Byla 2-1547-178/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. ir atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovės priteista dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ginčas byloje kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
  2. Ieškovė R. V. 2013 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia tarp AB banko SNORAS ir ieškovės 2011 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S008532, taikyti restituciją, pripažįstant ieškovės už indėlio sertifikatą sumokėtą 40 000 Lt sumą jos indėlio lėšomis banko sąskaitoje Nr. ( - ) AB banke SNORAS, kurioms taikomos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsakovė AB bankas SNORAS savo procesiniuose dokumentuose su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 3K-7-559/2013. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.
  5. Vilniaus apygardos teisme 2016 m. gegužės 31 d. gautas ieškovės pareiškimas, kuriuo ji atsisakė pareikšto ieškinio ir prašė civilinę bylą nutraukti bei priteisti jos patirtas 680,61 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodė, jog jai priklausanti draudimo išmoka buvo išmokėta, todėl geruoju patenkinus materialinius teisinius ieškinio reikalavimus nebeliko pagrindo toliau bylinėtis. Ieškovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinio pateikimą sąlygojo būtinybė apginti pažeistas teises. Ieškovės kreipimasis į teismą laikytinas sąžiningu.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priėmė ir civilinę bylą nutraukė bei priteisė ieškovei iš atsakovės BAB banko SNORAS administravimo išlaidų 340 Eur advokato pagalbai apmokėti.
  2. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, iš pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo matyti, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo procesinės teisinės pasekmės, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas priimti ieškinio atsisakymą bei civilinę bylą nutraukti.
  3. Pasisakydamas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, kad byla pasibaigė nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ją nutraukiant ieškinio reikalavimus patenkinus geruoju, todėl laikė, jog yra pagrindas sumažinti prašomų bylinėjimosi išlaidų dydį. Bylą nutraukus, iš esmės teisinės paslaugos susidėjo iš ieškinio ir dubliko parengimo, byloje neįvyko nė vienas teismo posėdis, byloje nagrinėjami klausimai nebuvo nauji ieškinio pateikimo metu, dėl to byla nevertinta kaip sudėtinga. Konstatavęs, jog patirtos išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), tačiau vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais bei bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad teisinga ir protinga šioje byloje priteisti ieškovei iš atsakovės BAB banko SNORAS dalį (340 Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, jas priteisiant iš atsakovės administravimo išlaidų.

7III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Ieškovė R. V. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir ieškovės prašymą dėl 680,61 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo patenkinti, nurodant, jog jos priteisiamos iš atsakovės administravimo išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepagrįstai neįvertino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl teisiškai reikšmingų CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijų, t. y. priežasčių, dėl kurių susidarė ieškovės bylinėjimosi išlaidos ir šalių procesinio elgesio tinkamumo. Byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių ieškovės veiksmai pareiškiant ieškinį ar jo atsisakant galėtų būti pripažinti nesąžiningais ar neteisėtais. Tuo tarpu atsakovės procesinis elgesys buvo nenuoseklus – ji iki bylos iškėlimo nepripažino ieškinio reikalavimų, tačiau vėliau procesinę poziciją pakeitė ir geruoju įvykdė ieškinio reikalavimus.
    2. Iš byloje esančių sąskaitų ir kitų duomenų matyti, jog be ieškinio ir dubliko parengimo advokatė ieškovei taip pat teikė teisines konsultacijas, vykdė derybas dėl taikos sutarties sudarymo, rengė ir teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Ginčo suma yra pakankamai didelė, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyti maksimalūs dydžiai. Dėl šių priežasčių ieškovės prašymas turi būti tenkinamas visa apimtimi.
  2. Atsakovė BAB bankas SNORAS atsiliepime su ieškovės R. V. atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso neturėtų būti atlyginamos, kadangi jos ieškinio reikalavimas iš esmės nebuvo patenkintas.
    2. Ieškovės prašymas priteisti nepriteistą bylinėjimosi išlaidų dalį dėl to, kad advokatė jai teikė ir kitas nei ieškinio bei dubliko surašymas teisines paslaugas, yra nepagrįstas, kadangi jokių įrodymų dėl tokių išlaidų patyrimo teismui pateikta nebuvo.
  3. Atsakovė BAB bankas SNORAS atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovei iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti arba ją pakeisti, nenurodant, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės administravimo išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovė geruoju patenkino ieškovės reikalavimą. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti indėlio sertifikato sutartį negaliojančia, tuo tarpu draudimo išmoka ieškovei buvo išmokėta ne dėl to, kad atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimu, bet vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su nepagrįstu ieškiniu dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir dėl to jos bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos.
    2. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės ar trečiojo asmens kaltės ar piktnaudžiavimo procesu, o dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo. Nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai jokio – nei faktinio, nei teisinio – pagrindo pripažinti, kad BAB banko SNORAS bankroto administratorius buvo objektyviai pajėgus padaryti savarankišką išvadą dėl indėlių draudimo sistemos taikymo banko SNORAS indėlio sertifikatams, tačiau to nepadarė tyčia arba dėl aplaidumo. Atitinkamai nėra ir jokio pagrindo išvadai, jog atsakovė BAB bankas SNORAS yra kalta (atsakinga) dėl proceso ir dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
    3. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės administravimui skirtų lėšų, pirmosios instancijos teismas sukūrė nepagrįstą pranašumą ieškovei (ketvirtos eilės kreditorei) prieš pirmos, antros ir trečios eilės kreditorius.
  4. Ieškovė R. V. atsiliepime į atsakovės BAB banko SNORAS atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė į teismą kreipėsi ir bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl to, jog atsakovė nepripažino jos teisės į indėlio sertifikato draudimo apsaugą. Ieškovės veiksmai pareiškiant ieškinį buvo sąžiningi, tuo tarpu teiginys, jog teismui išnagrinėjus bylą iš esmės jos ieškinys būtų atmestas, yra tik prielaida, kuria negalima vadovautis. Atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu buvo nesąžiningas, todėl laikytina, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų.
    2. Atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių BAB banko SNORAS pradžioje nepripažino indėlio sertifikato draustumo, o teismo proceso metu pakeitė poziciją, nepaneigia priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir šio teismo proceso bei ieškovės bylinėjimosi išlaidų, o kartu nepaneigia ir ieškovės teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
    3. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos atsirado po bankroto bylos iškėlimo ir tokių išlaidų teisinė prigimtis ir paskirtis, vadovaujantis teismų praktika, atitinka ĮBĮ pateiktą bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sampratą, todėl turi būti atlygintos iš administravimo išlaidų. Kadangi bylinėjimosi išlaidos atsirado po bankroto bylos iškėlimo, ieškovės teisinė padėtis dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos negali būti tokia pati kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo.
  5. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime su ieškovės R. V. atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o su atsakovės BAB banko SNORAS atskiruoju skundu iš esmės sutinka ir prašo jį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Indėlio draudimo išmokėjimas ieškovei nereiškia, jog atsakovė pripažino ieškinyje pateiktus reikalavimus. Tuo tarpu ieškovė, atsiimdama draudimo išmoką, faktiškai pripažino, jog indėlio sertifikato sutartis yra galiojanti ir sukurianti šalims teises ir pareigas.
    2. Trečiasis asmuo nedisponuoja informacija apie indėlininkus ir investuotojus bei jiems iš draudėjo mokėtinas sumas iki tol, kol tokios informacijos jiems nepateikia draudėjas. Todėl nepagrįstai atsakovė BAB bankas SNORAS atskirajame skunde nurodė, jog informacija apie indėlininkus trečiajam asmeniui pateikė dėl to, kad jis priėmė sprendimą išmokėti indėlių draudimo išmokas visiems AB banko SNORAS indėlių sertifikatų turėtojams.
    3. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės ar trečiojo asmens procesinis elgesys buvo netinkamas, dėl ko neegzistuoja ir pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
  1. Dėl naujų įrodymų priėmimo
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui elektroninio susirašinėjimo dėl taikos sutarties sudarymo skaitmeninę kopiją, o trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kartu su atsiliepimu į šalių atskiruosius skundus pateikė teismui 2016 m. liepos 1 d. pažymą apie draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus naujus įrodymus, sprendžia, jog jų pateikimo būtinybė atsirado tik po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo bei šalims nesutinkant su jos dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl ko šie įrodymai priimami ir prijungiami prie nagrinėjamos bylos.

11Dėl ginčo esmės

  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas teismui nutraukus bylos dalį (nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
  3. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovė ieškinį dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė dėl to, kad jai, iškėlus apeliantei bankroto bylą, nebuvo išmokėta draudimo išmoka už įsigytą indėlio sertifikatą. Ieškinio dalykas – pripažinti atsakovės su apeliante sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S008532 negaliojančią bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės už indėlio sertifikatą sumokėtą 40 000 Lt sumą jos AB bankas SNORAS sąskaitoje esančiomis lėšomis, kurioms taikomos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taigi, ieškovės siekis iš esmės buvo užsitikrinti, kad jai būtų taikoma Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatyta draudimo apsauga.
  4. Draudimo išmoka ieškovei išmokėta tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo, kurioje konstatuota, jog indėlių sertifikatams, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais vyko ginčas ir šioje byloje, turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Todėl ginčyti ieškovės ir atsakovės sudarytą sandorį, trečiajam asmeniui išmokėjus ieškovei draudimo išmoką, tapo nebetikslinga ir tai lėmė ieškovės pareikšto ieškinio atsisakymą.
  5. Atsakovė BAB bankas SNORAS bei trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, teigdami, jog ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos dėl to, kad ieškinyje ginčijami sandoriai nepripažinti negaliojančiais, nepagrįstai akcentuoja tik teisinį byloje pareikšto ieškinio pagrindą, ignoruodamos tai, kad ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant į tai, kad ieškovės lėšoms nebuvo taikyta draudimo apsauga. Tai, kad ieškovės teisme siektas pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo. Todėl laikytina, kad ieškovės reikalavimas, nors ir kitu teisiniu pagrindu nei nurodyta ieškinyje, buvo patenkintas ir ieškovei turi būti atlygintinos jos bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Atsakovės BAB banko SNORAS atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios išvados nepaneigia.
  6. Nepagrįstas apeliantės BAB banko SNORAS argumentas, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė dėl neaiškaus ir neišsamaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo. Pastebėtina, kad bylos eigoje atsiliepime bei triplike atsakovė faktiškai teigė būtent priešingai, t. y. įrodinėjo, jog tai, kad pagal galiojantį reglamentavimą indėlių sertifikatams draudimo apsauga netaikoma, buvo aišku ne tik jai, bet pakankamai aišku turėjo būti ir indėlių sertifikatų įgijėjams. Kita vertus, net ir pripažinus reglamentavimo neaiškumą, ši aplinkybė neteiktų jokio pagrindo išvadai, kad dėl to atsiradusias išlaidas turėtų patirti pati ieškovė. Juo labiau, kad visų pirma savo srities profesionalams tenka pareiga ne tik patiems tinkamai išsiaiškinti reglamentavimą, bet ir tinkamai jį paaiškinti savo klientams. Iš esmės analogiškose bylose Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ta aplinkybė, jog ginčo aspektas, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-823/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016 ir kt.).
  7. Tiek CPK 93 straipsnio 4 dalis (numatanti galimybę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių), tiek CPK 94 straipsnio 1 dalis (kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės) numato, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
  8. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį draudimo išmokos apskaičiuojamos ir mokamos pagal indėlių draudimo sistemos dalyvio indėlių draudžiamojo įvykio dienos duomenis apie indėlius ir indėlininkus. Indėlių draudimo išmokos sumą pagal indėlių draudimo sistemos dalyvio pateiktus duomenis apskaičiuoja ir indėlių draudimo išmokų išmokėjimą organizuoja draudimo įmonė. Už draudimo įmonei perduotų duomenų tikrumą ir pateikimą laiku atsako indėlių draudimo sistemos dalyvis. To paties straipsnio 8 dalis nustato, kad indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo įdiegti priemones, leidžiančias iš karto identifikuoti kiekvienam indėlininkui priklausančią tinkamų drausti indėlių sumą, pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą ir kitus duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti, kuriuos draudimo įmonės prašymu indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo pateikti draudimo įmonei nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse.
  9. Minėta, kad ieškovė inicijavo teisminį procesą dėl to, kad jos lėšoms netaikyta Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatyta draudimo apsauga. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors apie bylos nagrinėjimą buvo tinkamai informuotas (b. l. 18). Tačiau iš jos atsiliepimų apeliacinės instancijos teismui turinio matyti, jog ji, kaip ir atsakovė, nepripažino galimybės taikyti draudiminę apsaugą. Tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo trečiasis asmuo pakeitė savo nuomonę ir priėmė sprendimą išmokėti indėlių draudimo išmokas visiems apeliantės indėlio sertifikatų turėtojams inter alia ieškovei (kaip paveldėtojai). Ieškovė atsisakė ieškinio būtent dėl to, kad trečiasis asmuo išmokėjo jai draudimo išmoką už įsigytą indėlio sertifikatą. Todėl atmestini trečiojo asmens argumentai, kad jis negalėjo išmokėti draudimo išmokos dėl to, kad atsakovė nepateikė duomenų apie indėlių sertifikato turėtojus, – iš paminėtos jo pozicijos iki kasacinio teismo nutarties dėl draudiminės apsaugos jiems netaikymo galima spręsti, jog ne ši aplinkybė lėmė draudimo išmokos nemokėjimą. Kaip jau minėta, draudimo išmokas išmoka (sprendimus priima) trečiasis asmuo, o ne apeliantė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš esmės būtent nuo trečiojo asmens priklauso draudimo išmokų (ne)išmokėjimas.
  10. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašė, taikant restituciją, ne grąžinti jai sumokėtas lėšas (paprastai taikomas restitucijos būdas), o pripažinti jas lėšomis ieškovės sąskaitoje banke, ir spręsti dėl draudimo sumos už šį indėlį mokėjimo Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pagrindu. Apeliantė, nepripažindama ieškinio iš esmės, faktiškai nesutiko ne tik su sandorio negaliojimu, bet ir su ieškovės pozicija dėl lėšoms taikomos draudimo apsaugos. Tokią, kaip minėta, nepagrįstą poziciją faktiškai palaikė ir trečiasis asmuo, nuo kurio sprendimų priklauso draudimo išmokos (ne)mokėjimas. Tai reiškia, kad tiek apeliantės, tiek trečiojo asmens priešinga pozicija bei jų abiejų sąlygoti veiksmai (neveikimas) yra priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimu, dėl ko spręstina, jog tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo turi pareigą šias išlaidas ieškovei atlyginti.
  11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat numatyta, kad jis turi iš esmės visas šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus numatytas šioje normoje. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog trečiasis asmuo vien dėl savo – ne šalies (atsakovo) – procesinio statuso neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios sąlygotos būtent šio asmens veiksmų/pozicijos. Tokia išvada sutampa ir su kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad „...šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis“, „trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
  12. Nesutiktina ir su apeliantės AB banko SNORAS argumentais, kad bylinėjimosi išlaidos atlygintinos ne iš bankroto administravimo lėšų, o bendra kreditorinių reikalavimų eilės tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013 ir kt.). Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 26 str. 2, 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą.
  13. Sprendžiant dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, sutiktina su ieškovės R. V. atskirajame skunde pateiktu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei tik pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kaip jau minėta šioje nutartyje, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nutartyje konstatavus, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės bei trečiojo asmens veiksmų, tuo tarpu ieškovė savo teisėmis paduodama ieškinį bei jį atsiimdama nepiktnaudžiavo, laikytina, jog jai turi būti atlygintos visos įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovė už teisines konsultacijas, dokumentų analizę, ieškinio parengimą bei dubliko surašymą sumokėjo advokatei 680,61 Eur (b. l. 107-111). Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė neprašo priteisti išlaidų už teismo posėdžius ar kitokių išlaidų, apie kurių realų egzistavimą byloje nebūtų duomenų. Be to, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.
  14. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių bei vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 bei 7 dalimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos pilna apimtimi bei lygiomis dalimis iš atsakovės ir trečiojo asmens. Dėl to skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 337 str. 1 p. 4 d.) nurodant, jog apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis – po 340,31 Eur, priteisiamos iš BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų ir trečiojo asmens Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.
  15. Kiti apeliančių atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, nurodant, kad ieškovei R. V. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis – po 340,31 Eur – priteisiamos iš bankrutavusios akcinės bendrovės Bankas Snoras (administravimui skirtų lėšų) ir trečiojo asmens Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

14Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai