiaiškinimo“ tekstą jam diktavo A. S., o jis tik pildė jos valią. Tačiau jokių įrodymų, kad iš A. S. už byloje esančio „Pasiaiškinimo“ surašymą jis gavo 20 tūkst. litų atsakovas A. L. nepateikė, taip pat nenurodė, kad jis buvo verčiamas surašyti šį „Pasiaiškinimą“, ar, kad jam buvo kaip nors grąsinama. Ieškovė A. S. (t.4, b.l. 126-135), liudytojos O. P. ir S. Š. byloje patvirtino (t.4, b.l. 206-201), kad A. Š. „Pasiaiškinimą“ surašė 2009 m. spalio 9 d. pakviestas A. S., kai pastaroji pastebėjo, kad 2009 m. spalio 1 diena datuotame „Paskolos rašte“ dėl 500 000 Lt paskolos, A. Š. yra įrašytas ir pasirašė ne kaip skolininkas, o kaip „liudininkas“, kad A. L. niekas negrasino, niekas nesiūlė ir nedavė 20 000 litų, o „Pasiaiškinimą“ jis surašė savo ranka ir pats pasirašė.

88Į bylą yra pateiktas 2009 m. spalio 22 d. „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas“, kuriuo antstolė G.Vasiliauskaitė konstatavo, kad ieškovės A. S. mobiliajame telefone yra išsaugota tokio turinio žinutė iš mobiliojo telefono Nr. ( - ) (žinutės turinys netaisytas): „A. busiu ryt ir pasirasisiu rastelius tikslei nezinau gal parduosiu traktoriu Siuntėjas: S. A. ( - ) Pranešimų centras: ( - ) Išsiųsta: 2009 m. spalio 9 d. 16.53.26“ (t.1, b.l. 37). Kad 2009-10-09, apie 16 val., iš naujo atvykus A. L. į A. S. namus, po A. L. telefoninio skambučio A. Š. tokio turinio žinutė buvo gauta į A. S. mobilųjį telefoną, byloje patvirtino liudytojos O. P. ir S. Š. (t.4, b.l 208-210). Atsakovo A. Š. argumentai, kad minėtas telefono numeris jam nepriklauso ir nepriklausė, kad traktoriaus jis apskritai neturėjo, nepaneigia minėtų įrodymų, nes žinutė galėjo būti pasiųsta iš bet kurio kito telefono, o šioje žinutėje galėjo būti nurodyta ir netiksli informacija.

89Atsakovas A. L. teisme nurodė (t. 4, b. l. 126-135), kad raštelį dėl 500 000 Lt jis surašė 2009 spalio 1 dieną, nes įsivertino tarpusavyje su A. S. 4 įkeistus sklypus ir pasirašė tokį skolos raštą. A. Š. šį raštelį pasirašė vėliau, gal po savaitės, kaip liudytojas. Taigi, šie A. L. parodymai iš esmės patvirtina, kad „Paskolos raštas“ buvo surašytas 2009 m. spalio 9 d. ir paneigia A. Š. parodymus, kad „Paskolos raštą“ jis pasirašė 2009 m. gruodžio mėnesį arba net 2008 metais.

90Ieškovė A. S. byloje paaiškino, kad 2009 m. spalio 1 d. „Paskolos rašte“ buvo įrašyta, jog skola (500 000 Lt) turi būti grąžinta iki 2010 m. birželio 1 dienos, o ne iki 2010 m. spalio 1 d., kad 500 000 Lt skola turi būti grąžinta ekvivalentu eurais (144810 eur), dėl to, kad visuomenėje pasklido kalbos apie euro Lietuvoje įvedimą. Šios aplinkybės atsakovai nepaneigė.

91Šią aplinkybę ir tą aplinkybę, kad 2008 m. spalio 1 dieną grynieji pinigai 500 000 Lt buvo perduoti į „rankas“ būtent atsakovui A. Š., patvirtina kitas rašytinis įrodymas, t.y. atsakovo A. L. 2009 m. balandžio 1 d. ranka rašytas „Paskolos raštas“, kuriame nurodyta (kalba netaisyta): „A. Š. ak. ( - ) gyv. ( - ) ir Aš A. L. ak. ( - ). gyv. ( - ) pasiskolinom iš A. S. gyv. ( - ) nuo 2009 m.balandžio 1 d. iki 2009 spalio pirmos grąžinti lito ir euro santykiu (144810) eur. Šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai euru. 500000 Lt A. S. padavė A. Š. aš pinigų į rankas negavau 2009 balandžio 1 d. A. L. (parašas) A. Š. paskolos raštą parašė savo ranka (toks pat parašas) (t. 3, b. l. 80). Šio „Paskolos rašto“ atsakovas A. L. taip pat neginčijo, tik nurodė, kad tiek „Pasiaiškinimą“, tiek visus paskolos raštelius, jis parašė tą pačią dieną, norėdamas gauti iš A. S. 20 000 litų.

92Iš prijungtos Šiaulių apygardos civilinės bylos Nr. 2-1226-124/2009 matyti, kad A. S. jau 2009 m. spalio 13 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, nurodydama atsakovais A. L. ir A. Š. bei nurodydama, kad ji su seserimi O. P. 2007-10-30 paskolos rašto pagrindu paskolino jiems įkeitimui už banko paskolą 4 joms priklausančius žemės sklypus, kurių vertė 560 000 eurų (1 933 568,00 Lt), o taip pat, kad ji (A. S.) „2009-10-01 paskolos rašto pagrindu“ atsakovams A. L. ir A. Š. yra paskolinusi 500 000 litų; prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą iki ieškinio pateikimo teisme. Prašyme teismui A. S. nurodė, kad nors paskolos grąžinimo terminas dar nėra pasibaigęs, tačiau iš atsakovų elgesio ji suprato, kad pastarieji paskolos grąžinti neketina, nes A. Š. į ieškovės skambučius nebeatsakinėja, o A. L. atsiuntė žinutę, kad ji darytų „kaip išmano“. Prie minėto prašymo ieškovė pateikė „Paskolos rašto“ dėl 4 įkeistų sklypų (( - )) ir 2009-10-01 „Paskolos rašto“ dėl 500 000 Lt paskolos kopijas (prijungtos civ. bylos Nr. 2-1226-124/2009, b. l. 1-2, 4, 5). Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo gautas atsakovo A. Š. atskirasis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir kuriame A. Š. be kita ko nurodė, kad A. S. melagingai teigia, jog 2009-10-01 paskolos rašto pagrindu ji jam (A. Š.) paskolino 500 000 litų, nes šiame paskolos rašte nurodyta, kad būtent A. L. prie liudininko A. Š. pasiskolina iš A. S. 500 000 Lt, ir „surašant 2009-10-01 paskolos raštą aš (A. Š.) dalyvavau tik kaip liudininkas, kas buvo užfiksuota šiame paskolos rašte“ (prijungtos civ. bylos b.l. 36-38). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismui 2009-11-12 nagrinėjant žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvavęs ir būdamas prisiekęs LR Konstitucijai, A. L. nurodė: „visus sandorius su ieškove sudariau aš ir grynuosius pinigus gavau aš, o ne A. Š.. Taip pat pasiėmiau ir du žemės sklypus. ieškovės prašymu paskolos rašteliuose pataisymus atlikau aš, kadangi santykiai su ieškove visada buvo geri. Manau, kad atskirasis skundas A. Š. turėtų būti patenkintas“ (prijungtos civ. bylos b. l. 51, 52-53).

93Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai A. L. ir A. Š. iš ieškovės A. S. 2008 m. spalio 1 d. gavo 500 000 litų, abu tarėsi dėl paskolos, abu dalyvavo perduodant paskolos dalyką, t.y. pinigus, tik ginčijasi, kuriam iš jų pinigai buvo perduoti „į rankas“, tačiau tai paskolos esmės ir atsakomybės nekeičia. Ieškovė A. S. ir liudytojos O. P. bei S. Š. byloje patvirtino, kad pinigus į savo rankinę įsidėjo A. Š., bet tai nereiškia, kad jis vienas turėtų vykdyti prievolę (t. 4, b. l. 208-210).

94Šioje nagrinėjamoje byloje nurodytus atsakovų A. L. ir A. Š. argumentus, kad 2009 m. spalio 9 d. pas A. S. namuose 2009 m. spalio 1 d. data surašytas „Paskolos raštas“ yra tik 2007 metais surašyto „Paskolos rašto“ dėl 4 įkeistų žemės sklypų vertės pakeitimas pageidaujant pačiai ieškovei A. S., paneigia aukščiau išvardinti įrodymai, be to šie argumentai pripažintini visiškai nelogiškais, nes 2007 m. rašytame „Paskolos rašte“, kuriame nurodyta, kad jį pasirašo A. L. ir A. Š., nurodoma, jog pastarieji pasiskolina 4 ( - ) esančius žemės sklypus, „kurių vertė 560000 eurų nuo 2007 nuo spalio 30 iki spalio 30. 2009“ ir įsipareigoja grąžinti „sutartą datą“ (t.1, b.l. 34, 83). Tuo tarpu 2009 m. spalio 1 d. data surašytame „Paskolos rašte“ visiškai neminimi žemės sklypai, o nurodoma paskola ir jos suma - 500000 Lt (t.1, b.l. 35, 83). Taip pat nelogiška ir neprotinga teigti, kad ieškovė A. S. savo noru būtų prašiusi atsakovų A. L. ir A. Š. ateiti pas ją ir surašyti naują „Paskolos raštą“, kuriame keturių 2007 metais įkeistų sklypų vertė nuo 560 000 eurų (apie 1 933 568,00 Lt) sumažinama iki 500 000 litų. Net ir tuo atveju, jei ieškovė 4 įkeistus sklypus būtų vertinusi ne 560 000 eurų, o 560 000 litų, taip pat nelogiška ir neprotinga teigti, kad, neva, dėl sesers O. P. šią vertę ieškovė norėjo sumažinti iki 500 000 litų. Kad ieškovė tokio tikslo neturėjo, patvirtina jau minėtas A. S. 2009 m. spalio 13 d. pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2-1226-124/2009.

95Nors atsakovai byloje teigia, kad ieškovės A. S. ir jos iniciatyva pasikviestų liudytojų parodymai šioje byloje ir ikiteisminio tyrimo dokumentuose yra skirtingi, ar net prieštaringi, tačiau teismas sprendžia, kad minėti prieštaravimai nepaneigia šioje byloje esančių rašytinių ir kitų surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovų A. L. ir A. Š. paaiškinimai šioje byloje dėl 2009 m. spalio 1 d. data surašyto „Paskolos rašto“ taip pat yra prieštaringi.

96Nagrinėjant šią bylą pradžioje A. Š. teigė, kad jis kaip liudytojas, pakviestas A. S. ir A. L., 2009 m. gruodžio mėnesį, t.y. prieš pat jo gimimo dieną (A. Š. gimęs ( - )) pasirašė jau surašytame paskolos rašte, kurį jam atnešė A. S. ir kuriame buvo įvertinti įkeisti 4 žemės sklypai, iš esmės nesigilindamas į rašto turinį, o pasirašymo laiką gerai atsimena dėl to, kad A. S. jį dar pasveikino su gimtadieniu ir padovanojo 100 litų (t. 4, b. l. 126-135). Prie šios nagrinėjamos bylos prijungus civilinę bylą Nr. 2-1226-124/2009, paaiškėjo, kad jau 2009 m. spalio 13 d. A. S. Šiaulių apygardos teismui pateikė 2009 m. spalio 1 dienos data surašyto ir A. Š. pasirašyto „Paskolos rašto“ kopiją, 2013 m. gegužės 23 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas teigė, kad jis anksčiau klydo, kad to raštelio data yra sumaišyta, turėjo būti 2008 metai, nes 2009 metais spalio mėnesį A. S. jau kreipėsi į teismą, o jis 2009 m. spalio mėnesį negalėjęs atvykti pas ieškovę, kadangi tuo metu Vilniuje jau nebedirbo. Kaip A. Š. darbas galėjo būti susijęs su „Paskolos rašto“ pasirašymu, atsakovas nepaaiškino.

97Nors atsakovas A. Š. ir jo atstovas prašė teismo A. S. parodymus vertinti kritiškai, dėl to, kad ikiteisminio tyrimo byloje jau yra nustatyta, kad viename iš „Paskolos raštų“, kurį turėjo A. S. ir yra pateikusi į bylą, yra ne jo parašas, tačiau, pirma, Šiaulių teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto 2013-03-07 išvadoje yra nurodoma, kad tyrimui pateiktas „be datos paskolos raštas apie tai, jog A. L. ir A. Š. skolinasi 4 žemės sklypys iš A. S. bei O. P.“, todėl šis tyrimas nesusijęs su parašais, esančiais ant 2009 m. spalio 1 d. data surašyto „Paskolos rašto“; antra, išvada, kad įrašą „A. Š.“ tyrimui pateiktame paskolos rašte parašė bei šalia įrašo pasirašė ne A. Š., ne A. L., o kitas asmuo, yra tik tikėtina ir nereiškia, kad šį įrašą padarė ir pasirašė A. S.; trečia, A. S. parašo minėtame 2007 m. spalio 30 dienos „Paskolos rašte“ nėra, o A. Š. 2009 m. lapkričio 4 d. atskirajame skunde civilinėje byloje Nr. 2-1226-124/2009 dėl ieškovės A. S. reikalavimo iš A. Š. ir A. L. priteisti 560 000 eurų (1 933 568 Lt) už bankui įkeistus 4 sklypus, nurodė, kad A. S. melagingai teigia, jog 2007-10-30 paskolos rašto pagrindu jam (A. Š.) paskolino 1 933 568 Lt (560 000 eurų), kad „surašant 2007-10-30 paskolos raštą aš dalyvavau tik kaip liudininkas, kas buvo užfiksuota šiame paskolos rašte, aš nesu A. S. skolininkas“ (prijungtos civ. bylos, b.l. 36-38). Taigi, A. Š. pats pripažino dalyvavęs surašant raštą, bet tik kaip „liudininkas“, kas ir yra nurodyta minėtame „Paskolos rašte“. A. S. byloje patvirtino, kad dėl 4 sklypų įkeitimo buvo tariamasi ir su A. L., ir su A. Š., tačiau sklypų įkeitimas ir paskola buvo įforminta A. L. vardu, nes jam buvo išduotas jos ir sesers O. P. įgaliojimas.

98Atsakovas A. L. bylos nagrinėjimo eigoje taip pat teikė prieštaringus parodymus, ir prieš tai teigęs, kad (t. 4, b. l. 126-135) raštelį dėl 500 000 Lt jis surašė 2009 spalio 1 dieną, o A. Š. šį raštelį pasirašė vėliau, gal po savaitės, kaip liudytojas, paskutiniame teismo posėdyje (2013-05-23) teigė, kad jam surašant raštelius niekas nedalyvavo, iš kur yra A. Š. parašas, nežino, visi taisymai rašteliuose buvo padaryti tą pačią dieną, kai buvo rašomas „Pasiaiškinimas“, su A. Š. reikalų turėjo tik dėl techninės priežiūros atestato.

99Tokius atsakovų A. L. ir A. Š. iš dalies suderintus parodymus teismas vertina kaip norą išvengti civilinės atsakomybės, arba bent jau bendros prievolės įvykdymą palikti vienam atsakovui A. L., kuris byloje nurodė, kad nei turto, nei pinigų neturi, net nežino, kiek konkrečiai yra skolingas A. S., be to, yra skolingas dideles pinigų sumas O.P. (260 000 Lt) ir kitiems asmenims, šiuo metu už paimtą 219 000 Lt banko paskolą neturi iš ko atsiskaityti ir jei būtų turėjęs pinigų, būtų A. S. sklypus išpirkęs ir seniai atsiskaitęs; savo turto įkeisti neturėjo, turėjo sklypą, bet jį antstoliai areštavo ir pardavė iš varžytinių (t. 4, b.l. 126-135).

100Atsakovo A. L. atstovo argumentai, jog ieškovė neįrodė, kad disponavo tokio dydžio pinigų suma; kad ji negalėjo nepažįstamam žmogui patikėti tokią didelę pinigų sumą; kad A. L. nereikėjo tiek pinigų, nes buvo paimta paskola iš banko ir kad 500 000 Lt jis tiesiog nebūtų panaudojęs; kad A. S. negalėjo atiduoti atsakovams savo paskutines lėšas; kad buvo galima padėti pinigus į banką ir gauti nemažas palūkanas, teismo manymu, yra paaiškinti ir paneigti pačios ieškovės, be to, šios aplinkybės savaime nedaro sutartinių santykių negaliojančiais.

101Ieškovė byloje patvirtino, kad ji iki 2008 m. spalio mėnesio jau buvo pardavusi apie 10 žemės sklypų ir jų vieno kaina buvo apie 120 000 Lt. Atsakovas A. L. byloje patvirtino (t.4, b.l. 126-135), kad 2007 metais įkeitė A. S. 4 žemės sklypus, kurie buvo įvertinti 560000 litų, „sutartį pasirašė dėl 4 sklypų vertės pagal tai, kiek sklypai buvo verti tai dienai“. Tai, kad dalies gautų pajamų ieškovė galėjo būti nedeklaravusi ir tai, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse galimai buvo nurodytos mažesnės sumos, nereiškia, kad ieškovė neturėjo sukaupusi 500000 litų. Ar saugoti pinigus banke ir gauti atitinkamas palūkanas, ar juos saugoti kitur, yra to asmens privatus reikalas.

102Kadangi atsakovai A. L. ir A. Š. yra A. S. bendraskoliai (CK 6.5 str.), spręstina dėl prievolės (pareigos) rūšies: dalinės ar solidariosios. Ieškovė A. S. yra pareiškusi reikalavimą dėl solidariosios atsakovų atsakomybės (CK 6.6 str.).

103Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis. Solidariosios prievolės atsiradimo pagrindai, esant pasyviajam prievolės daugetui, nustatyti CK 6.6 str.1 dalyje, pagal kurią solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimą, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

104Nagrinėjamu atveju solidarioji skolininkų prievolė atsirado sutarties pagrindu. A. L. ir A. Š., kartu tardamiesi dėl paskolos gavimo ir panaudojimo bendrai statomų namų statybai, kartu gaudami paskolos dalyką – pinigus, kartu pasirašydami paskolos raštus, išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, todėl laikytina, kad jie abu bendrai, kaip viena sutarties šalis (paskolos gavėjai), sudarė paskolos sutartį ir tapo paskolos davėjos A. S. bendraskoliais pagal iš paskolos sutarties atsiradusią prievolę grąžinti skolą. Tiek ieškovė A. S., tiek byloje apklausti liudytojai, patvirtino, kad visi sprendimai dėl paskolos gavimo, jos grąžinimo, paskolos termino pratęsimo, gautos paskolos panaudojimo tikslo, buvo derinami iš vienos pusės A. S. ir iš kitos pusės A. L. ir A. Š., niekada nebuvo nurodyta, kad paskola turės būti grąžinta kokiomis nors dalimis ar proporcijomis. Aiškindama, kad 500 000 Lt paskola buvo duodama atitinkamam atsakovų verslui, t.y. gyvenamųjų namų statybai ant ieškovei priklausančių žemės sklypų, ieškovė nurodė, kad pardavus atsakovų pastatytus namus ir atsiskaičius su ieškove už žemės sklypą bei už suteiktą paskolą, likęs pelnas turėjo būti padalintas taip pat į dvi dalis, t.y. ieškovei A. S. ir atsakovams A. L. bei A. Š.. Todėl, paskolos davėja paskolos sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų solidariai abu bendraskoliai.

105Esminis solidarumo požymis, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Šalių valios autonomijos ir sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėjė byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėjė byloje Nr. 3K-3-553/2011).

106Teismas pripažįsta, kad vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais ir nustačius bendrą atsakovų A. L. ir A. Š. veiklą ginčo santykiuose su ieškove A. S. bei įsipareigojimą dėl bendro prievolių vykdymo, konstatuoja atsakovų prievolių solidarumą kaip solidariosios atsakomybės taikymo pagrindą, o atsakovams neįrodinėjant priešingų aplinkybių, taiko šią atsakomybę (CK 6.6 str.).

107Iš atsakovų A. L. ir A. Š. taip pat priteistinos A. S. ieškinyje prašomos kompensacinės palūkanos nuo paskolos grąžinimo termino iki bylos iškėlimo teisme dienos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai) ir procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).

108Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pareiga mokėti palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8d. nutartis civilinėjė byloje Nr. 3K-3-283/2012).

109Kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių palūkanų dydžio, abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys, atsakovai turi mokėti 5 proc. dydžio metines įstatymines palūkanas.

110Atsakovai neginčijo ieškovės reikalaujamų palūkanų dydžio, todėl, patenkinus reikalavimą dėl 500 000 Lt skolos priteisimo, ieškovei A. S. iš atsakovų A. L. ir A. Š., nuo 2010 m. spalio 1 dienos (paskolos grąžinimo termino) iki 2012 m. liepos 3 dienos, priteistinos kompensacinės 43 497,50 Lt palūkanos. 5 proc. metinės palūkanos nuo 500000 Lt už 1 dieną yra 68,50 Lt, iš viso neatsiskaitymo dienų -635. Nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2012 m. liepos 4 d., (t. 2, b. l. 107) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo priteistos 543 497,50 Lt sumos, priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

111Dėl ginčo šalių jungtinės veiklos.

112Kaip jau buvo nurodyta, surinktų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

113Nors pati ieškovė A. S. byloje teigė, kad su atsakovais A. Š. ir A. L. jau nuo 2006 metų susitarė vykdyti bendrą verslą, kuris pasireiškė tuo, kad minėti atsakovai turėjo statyti namus ant ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, ieškovė jiems skolino pinigus, o pastačius namus, juos pardavus ir atskaičius sklypo kainą bei statybos išlaidas, gautas pelnas turėjo būti dalijamas per pusę (t.4, b. l. 126-135). Atsakovas A. Š. byloje nurodė, kad dėl bendros veiklos jis su ieškove nesitarė ir nevykdė, tokią veiklą su ieškove vykdė atsakovas A. L.. Nors atsakovas A. L. pripažino (t. 4, b. l. 126-135), kad su A. S. vykdė bendrą verslą, tačiau tuo pačiu pareiškė priekaištus ieškovei, kad ieškovė byloje negalėjo paaiškinti, kokią pelno dalį ji turėjo gauti iš paskolintų pinigų, o taip pat neigė, kad ieškovė kokias nors lėšas investavo į bendrą verslą (veiklą). A. L. nurodė, kad su A. S. tarėsi, kad ( - ) sklypai namų statymui yra A. S., o pinigai yra jo (A. L.) ir brolio D. L., nes brolis buvo paėmęs banko paskolą, bet A. S. apie brolį D. nežinojo, o bendras verslas reiškė: A. S. sklypai, A. L. pinigai. Buvo susitarta, kad abu su A. S. atsiims, ką įdėjo: A. S. bus sumokėta už sklypus, jis (A. L.) pasiims ką įdėjo, o pelną pasidalins per pusę. Liudytoja O. P. (t. 4, b. l. 208-210) nurodė, kad nors A. S. buvo sakiusi apie bendrą verslą su atsakovais A. Š. ir A. L., bet faktiškai tame versle ji niekur nedalyvavo, nes A. L. buvo parašytas įgaliojimas ir jis su A. Š. vykdė visas statybas, o pinigai statyboms buvo paskolinti.

114Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011). Tik konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011).

115Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Šiuo atveju pagal įstatymą nereikalaujama notarinės sutarties formos, tačiau rašytinė forma yra privaloma. Šalys rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties nepateikė, už bendro turto apskaitą atsakingas asmuo nebuvo paskirtas, be to, byloje nustatyta, kad atsakovai, gavę ieškovės pinigus, jais disponavo savo nuožiūra, t. y. veikė kaip savininkai, ir tai papildomai patvirtina paskolos sutarties faktą, nes būtent pagal paskolos sutartį paskolos dalykas perduodamas paskolos gavėjo nuosavybėn (CK 6.870 str. 1 dalis).

116Dėl atsakovių V. L. ir R. Š. solidariosios atsakomybės.

117Ieškovė A. S. 500 000,00 Lt skolą, 43497,50 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas reikalavo priteisti ir iš atsakovo A. Š. sutuoktinės R. Š. bei atsakovo A. L. sutuoktinės V. L.. A. S. teigė (t. 2, b. l. 166-168, t. 4, b. l. 126-135), kad paskolos suma 500 000 Lt yra didelė, atsakovai A. L. ir A. Š. iš šių šių pinigų vykdė namų statybos verslą ir tenkino savo šeimos poreikius, galimai pirko kitą turtą ir kad tai buvo pagrindinis A. Š. ir A. L. šeimų verslas ir pagrindinės jų šeimų pajamos, todėl už skolos grąžinimą solidariai yra atsakingi ne tik abu atsakovai, bet ir jų sutuoktinės.

118Atsakovė V. L. nurodė (t. 4, b. l. 126-135, 204-211), kad apie 500 000 Lt paskolą ir kitas paskolas nežinojo. Vyras A. L. vertėsi statybų ir remonto verslu, tačiau ji su statybomis nesusijusi. Žinojo, kad A. L. turi daug visokių objektų, bet apie konkrečius objektus su juo nekalbėdavo. Nežinojo apie A. S. A. L. duotą įgaliojimą, apie A. S. susitarimus su A. L., ją išlaikė tėvai. Su A. S. jokiuose sandoriuose nedalyvavo, jiems nepritarė, apie A. S. sužinojo tik tada, kai buvo pareikštas ieškinys teisme. Vyras A. L. yra statybininkas, dirba įvairiuose objektuose, kiek jis uždirba – nesidomėjo.

119Atsakovė R. Š. prašė ieškinį atmesti ir nurodė (t. 4, b. l. 204-211), kad jokiuose A. L. piniginiuose sandoriuose nedalyvavo, apie A. S. sužinojo tik pareiškus ieškinį teisme, jos vyras A. Š. verčiasi techninės priežiūros verslu ir su A. S. nieko bendra neturi, iš A. S. ir kitų privačių asmenų pinigų nesiskolino, savo namo remontui yra gavę banko kreditą.

120Tam, kad skolininko sutuoktiniui atsirastų bendroji su skolininku atsakomybė už skolininko asmeniškai sudarytą paskolos sutartį, neužtenka, kad skolininko sutuoktinis žinotų apie šią sutartį arba pagal bylos aplinkybes turėtų apie ją žinoti.

121Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110-3.114 straipsniuose.

122Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008).

123Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/2010) pažymėjo, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Plenarinė sesija išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

124Ieškovė A. S. teigia, kad jos su atsakovais A. Š. ir A. L. sudaryta paskolos sutartimi prisiimta prievolė turi būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole, vykdytina iš bendro turto, nes paskolos sutarčiai turi būti taikoma CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.

125Plenarinė sesija suvienodindama teismų praktiką aiškinant CK 3.92 str. 3 dalies ir 3.109 straipsnio santykį, nurodė, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu, tačiau jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju šalis, siekdama, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovo šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) .

126Teismas sprendžia, kad ieškovė A. S. neįrodė būtent tos aplinkybės, kad 500 000 Lt paskolos sutartis (sandoris) buvo sudarytas šeimos interesais, kad iš šios paskolos šeima gavo kokias nors lėšas ar įgijo kokį nors turtą. Pažymėtina, kad A. S., 2009 m. spalio 13 d. teikdama Šiaulių apygardos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, įvardinusi būsimą reikalavimą dėl 500000 Lt paskolos priteisimo, atsakovais nurodė tik A. Š. ir A. L. (prijungtos civ. bylos Nr. 2-1226-124/2009, b. l. 1). Aiškindama bylos faktines aplinkybes, ieškovė niekada nenurodė, kad nuo 2006 metų bendradarbiaudama su atsakovais A. L. ir A. Š., 2008 metais ketindama skolinti 500 000 litų bei skolindama šiuos pinigus, kaip nors būtų informavusi apie šią skolą atsakovų sutuoktines V. L. ar R. S., nors žinojo, kur jos gyvena ir turėjo tokią galimybę. Ieškovės A. S. teiginiai, kad paskola buvo panaudota šeimos reikmėms tėra pagrįsti prielaidomis, kuriomis teismas neturi pagrindo vadovautis. Todėl A. S. ieškinys atsakovėms V. L. ir R. Š., atmestinas.

127Dėl A. L. priešieškinio.

128Atsakovas A. L. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti nesudaryta ir negaliojančia A. L. paskolos sutartį, sudarytą su atsakove A. S., laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-10-01, įformintą 2009-10-01 paskolos raštu 500 000 Lt sumai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 2-5).

129Nepriklausomai nuo to, kad priešieškinyje buvo nurodyta visa eilė pagrindų dėl paskolos sutarties „sudarytos su atsakove A. S., laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-10-01, įformintos 2009-10-01 paskolos raštu 500 000 Lt sumai“ pripažinimo negaliojančia (LR CK 1.78, 1.80, 1.86, 1.87, 1.90 ir 6.875 str. 3 dalis), tačiau šio ginčo esmę sudarė tai, kad atsakovas A. L. nurodė, jog jam nei 2008 m. spalio 1 d., nei 2009 m. spalio 1 d. arba 2009 m. spalio d., nebuvo perduotas paskolos sutarties dalykas, t.y. pinigai -500 000 litų, ir tai reiškia, kas atsakovas ginčijo, jog apskritai tarp jo ir ieškovės A. S. buvo sudaryta paskolos sutartis.

130Kasacinis teismas taip pat yra konstatvęs, kad CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliąja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente) aiškiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą (sąvoka ,,perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo – paskolos gavėjo – gavimas ir priėmimas paskolos dalyko). Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine ar nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012).

131Šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad ieškovė A. S. 2008 m. spalio 1 d. atsakovams A. L. ir A. Š. terminui iki 2009 m. spalio 1 d. paskolino ir perdavė 500 000 litų, o 2009 m. spalio 1 dienos data surašytu „Paskolos raštu“ pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2010 m. birželio 1 dienos, tačiau žodžiu pratęsė šį terminą iki 2010 m. spalio 1 dienos. A. L. priešieškinis šiuo pagrindu negali būti patenkintas, todėl atmestinas. A. L. paaiškinimai, kad 2009 m. spalio 1 d. pasirašytas „Paskolos raštas“ iš tikrųjų buvo ne paskolos sutarties termino pratęsimas, o pakeistas 2007 m. pasirašyto „Paskolos rašto“ dėl 4 bankui įkeistų žemės sklypų vertės pakeitimas, yra paneigtas aukščiau šiame sprendime išdėstytais įrodymais. Atsakovas A. L. kitų paskolos sutarties pagrindų neįrodinėjo.

132Dėl baudos skyrimo.

133Atsakovas A. Š. ieškovei A. S. prašė paskirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis pareiškiant nepagrįstus ieškinius jam ir jo sutuoktinei R. Š.. Kadangi pati R. Š. tokio reikalavimo nėra pareiškusi, tai nagrinėtinas tik A. Š. pareikštas reikalavimas.

134Šiuo sprendimu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo A. Š. (solidariai su atsakovu A. L.) yra tenkinamas, todėl ieškovės piktnaudžiavimo savo teisėmis nėra.

135Teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti ieškovės A. S. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškus reikalavimą priteisti 560 000 Lt kaip skolą už bankui įkeistus 4 žemės sklypus, kurio vėliau ieškovė atsisakė, nes ieškinio padavimas savaime dar nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkintinas.

136Pažymėtina, kad A. S. ieškinys atsakovei R. Š. atmestas ne dėl to, kad jis buvo pareikštas piktnaudžiaujant savo teisėmis, o dėl to, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad paskola buvo panaudota šeimos reikmėms.

137Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

138Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai, tačiau šiuo atveju A. S. ieškinys pagal reikalavimo sumą yra patenkintas visiškai, tik ne iš keturių atsakovų, o iš dviejų atsakovų, todėl ieškovei iš atsakovų A. L. ir A. Š. turi būti priteistos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

139Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė A. S., pareikšdama ieškinį, yra sumokėjusi 1000 Lt žyminį mokestį (t.1, b. l. 6, 81), o Šiaulių apygardos teismo 2012-05-09 nutartimi ieškovei atidėtas 13 859 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo pagal jos pradinį 1085865,52 Lt ieškinį (t.1, b. l. 76-77). Vėliau ieškovė A. S. atsisakė vienos dalies viso savo reikalavimo, susijusio su skola dėl 4 žemės sklypų įkeitimo, šį atsisakymą teismas priėmė ir 2012 m. liepos 4 d. priimtame Patikslintame ieškinyje liko A. S. reikalavimas priteisti 543 497,50 Lt skolą su palūkanomis ir 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

140543 497,50 Lt reikalavimas turėjo būti apmokėtas 9435,00 Lt žyminiu mokesčiu. Kadangi ieškovė buvo sumokėjusi tik 1000 Lt žyminio mokesčio, tai ši (sumokėta) žyminio mokesčio dalis lygiomis dalimis (po 500 Lt) ieškovei priteistina iš atsakovų A. L. ir A. Š., o likusi 8435,00 Lt žyminio mokesčio dalis iš atsakovų turėtų būti priteista taip pat lygiomis dalimis Valstybei, tačiau atsakovui A. L. 2013 m. sausio 16 d. Šiaulių Valstybės garantuojamos teisnės pagalbos tarnybos sprendimu garantuota antrinė teisinė pagalba 100 proc. (t. 4, 76), todėl pusė šios sumos - 4217,50 Lt Valstybei priteistina tik iš atsakovo A. Š..

141Šioje byloje teismas turėjo122,39 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (t.1, b.l. 57, t.4, b.l. 121). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui A. L. 2013 m. sausio 16 d. Šiaulių Valstybės garantuojamos teisnės pagalbos tarnybos sprendimu garantuota antrinė teisinė pagalba 100 proc. (t. 4, 76), todėl pusė šios sumos - 61,20 Lt Valstybei priteistina tik iš atsakovo A. Š. (CPK 96 str.). Iš viso iš atsakovo A. Š. Valstybei priteistina 4278,70 Lt.

142Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė A. S. šioje byloje turėjo 1740 Lt atstovavimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Sumokėta: 200 Lt „Teisinio aptarnavimo centrui“ už ieškinio paruošimą (t. 1, b. l. 7), 40 Lt antstoliui už „Faktinių aplinkybių konstatavimą“ (t.1, b. l. 37), 1500 Lt už advokato padėjėjos darbą byloje (t. 5, b. l. 17,18). Ieškovės patirtos 1740 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovei A. S. lygiomis dalimis (po 870,00 Lt) priteistinos iš atsakovų A. L. ir A. Š. (CPK 88 str. 6, 9 p., 98 str. 1, 2 dalys).

143Teismas atmetė ieškovės A. S. reikalavimus atsakovėms V. L. ir R. Š., tačiau duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas jos nepateikė (CPK 98 str. 1d.). Su atsakove R. Š. buvo sudaryta atskira advokato atstovavimo sutartis (t. 4, b. l. 87).

144Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 2 d.).

145Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 279, straipsniais,

Nutarė

146Ieškovės A. S. ieškinį patenkinti iš dalies, o atsakovo A. L. priešieškinį atmesti.

147Priteisti A. S. (a. k. ( - ), gyvenančiai ( - )) iš atsakovų A. L. (a.k. ( - ), gyvenančio ( - )) ir A. Š. (a.k. ( - ), gyvenančio ( - )) solidariai 500 000,00 Lt (penkis šimtūs tūkstančių litų) negrąžintos skolos, 43 497,50 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynis litus 50 ct) palūkanas, 5 (penkių)procentų metinės palūkanas nuo priteistos 543 497,50 Lt sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2012 m. liepos 4 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

148Priteisti A. S. (a. k. ( - )) iš atsakovo A. L. (a.k. ( - )) 1370,00 Lt (tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

149Priteisti A. S. (a. k. ( - )) iš atsakovo A. Š. (a.k. ( - )) 1370,00 Lt (tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

150Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo A. Š. (a.k. ( - )) 4278,70 Lt (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 70 ct) žyminio mokesčio išlaidas ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

151A. S. ieškinį atsakovėms V. L. (a. k. ( - )) ir R. Š. (gim. ( - )) atmesti.

152Prašymą dėl baudos atmesti.

153Laikinąsias apsaugos priemonės palikti iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.

154Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,... 3. dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovėms advokato... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal 6. Ieškovė A. S. patikslintu ieškiniu prašo... 7. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2008 m. spalio 1d. atsakovams... 8. A. L. ir A. Š., imdami paskolą... 9. Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos... 10. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas A. Š.... 11. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė R. Š.... 12. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas A. L.... 13. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė V. L.... 14. Teismui pateiktame dublike ieškovė A. S. nurodė... 15. Ieškovė papildomai nurodė, kad pasklidus kalboms, jog litas gali būti... 16. Ieškovė nurodė, kad atsiliepime į ieškinį A. Š.... 17. Ieškovė su dubliku pateikė 2009-04-01 „Paskolos rašto“ kopiją... 18. Triplike atsakovas A. Š. nurodė (t. 3, b. l.... 19. Nurodė, kad nors ieškovė A. S. ankstesniuose... 20. Triplike atsakovas A. L. nurodė (t. 3, b. l. 5-6),... 21. Triplike atsakovė V. L. nurodė (t. 3, b. l.... 22. Triplike atsakovė R. Š. nurodė (t. 3, b. 10),... 23. Atsakovas A. L. 2012 m. gruodžio 14 d. Šiaulių... 24. A. L. nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme 25. Atsiliepime į A. L. ieškinį, tretieji asmenys 26. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. vasario... 27. Atsiliepime į A. L. ieškinį, kuris sujungtoje... 28. Nurodė, kad pinigus - 500 000 litų, A. L. ir 29. Nurodo, kad visus į bylą pateiktus paskolos raštelius rašė 30. Nesutiko su A. L. teiginiu, kad ji (A.... 31. Nurodė, kas A. L. savo priešieškinyje klaidina teismą... 32. Bylą nagrinėjama žodinio proceso tvarka.... 33. Ieškovė A. S. nurodė, kad palaiko savo... 34. Paaiškino, kad 2006 metais ji ir sesuo O. P. įdėjo... 35. 2007-10-25 ji (ieškovė) parašė A. L. įgaliojimą... 36. Nurodė, kad 2008 metais, kai pasibaigė 500 000 Lt paskolos grąžinimo... 37. Prašo priteisti 500 000 litų skolą. Palūkanų gauti negalvojo. 42 000 litų... 38. Ieškovė tvirtino, kad paskolos raštas dėl 4 sklypų įkeitimo buvo... 39. Nurodė, kad pasiaiškinimą A. L. rašė tą pačią... 40. Nurodė, kad įkeisti 4 sklypai nesietini su šia paskola. Sklypai įkeisti... 41. Ieškovė A. S. 2013-05-23 vykusiame teismo... 42. Ieškovės atstovės advokato padėjėja D. Sitnikienė ir advokatė... 43. Nurodė, kad Paskolos raštelis buvo rašytinės formos, kaip ir numato... 44. Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutinko (t. 4,... 45. Nurodė, kad jokių pinigų iš A. S. negavo, bendru... 46. 2009 m. rudenį A. L. pasakė, kad A. S.... 47. Nurodė, kad A. S. raštelių turėjo kokį 10. Nieko... 48. Nurodė, kad vykdyti statomo namo ( - ) techninę priežiūrą jo prašė 49. Atsakovas A. Š. 2013 m. gegužės 23 d. vykusiame... 50. Atsakovų A. Š. ir R. Š.... 51. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, pinigai nebuvo perduoti, o paskolos... 52. Atsakovas A. L. nesutiko su ieškiniu, prašė... 53. Paaiškino, kad 2006 metais jis nupirko sklypą iš O.... 54. Paskolos bankui, už kurią buvo įkeisti 4 A. S. žemės... 55. Nurodė, kad A. Š. dalyvavo tik vienintelio raštelio... 56. Nurodė, kad iš A. S. 500 000 Lt negavo, tai yra 57. Teigė, kad O. P. pati paskolino 260 000 litų. Du namai... 58. Priešieškinį reiškia dėl to, kad pinigų iš A. S.... 59. Atsakovas A. L. 2013-05-23 posėdyje papildomai... 60. Atsakovo A. L. atstovas advokatas A.... 61. Nurodė, kad A. S. ieškinyje neįrodytas, nenurodyta,... 62. Atsakovė V. L. nurodė (t. 4, b. l. 126-135),... 63. V. L. papildomai paaiškino (t. 4, b. l.... 64. Atsakovė R. Š. prašė ieškinį atmesti ir... 65. Liudytoja S. Š. nurodė (t. 4, b. l. 206-207),... 66. Liudytoja E. T. paaiškino (t. 4, b. l. 207-208),... 67. Liudytoja O. P. nurodė (t.4, b.l. 208-210), kad... 68. Liudytoja N. K. nurodė (t. 4, b. l. 210-211), kad... 69. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 70. ... 71. Dėl paskolos teisinių santykių.... 72. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad šioje... 73. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis... 74. CK 6.870 str. 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta... 75. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos... 76. Kasacinis teismas taip pat yra konstatvęs, kad tam, jog paskolos sutartį... 77. Šioje byloje ieškovė A. S. reiškia pagrindinį... 78. Byloje pateiktame „Paskolos rašte“ (t.1, b.l. 35, 82), kurio data nurodyta... 79. Atsakovai, atsikirsdami į šį ieškovės reikalavimą, be kita ko, teigia,... 80. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl... 81. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl įrodymų... 82. Kartu pažymėtina, kad LR CK 1.93 str. 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio... 83. Šiaulių apygardos teismas, ištyręs ir vertintinęs šiuos faktinius bylos... 84. Kad ieškovė A. S. 2008 m. spalio 1 d. atsakovams 85. Byloje yra pateiktas atsakovo A. L. surašytas ir... 86. Šio „Pasiaiškinimo“ turinys visiškai atitinka tas aplinkybes, kurias... 87. A. L. byloje neginčijo 2009 m. spalio mėnesį surašęs... 88. Į bylą yra pateiktas 2009 m. spalio 22 d. „Faktinių aplinkybių... 89. Atsakovas A. L. teisme nurodė (t. 4, b. l. 126-135), kad... 90. Ieškovė A. S. byloje paaiškino, kad 2009 m. spalio 1... 91. Šią aplinkybę ir tą aplinkybę, kad 2008 m. spalio 1 dieną grynieji... 92. Iš prijungtos Šiaulių apygardos civilinės bylos Nr. 2-1226-124/2009 matyti,... 93. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai A. L.... 94. Šioje nagrinėjamoje byloje nurodytus atsakovų A. L. ir... 95. Nors atsakovai byloje teigia, kad ieškovės A. S. ir jos... 96. Nagrinėjant šią bylą pradžioje A. Š. teigė, kad... 97. Nors atsakovas A. Š. ir jo atstovas prašė teismo 98. Atsakovas A. L. bylos nagrinėjimo eigoje taip pat teikė... 99. Tokius atsakovų A. L. ir A. Š.... 100. Atsakovo A. L. atstovo argumentai, jog ieškovė... 101. Ieškovė byloje patvirtino, kad ji iki 2008 m. spalio mėnesio jau buvo... 102. Kadangi atsakovai A. L. ir A. Š.... 103. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę... 104. Nagrinėjamu atveju solidarioji skolininkų prievolė atsirado sutarties... 105. Esminis solidarumo požymis, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės... 106. Teismas pripažįsta, kad vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais ir... 107. Iš atsakovų A. L. ir A. Š. taip... 108. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkas iki... 109. Kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių palūkanų dydžio, abi... 110. Atsakovai neginčijo ieškovės reikalaujamų palūkanų dydžio, todėl,... 111. Dėl ginčo šalių jungtinės veiklos.... 112. Kaip jau buvo nurodyta, surinktų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad tarp... 113. Nors pati ieškovė A. S. byloje teigė, kad su... 114. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad esminiai jungtinės... 115. Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos sutartis turi būti... 116. Dėl atsakovių V. L. ir R. Š.... 117. Ieškovė A. S. 500 000,00 Lt skolą, 43497,50 Lt... 118. Atsakovė V. L. nurodė (t. 4, b. l. 126-135,... 119. Atsakovė R. Š. prašė ieškinį atmesti ir... 120. Tam, kad skolininko sutuoktiniui atsirastų bendroji su skolininku atsakomybė... 121. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK... 122. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 123. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija... 124. Ieškovė A. S. teigia, kad jos su atsakovais 125. Plenarinė sesija suvienodindama teismų praktiką aiškinant CK 3.92 str. 3... 126. Teismas sprendžia, kad ieškovė A. S. neįrodė būtent... 127. Dėl A. L. priešieškinio.... 128. Atsakovas A. L. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo... 129. Nepriklausomai nuo to, kad priešieškinyje buvo nurodyta visa eilė pagrindų... 130. Kasacinis teismas taip pat yra konstatvęs, kad CK 6.875 straipsnio nuostatos... 131. Šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad ieškovė 132. Dėl baudos skyrimo.... 133. Atsakovas A. Š. ieškovei A. S.... 134. Šiuo sprendimu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 135. Teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti ieškovės 136. Pažymėtina, kad A. S. ieškinys atsakovei 137. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 138. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos... 139. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė A. S.,... 140. 543 497,50 Lt reikalavimas turėjo būti apmokėtas 9435,00 Lt žyminiu... 141. Šioje byloje teismas turėjo122,39 Lt procesinių dokumentų siuntimo... 142. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė A. S. šioje... 143. Teismas atmetė ieškovės A. S. reikalavimus atsakovėms... 144. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo... 145. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 146. Ieškovės A. S. ieškinį patenkinti iš dalies, o... 147. Priteisti A. S. (a. k. ( - ),... 148. Priteisti A. S. (a. k. ( - )) iš... 149. Priteisti A. S. (a. k. ( - )) iš... 150. Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo A. Š. (a.k. 151. A. S. ieškinį atsakovėms V. L.... 152. Prašymą dėl baudos atmesti.... 153. Laikinąsias apsaugos priemonės palikti iki teismo sprendimo šioje byloje... 154. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...