Byla 2A-219/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, atsakovo atstovui advokatui Arūnui Koskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Berneda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-108-357/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių ranga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Berneda“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas UAB „Šiaulių ranga“ 2008 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo UAB „Berneda“ 464 238,31 Lt skolą, 12 070,20 Lt delspinigių, 6 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad pagal 2006 m. kovo 24 d. šalių sudarytą statybos rangos sutartį atsakovo užsakymu ieškovas tinkamai atliko daugiabučio gyvenamojo namo su automobilių stovėjimo aikštele rūsyje statybos darbus, už kuriuos atsakovas delsia atsiskaityti, nesumoka 264 590,06 Lt už darbus, numatytus pagrindinėje sąmatoje pasirašant rangos sutartį, taip pat 128 831,94 Lt už darbus, neįtrauktus į sąmatą, tačiau kuriuos atsakovas paprašė atlikti papildomai. Atsakovui atsisakius priimti darbų rezultatą ir pasirašyti atliktų darbų aktus, pažymą apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaitą-faktūrą ir darbų atlikimo aktuose ieškovas pasirašė vienašališkai (CK 6.694 str. 4 d.).

3Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar statybos rangos teisinių santykių šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų, už kuriuos ieškovas reikalauja apmokėjimo, ar ieškovas juos atliko, ar šie darbai buvo tinkamai perduoti atsakovui ir ar atsakovas turi pareigą juos apmokėti. Papildomų darbų atlikimo faktą ieškovas įrodinėjo jo vienašališkai pasirašytais 2008 m. sausio mėnesį atliktų darbų aktais. Tuo tarpu pareigą mokėti ieškovui už papildomus darbus atsakovas neigė, vadovaudamasis CK 6.653 straipsnio 4-5 dalimis, 6.684 straipsnio 4 dalimi, 6.694 straipsnio 1 dalimi, ir motyvuodamas tuo, kad 2006 m. kovo 24 d. rangos sutartyje ir jos pakeitimuose nurodyta konkreti darbų kaina, kurios rangovas neturi teisės didinti, net jei rangos darbus iš tikrųjų atliko; kad ginčo aktuose nurodytų darbų atsakovas neužsakė, apie ginčo papildomus darbus nei jis, nei statybos techninės priežiūros vadovas, nežino, įrašų statybos žurnale apie šiuos darbus nėra; ieškovas nepranešė atsakovui apie būtinumą atlikti papildomus darbus, nekvietė atsakovo į darbų, už kuriuos reikalauja sumokėti, priėmimą.

4Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovui 464 238,31 Lt skolą, 12 070,20 Lt delspinigių, 6 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad bylos šalis siejo statybos rangos santykiai pagal 2006 m. kovo 24 d. 7 099 999,82 Lt kainos sutartį, tris šios sutarties pakeitimus - papildomus susitarimus, objektinę sąmatą ir 21 lokalinę sąmatą dėl daugiabučio gyvenamojo namo su automobilių stovėjimo aikštele, esančio Voveriškių g. 29 (dabartinis Žaliūkių g. 71), Šiauliuose, statybos. 2007 m. lapkričio 8 d. valstybinės komisijos aktu pastatas pripažintas tinkamu naudoti. Teismas rėmėsi kitoje civilinėje byloje paskirtos ekspertizės akte pateiktais duomenimis apie šalių sulygtą pradinę statybos rangos darbų ir papildomų darbų bei realiai atliktų darbų kainas, apie statinio projekto sprendinių pakeitimus ir dėl to atsiradusius būtinus atlikti papildomus darbus, apie pirminėje sąmatoje nenumatytus, tačiau būtinus atlikti balkonų tvirtinimo ir aplinkos tvarkymo darbus. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimą priteisti 464 238,31 Lt už 2008 m. spalio mėnesį atliktus papildomus darbus įrodo atsakovo nepasirašyti, ieškovo 2008 m. sausio mėnesį surašyti penki atliktų darbų aktai, kurie, teismo konstatavimu, nebuvo nuginčyti, nepanaikinti ir galioja, todėl įrodo juose išvardintų darbų atlikimo faktą.

5Atsakovas UAB „Berneda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, motyvuodamas iš esmės tuo, kad pagal šalių sudarytos sutarties ir jos pakeitimų sąlygas bei teisinį statybos rangos santykių reglamentavimą mokėti už ieškovo vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodytus šalių nesulygtus ir neperduotus papildomus darbus pareiga nekyla.

6Ieškovas UAB „Šiaulių ranga“ atsiliepimu į apeliacinį skundą skundo nepripažįsta ir prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš esmės teigdamas, kad atsakovas neginčijo ieškovo vienašališkai pasirašytų darbų atlikimo aktų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę jais remtis ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose.

7Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2010 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. Koskus prašė prijungti prie bylos Šiaulių apygardos teisme priimtą atsakovo UAB „Berneda“ ieškinį bendrovei „Šiaulių ranga“ dėl pažymų apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais bei duomenis apie pasirengimą šiai civilinei bylai paruošiamųjų dokumentų būdu (t. 4, b. l. 102-107). Taip pat prašė sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-540-154/2010, iškeltoje pagal nurodytą ieškinį dėl atliktų darbų aktų, kuriais apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi, nuginčijimo. Atsakovo įsitikinimu, tokiu atveju egzistuoja privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, įtvirtintas CPK 163 straipsnio 3 punkte, nes tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. joje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant sprendimą šioje civilinėje byloje.

8Ieškovo atstovas advokatas E. Onaitis su prašymu stabdyti bylą nesutiko. Atstovo nuomone, civilinės bylos sustabdymas reikštų jos vilkinimą, o kitoje byloje pripažinus aktus negaliojančiais, bus pagrindas atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, jog byloje nėra aplinkybių, kad atsakovas ginčijamus aktus atsisakė pasirašyti pagrįstai.

9Atsakovo atstovo prašymas netenkintinas.

10Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

11Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007, Teismų praktika 28, p. 77-84; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.).

12Įstatymų leidėjas, nustatydamas privalomą bylos sustabdymą tol, kol bus išnagrinėta kita, su pirmąja susijusi byla, siekė iki minimumo sumažinti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, kas menkintų priimtų teismo sprendimų res judicata galią ir net teismo autoritetą, taip pat palengvinti (supaprastinti) įrodinėjimo procesą, kad tų pačių faktų netektų nustatinėti kelis kartus.

13Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių bei nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas, teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, jog yra aplinkybės, kurios sudaro įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

14Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindas yra fakto, susijusio su papildomai atliktų statybos rangos darbų aktų nepasirašymo pagrįstumu, nustatymas.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių statybos darbų perdavimo ir priėmimo akto teisinę reikšmę bei šio akto vienašališko pasirašymo teisines pasekmes, ne kartą yra nurodęs, kad abiejų sutarties šalių pasirašytas statybos darbų perdavimo ir priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai įvykdyti atsiskaitymo prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį teismas turi diskrecijos teisę konstatuoti arba nekonstatuoti akto nepasirašymo pagrįstumą, priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A.Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007).

16Nagrinėjamoje byloje atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė papildomai atliktų darbų aktų nepasirašymo aplinkybes, o atsiliepime į ieškinį išdėstė savo teisę priešieškiniu ginčyti šiuos aktus pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau jo nagrinėjamoje byloje nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo reikalavimą, konstatavo, kad darbų atlikimo aktai nebuvo ginčyti, nepanaikinti ir galioja, todėl įrodo juose išvardintų darbų atlikimo faktą, ir pripažino atsakovo prievolę sumokėti už šiuos darbus. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas apeliaciniu skundu atsakovas ginčija. Toks pirmosios instancijos teismo konstatavimas, apelianto atstovo teigimu, suponavo ieškinio dėl atliktų darbų aktų nuginčijimo pareiškimą atskiroje byloje. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą CK 6.694 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje teismas turi analizuoti atsakovo nurodytas aktų nepasirašymo aplinkybes ir konstatuoti arba nekonstatuoti jų nepasirašymo pagrįstumą, todėl apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje reikšmingas aplinkybes, susijusias su atliktų darbų aktų nepasirašymu, gali nustatyti ją nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad tiek nagrinėjamos bylos apeliacinis skundas, tiek kitos vėliau iškeltos ir pirmąja instancija nagrinėjamos civilinės bylos ieškinys yra grindžiamas analogiškais faktiniais ir teisiniais argumentais, todėl abiejų bylų nagrinėjimo dalykas iš esmės yra tas pats.

17Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą privalomai stabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą nėra pagrindo, todėl jai nagrinėti nustatytinas teismo posėdžio laikas.

18Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

Nutarė

19Apelianto UAB „Berneda“ atstovo prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.

20Apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka 2010 m. kovo 8 d. 15 val. Apie posėdžio laiką pranešimais informuoti šalių atstovus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas UAB „Šiaulių ranga“ 2008 m. balandžio 15 d. kreipėsi į... 3. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar statybos rangos teisinių... 4. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį... 5. Atsakovas UAB „Berneda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių... 6. Ieškovas UAB „Šiaulių ranga“ atsiliepimu į apeliacinį skundą skundo... 7. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2010 m. sausio 25 d. teismo posėdžio... 8. Ieškovo atstovas advokatas E. Onaitis su prašymu stabdyti bylą nesutiko.... 9. Atsakovo atstovo prašymas netenkintinas.... 10. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo... 12. Įstatymų leidėjas, nustatydamas privalomą bylos sustabdymą tol, kol bus... 13. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1... 14. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindas yra fakto, susijusio... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų,... 16. Nagrinėjamoje byloje atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė papildomai... 17. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal... 18. Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 290 ir 291... 19. Apelianto UAB „Berneda“ atstovo prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.... 20. Apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą skirti nagrinėti žodinio...