Byla e2S-899-368/2017
Dėl patikslinto bankrutuojančių fizinių asmenų A. L. ir V. L. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (kreditorės) A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-7452-841/2017 pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus „Principo reikalas“, UAB prašymą dėl patikslinto bankrutuojančių fizinių asmenų A. L. ir V. L. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Šiaulių apylinkės teisme 2015 m. spalio 5 d. fiziniams asmenims A. L. ir V. L. iškelta bankroto byla, 2016 m. gegužės 5 d. patvirtintas patikslintas fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas. 2016 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos teismas panaikino nutartį, kuria patvirtintas patikslintas fizinių asmenų bankroto planas. Fiziniai asmenys parengė naują mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė 2016 m. rugpjūčio 19 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas, todėl Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nepatvirtinus patikslinto bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano, nutraukė bankroto bylą.
  1. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą, 2016 m. spalio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 1 d. panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria nutraukta fizinių asmenų A. L. ir V. L. bankroto byla ir bylą grąžino Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo tęsiant fizinių asmenų bankroto procesą teisme.
  1. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pagal A. L. ir V. L. bankroto administratoriaus “Principo reikalas”, UAB prašymą, patvirtintas kreditorių (bendrai 13 fizinių ir juridinių asmenų), tame tarpe ir kreditorė A. S. su 219868,42 Eur finansiniu reikalavimu, sąrašas.
  1. Kreditorius UAB „Turtuvos grupė“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir patvirtinti kreditoriaus UAB „Turtuvos grupė“ 158189,73 Eur kreditorinį reikalavimą bankrutuojantiems fiziniams asmenims A. L. ir V. L. pagal sudarytas su A. S. reikalavimų perleidimo sutartys, o A. S. įtraukti į kreditorių sąrašą su 33813,71 Eur finansiniu reikalavimu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Turtuvos grupė“ atskirąjį skundą tenkino, 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikino ir patvirtino patikslintą bankrutuojančių fizinių asmenų A. L. ir V. L. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą į jį įtraukiant kreditorių UAB „Turtuvos grupė“ su 158189,73 Eur finansiniu reikalavimu ir kreditorę A. S. su 33813,71 Eur finansiniu reikalavimu. Likusius kreditorius su jų finansiniais reikalavimais paliko nepakeistus.
  1. Teismas nustatė, jog A. S. iš UAB „Turtuvos grupė“ pagal 2017-01-06 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) yra perėmusi reikalavimo teisę tik pagal 2015-05-21 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. ( - ), reikalavimo teisės suma - 33813,71 Eur. Tuo tarpu kreditoriui UAB „Turtuvos grupė“ bankrutuojantys fiziniai asmenys A. L. ir V. L. yra skolingi pagal 2014-06-30 Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. ( - ), reikalavimo suma: 781,97 Eur ir pagal 2014-06-30 Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-351-154/2013, reikalavimo suma: 157407,76 Eur. Kreditorius UAB „Turtuvos grupė“ pagal nurodytus vykdomuosius dokumentus savo reikalavimo teisės A. S. neperleido, todėl bendras UAB „Turtuvos grupė“ kreditorinis reikalavimas bankrutuojantiems fiziniams asmenims sudaro 158189,73 Eur.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir palikti galioti 2017 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-7452- 841/2017 patvirtintą patikslintą bankrutuojančių fizinių asmenų A. L. ir V. L. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Tiek pagal Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. ( - ) (Reikalavimo suma 781,97 Eur), tiek pagal 2014-06-30 Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. ( - ) (reikalavimo dydis 157407,76 Eur), išieškotojas yra nurodytas kreditorė A. S.. Nors UAB „Turtuvos grupė“ nurodo, kad neva šie reikalavimai buvo perleisti jiems pagal Reikalavimų perleidimo sutartis 2014-07-01 Nr. ( - ), 2015-07-09 Nr. ( - ), 2015-03-30 Nr. ( - ), tačiau minėtose sutartyse nėra aptarta kokie reikalavimai yra perleidžiami. Kiekvienoje iš minėtų sutarčių 1.1 punktuose yra nurodyta, kad perleidžiami reikalavimai, kurie yra nurodyti Priėmimo-perdavimo akte, tačiau kreditorė A. S. niekada neturėjo jokių priėmimo perdavimo aktų, ant jų nepasirašė, todėl jai nėra suprantama, kaip pripažinti pagal šias sutartis UAB „Turtuvos grupė“ kreditoriniai reikalavimai. 7.3. Pagal Reikalavimų perleidimo sutartis 2014-07-01 Nr. ( - ), 2015-07-09 Nr. ( - ), 2015-03-30 Nr. ( - ), ir juose esančius 1.1 punktus yra nustatyta, kad reikalavimo teisė pereina, kai naujasis kreditorius sumoka pradiniam kreditoriui atlyginimą. Kreditorė A. S. nėra gavusi jokio atlyginimo iš UAB „Turtuvos grupė“ už minėtų reikalavimų perleidimą, UAB „Turtuvos grupė“ nepateikia apie tai jokių įrodymų, todėl vien ši aplinkybė daro šią sutartį negaliojančia ir jos pagrindu nėra galima pripažinti UAB „Turtuvos grupė“ kreditorinius reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2FB-7452-841/2017. 7.4. Reikalavimo perleidimo sutartys buvo pasirašytos pasinaudojant kreditorės A. S. patiklumu ir senyvu amžiumi, bei siekiant apgaule išvilioti kreditorinius reikalavimus. UAB „Turtuvos grupė“ vykdė skolų išieškojimą ir A. S. kreipėsi į juos būtent dėl to. Jai buvo apgaule paaiškinta, jog šias sutartis reikia pasirašyti siekiant atlikti skolų išieškojimo veiksmus.
  1. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens (kreditorės) A. S. atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo UAB „Turtuvos grupė“ prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Pradinė reikalavimo teisė priklausė A. S., bet ji tą reikalavimo teisę pati savanoriškai pardavė pagal reikalavimo perleidimo sutartis ir šiai dienai, A. S. iš UAB „Turtuvos grupė“ pagal 2017-01-06 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) yra perėmusi tik vieną reikalavimo teisę - pagal 2015-05-21 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. ( - ). Reikalavimo teisės suma - 33813,71 Eur. 8.2. Apeliantė, motyvuodama savo skundą dėl neva jokių priėmimo-perdavimo aktų nepasirašymo, akivaizdžiai meluoja ir sąmoningai iškraipo faktinę informaciją. Reikalavimo perleidimo sutarties neatskiriama dalis yra Priėmimo-perdavimo aktai prie kiekvienos iš sutarčių. Būtent juose aptarta ir atskirai nurodyta, kokie dokumentai yra perduodami, taip pat nurodytos sutarčių apmokėjimo sąlygos. Dokumentai yra pasirašyti abiejų sutarties šalių, o A. S. gavo pagal juos pinigus. 8.3. A. S. argumentas dėl jos senyvo amžiaus ir naujojo kreditoriaus, tai yra UAB „Turtuvos grupė“, neva tai pasinaudojimo ja, yra teisiškai nepagrįstas. UAB „Turtuvos grupė“ pagal nurodytus dokumentus savo reikalavimo teisės niekada nebuvo perleidusi nei vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, sutartys yra galiojančios, todėl bendras UAB „Turtuvos grupė“ kreditorinis reikalavimas bankrutuojantiems A. ir V. L. sudaro 158189,73 Eur.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

12 Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  1. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų fizinių asmenų bankroto byloje, pagrįstumas.
  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiam Teismui 2017 m. birželio 1 d. nutartimi panaikintus Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria nutraukta fizinių asmenų A. L. ir V. L. bankroto byla, byla grąžinta Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, tęsiant fizinių asmenų bankroto procedūras teisme. Bankroto administratorius „Principo reikalas“, UAB pateikė teismui prašymą dėl patikslinto bankrutuojančių fizinių asmenų A. L. ir V. L. kreditorių ir jų finansinių reikalavimo patvirtinimo (7 t., 149 b. l.). Pirmosios instancijos teismas viena nutartimi patvirtino 13 kreditorių ir jų finansinius reikalavimus, tačiau naujam kreditoriui UAB „Turtuvos grupė“ pateikus skundą nutartį panaikinti ir prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą su 158189,73 Eur, taip sumažinant kreditorės A. S. ir patvirtinant jos tik 33813,71 Eur finansinį reikalavimą, kita nutartimi pasinaikino prieš tai priimtą nutartį ir patikslino kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydžius.
  1. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, kuria patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: UAB „Turtuvos grupė“ - 158189,73 Eur, apeliantė (kreditorė) A. S. - 33813,71 Eur, A. S. savo poziciją grindžia tuo, kad UAB „Turtuvos grupė“ pateiktose reikalavimų perleidimo sutartyse nėra aptarta kokie reikalavimai yra perleidžiami. Be to, apeliantės nuomone, nežiūrint į tai, kad kiekvienoje iš minėtų sutarčių 1.1 punktuose yra įtvirtinta, jog perleidžiami reikalavimai, kurie yra nurodyti priėmimo-perdavimo akte, tačiau ji niekada neturėjo jokių priėmimo perdavimo aktų, ant jų nepasirašė, pinigų už reikalavimo perleidimo sutartis negavo. Todėl, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, pripažino bendrovės „Turtuvos grupė“ finansinius reikalavimus į bankrutuojančius A. ir V. L.. Su šiais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.
  1. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą (FABĮ 23 str. 1 d.). Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 str. 2 d.). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs bankroto administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taigi įstatyme aiškiai nurodyta, jog kreditorių pareikštus reikalavimus tikrina, teikia juos tvirtinti teismui ar ginčija bankroto administratorius, kuris fizinio asmens bankroto proceso metu yra pareiškėjų atstovas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1016-794/2016).
  1. Teismų praktikoje, aiškinant FABĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį fizinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuri aktuali ir fizinių asmenų bankroto bylose, yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančio asmens interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
  2. Būtent dėl to įstatymo leidėjas numatė, kad bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs bankroto administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (FABĮ 23 str. 5 d.) (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2S-2440-436/2015). Nagrinėjamos bankroto bylos atveju pirmosios instancijos teismas klausimą dėl A. S. ir UAB „Turtuvos grupė“ tarpusavyje ginčijamo finansinio reikalavimo dydžio patvirtinimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nepranešęs nei bankroto administratoriui, nei finansinį reikalavimą pareiškusiems kreditoriams, nutartyje nepagrįstai konstatavęs (iki galo neįsitikinęs A. S. ir UAB „Turtuvos grupė“ kreditorinių reikalavimų apimties), jog UAB „Turtuvos grupė“ turi finansinį reikalavimą 158189,73 Eur sumai, už kurį tinkamai A. S. atsiskaityta. O kreditorė A. S. turi kreditorinį reikalavimą tik ta apimtimi, kurio neperleido ar įsigijo iš kreditorės UAB “Turtuvos grupė” ir yra pinigus už reikalavimo perleidimą gavusi. Tokiu būdu pirmosios instancijos užkirto kelią kreditoriams pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius reikalavimo dydį, kuriuos, tik vienas iš kreditorių buvo priverstas pateikti apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą (53-54 b. l.).
  1. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir nenustatęs esminių bylos aplinkybių, reikšmingų suinteresuotų asmenų (kreditorių) finansinių reikalavimų dydžių pagrįstumui, kreditorės UAB „Turtuvos grupė“ reikalavimo patvirtinimo klausimą išnagrinėjęs nepranešdamas suinteresuotiems asmenims, netinkamai taikė CPK numatytas taisykles ir neatskleidė klausimo esmės, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės pašalinti nurodytų trūkumų, išnagrinėti šių aplinkybių ir išspręsti dviejų kreditorių, kurie ginčija, jiems priklausančius finansinių reikalavimų dydžius, remiantis reikalavimo perleidimo sutartimis, finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių, su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų apimtį ir jų pobūdį, spręstina, jog finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jo nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, tokiu būdu, be kita ko, suvaržant šalių teisę į apeliaciją, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

13Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai