Byla e2A-1685-555/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2496-831/2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį atsakovei R. M., trečiajam asmeniui L. G., dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas regreso tvarka priteisti jo naudai iš atsakovės R. M. 909,39 Eur už ligos išmoką už laikinąjį nedarbingumą.

82.

9Ieškovas nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad R. M. 2017 m. kovo 14 d. apie 07.00 val., VšĮ „( - )“ personalo kambaryje, esančiame adresu ( - ), sugriebė L. G. už rankos, stipriai suspaudė ir pastūmė, dėl ko L. G. galva atsitrenkė į šaldytuvą. Ikiteisminio tyrimo metu L. G. konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. G. neteisėtais R. M. veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl R. M. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodyta, jog nusikaltimas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje priklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. birželio 30 d. nutarimu buvo nutrauktas. VšĮ „( - )“ 2017 m. kovo 14 d. įvykio darbe tyrimui sudarė dvišalę komisiją, kuri nustatė, kad prieš L. G. buvo panaudotas smurtas. Dėl patirtos traumos L. G. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. Minėtu laikotarpiu L. G. buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), kuriuose nurodyta ligos diagnozė pagal TLK-10 – S40.0 (peties ir žasto sumušimas), F43.0 (ūminė reakcija į stresą), S40 (peties ir žasto paviršinis sužalojimas). Ieškovo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. SL-43017 buvo nuspręsta skirti L. G. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. SL-20587 buvo nuspręsta skirti L. G. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. PA_SP5-623 buvo nuspręsta perskaičiuoti L. G. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. SL-43068 buvo nuspręsta skirti L. G. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. Iš viso ieškovė priskaičiavo L. G. 909,39 Eur dydžio ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. Ieškovas įrodinėjo, kad L. G. tapo laikinai nedarbinga dėl neteisėtų atsakovės R. M. veiksmų, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą, kurią sudaro L. G. priskaičiuota 909,39 Eur dydžio ligos išmoka.

103.

11Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje nepateikė jokių įrodymų dėl trijų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl jos kaltės bei dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšio. Atsakovė teigė, kad nei vienas iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų neįrodo jokių atsakovės neteisėtų veiksmų L. G. atžvilgiu ar kaltės dėl jos sveikatos sutrikdymo. L. G. jokių kaltinimų atsakovei privataus kaltinimo tvarka nepateikė, kas patvirtina, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir sudarytai Dvišalei komisijai atsakovė davė išsamius paaiškinimus dėl L. G. jai mestų visiškai nepagrįstų (melagingų) kaltinimų.

124.

13Trečiasis asmuo L. G. su pareikštu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2017 m. kovo 14 d. VšĮ „( - )“ budėjo kartu su atsakove R. M.. Personalo kambaryje R. M. griebė jai už kairės rankos žasto ir pastūmė, dėl ko ji prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į šaldytuvo kampą. Išsigandusi ji išbėgo į koridorių ir pradėjo rėkti, kad ją muša. R. M. eidama iš paskos pasakė „kas tave muša, ką įrodysi“. Kadangi po įvykio L. G. jautė labai didelį rankos skausmą iškart nuėjo pas chirurgą. Padarius echoskopą žasto srityje aiškiai buvo matyti hematoma. Tuomet buvo iškviesta policija ir suformintas įvykis. Po policijos parodymų komisariate ji nuvažiavo pas ekspertą.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino: iš atsakovės R. M. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui priteisė 909,39 Eur žalos pagal atgręžtinį reikalavimą už ligos išmoką už laikinąjį nedarbingumą; valstybei priteisė 33,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

186.

19Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių teiktus paaiškinimus, nustatė, kad dėl atsakovės R. M. neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta trečiojo asmens L. G. sveikata. Nors atsakovė nurodė, kad smurto trečiojo asmens atžvilgiu nevartojo, tačiau teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad 2017 m. kovo 14 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens konfliktas buvo įvykęs, ko pasėkoje trečiasis asmuo patyrė konstatuotus sužalojimus bei buvo laikinai nedarbinga laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., dėl ko ieškovui atsirado pareiga mokėti trečiajam asmeniui ligos išmokas. Teismas nurodė, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai įtakojo turtinės žalos ieškovui atsiradimą.

20III.

21Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

227.

23Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241.1.

25Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas. Teismas nepasisakė dėl visų atsakovės nurodytų motyvų ir argumentų, t. y. nepasisakė, kodėl jais nesiremia ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Ieškinys buvo išnagrinėtas formaliai, visiškai neįvertinus atsakovės nurodytų argumentų bei motyvų. Taigi, buvo nevisapusiškai ir netinkamai ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, t. y. buvo pažeistos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

261.2.

27Ieškovas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, sudarančios teisinį pagrindą tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl išmokėtos trečiajam asmeniui ligos išmokos išreikalavimo (priteisimo) atgręžtinio reikalavimo teise iš atsakovės, kaip tiesiogiai už žalą atsakingo asmens. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad trečiojo asmens sveikata buvo sutrikdyta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (kaltės ir priežastinio ryšio) iš viso sprendime nieko nepasisakė ir to nevertino.

281.3.

29Pirmosios instancijos teismo cituotame Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. birželio 30 d. nutarime, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nėra konstatuota nei atsakovės neteisėti veiksmai, nei kaltė, nei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus L. G. pareiškimą, pagal jame jo paties nurodytas subjektyvias aplinkybes.

301.4.

312017 m. kovo 20 d. dvišalės komisijos tyrimo akte taip pat nėra nurodyta ar konstatuota, kad atsakovė prieš L. G. panaudojo smurtą. Jame tėra pacituoti trečiojo asmens bei atsakovės duoti paaiškinimai, jokios kitos aplinkybės nebuvo nustatytos bei jokie kiti įrodymai nebuvo surinkti ir jokios išvados apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus nėra. Be to, su šiuo dokumentus atsakovė net nebuvo supažindinta.

321.5.

33Pirmosios instancijos teismas tik pacitavo 2017 m. kovo 14 d. specialisto išvadą Nr. ( - ) tačiau įvertino šio įrodymo dalį ir dėl jo plačiau nepasisakė, vertinant jį sąsajoje su L. G. duotais paaiškinimais. Be to, specialisto išvados atsakyme į penktą klausimą, specialistas davė išvadą, kad L. G. konstatuotą kūno sužalojimą galėjo pasidaryti ir pati, kas paneigia aplinkybes apie tariamus atsakovės neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ir atsakovės bei L. G. duotų paaiškinimų, neatsižvelgė į tai, kad tarp jų jau seniai buvo susiklostę konfliktiški santykiai, kad trečiasis asmuo atsakovės atžvilgiu jautė neapykantą, darbdaviui rašydavo skundus.

341.6.

35Ieškovo į bylą pateikta 2017 m. rugsėjo 19 d. L. G. medicininių dokumentų patikrinimo pažyma, sudaryta paties ieškovo ir toks dokumentas nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, nes tokio vertinimo šiame dokumente nėra. Be to, pagal 2017 m. kovo 14 d. specialisto išvadą ( - ) L. G. konstatuotas sužalojimas jos sveikatą sutrikdė neilgiau kaip dešimties dienų laikotarpiui, tuo tarpu ieškovas iš atsakovės reikalauja atlyginti žalą už 31 dieną. Be to, 2017 m. birželio 30 d. nutarime nurodyta, kad pagal papildomą specialisto išvadą, L. G. jau ir anksčiau skundėsi galvos bei kairės rankos skausmais, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl priežastinio ryšio išvis nieko nepasisakė.

368.

37Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

382.1.

39Jokių neatitikimų bei prieštaravimų tarp L. G. duotų paaiškinimų bei įrašų medicininiuose dokumentuose, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, dvišalės komisijos tyrimo akte nėra. Tiek L. G. paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų buvimą.

402.2.

41Atsakovės teiginiai, kad darbdavys jos atžvilgiu neatliko jokio tyrimo dėl jos elgesio, netaikė jokio drausminio poveikio priemonių, o darbdavio sudaryta etikos komisija nėra pripažinusi jos kaltės, neturi jokio teisinio pagrindo. Atlikti patikrinimą, skirti drausminę nuobaudą ir pan., yra įstaigos vidaus reikalas ir darbdavio teisė, bet ne pareiga.

422.3.

43Atsakovė savo nekaltumą įrodinėjo netiesioginiais įrodymais – savo paaiškinimais, tuo tarpu jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos paaiškinimus, nepateikė. Be to, pateiktas VšĮ „( - )“ 2017 m. birželio 9 d. etikos komisijos posėdžio protokolas Nr. 4 neįrodo fakto, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų L. G. atžvilgiu, priešingai, faktas, kad etikos komisijoje priimtas sprendimas nesudarinėti darbo grafikų tomis pačiomis paminomis, suponuoja prielaidą, kad tarp jų įvyko konfliktas ir patvirtinta L. G. paaiškinimus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo.

442.4.

45Darbdavio sudaryta dvišalė komisija 2017 m. vasario 20 d. surašė laisvos formos dvišalės komisijos tyrimo aktą, kuriame be kita ko konstatuota, jog įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi prieš L. G. buvo panaudotas smurtas, o smurto aplinkybės nesusijusios su darbu. Tyrimo aktas nėra apskųstas ar panaikintas. Taigi priešingai nei teigia atsakovė, tai patvirtina, kad neteisėti veiksmai prieš L. G. buvo.

462.5.

47L. G. laikinai nedarbinga tapo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ji privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą, kurią sudaro 909,39 Eur ligos išmoka. Šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos – atsakovės neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus nepalankiai atsakovės atžvilgiu, nereiškia civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

48Teismas

konstatuoja:

49IV.

50Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

519.

52Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

5310.

54Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį.

5511.

56Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatomi vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

5712.

58Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sąlygoms, o būtent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei.

5913.

60Bylos duomenimis nustatyta, kad L. G. išdavus nedarbingumo pažymėjimus Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), kuriuose nurodyta ligos diagnozė pagal TLK-10 – S40.0 (peties ir žasto sumušimas), F43.0 (ūminė reakcija į stresą), S40 (peties ir žasto paviršinis sužalojimas), ieškovas skyrė ir išmokėjo L. G. ligos išmokas: 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. SL-43017 už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. SL-20587 už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. PA_SP5-623 nuspręsta perskaičiuoti ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. SL-43068 už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. Iš viso Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius priskaičiavo L. G. 909,39 Eur dydžio ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.

6114.

62Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus šalių argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, ikiteisminio tyrimo medžiagą, darbdavio sudarytos dvišalės komisijos tyrimo aktą, L. G. medicininius duomenis, padarė išvadą, kad 2017 m. kovo 14 d. tarp apeliantės ir trečiojo asmens įvykusio konflikto metu, trečiasis asmuo L. G. patyrė kūno sužalojimus, dėl ko laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. ji buvo laikinai nedarbinga.

6315.

64Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė neteisėtus veiksmus, teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Apeliantė nurodo, kad išvadas, jog ji atliko neteisėtus veiksmus, teismas padarė tik pacituodamas byloje esančius įrodymus, nevertindamas bei jų negretindamas su kitais byloje esančiais įrodymais, tame tarpe ir su jos paaiškinimais. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

6516.

66Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

6717.

68Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepažeidė šių teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos sprendė, kad ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, jog įvykusio konflikto metu apeliantės R. M. veiksmais L. G. buvo padaryti sužalojimai, dėl ko, jai tapus nedarbingai, ieškovas išmokėjo ligos išmokas, patvirtina rašytiniai įrodymai – ikiteisminio tyrimo medžiaga, darbdavio dvišalės komisijos tyrimo akto išvados, L. G. medicininiai dokumentai.

6918.

70CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuratūra yra valstybės institucija, priskirta prie CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, t. y. subjektų, išduodančių oficialiuosius rašytinius dokumentus. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, kartu ir viso proceso, pabaigos forma, įgyvendinama priimant nutarimą, kuriame išdėstomi ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro argumentai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu.

7119.

72Apeliantė nurodo, kad nutarime nėra nustatyti jos tyčiniai neteisėti veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė įrodytomis apeliantės civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – kaltę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės R. M. veiką perkvalifikavus į BK 140 straipsnio 1 dalį iš BK 284 straipsnio, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išaiškinant nukentėjusiai L. G., kad dėl tyčinio nežymaus sveiktos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį prokuratūra ikiteisminio tyrimo neatlieka. Tai reiškia, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją įrodymo galią, tačiau kartu pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nutraktas ne apeliantę reabilituojančiu pagrindu, o dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina, kad apeliantės R. M. veiksmai sukėlė BK 284 straipsnyje nurodytas pasekmes.

7320.

74Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. K. ir kt. v. D. P. ir kt., byla Nr. 3K-7-874/2001). Iš šią civilinę bylą nagrinėjusio teismo procesinio sprendimo matyti, kad CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatos nepažeistos. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų vertinimas didesnės įrodomosios galios neturi, todėl teismas pagrįstai, nagrinėdamas civilinę bylą, rėmėsi ne tik išimtinai ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir joje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma.

7521.

76Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, papildomai išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą bei pakartotinai objektyviai ir visapusiškai įvertinęs pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės neteisėtų veiksmų, padarė pagrįstą išvadą. Apeliantė byloje ginčija faktą, kad ji sužalojo L. G., kuriai ieškovas išmokėjo ligos išmoką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus byloje pateiktus duomenis yra pagrindas pripažinti, jog apeliantė yra atsakinga už L. G. sutrikdytą sveikatą ir ieškovei padarytą žalą.

7722.

78Byloje nustatyta, kad L. G. 2017 m. kovo 14 d. informavo darbdavį, kad tarp jos ir apeliantės R. M. darbo vietoje kilo konfliktas, kurio metu apeliantė prieš ją (L. G.) panaudojo smurtą. Analogiškai konflikto aplinkybes L. G. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad byloje duomenų, kad iki konflikto, kilusio darbo vietoje, L. G. būtų nedarbinga ar būtų susižalojusi nėra pateikta. Apeliantės ir L. G. bendradarbė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės patvirtino L. G. nurodomas aplinkybes, kad 2017 m. kovo 14 d. rytą, apie 7.00 val. poilsio kambaryje ji ir apeliantė R. M. konfliktavo, iš poilsio kambario sklido pagalbos šauksmas. Nuoseklus žalą patyrusio asmens aplinkybių nurodymas, šio asmens medicininiai duomenys, kuriuose užfiksuotas sveikatos sutrikdymas, jo padarymo laikas ir mechanizmas, ikiteisminio tyrimo metu apklausto asmens parodymai, patvirtina ir sutampa su nukentėjusio asmens nurodomomis konflikto aplinkybėmis, jo metu atsiradusiomis pasekmėmis. Taigi, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad byloje surinkti duomenys yra pakankami išvadai, jog dėl neteisėtų apeliantės veiksmų L. G. buvo sutrikdyta sveikata.

7923.

80Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su netinkamu įrodymų įvertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

8124.

82Taikant deliktinę atsakomybę nepakanka vien nustatyti žalos faktą ir padarytus neteisėtus veiksmus, būtina įrodyti ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp apeliantės neteisėtų veiksmų (L. G. kūno sužalojimo) ir ieškovo išmokėtų ligos išmokų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

8325.

84Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens, manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014).

8526.

86Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė nepasinaudojo teise leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti kaltę, taip pat ieškovo socialinio draudimo išmokų nukentėjusiajai ir jai padarytos žalos atitiktį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias socialinio draudimo įstaigos regreso teisę į žalą padariusį asmenį, ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliantei nepateikus patikimų argumentų ir įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl L. G. padaryto kūno sužalojimo ar dėl ieškovo patirto žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą – ieškinį tenkinti, materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8727.

88Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

89Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

90Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

91Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos... 10. 3.... 11. Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo L. G. su pareikštu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2017 m.... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. birželio 20 d.... 18. 6.... 19. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių teiktus... 20. III.... 21. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. 7.... 23. Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo... 24. 1.1.... 25. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes,... 26. 1.2.... 27. Ieškovas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė... 28. 1.3.... 29. Pirmosios instancijos teismo cituotame Kauno apygardos prokuratūros... 30. 1.4.... 31. 2017 m. kovo 20 d. dvišalės komisijos tyrimo akte taip pat nėra nurodyta ar... 32. 1.5.... 33. Pirmosios instancijos teismas tik pacitavo 2017 m. kovo 14 d. specialisto... 34. 1.6.... 35. Ieškovo į bylą pateikta 2017 m. rugsėjo 19 d. L. G. medicininių dokumentų... 36. 8.... 37. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius... 38. 2.1.... 39. Jokių neatitikimų bei prieštaravimų tarp L. G. duotų paaiškinimų bei... 40. 2.2.... 41. Atsakovės teiginiai, kad darbdavys jos atžvilgiu neatliko jokio tyrimo dėl... 42. 2.3.... 43. Atsakovė savo nekaltumą įrodinėjo netiesioginiais įrodymais – savo... 44. 2.4.... 45. Darbdavio sudaryta dvišalė komisija 2017 m. vasario 20 d. surašė laisvos... 46. 2.5.... 47. L. G. laikinai nedarbinga tapo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ji... 48. Teismas... 49. IV.... 50. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 51. 9.... 52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 53. 10.... 54. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokas... 55. 11.... 56. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims)... 57. 12.... 58. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas... 59. 13.... 60. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. G. išdavus nedarbingumo pažymėjimus Nr. (... 61. 14.... 62. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus šalių... 63. 15.... 64. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada,... 65. 16.... 66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 67. 17.... 68. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus,... 69. 18.... 70. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir... 71. 19.... 72. Apeliantė nurodo, kad nutarime nėra nustatyti jos tyčiniai neteisėti... 73. 20.... 74. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo... 75. 21.... 76. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės apeliacinio... 77. 22.... 78. Byloje nustatyta, kad L. G. 2017 m. kovo 14 d. informavo darbdavį, kad tarp... 79. 23.... 80. Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje... 81. 24.... 82. Taikant deliktinę atsakomybę nepakanka vien nustatyti žalos faktą ir... 83. 25.... 84. Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti... 85. 26.... 86. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja... 87. 27.... 88. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme... 89. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 90. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 20 d.... 91. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....